13.11.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 382/59
2017 m. rugsėjo 26 d. pareikštas ieškinys byloje Port autonome du Centre et de l’Ouest ir kt./Komisija
(Byla T-673/17)
(2017/C 382/73)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovai: Port autonome du Centre et de l’Ouest SCRL (La Luvjeras, Belgija), Port autonome de Namur (Namiūras, Belgija), Port autonome de Charleroi (Šarlerua, Belgija), Port autonome de Liège (Lježas, Belgija) ir Région wallonne (Jambes, Belgija), atstovaujamos advokato J. Vanden Eynde
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
—
pripažinti ieškinį priimtinu kiekvieno ieškovo atžvilgiu ir panaikinti Komisijos sprendimą SA.38393 (2016CP, ex 2015/E) – Uostų Belgijoje apmokestinimas [C(2017)5174 final];
—
pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu:
—
ir dėl to panaikinti Europos Komisijos sprendimą nesuderinama su vidaus rinka valstybės pagalba laikyti tai, kad Belgijos uostų ir ypač Valonijos uostų ekonominė veikla neapmokestinama pelno mokesčiu;
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdami ieškinį ieškovai iš esmės remiasi vienu pagrindu. Jų manymu, Komisija, neatsižvelgdama į Europos teisės aktų leidėjo valią, nuo pat pradžių nesilaikė SESV 93 straipsnyje įtvirtintų konkrečiai transporto sektoriui, taigi ir uostams, taikomų taisyklių.
Komisijos vertinimas nepagrįstas nei faktais, nei teise, prieštarauja Belgijos pajamų mokesčio kodekso (PMK) 1 straipsnio tekstui ir valdžios institucijų prerogatyvoms apibrėžti visuotinės svarbos neekonimines veiklas.
Komisijos pozicija taip pat neatitinka pasiūlymo dėl 2011 m. kovo 16 d. direktyvos (COM/2011/0121 final) dėl konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), kuriame atleidimas nuo mokesčio už subsidijas, tiesiogiai susijusias su įsigijimu, statybomis ar ilgalaikio turto pagerinimu, numatomas net ir komercinėms įmonėms.
Be to, įspėdama Belgiją dėl būtinybės pakeisti jos mokesčių teisės aktus Komisija pažeidžia valstybių narių kompetenciją mokesčių srityje, nes reikalauja mokesčių suderinimo, kuris nepatenka į jos kompetenciją pagal SESV 113 straipsnį,. Taigi ji neatsižvelgia į valstybių narių prerogatyvas apibrėžti prie viešųjų paslaugų priskiriamą veiklą ir į tiesioginio apmokestinimo taikymo sritį, pareigą užtikrinti visuotinės svarbos paslaugų („VSP“), būtinų socialinei ir ekonominei sanglaudai užtikrinti, tinkamą teikimą, taip pat savo nuožiūra organizuoti VSP teikimą. Europos teisės aktų leidėjas iš tiesų suteikė valstybėms narėms kompetenciją veiklos sritis, kurias jos pačios priskiria prie viešųjų paslaugų, atleisti nuo mokesčių.
Ieškovų nuomone, pagrindinė Valonijos vidaus uostų veikla yra VSP, kurioms pagal Europos teisės aktus konkurencijos taisyklės netaikomos, teikimas.
Galiausiai nagrinėjamu atveju nėra Europos teisės aktuose nustatytų kvalifikavimo kaip valstybės pagalba požymių, ypač kiek tai susiję su atrankos kriterijumi.