16.10.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 347/3
2017 m. birželio 7 d.Alcohol Countermeasure Systems (International) Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. kovo 29 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-638/15 Alcohol Countermeasure Systems (International)/EUIPO
(Byla C-340/17 P)
(2017/C 347/03)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Alcohol Countermeasure Systems (International) Inc., atstovaujama advokatų E. Baud ir P. Marchiset
Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
prejudicinio sprendimo priėmimo tvarka ir nesant rašytinio EUIPO pritarimo sustabdyti teismo sprendimo vykdymą, sustabdyti teismo sprendimo vykdymą;
—
panaikinti teismo sprendimą dėl šiame ieškinyje nurodytų priežasčių <…>;
—
panaikinti 2015 m. rugpjūčio 11 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą R 1323/2014-1;
—
jeigu šie reikalavimai nebūtų patenkinti, panaikinti teismo sprendimą ir nurodyti sustabdyti procedūrą, kol baigsis Brexit procesas arba anksčiausiai 2019 m. gegužės 31 d., kuri atitinka Sutarties 50 straipsnyje numatytą terminą;
—
nurodyti Lion Laboratories ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai padengti savo ir ACS byloje T-638/15 ir apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimo 86 punkte buvo iškraipyti ACS ieškinyje pateikti teiginiai, nurodant, jog 64 prietaisai buvo parduodami „atitinkamais laikotarpiais“, nors toks (neginčijamas) skaičius buvo susijęs tik su pirmuoju laikotarpiu (nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 2009 m. spalio 4 d.).
2.
Antrasis apeliacinio skundo pagrindas taip pat grindžiamas 2013 m. kovo 21 d. laiško, kurį Lion Laboratories atstovas adresavo EUIPO, iškraipymu ir Reglamento 207/2009 (1) 57 straipsnio 2 dalies bei Reglamento 2868/95 (2) (22 straipsnio 2 dalis ir 40 straipsnio 5 dalis) pažeidimu. Šiame laiške nenurodytas ankstesnio prekių ženklo numeris (JK prekių ženklas Nr. 2040518), tačiau pateiktos dvi nuorodos į JK prekių ženklą Nr. 2371210, o tai reiškia, kad Lion Laboratories i) neįvykdė savo pareigos pateikti JK prekių ženklo Nr. 2040518 arba prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, naudojimo įrodymo ir (arba) ii) pakeitė prekių ženklą, kuriuo buvo grindžiama procedūra.
3.
Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu teigiama, kad Bendrasis Teismas i) nepaisė sąvokos „naudojimas iš tikrųjų“, kaip numatyta Reglamente Nr. 207/2009 ir išaiškinta Sprendime Ansul (C-40/01, 2003 m. kovo 11 d.), ir ii) taikė neteisingą metodą. Bendrasis Teismas neapribojo savo nagrinėjimo pirmuoju laikotarpiu ir neatsižvelgė į planuojamus pardavimus, dėl kurių susitarta išimtinės licencijos susitarime. Maža to, atsižvelgiant į labai nedidelį ir laiko atžvilgiu ribotą kiekybinį naudojimą pirmuoju laikotarpiu, naudojimas iš tikrųjų nebuvo įrodytas, atsižvelgiant į kelis veiksnius, kurių Bendrasis Teismas neanalizavo (pavyzdžiui, i) šalių planuojami pardavimų kiekiai licencijos susitarime, ii) rinkos (apimančios 30 mln. klientų) ypatumai, iii) prekių pobūdis (įskaitant alkoholio tikrintuvus) ir iv) JK prekių ženklo Nr. 2371210, kurio paraiška pateikta 2004 m., egzistavimas). Bendrasis Teismas pernelyg daug reikšmės suteikė kai kuriems dokumentams, įskaitant susijusius su paslaugomis, nors protestas, grindžiamas ankstesniu prekių ženklu, buvo pareikštas tik dėl 9 klasės prekių.
4.
Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu analizuojama, kaip Bendrasis Teismas taip pat nepaisė sąvokos „naudojimas iš tikrųjų“, nes taikydamas netinkamą metodą nusprendė, jog ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas kaip prekių ženklas. Be to, šio teismo Sprendimas Céline (C-17/06, 2007 m. rugsėjo 11 d.) netaikytinas, kai i) prekės žymimos ir kitais ženklais, ii) tokios prekės turi kitų pavadinimų ir iii) kai kurie klientai prekių ženklą suvokė kaip bendrinį pavadinimą. Dėl šių aplinkybių klientas taip pat negali susieti ankstesnio prekių ženklo su žymeniu, kuris naudojamas kaip bendrinis arba bendrovės pavadinimas.
5.
Penktuoju apeliacinio skundo pagrindu nurodoma viešosios tvarkos išlyga: remiantis ankstesnėmis JK teisėmis negali būti pripažinta negaliojančia Europos Sąjungos prekių ženklo registracija, atsižvelgiant į Brexit procesą ir Jungtinės Karalystės pateiktą pranešimą pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį. Jeigu būtų galimas toks registracijos pripažinimas negaliojančia, labai išaugtų išlaidos ir būtų sukurta nereikalingų ir neproporcingų kliūčių vienodai prekių ženklų apsaugai, nors po dvejų ar mažiau metų Jungtinė karalystė nebebus vienodos ES prekių ženklų apsaugos sistemos dalis. Todėl Bendrasis Teismas pažeidė teritoriškumo principą, įtvirtintą 1883 m. Paryžiaus konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje.
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).
(2) 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 2868/95 skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189).