11.11.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 383/16
2019 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Consiglio di Stato (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Caseificio Sociale San Rocco Soc. coop. arl ir kt./Agenzia per le Erogazioni in Agricoltura (AGEA), Regione Veneto
(Byla C-46/18) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Pieno ir pieno produktų sektorius - Kvotos - Papildomas mokestis - Reglamentas (EEB) Nr. 3950/92 - 2 straipsnis - Supirkėjo renkamas papildomas mokestis - Pristatymai, viršijantys gamintojo turimą referencinį kiekį - Pieno kainos dydis - Privalomai taikomas atskaitymas - Mokesčio permokos sumos grąžinimas - Reglamentas (EB) Nr. 1392/2001 - 9 straipsnis - Supirkėjas - Pareigos mokėti papildomą mokestį nesilaikymas - Gamintojai - Pareigos mokėti kas mėnesį mokamą mokestį nesilaikymas - Teisėtų lūkesčių apsauga)
(2019/C 383/15)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Consiglio di Stato
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Caseificio Sociale San Rocco Soc. coop. arl, S.s. Franco e Maurizio Artuso, Claudio Matteazzi, Roberto Tellatin, Sebastiano Bolzon
Atsakovai: Agenzia per le Erogazioni in Agricoltura (AGEA), Regione Veneto
Rezoliucinė dalis
1.
1992 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3950/92, nustatančio papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, iš dalies pakeisto 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1256/1999, 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių supirkėjo atliekamą papildomo mokesčio surinkimą iš gamintojų, nesuderinamumo su šia reglamento nuostata nustatymas nereiškia, kad gamintojai, kuriems taikomi šie teisės aktai, nebėra šio mokesčio mokėtojai.
2.
Reglamento Nr. 3950/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1256/1999, 2 straipsnio 4 dalis, siejama su 2001 m. liepos 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1392/2001, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 3950/92 taikymo taisykles, 9 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiama nacionalinės teisės akto nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje numatyta, kad papildomo mokesčio permokos grąžinimas turi būti pirmumo tvarka taikomas gamintojams, kurie pagal nacionalinės teisės akto nuostatą, nesuderinamą su Reglamento Nr. 3950/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1256/1999, 2 straipsnio 2 dalimi, įvykdė pareigą kas mėnesį mokėti mokestį.
3.
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas turi būti aiškinamas taip, kad juo tam tikroje situacijoje, kaip antai nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, nedraudžiama perskaičiuoti papildomo mokesčio, kurį turi mokėti gamintojai, neįvykdę pagal taikytino nacionalinės teisės akto nuostatas numatytos pareigos kas mėnesį mokėti šį mokestį, sumą.
(1) OL C 142, 2018 4 23.