21.8.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 277/57
2017 m. liepos 3 d. pareikštas ieškinys byloje Capo d’Anzio/Komisija
(Byla T-425/17)
(2017/C 277/82)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Capo d’Anzio SpA (Ancijus, Italija), atstovaujama advokato S. Carloni
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti 2017 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimą C (2017) 2953 final, kuriuo reikalaujama grąžinti jai pagal finansinės pagalbos susitarimą LIFE10 ENV/IT/000369 – LCA4PORTS iš pradžių avansu sumokėtus 193 120 eurų ir palūkanas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškovė ieškinį grindžia šiais pagrindais:
1.
Bendrovė Società Capo d’Anzio 2011 m. spalio 14 d. pasirašė finansinės pagalbos susitarimą LIFE10 – ENV/IT/000369, pagal kurį Europos Komisija jai suteikė finansinę pagalbą (45,94 % visos sumos, bet daugiausia 485 300 eurų) Ancijaus uosto plėtros poveikio aplinkai tyrimo projektui, kuris buvo numatytas pagal kompetentingų institucijų patvirtintus vykdymo, restruktūrizavimo ir plėtros planus.
2.
Nors iš pradžių buvo laikomasi visų sutartinių ir įstatyminių nuostatų, vykdant šiame projekte numatytas veiklas Komisija nustatė, kad neįvykdyti keli formalūs reikalavimai, dėl kurių nusprendė sustabdyti projektą ir todėl ginčijamu sprendimu nurodė grąžinti sumokėtą sumą.
3.
Pažeisti Bendrųjų nuostatų 11 ir paskesni straipsniai, kuriais reglamentuojama procedūra, kurios reikia laikytis, kai sustabdomas projektas, paskui nutraukiamas finansinės pagalbos susitarimas ir reikalaujama grąžinti avansu sumokėtą sumą.
4.
Šiuo atveju Komisija pripažįsta, kad gavo ieškovės pranešimus, kuriuose įrodyta, kad jos ekonominiai-finansiniai sunkumai yra laikini, ir kuriuose aiškiai nurodyta, kad šie sunkumai yra neteisėtų veiksmų ir situacijų, kurio nepatenka į jos įtakos zoną, pasekmė.
5.
Ieškovė nuolat ir sąžiningai pranešinėjo apie jai nepriskiriamus sunkumus. Galiausia 2015 m. lapkričio 2 d. laišku ir su juo susijusiu vėlesniu 2015 m. gruodžio 7 d. laišku ji prašė atsižvelgti į šiuos sunkumus priimant su sutartimi susijusius sprendimus, ir paprašė susitikimo, kad galėtų išdėstyti savo priežastis. Šiuo atveju ji aiškiai įsipareigojo bet kokiu atveju grąžinti avansą, nes negali pateikti reikalaujamos galutinės ataskaitos apie projektą.
6.
Užuot atsižvelgusi į šį pateisinimą ir prašydama detalesnių paaiškinimų, kad suteiktų ieškovės prašomą teisę į gynybą, Komisija taikė Bendrąsias nuostatas ir todėl ieškovės elgesį prilygino kaltam nevykdymui.
7.
Ieškovė turėjo teisę į prašytą susitikimą su Komisija, kad galėtų įrodyti, jog nėra jos kalto nevykdymo, ir taip patvirtinti savo teisę nebūti baudžiamai už jai nepriskirtinas aplinkybes.
8.
Todėl Komisija savo veiksmais apribojo ieškovės teise ir pažeidė bendruosius teisės principus, pagal kuriuos sutarties nutraukimas buvo susietas su kaltu nevykdymu.
9.
Dėl procesinių ir materialinių teisės nuostatų pažeidimo ginčijamas sprendimas tapo neteisėtas ir dėl to buvo panaikintas iš dalies suteiktas finansavimas, nors ieškovė iš esmės tinkamai naudojo iš Komisijos gautas sumas, kad galėtų sumokėti šį projektą vykdantiems specialistams. Tačiau Komisija pirmiausia rėmėsi visiškai formalia aplinkybe, kad ieškovė negalėjo laiku pateikti ataskaitos apie atliktą veiklą.