6.11.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 374/44
2017 m. rugsėjo 1 d. pareikštas ieškinys byloje CX/Komisija
(Byla T-605/17)
(2017/C 374/66)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovas: CX, atstovaujamas advokato É. Boigelot
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
—
pripažinti jo ieškinį priimtinu ir pagrįstu,
—
todėl
—
panaikinti 2016 m. gruodžio 22 d. (priedas A.1) „skolos raštą“, kurį Komisija laiko nepalankiu sprendimu („antrasis ginčijamas sprendimas“) Ares(2016)7145655, kiek jame ieškovui nurodyta grąžinti „2015 ir 2016 m. išmokėtą darbo užmokestį“,
—
panaikinti 2016 m. spalio 28 d. (priedas A.2) „išankstinio pranešimo raštą“ („pirmasis ginčijamas sprendimas“) Ares(2016)6178919, kurio pagrindu priimtas antrasis ginčijamas sprendimas,
—
prireikus panaikinti 2017 m. gegužės 23 d. Sprendimą (priedas A.5) Ares(2017)2620957, apie kurį pranešta tą pačią dieną (priedas A.6) ir kuriuo Paskyrimų tarnyba atmetė 2017 m. sausio 27 d. ieškovo skundą R/59/17 (priedas A.4) dėl ginčijamų sprendimų,
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal Europos Sąjungos Bendrojo Teismo du Procedūros reglamento 134 straipsnį.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas formos reikalavimų pažeidimu ir procedūriniu pažeidimu, taip pat tuo, kad Paskyrimų tarnyba grindė ginčijamus sprendimus klaidingu teisiniu pagrindu, o tai pateisina jų panaikinimą.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis, kuriuo rėmėsi Paskyrimų tarnyba, akivaizdžiai netaikomas šioje byloje. Anot ieškovo, nepagrįstai gautų sumų grąžinimas siejamas su dviem kumuliacinėmis sąlygomis: pirma, suma, kurią administracija siekia susigrąžinti, turi būti išmokėta neteisėtai ir, antra, tarnautojas turi žinoti apie tokį neteisėtumą arba neteisėtumas turi būti toks akivaizdus, kad tarnautojas negalėjo apie jį nežinoti, o taip nėra nagrinėjamu atveju.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas formos ir procedūrinių reikalavimų pažeidimu priimant sprendimą, neturintį jokio teisinio pagrindo, nes jame a posteriori teigiama, kad aktas, kuriuo jis grindžiamas, nėra arba nebėra nepalankus aktas.