29.7.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 255/8
2019 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Amtsgericht Norderstedt (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Christian Fülla/Toolport GmbH
(Byla C-52/18) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Direktyva 1999/44/EB - Pristatytos prekės neatitikimas sutarčiai - 3 straipsnis - Vartotojo teisė į nemokamą prekių atitikties sutarčiai užtikrinimą per protingą laiką ir nesukeliant jam jokių didelių nepatogumų - Vietos, kurioje vartotojas privalo pateikti nuotolinės prekybos būdu pirktą vartojimo prekę, kad pardavėjas užtikrintų jos atitiktį sutarčiai, nustatymas - Prekės atitikties sutarčiai užtikrinimo „nemokamai“ sąvoka - Vartotojo teisė nutraukti sutartį)
(2019/C 255/10)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Amtsgericht Norderstedt
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Christian Fülla
Atsakovė: Toolport GmbH
Rezoliucinė dalis
1.
1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų 3 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybėms narėms paliekama teisė nustatyti vietą, kur vartotojas privalo pristatyti pardavėjui nuotolinės prekybos būdu pirktą prekę, kad būtų užtikrinta jos atitiktis sutarčiai pagal šią nuostatą. Ši vieta turi būti tokia, kad būtų užtikrinta prekės atitiktis sutarčiai nemokamai, per protingą laiką ir nesukeliant jokių didelių nepatogumų vartotojui, atsižvelgiant į prekės pobūdį ir paskirtį, dėl kurios ta prekė vartotojui buvo reikalinga. Šiuo klausimu nacionalinis teismas turi vadovautis aiškinimu, atitinkančiu Direktyvą 1999/44, ir, jei reikia, iš dalies pakeisti savo suformuotą praktiką, jeigu ji pagrįsta nacionalinės teisės aiškinimu, neatitinkančiu šios direktyvos tikslų.
2.
Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 2–4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad vartotojo teisė į nuotolinės prekybos būdu pirktos prekės atitikties sutarčiai užtikrinimą „nemokamai“ neapima pardavėjo pareigos iš anksto apmokėti šios prekės transportavimo į pardavėjo buveinės vietą išlaidas, siekiant užtikrinti jos atitiktį sutarčiai, nebent šiam vartotojui tenkantis išankstinis šių išlaidų apmokėjimas tampa našta, galinčia jį atgrasyti ginti savo teises, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.
3.
Kartu taikomos Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 3 dalies ir 3 straipsnio 5 dalies antros įtraukos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, vartotojas, kuris informavo pardavėją apie nuotolinės prekybos būdu pirktos prekės neatitikimą sutarčiai, kurios transportavimas į pardavėjo buveinės vietą jam galėjo sukelti didelių nepatogumų, ir kuris šią prekę jos atitikties užtikrinimo tikslu pardavėjui pateikė savo gyvenamojoje vietoje, turi teisę nutraukti sutartį, remdamasis tuo, kad per protingą laiką nebuvo taikomos teisių gynybos priemonės, jeigu pardavėjas nesiėmė jokios adekvačios priemonės, kad užtikrintų minėtos prekės atitiktį sutarčiai, įskaitant vartotojo informavimą apie vietą, kur vartotojas privalo pristatyti nuotolinės prekybos būdu pirktą vartojimo prekę, kad galėtų užtikrinti jos atitiktį sutarčiai. Šiuo klausimu nacionalinis teismas, vadovaudamasis Direktyvą 1999/44 atitinkančiu aiškinimu, turi užtikrinti šio vartotojo teisę nutraukti sutartį.
(1) OL C 152, 2018 4 30.