7.8.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 256/14
2017 m. gegužės 22 d.Varhoven kasatsionen sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Wiemer & Trachte GmbH (bankrutuojanti)/Zhan Oved Tadzher
(Byla C-296/17)
(2017/C 256/11)
Proceso kalba: bulgarų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Varhoven kasatsionen sad
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: Wiemer & Trachte GmbH (bankrutuojanti)
Kita kasacinio proceso šalis: Zhan Oved Tadzher
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 (1) dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta bankroto byla, teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti bankroto byla grindžiama ieškinį dėl nuginčijimo, pareikštą kitai proceso šaliai, kurios registruota buveinė arba gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, o gal bankroto administratorius, remdamasis reglamento 18 straipsnio 2 dalimi, gali pareikšti ieškinį dėl nuginčijimo valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra kitos proceso šalies registruota buveinė arba gyvenamoji vieta, jei bankroto administratoriaus ieškinys dėl nuginčijimo susijęs su naudojimusi kilnojamuoju turtu toje kitoje valstybėje narėje?
2.
Ar taikomas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 24 straipsnio 2 dalyje, siejamoje su 1 dalimi, numatytas atleidimas nuo atsakomybės, kai įsipareigojimas skolininko naudai įvykdomas vienoje valstybėje per toje valstybėje registruoto skolingos bendrovės padalinio vadovą, jeigu iki įsipareigojimo įvykdymo momento kitoje valstybėje narėje buvo pateiktas prašymas iškelti skolininkui bankroto bylą ir buvo paskirtas laikinas bankroto administratorius, bet nebuvo priimtas sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo?
3.
Ar 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 24 straipsnio 1 dalis taikoma vykdant įsipareigojimą sumokėti skolininkui pinigų sumą, kai anksčiau skolininko atliktas tos sumos pervedimas įsipareigojimą įvykdančiam asmeniui pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo nacionalinės teisės aktus laikomas negaliojančiu ir tą negaliojimą lemia bankroto bylos iškėlimas?
4.
Ar 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 24 straipsnio 2 dalyje numatyta nežinojimo prezumpcija taikoma, kai reglamento 21 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodyti subjektai nesiėmė būtinų priemonių, kad užtikrintų bankroto bylą nagrinėjančio teismo sprendimų dėl laikinojo bankroto administratoriaus paskyrimo ir nustatymo, kad bendrovės nurodymai galioja tik pritarus laikinam bankroto administratoriui, paskelbimą valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko padalinys, registre, jeigu valstybėje narėje, kurioje yra padalinio buveinė, numatytas privalomas šių sprendimų paskelbimas, nors jie pripažįstami pagal reglamento 25 straipsnį, siejamą su 16 straipsniu?
(1) OL L 160, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 191.
Full & Egal Universal Law Academy