22.1.2018
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 22/30
2017 m. lapkričio 9 d.Općinski sud u Rijeci (Kroatija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Anica Milivojević / Raiffeisenbank St. Stefan-Jagerberg-Wolfsberg eGen
(Byla C-630/17)
(2018/C 022/42)
Proceso kalba: kroatų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Općinski sud u Rijeci
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Anica Milivojević
Atsakovė: Raiffeisenbank St. Stefan-Jagerberg-Wolfsberg eGen
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 ir 63 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiamos Zakon o ništetnosti ugovora o kreditu s međunarodnim obilježjima sklopljenih u Republici Hrvatskoj s neovlaštenim vjerovnikom (Įstatymas dėl Kroatijos Respublikoje su leidimo neturinčiu kreditoriumi sudarytų tarptautinį elementą turinčių paskolos sutarčių negaliojimo; Narodne novine Nr. 72/2017) nuostatos, būtent to įstatymo 10 straipsnio nuostatos, pagal kurias negalioja paskolos sutartys ir kiti teisiniai dokumentai, kurie yra tarp skolininko (kaip tai suprantama pagal minėto įstatymo 1 straipsnį ir 2 straipsnio antrą įtrauką) ir leidimo neturinčio kreditoriaus (kaip tai suprantama pagal to paties įstatymo 2 straipsnio antrą įtrauką) sudarytos paskolos sutarties pasekmė ar ja pagrįsti, net jeigu buvo parengti prieš įsigaliojant minėtam įstatymui, ir jie negalioja nuo jų sudarymo momento ir dėl to sutarties šalys privalo viena kitai grąžinti tai, ką gavo pagal negaliojančią sutartį, o kai neįmanoma grąžinti to, ką yra gavusios, arba kai įvykdytos prievolės pobūdis prieštarauja grąžinimui, privalo sumokėti atitinkamą piniginę kompensaciją atsižvelgiant į priimant teismo sprendimą taikytas kainas?
2.
Ar 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija), būtent jo 4 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jie draudžia Zakon o ništetnosti ugovora o kreditu s međunarodnim obilježjima sklopljenih u Republici Hrvatskoj s neovlaštenim vjerovnikom (Narodne novine Nr. 72/2017) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pagal kurias kilus ginčams dėl tarptautinį elementą turinčių paskolos sutarčių, kaip tai suprantama pagal minėtą įstatymą, skolininkas gali iškelti leidimo neturinčiam kreditoriui bylą tos valstybės, kur pastarasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar registruotą buveinę, teismuose arba, neatsižvelgiant į tai, kur yra leidimo neturinčio kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruotos buveinės vieta, skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos ar registruotos buveinės vietos teismuose, o leidimo neturintis kreditorius, kaip tai suprantama pagal minėtą įstatymą, gali iškelti bylą skolininkui tik tos valstybės, kur pastarasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar registruotą buveinę, teismuose?
3.
Ar laikoma, kad sutartis yra sudaryta su vartotoju, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalį ir kitas Sąjungos teisės nuostatas, kai paskolos gavėjas yra fizinis asmuo, kuris sudarė paskolos sutartį siekdamas investuoti į atostogų apartamentus su tikslu verstis būsto nuoma, teikiant privataus turistų apgyvendinimo paslaugas?
4.
Ar Reglamento Nr. 1215/2012 24 straipsnio 1 punkto nuostatas reikia aiškinti taip, kad Kroatijos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl paskolos sutarties ir atitinkamų garantinių raštų pripažinimo negaliojančiais ir dėl hipotekos įrašymo į nuosavybės registrą panaikinimo, kai, siekiant užtikrinti iš paskolos sutarties kylančių prievolių įvykdymą, minėta hipoteka buvo užtikrinta Kroatijos Respublikoje esančiu skolininko nekilnojamuoju turtu?