9.10.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 338/3
2017 m. birželio 28 d.Corte suprema di cassazione (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Presidenza del Consiglio dei Ministri/Fallimento Traghetti del Mediterraneo SpA
(Byla C-387/17)
(2017/C 338/04)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Corte suprema di cassazione
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorius: Presidenza del Consiglio dei Ministri
Kita kasacinio proceso šalis: Fallimento Traghetti del Mediterraneo SpA
Prejudiciniai klausimai
Ar (šios bylos aplinkybėmis: kai prieš valstybę, įgyvendinančią teisėkūros įgaliojimus, paduotas ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl to, kad 1976–1980 m. laikotarpiu pagal tos valstybės narės įstatymą (1974 m. Įstatymą Nr. 684) laivybos įmonei, veikusiai tuo metu neliberalizuotoje (jūrų kabotažo) rinkoje buvo suteiktos subsidijos, laikytinos valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį (buvęs 92 straipsnis ir dabartinis SESV 107 straipsnis), apie kurias nebuvo pranešta ir kurios nebuvo leistos pagal EB sutarties 88 straipsnį (buvęs 93 straipsnis ir dabartinis SESV 108 straipsnis):
1)
pripažįstant minėtą pagalbą („esama“, o ne „nauja“), taikomas ir, jei taip, kokia apimtimi taikomas Reglamento Nr. 659/1999 (1) 1 straipsnio b punkto v papunktis, kuriame numatyta: „v) pagalba, kuri yra esama pagalba, nes galima nustatyti, ar jos patvirtinimo metu tai nebuvo pagalba, o tokia ji tapo vėliau dėl bendrosios rinkos vystymosi, ir nebuvo atitinkamos valstybės narės pakeista. Jeigu pagal Bendrijos teisės aktus liberalizavus veiklą tam tikros priemonės tampa pagalba, po nustatytos liberalizavimo datos esama pagalba jos nebelaikomos“; arba ar taikomas ir, jei taip, kokia apimtimi taikomas principas (kurio apimtis formaliai skiriasi nuo minėtos pozityviosios teisės normos apimties) – kurį Bendrasis Teismas įtvirtino 2000 m. birželio 15 d. sprendime, priimtame sujungtose bylose T-298/97 ir kt. (Alzetta ir kt./Komisija, 143 punktas), ir kurį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kiek tai susiję su šia byla, 2004 m. balandžio 29 d. sprendime, priimtame byloje C-298/00 P (66–69 punktai), – pagal kurį „<…> iš pradžių konkurencijai neatvertoje rinkoje įgyvendinama pagalbos schema, liberalizavus šią rinką, laikytina egzistuojančią pagalbos schema, nes jos įvedimo momentu ji nepateko į Sutarties 92 straipsnio 1 dalies (vėliau: 87 straipsnio 1 dalies), taikymo sritį, kuri dėl joje įtvirtintų sąlygų, t. y. įtaka prekybai tarp valstybių narių ir konkurencijos iškraipymas, taikytina vien konkurencijai atviruose sektoriuose“;
2)
ar kvalifikuojant minėtą pagalbą taikomas ir, jei taip, kokia apimtimi taikomas to paties Reglamento Nr. 695/1999 1 straipsnio b punkto iv papunktis, kuriame numatyta, kad „esama“ pagalba pripažįstama „pagalba, kuri pagal 15 straipsnį yra laikoma esama pagalba“ (minėtame 15 straipsnyje įtvirtintas dešimties metų senaties terminas, skirtas išieškoti neteisėtai suteiktą pagalbą), o gal taikomi ir, jei taip, kokia apimtimi taikomi (minėtoje pozityviosios teisės normoje įtvirtintam principui analogiški arba ne analogiški) teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai, kuriuos ne kartą patvirtino pats Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999 nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).