GENERALINIO ADVOKATO GERARD HOGAN
IŠVADA,
pateikta 2019 m. kovo 7 d. ( 1 )
Byla C‑32/18
Tiroler Gebietskrankenkasse
prieš
Michael Moser
(Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 – 5 straipsnis – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 – 60 straipsnis – Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Išmoka šeimai – Teisė į skirtumą tarp išmokos tėvams valstybėje narėje, turinčioje pagrindinę kompetenciją, ir vaiko priežiūros pašalpos valstybėje narėje, turinčioje antrinę kompetenciją“
I. Įvadas
1.
Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą iš esmės pateiktas dėl Reglamento Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką ( 2 ), 60 straipsnio 1 dalies antro sakinio išaiškinimo. Teisingumo Teismo taip pat prašoma apibrėžti, į kurias „pajamas“ reikia atsižvelgti apskaičiuojant prašomos išmokos šeimai dydį.
2.
Prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Michael Moser ir Tiroler Gebietskrankenkasse (Tirolio regioninės ligonių kasos, Austrija) bylą dėl jo prašymo gauti skirtumą tarp vadinamosios „Elterngeld“ išmokos (išmoka tėvams Vokietijoje) ir „Kinderbetreuungsgeld“ pašalpos (vaiko priežiūros pašalpa Austrijoje). Vis dėlto prieš nagrinėjant šios bylos faktines aplinkybes pirmiausia būtina išsamiai aptarti atitinkamų teisės aktų nuostatas.
II. Teisinės pagrindas
A. ES teisė
1. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ( 3 )
3.
Reglamento Nr. 883/2004 9, 10, 11 ir 12 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(9)
Teisingumo Teismas keletą kartų pateikė nuomonę dėl galimybės taikyti vienodo požiūrio principą išmokoms, pajamoms ir faktams: šis principas turėtų būti aiškiai pasirinktas ir plėtojamas atsižvelgiant į Teismo sprendimų formą ir turinį.
(10)
Tačiau vienodo požiūrio principas, taikomas tam tikriems kitos valstybės narės teritorijoje atsiradusiems faktams ar įvykiams, tartum jie būtų atsiradę tos valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikomi, teritorijoje, neturėtų kliudyti taikyti pagal kitos valstybės narės ir kompetentingos valstybės narės įstatymus įgytų draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpių sumavimo principo. Todėl pagal kitos valstybės narės įstatymus įgyti laikotarpiai turėtų būti įskaitomi tik taikant laikotarpių sumavimo principą.
(11)
Valstybėje narėje atsiradusių faktų arba įvykių sulyginimo atžvilgiu kita valstybė narė negali tapti kompetentinga, ir negali būti pradėti taikyti jos įstatymai.
(12)
Proporcingumo atžvilgiu būtina imtis reikiamų priemonių garantuoti, kad, taikant faktų arba įvykių sulyginimo principą, nebūtų gaunami objektyviai nepagrįsti rezultatai arba kad nesutaptų už tą patį laikotarpį mokamos tos pačios rūšies išmokos.“
4.
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 4 straipsnio pavadinimas yra „Vienodas požiūris“ ir jame nustatyta: „Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, pagal bet kurios valstybės narės teisės aktus priklauso tos pačios išmokos ir prievolės, kaip ir tos valstybės piliečiams.“
5.
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 5 straipsnio pavadinimas yra „Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius“ ir jame nustatyta:
„Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip ir atsižvelgiant į nustatytas specialias įgyvendinimo nuostatas, taikomos šios nuostatos:
a)
jeigu pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus socialinės apsaugos išmokų ir kitų pajamų gavimas turi tam tikras teisines pasekmes, atitinkamos tų teisės aktų nuostatos taip pat taikomos gaunant lygiavertes išmokas, teisė į kurias buvo įgyta pagal kitos valstybės narės teisės aktus, arba kitoje valstybėje narėje įgytoms pajamoms;
b)
jeigu pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus laikoma, kad teisinės pasekmės atsirado dėl tam tikrų faktų arba įvykių, ta valstybė narė atsižvelgia į tokius faktus arba įvykius, atsiradusius bet kurioje valstybėje narėje, tartum jie būtų atsiradę jos teritorijoje.“
6.
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 6 straipsnyje aiškiai nurodyta: „Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, valstybės narės, pagal kurios teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas, pratęsimas arba atgavimas, teisės aktų taikymas arba galimybė apsidrausti privalomu, neprivalomu nuolatiniu arba savanorišku draudimu arba būti atleistam nuo jo, priklauso nuo draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpių, kompetentinga įstaiga įskaito reikiamo dydžio draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo ir gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum jie būtų įgyti pagal jos teisės aktus.“
7.
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 III skirsnio 8 skyriuje kalbama apie išmokas šeimai. 67 straipsnyje (jo pavadinimas „Šeimos nariai, gyvenantys kitoje valstybėje narėje“) nurodyta:
„Asmuo turi teisę gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, taip pat ir už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, tartum jie gyventų pirmojoje valstybėje narėje. Tačiau pensininkas turi teisę gauti išmokas šeimai pagal valstybės narės, atsakingos už jo pensijos mokėjimą, teisės aktus.“
8.
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 to paties skyriaus 68 straipsnyje nustatytos pirmenybės taisyklės, kai išmokos sutampa:
„1. Jeigu išmokos tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems šeimos nariams priklauso pagal daugiau kaip vienos valstybės narės teisės aktus, taikomos šios pirmenybinės taisyklės:
a)
jeigu daugiau nei viena valstybė narė išmokas privalo mokėti skirtingu pagrindu, išmokos skiriamos tokia prioritetine tvarka: pirma – teisės į išmokas, įgytos darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo pagrindu, antra – teisės į išmokas, įgytos pensijos mokėjimo pagrindu, ir trečia – teisės, įgytos gyvenamosios vietos pagrindu;
b)
jeigu daugiau nei viena valstybė narė išmokas privalo mokėti tuo pačiu pagrindu, prioritetinė tvarka nustatoma remiantis šiais papildomais kriterijais:
i)
jeigu teisės į išmokas įgytos darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo pagrindu: vaikų gyvenamoji vieta, su sąlyga, kad toks darbas ten yra, ir papildomai, tam tikrais atvejais, didžiausia vienas kitam prieštaraujančiais teisės aktais numatytų išmokų suma. Pastaruoju atveju išmokų išlaidomis dalijamasi pagal kriterijus, nustatytus įgyvendinimo reglamente;
<…>
2. Jeigu teisės į išmokas sutampa, išmokos šeimai mokamos pagal tuos teisės aktus, kurie buvo pripažinti prioritetiniais pagal 1 dalies nuostatas. Pagal kitą, pirmajam prieštaraujantį, teisės aktą arba aktus priklausančių išmokų šeimai mokėjimas sustabdomas mokant tik pirmajame teisės akte numatyto dydžio išmoką, o už ją viršijančią sumą prireikus mokamas diferencinis priedas.
<…>“
2. Reglamentas (EB) Nr. 987/2009
9.
Reglamento (EB) Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Prašymas skirti išmokas šeimai pateikiamas kompetentingai įstaigai. Taikant [Reglamento Nr. 883/2004] 67 ir 68 straipsnius, ypač sprendžiant asmens teisės prašyti tokios išmokos klausimą, turi būti atsižvelgiama į visos šeimos padėtį taip, lyg visiems susijusiems asmenimis būtų taikomi atitinkamos valstybės narės teisės aktai ir lyg jie gyventų toje valstybėje narėje. <…>“
B. Austrijos teisė
1. Įstatymas dėl vaiko priežiūros pašalpos
10.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, Kinderbetreuungsgeldgesetz (Austrijos įstatymas dėl vaiko priežiūros pašalpos; toliau – KBGG) ( 4 ) iš pradžių buvo numatyta, kad vaiko priežiūros pašalpa (Kinderbetreuungsgeld) bus priskirta išmokai šeimai. Bet vėliau vaiko priežiūros pašalpa buvo mokama kaip fiksuoto dydžio pašalpa, neatsižvelgiant į ankstesnį darbą. Aptariamame įstatyme iš pradžių buvo leidžiama rinktis vieną iš trijų variantų: tam tikro fiksuoto dydžio išmokas buvo galima gauti tol, kol vaikui sukaks 30 arba 36, 20 arba 24 ir 15 arba 18 mėnesių; išmokos dydis priklausė nuo pasirinkto varianto (išmokų mokėjimo laikotarpio). BGBl I 2009/116 paskelbtame įstatyme greta ketvirto fiksuoto dydžio išmokos varianto (12 + 2 mėnesiai) į KBGG buvo įtraukta teisė gauti vaiko priežiūros pašalpą kaip darbo pajamų pakaitalą, jos dydis buvo susiejamas su ankstesnių darbo pajamų dydžiu.
11.
6 straipsnio 3 dalyje (BGBl I 116/2009 paskelbta redakcija) nustatyta:
„Jeigu asmuo turi teisę į užsienio valstybės panašias išmokas šeimai, teisė į vaiko priežiūros pašalpą sustabdoma mokant tik užsienio valstybėje mokamų išmokų numatyto dydžio išmoką. Suma, kuri sudaro skirtumą tarp panašių užsienio valstybėje mokamų išmokų šeimai ir vaiko priežiūros pašalpos, į vaiko priežiūros pašalpą įskaitoma tada, kai nustojamos mokėti užsienio valstybės išmokos šeimai.“
12.
24 straipsnyje (BGBl I 117/2013 paskelbta redakcija) nustatyta:
„1) Vienas iš tėvų <…> turi teisę gauti vaiko priežiūros pašalpą už savo vaiką <…> pagal šį skirsnį, jeigu jis:
1.
atitinka 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų reikalavimus;
2.
per pastaruosius 6 mėnesius iki vaiko, už kurį jis siekia gauti vaiko priežiūros pašalpą, gimimo nepertraukiamai dirbo, kaip tai suprantama pagal 2 dalį, ir šiuo laikotarpiu negavo jokių nedarbo draudimo išmokų; iš viso 14 kalendorinių dienų neviršijančios pertraukos įtakos teisei į vaiko priežiūros pašalpą neturi.
2) Darbas, kaip jis suprantamas pagal šį federalinį įstatymą, yra faktinis veiklos, kuria besiverčiantis asmuo Austrijoje yra draudžiamas socialiniu draudimu, vykdymas.
<…>“
13.
24a straipsnyje (BGBl I 139/2011 paskelbta redakcija) nustatyta:
„1) vaiko priežiūros pašalpa už vieną dieną siekia:
1.
motinystės išmoką gaunančiai motinai – 80 % už kalendorinę dieną pagal Austrijos teisės aktus mokamos motinystės išmokos, į kurią teisė atsiranda gimus vaikui, už kurį prašoma vaiko priežiūros pašalpos, <…>;
3.
tėvui – 80 % už kalendorinę dieną teoriškai apskaičiuotinos motinystės išmokos, į kurią moteris turėtų teisę gimus vaikui, už kurį prašoma vaiko priežiūros pašalpos.
2) Bet kuriuo atveju 1 dalyje nurodyta vaiko priežiūros pašalpa už vieną dieną yra ne mažesnė nei 1 dalies 5 punkte numatytas dienos tarifas, tačiau ne didesnė nei 66 EUR už dieną.“
14.
24b straipsnyje (BGBl I 116/2009 paskelbta redakcija) nustatyta: „Jeigu vaiko priežiūros pašalpą gauna tik vienas iš tėvų, teisė į ją suteikiama ne ilgiau nei vaikui sukanka 12 mėnesių. Jeigu šią išmoką gauna ir kitas iš tėvų, teisės gauti išmoką trukmė pailgėja laikotarpiu, kuriuo pasinaudoja kitas iš tėvų, tačiau ne ilgiau, nei vaikui sukanka 14 mėnesių. Laikotarpiais, kuriais pasinaudota, laikomi išimtinai tik tie laikotarpiai, kuriais išmoka buvo faktiškai gaunama.“
2. Bendrojo socialinio draudimo įstatymas
15.
Allgemeines Sozialversicherungsgesetz (Austrijos bendrojo socialinio draudimo įstatymas) 162 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Teisė į motinystės išmoką suteikiama tiek, kiek siekia vienai kalendorinei dienai tenkanti vidutinio per paskutines 13 savaičių (<…> 3 kalendorinius mėnesius) prieš draudžiamąjį motinystės įvykį priklausiusio uždarbio, atėmus įstatymuose numatytus atskaitymus, dalis <…>
<…>“
III. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
16.
Sutuoktiniai Moser kartu su savo abiem dukterimis gyvena Vokietijoje. Ponia Moser nuo 1996 m. liepos 1 d. dirba Austrijoje kaip pasienio darbuotoja. Michael Moser nuo 1992 m. yra tarnautojas Vokietijoje.
17.
2013 m. rugpjūčio 29 d. gimus antrajai dukteriai, su savo Austrijoje esančiu darbdaviu ponia Moser sutarė, kad iki 2015 m. gegužės 28 d. bus vaiko priežiūros atostogose (Karenz). Atsakovė Tiroler Gebietskrankenkasse išmokėjo poniai Moser tam tikrą papildomą išmoką, kurią pridėjo prie Austrijos vaiko priežiūros pašalpos, susietos su pajamomis, už antrą dukterį. Už 188 dienų laikotarpį nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. ta papildoma išmoka sudarė 785,84 EUR ir už 31 dienos laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. – 129,58 EUR.
18.
Savo ruožtu Michael Moser nuo 2014 m. birželio 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo antrosios dukters priežiūros atostogose (Elternzeit) ir Vokietijoje gavo 3600 EUR išmoką tėvams (Elterngeld).
19.
Vykstant pirmajam procesui Landesgericht Innsbruck (Insbruko apygardos teismas, Austrija), kuris nagrinėja darbo ir civilinių reikalų bylas, ponia Moser prašė papildomos išmokos prie vaiko priežiūros pašalpos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2014 m. birželio 28 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki spalio 28 d. (ir ją gavo). Vykstant antrajam procesui tame pačiame teisme Michael Moser prašė papildomos išmokos, kuri pridedama prie Austrijos vaiko priežiūros pašalpos, susietos su pajamomis, – 66 EUR už kiekvieną laikotarpio, kai jis buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų (nuo 2014 m. birželio 29 d. iki rugpjūčio 28 d.), dieną.
20.
Abi bylos buvo sujungtos, kad būtų nagrinėjamos kartu ir būtų priimtas sprendimas. Ponios Moser byla buvo užbaigta 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu. Jos reikalavimas dėl papildomos išmokos patenkintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Bet Landesgericht Innsbruck (Insbruko apygardos teismas, Austrija), nagrinėjantis darbo ir socialinių reikalų bylas, atmetė Michael Moser reikalavimą.
21.
Pateikus apeliacinį skundą, antrosios instancijos teismas (Oberlandesgericht Innsbruck, Insbruko aukštesnysis apygardos teismas, Austrija) pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jis įpareigojo Tiroler Gebietskrankenkasse išmokėti Michael Moser papildomą išmoką, pridedamą prie vaiko priežiūros pašalpos, susietos su pajamomis, – 29,86 EUR už vieną dieną laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 29 d. iki rugpjūčio 28 d., iš viso 1821,46 EUR. Likusius reikalavimus jis atmetė, ir tai nebuvo ginčijama.
22.
Dėl šio sprendimo Tiroler Gebietskrankenkasse pareiškė kasacinį skundą Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija). Ji prašė atmesti visus ieškinio reikalavimus. Taigi kyla klausimas, ar Michael Moser turi teisę reikalauti, kad jam būtų išmokėtas skirtumas tarp Vokietijos pašalpos tėvams ir Austrijos su pajamomis susietos vaiko priežiūros pašalpos už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 29 d. iki rugpjūčio 28 d., kai jis buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų Vokietijoje.
23.
Michael Moser teigimu, antrinė Austrijos kompetencija išplaukia iš tebeegzistuojančių jo sutuoktinės darbo santykių su Austrijos darbdaviu. Jis mano, kad KBGG 24 straipsnio 2 dalis, kurioje reikalaujama faktinio veiklos, kuria besiverčiantis asmuo Austrijoje yra draudžiamas socialiniu draudimu, vykdymo, prieštarauja ES teisei.
24.
Tiroler Gebietskrankenkasse ginčija savo prievolę išmokėti ieškovui papildomą išmoką. Jos manymu, tėvas neatitinka nacionalinės teisės reikalavimų, nes 6 mėnesių laikotarpiu iki antrosios dukters gimimo nepertraukiamai nevykdė veiklos, kuria besiverčiantis asmuo yra draudžiamas socialiniu draudimu, arba jai prilyginamos veiklos. Reglamentu Nr. 883/2004 koordinuojami tik tie atvejai, kai asmuo turi teisę į išmokas keliose valstybėse. Ji teigia, kad trūksta tarpvalstybinio elemento, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 883/2004.
25.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad KBGG 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taikomame kartu su 24 straipsnio 2 dalimi, numatytą apribojimą, kad veikla, kuria besiverčiantis asmuo draudžiamas socialiniu draudimu, turi būti vykdoma Austrijoje, Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) laikė prieštaraujančiu ES teisei.
26.
Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Michael Moser laiko požiūriu atitinka nacionalinės teisės reikalavimus dėl minimalaus dviejų mėnesių išmokos gavimo laikotarpio (KBGG 5 straipsnio 4 dalis) ir dėl minimalaus 6 mėnesių nepertraukiamo darbo iki vaiko gimimo (KBGG 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis).
27.
Todėl Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) abejojo dėl atitinkamų Reglamento Nr. 883/2004 ir Reglamento Nr. 987/2009 nuostatų aiškinimo. Moser šeimos atveju pirmiausia ginčijamasi dėl dviejų klausimų.
28.
Pirma, ar faktas, kad Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje reikalaujama, jog būtų atsižvelgta į visos šeimos padėtį, pagal ES teisę suteikia tėvui teisę į skirtumą, susijusį su Austrijos mokama su pajamomis susieta vaiko priežiūros pašalpa, jeigu Austrija turi antrinę kompetenciją vien todėl, kad šioje valstybėje yra įdarbinta motina ir kad ji jau kompensavo motinai su pajamomis susietos Austrijos vaiko priežiūros pašalpos, kurią gauti ji turi teisę, skirtumą. Antra, ar vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius, nustatytas Reglamento Nr. 883/2004 5 straipsnyje, rodo, kad apskaičiuojant su pajamomis susietą vaiko priežiūros pašalpą ir diferencinį priedą turi būti remiamasi Michael Moser Vokietijoje gautomis pajamomis.
IV. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme
29.
Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1.
Ar Reglamento Nr. 987/2009 <…> 60 straipsnio 1 dalies antrą sakinį reikia aiškinti taip, kad antrinės kompetencijos valstybė (Austrija) vienam iš tėvų, kuris gyvena ir dirba pirminės kompetencijos valstybėje narėje (Vokietijoje), kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį, kaip pašalpą šeimai privalo mokėti diferencinį priedą, kurį sudaro skirtumas tarp pirminės kompetencijos valstybėje narėje mokamos išmokos tėvams (Elterngeld) ir kitoje valstybėje mokamos su gaunamomis pajamomis susietos vaiko priežiūros pašalpos, jei abu tėvai su bendrais vaikais gyvena pirminės kompetencijos valstybėje narėje, o antrinės kompetencijos valstybėje narėje kaip pasienio darbuotojas dirba tik kitas iš tėvų?
Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:
2.
Ar su gaunamomis pajamomis susieta vaiko priežiūros pašalpa apskaičiuojama remiantis darbo vietos valstybėje (Vokietijoje) faktiškai gautomis pajamomis, ar remiantis pajamomis, kurios hipotetiškai būtų gaunamos antrinės kompetencijos valstybėje narėje (Austrijoje) už panašų darbą?“
30.
Rašytines pastabas pateikė pagrindinės bylos ieškovas pagrindinėje byloje ir atsakovė, Čekijos ir Austrijos vyriausybės ir Europos Komisija.
31.
Be to, ieškovas, Austrijos vyriausybė ir Europos Komisija dalyvavo 2019 m. sausio 30 d. posėdyje ir Teisingumo Teismui pateikė pastabas žodžiu.
V. Analizė
32.
Nesigilinant į tai, kokį atsakymą Teisingumo Teismas galėtų pateikti į pirmąjį klausimą, šiose išvadose, remdamasis Teisingumo Teismo prašymu, siūlau apsiriboti pastabomis dėl Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) antrojo klausimo.
33.
Teisingumo Teismas nagrinėjo panašų klausimą byloje Bergström ( 5 ). Toje byloje Teisingumo Teismas apskaičiavo išmokos šeimai sumą, skirtą asmeniui, kuris įgijo visus reikalingus šiai išmokai apskaičiuoti darbo laikotarpius kitos valstybės narės teritorijoje, atsižvelgdamas į prielaidomis pagrįstas asmens, kuris turi panašią patirtį ir profesinę kvalifikaciją ir kuris vykdo panašią veiklą valstybės narės, kur yra prašoma šios išmokos, teritorijoje, gaunamas pajamas.
34.
Vis dėlto Reglamento Nr. 883/2004 5 straipsnyje numatytas vienodas požiūris į išmokas, faktus ir įvykius, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, gali liudyti, kad apskaičiuojant su pajamomis susietą vaiko priežiūros pašalpą ir diferencinį priedą reikia remtis Michael Moser Vokietijoje gautomis pajamomis. Bet aš nepritariu šiam aiškinimui. Manau, kad 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendime Bergström nurodyti motyvai faktiškai yra esminiai nagrinėjant šią bylą. Bet kokia kita išvada panaikintų šio ankstesnio sprendimo rezultatus be jokio teisinio ar faktinio pagrindo ( 6 ).
A. 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimas Bergström (C‑257/10, EU:C:2011:839)
35.
Kaip jau minėjau, 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendime Bergström Teisingumo Teismas atsisakė prilyginti trečiojoje šalyje gautas pajamas nacionalinėms pajamoms, kuriomis remiamasi pagal atitinkamą nacionalinę teisę apskaičiuojant prašomos išmokos šeimai sumą.
36.
Toje byloje ieškovė, Švedijos pilietė, anksčiau gyveno Šveicarijoje ir ten dirbo iki dukters gimimo 2002 m. Vėliau ji su savo vyru grįžo į Švediją. Jos vyras įsidarbino, o ji liko namie, kad galėtų prižiūrėti dukterį. Vėliau E. Bergström kreipėsi dėl tėvams skiriamos išmokos, kuri turėjo būti apskaičiuota remiantis jos pajamomis, gautomis iš darbo Šveicarijoje.
37.
Remiantis taikoma nacionaline teise, nagrinėjamos išmokos šeimai dydis buvo lygus dienpinigiams, apskaičiuotiems pagal sveikatos draudimo taisykles. Nagrinėjama išmoka šeimai buvo susijusi su apdrausto socialiniu draudimu asmens metinėmis darbo pajamomis.
38.
Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nusprendė, kad apskaičiuojant šios konkrečios rūšies išmokų šeimai dydį reikia atsižvelgti į tuo metu taikyto reglamento, t. y. Reglamento Nr. 1408/71 ( 7 ), nuostatas, susijusias su socialinio draudimo „ligos“ rūšimi.
39.
Remiantis Reglamento Nr. 1408/71 23 straipsniu, pajamos nustatomos arba atsižvelgiant į gautą uždarbį per įgytus laikotarpius remiantis kompetentingos institucijos teisės aktais, arba į vidutinį uždarbį, kuris gautas laikotarpiu, kai galiojo minėti teisės aktai (t. y. E. Bergström byloje tai buvo Švedijos teisės aktai).
40.
Kadangi E. Bergström referenciniu laikotarpiu Švedijoje jokių pajamų negavo, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, „siekiant užtikrinti <…> Reglamento Nr. 1408/71 72 straipsnio <…> veiksmingumą ir įvykdyti <…> minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienodo požiūrio reikalavimą, E. Bergström referencinės pajamos turi būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į asmens, Švedijoje vykdančio panašią veiklą ir turinčio panašią patirtį bei profesinę kvalifikaciją kaip suinteresuotasis asmuo, gaunamas pajamas“ ( 8 ).
41.
Vis dėlto tikroji Sprendimo Bergström reikšmė susijusi su aplinkybe, kad Teisingumo Teismas atmetė argumentą, jog Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 turėjo įtakos E. Bergström Šveicarijoje gautas darbo pajamas prilyginant nacionalinėms pajamoms, kuriomis remiantis Švedijoje apskaičiuojamas prašomos išmokos šeimai dydis. Kadangi E. Bergström negavo atitinkamų pajamų Švedijoje, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, siekiant apskritai užtikrinti Reglamento Nr. 1408/71 veiksmingumą ir minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienodo požiūrio reikalavimą, referencinės pajamos turėjo būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į hipotetinio Švedijos darbuotojo, turinčio panašią patirtį ir profesinę kvalifikaciją, teorines pajamas.
B. Taikymas byloje
42.
Vertinant Sprendimo Bergström reikšmę reikia prisiminti, kad taisyklės, kuriomis darydamas išvadą rėmėsi Teisingumo Teismas (t. y. Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnio 1 dalis ir 23 ir 72 straipsniai), vis dar yra taikomos kalbant apie Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ( 9 ).
43.
Tai, kad Michael Moser nepersikėlė iš Vokietijos į Austriją (kitaip nei E. Bergström, kuri grįžo iš Šveicarijos į Švediją), neturi įtakos šiam požiūriui. Sprendimas Bergström nėra siejamas su aplinkybe, kad ieškovė šioje byloje pasinaudojo savo teisėmis į laisvą judėjimą. Bet, kalbant apie Teisingumo Teismo motyvus, buvo svarbu, kad nebuvo galima atsižvelgti į faktines E. Bergström pajamas Šveicarijoje siekiant apskaičiuoti išmoką šeimai, mokėtiną jai Švedijoje. Atitinkamai abiejose situacijose keliamas panašus teisės klausimas: išmoka nustatoma remiantis nuostatomis, reglamentuojančiomis motinystės išmoką (kaip pagrindinėje byloje) arba sveikatos draudimą (kaip Bergström byloje), o šios išmokos savo ruožtu buvo susietos su anksčiau gautomis atitinkamo asmens pajamomis ir šias išmokas reglamentuoja tos pačios Reglamento Nr. 883/2004 nuostatos ( 10 ).
44.
Iš tiesų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog Reglamento Nr. 883/2004 5 straipsnis gali liudyti, kad, apskaičiuojant su pajamomis susietą vaiko priežiūros pašalpą ir diferencinį priedą, reikia remtis Michael Moser Vokietijoje gautomis (t. y. „realiomis“) pajamomis.
45.
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 5 straipsnio b punktu, „jeigu pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus laikoma, kad teisinės pasekmės atsirado dėl tam tikrų faktų arba įvykių, ta valstybė narė atsižvelgia į tokius faktus arba įvykius, atsiradusius bet kurioje valstybėje narėje, tartum jie būtų atsiradę jos teritorijoje“. Reikia pripažinti, kad ši nuostata nebuvo įtraukta į Reglamentą Nr. 1408/71. Nepaisant to, Reglamento Nr. 883/2004 5 straipsnyje tiesiog paaiškinamas vienodo požiūrio principas, nustatytas minėto reglamento 4 straipsnyje.
46.
Laikantis šio požiūrio, atrodo, kad ši nuostata negali daryti poveikio apskaičiuojant išmokų šeimai dydį, bent jau šioje byloje. Šiuo atveju pažymėtina, kad Reglamento Nr. 883/2004 10 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nustatyta, kad, „principas, taikomas tam tikriems kitos valstybės narės teritorijoje atsiradusiems faktams ar įvykiams, tartum jie būtų atsiradę tos valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikomi, teritorijoje, neturėtų kliudyti taikyti pagal kitos valstybės narės ir kompetentingos valstybės narės įstatymus įgytų draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpių sumavimo principo“ ( 11 ). Būtent šis principas yra nustatytas Reglamento Nr. 1408/71 72 straipsnyje, kuriuo vadovavosi Teisingumo Teismas, priimdamas 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimą Bergström (C‑257/10, EU:C:2011:839, 52 punktas), ir kuris dabar yra įtrauktas į Reglamento Nr. 883/2004 6 straipsnį.
47.
Be to, Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsniu nustatyta, kalbant apie išmokų šeimai klausimą, kad: „a) asmuo turi teisę gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, taip pat ir už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, tartum jie gyventų pirmojoje valstybėje narėje“ ( 12 ).
48.
Taip pat negalima ignoruoti to, kad aptariamu atveju, kai turi būti taikomas Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnis, Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnyje nustatyta, jog „ypač sprendžiant asmens teisės prašyti tokios išmokos klausimą, turi būti atsižvelgiama į visos šeimos padėtį taip, lyg visiems susijusiems asmenimis būtų taikomi atitinkamos valstybės narės teisės aktai ir lyg jie gyventų toje valstybėje narėje“ ( 13 ).
49.
Žodis „ypač“ šiame kontekste aiškiai rodo, kad šioje nuostatoje neketinta sudaryti baigtinio išvardytų aplinkybių sąrašo.
50.
Be to, šis Reglamento Nr. 883/2004 5 straipsnio ir Reglamento Nr. 987/2004 60 straipsnio aiškinimas užtikrina atitinkamos valstybės narės socialinės apsaugos sistemos finansinę pusiausvyrą, nes nėra reikšmingos didžiausios pajamos, gautos kitose valstybėse narėse ( 14 ). Šis aiškinimas taip pat atitinka Reglamento Nr. 883/2004 12 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad taikant faktų arba įvykių sulyginimo principą nebūtų gaunami objektyviai nepagrįsti rezultatai.
51.
Visi šie argumentai leidžia daryti išvadą, kad, remiantis tiesiogine analogija su Sprendime Bergström išdėstytais motyvais, Michael Moser referencinės pajamos, taikomos apskaičiuojant Austrijos išmokos šeimai dydį, turėtų būti vertinamos ne atsižvelgiant į tai, kiek jis faktiškai gavo pajamų Vokietijoje, tačiau atsižvelgiant į pajamas, kurias teoriškai būtų gavęs darbuotojas, turintis panašią patirtį ir profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje, kuri turi antrinę kompetenciją (šioje byloje – Austrijoje).
VI. Išvada
52.
Atsižvelgdamas į tai, siūlau Teisingumo Teismui į Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) pateiktą antrą prejudicinį klausimą atsakyti taip:
Su gaunamomis pajamomis susieta vaiko priežiūros pašalpa (Kinderbetreuungsgeld) apskaičiuojama remiantis pajamomis, kurios hipotetiškai būtų gaunamos antrinės kompetencijos valstybėje narėje už panašų darbą.
( 1 ) Originalo kalba: anglų.
( 2 ) OL L 284, 2009, p. 1.
( 3 ) OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72; klaidų ištaisymas OL L 200, 2004, p. 1.
( 4 ) Bundesgesetzblatt (toliau – BGBl) I 103/2001.
( 5 ) 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas (C‑257/10, EU:C:2011:839).
( 6 ) Taip pat pažymiu, kad nė viena šalis, kuri pateikė pastabas Teisingumo Teismui, nenurodė galimų sunkumų apskaičiuojant tokias sumas.
( 7 ) 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, 1971, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35), iš dalies pakeistas 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1386/2001 (OL L 187, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 129).
( 8 ) 2011 m. gruodžio 15 d. Sprendimas Bergström (C‑257/10, EU:C:2011:839, 52 punktas).
( 9 ) Žr. atitinkamai Reglamento Nr. 883/2004 4, 21 ir 6 straipsnius.
( 10 ) Žr. Reglamento Nr. 883/2004 III antraštinės dalies 1 skyrių „Ligos, motinystės ir lygiavertės tėvystės išmokos“.
( 11 ) Išskirta mano.
( 12 ) Išskirta mano.
( 13 ) Išskirta mano.
( 14 ) Taip pat reikėtų pažymėti, kad nėra pavojaus labai pakenkti Austrijos socialinės apsaugos sistemai, nes vaiko priežiūros pašalpos maksimalus dydis yra ribojamas teisės aktais.