GENERALINIO ADVOKATO
EVGENI TANCHEV IŠVADA,
pateikta 2019 m. gegužės 2 d. ( 1 )
Byla C‑39/18 P
Europos Komisija
prieš
NEX International Limited (anksčiau – Icap plc,
Icap Management Services Ltd ir
Icap New Zealand Ltd)
„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai – Jenos palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių sektorius – Baudos – Pareiga motyvuoti“
1.
Šiuo apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje Icap plc ir kt / Komisija ( 2 ), kiek juo panaikintos sprendimo kartelio, susijusio su jenos palūkanų normos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (Yen Interest Rate Derivatyves; toliau – YIRD), byloje (kurioje Komisija Icap plc, Icap Management Services Ltd ir Icap New Zealand Ltd už padėjimą karteliui skyrė itin dideles – beveik 15 mln. EUR baudas) 2 straipsnyje nustatytos baudos ( 3 ). Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija savo sprendime nenurodė pakankamų motyvų dėl metodikos, taikomos siekiant nustatyti baudų dydžius, todėl jis panaikino sprendimo dalį, kuria skirtos šios baudos. Pažymiu, kad Komisijos metodika buvo ne paprastas fiksuotosios sumos dydžio nustatymas, o sudėtinis penkių etapų testas, skirtas baziniam baudų dydžiui apskaičiuoti.
2.
Šiame apeliaciniame skunde Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas neteisingai taikė Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl reikalaujamų motyvų skiriant baudas ( 4 ).
3.
Kaip paaiškinsiu toliau, manau, kad šis apeliacinis skundas buvo iš esmės išnagrinėtas neseniai priimtame 2019 m. sausio 16 d. Teisingumo Teismo sprendime Komisija / United Parcel Service (C‑265/17 P, EU:C:2019:23) (toliau – Sprendimas UPS) tiek, kiek šiame sprendime Teisingumo Teismas patvirtina Bendrojo Teismo požiūrį skundžiamame sprendime.
I. Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
4.
Iš skundžiamo sprendimo 1–21 punktų matyti, kad NEX International Limited (anksčiau – Icap plc, Icap Management Services Ltd ir Icap New Zealand Ltd) (toliau – NEX) priklauso maklerių paslaugų, teikiamų balso ir elektroniniais tinklais, įmonei, kuri taip pat teikia paslaugas ir sudarius sandorį.
5.
Ginčijamu sprendimu Komisija konstatavo, kad NEX dalyvavo darant šešis SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimus, susijusius su manipuliavimu tarpbankinėmis referencinėmis normomis London Interbank Offered Rate (LIBOR, Londone taikoma tarpbankinė norma) ir Tokyo Interbank Offered Rate (TIBOR, Tokijuje taikoma tarpbankinė norma) Japonijos YIRD rinkoje. Šie pažeidimai anksčiau buvo nustatyti 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos sprendimu C(2013) 8602 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39861 – jenos palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės), kuriuo buvo skirtos beveik 670 mln. EUR baudos (toliau – 2013 m. sprendimas).
6.
2013 m. spalio 29 d. Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš NEX.
7.
2013 m. lapkričio 12 d. NEX informavo Komisiją apie savo ketinimą nepasirinkti susitarimo procedūros.
8.
2015 m. vasario 4 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo skyrė NEX šešias baudas, kurios iš viso sudaro 14960000 EUR, už tai, kad ji „padėjo“ daryti šešis pažeidimus:
–
„2007 m. UBS / RBS pažeidimą“ – nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. iki lapkričio 1 d.,
–
„2008 m. UBS / RBS pažeidimą“ – nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki lapkričio 3 d.,
–
„UBS / DB pažeidimą“ – nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki rugpjūčio 10 d.,
–
„Citi / RBS pažeidimą“ – nuo 2010 m. kovo 3 d. iki birželio 22 d.,
–
„Citi / DB pažeidimą“ – nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki birželio 7 d.,
–
„Citi / UBS pažeidimą“ – nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki birželio 2 d.
9.
Skundžiamo sprendimo 18–21 punktai suformuluoti taip:
„18. Iš pradžių Komisija priminė, kad remiantis Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėmis (OL C 210, 2006, p. 2, toliau – 2006 m. gairės) bazinis baudos dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, visų pirma pažeidimo sunkumą ir trukmę, o kiekvieno dalyvio vaidmenį reikia įvertinti individualiai, kartu atsižvelgiant į galimas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes (ginčijamo sprendimo 284 konstatuojamoji dalis).
19. Komisija pažymėjo, kad 2006 m. gairėse pateikiama nedaug rekomendacijų dėl padėjėjams skirtinos baudos apskaičiavimo metodo. Kadangi [NEX] veikė maklerio paslaugų rinkose, o ne palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių rinkoje, Komisija manė, kad siekdama nustatyti apyvartą ir apskaičiuoti baudą ji negali pajamų už maklerio paslaugas pakeisti pajamomis, susijusiomis su Japonijos jenos palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių kaina, nes toks pakeitimas neatspindėtų pažeidimo sunkumo ir pobūdžio. Tuo remdamasi ji iš esmės padarė išvadą, kad reikia taikyti 2006 m. gairių 37 punktą, kuriame leidžiama nesilaikyti šių gairių nustatant bazinį baudos dydį (ginčijamo sprendimo 287 konstatuojamoji dalis).
20. Atsižvelgdama į atitinkamų veiksmų sunkumą ir [NEX] dalyvavimo darant kiekvieną iš šešių nagrinėjamų pažeidimų trukmę Komisija už kiekvieną iš jų nustatė bazinį baudos dydį, t. y. 1040000 EUR už 2007 m. UBS / RBS pažeidimą, 1950000 EUR už 2008 m. UBS / RBS pažeidimą, 8170000 EUR už UBS / DB pažeidimą, 1930000 EUR už Citi / RBS pažeidimą, 1150000 EUR už Citi / DB pažeidimą ir 720000 EUR už Citi / UBS pažeidimą (ginčijamo sprendimo 296 konstatuojamoji dalis).
21. Apskaičiuodama galutinį baudos dydį Komisija nenustatė jokių sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir pažymėjo, kad nebuvo viršyta 10 % metinės apyvartos maksimali riba (ginčijamo sprendimo 299 konstatuojamoji dalis). Todėl ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 straipsnyje ieškovėms buvo skirtos baudos, kurių galutinis dydis lygus joms skirtų baudų baziniam dydžiui.“
II. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
10.
Ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. balandžio 14 d., NEX padavė skundą dėl ginčijamo sprendimo ir prašė jį panaikinti arba, jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, sumažinti skirtų baudų dydį.
11.
Grįsdama reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą, NEX rėmėsi šešiais pagrindais. Pirmieji keturi pagrindai buvo susiję su ginčijamo sprendimo 1 straipsnio teisėtumu dėl pažeidimų buvimo. Penktajame ir šeštajame pagrinduose buvo kalbama apie to sprendimo 2 straipsnio, susijusio su baudomis, kurias Komisija skyrė už kiekvieną iš šių pažeidimų, teisėtumą.
12.
Skundžiamu sprendimu buvo iš dalies panaikintas ginčijamo sprendimo 1 straipsnis ir panaikintas visas jo 2 straipsnis.
13.
Skundžiamo sprendimo 91 punkte Bendrasis Teismas atmetė pirmąjį pagrindą, siejamą su konkurencijos apribojimo ar iškraipymo „dėl tikslo“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, aiškinimu ir taikymu.
14.
Skundžiamo sprendimo 133–144 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad nepakanka įrodymų, jog NEX dalyvavo darant 2008 m. UBS / RBS pažeidimą. To sprendimo 145 punkte Bendrasis Teismas iš dalies pripažino pagrįstu antrąjį pagrindą, siejamą su teisės klaidomis, padarytomis taikant sąvoką „padėjimas“, ir panaikino ginčijamo sprendimo 1 straipsnio b punktą.
15.
Dėl trečiojo pagrindo, siejamo su nagrinėjamų pažeidimų trukmės klaidingu apskaičiavimu, skundžiamo sprendimo 252 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad įrodymai, kuriais Komisijai rėmėsi norėdama pagrįsti NEX dalyvavimo darant keturis iš likusių penkių pažeidimų trukmę, buvo nepakankami, ir šį pagrindą pripažino iš dalies pagrįstu. Todėl jis panaikino ginčijamo sprendimo 1 straipsnio a, d, e ir f punktus.
16.
Kalbant apie ketvirtąjį pagrindą, skundžiamo sprendimo 269 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad „priimdama 2013 m. sprendimą Komisija pažeidė [NEX] nekaltumo prezumpcijos principą. Reikia konstatuoti, kad [NEX] nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas priimant 2013 m. sprendimą negali turėti tiesioginės įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, atsižvelgiant į tai, kad procedūros, per kurias buvo priimti šie du sprendimai, yra skirtingos ir nepriklausomos.“ Tačiau skundžiamo sprendimo 280 punkte Bendrasis Teismas priėjo prie išvados, kad ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.
17.
Skundžiamo sprendimo 286–299 punktuose Bendrasis Teismas penktąjį pagrindą (dėl baudų dydžio nustatymo) pripažino pagrįstu. To sprendimo 292–299 punktai išdėstyti taip:
„292. Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, kad priežastys, dėl kurių Komisija pagal 2006 m. gairių 37 punktą nusprendė nukrypti nuo tose gairėse nustatytos metodikos, gali būti nustatytos remiantis ginčijamo sprendimo 287 konstatuojamąja dalimi. Tai lėmė aplinkybė, kad [NEX] nevykdė veiklos Japonijos jenos palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių rinkoje, todėl atsižvelgimas į pardavimų vertę, t. y. gautas pajamas už maklerio paslaugas, negali parodyti nagrinėjamų pažeidimų sunkumo ir pobūdžio.
293. Antra, vis dėlto konstatuotina, kad ginčijamo sprendimo 287 konstatuojamojoje dalyje nepaaiškintas Komisijos pasirinktas alternatyvus metodas, o tik bendrai teigiama, kad baziniai dydžiai atspindi [NEX] dalyvavimo darant nagrinėjamus pažeidimus rimtumą, trukmę ir pobūdį, taip pat nurodoma būtinybė užtikrinti pakankamai atgrasantį baudų poveikį.
294. Taip suformuluota ginčijamo sprendimo 287 konstatuojamoji dalis neleidžia nei ieškovėms suprasti Komisijos pasirinktos metodikos pagrįstumo, nei Bendrajam Teismui jo patikrinti. Nepakankamai motyvuotos yra ir minėto sprendimo 290–296 konstatuojamosios dalys, kuriose nėra pateikta net menkiausios informacijos, kuri leistų suprasti ir patikrinti elementų, į kuriuos Komisija atsižvelgė nustatydama bazinį baudų dydį, reikšmę ir lyginamąjį svorį; taip pažeidžiama šio sprendimo 291 punkte nurodyta jurisprudencija.
295. Iš šalių rašytinių pastabų matyti, kad metodikos, kurią Komisija ketina naudoti apskaičiuodama baudų dydį, klausimas buvo nagrinėjamas per administracinę procedūrą vykusioje diskusijoje su ieškovių atstovais. Nors pagal šio sprendimo 288 punkte nurodytą jurisprudenciją ginčijamo akto motyvavimas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į jo kontekstą, negalima daryti išvados, kad tokių tiriamojo pobūdžio ir neformalių diskusijų turinys gali atleisti Komisiją nuo pareigos ginčijamame sprendime paaiškinti metodiką, kurią ji taikė nustatydama skirtų baudų dydžius.
296. Atsiliepimo į ieškinį 176 punkte Komisija atkreipia dėmesį į penkių etapų testą, skirtą baziniam baudų dydžiui apskaičiuoti. Vis dėlto pagal šio sprendimo 290 punkte nurodytą jurisprudenciją į tokį per procesą Bendrajame Teisme pateiktą paaiškinimą negali būti atsižvelgta vertinant tai, kaip Komisija laikėsi pareigos motyvuoti.
297. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad, kiek tai susiję su [NEX] už nagrinėjamus pažeidimus skirtų baudų nustatymu, ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.
298. Todėl penktąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu ir panaikinti visą ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, nesant reikalo nagrinėti kitų kaltinimų pagal šį pagrindą ar šeštąjį pagrindą, kuris susijęs tik su minėto straipsnio teisėtumu.
299. Be to, kadangi naikinamas visas ginčijamo sprendimo 2 straipsnis, nėra reikalo nagrinėti ieškovių subsidiariai pateiktų reikalavimų dėl pakeitimo.“
III. Apeliacinis skundas
A. Šalių argumentų santrauka
18.
Komisija teigia, kad Bendrojo Teismo motyvuose dėl penktojo pagrindo yra didelių teisės klaidų, kurios, jeigu būtų pripažintos, pakenktų Komisijos gebėjimui nustatyti tinkamas baudas, kad būtų pasiektas pakankamas atgrasymas.
19.
Pirma, Komisija skundžiasi, kad Bendrasis Teismas nenurodė taikomų reikšmingos jurisprudencijos principų. Jis nepaminėjo 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC-Treuhand / Komisija (C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 66–68 punktai), nors tai yra svarbiausias sprendimas dėl reikalaujamo motyvavimo skiriant baudą padėjėjui.
20.
Bendrasis Teismas taip pat nenurodė 2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Quimité ir de Mello / Komisija (C‑415/14 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:58, 53 punktas). Iš to sprendimo matyti, kad Komisijos akto motyvavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo kontekstą, įskaitant keitimąsi informacija iki atitinkamo akto priėmimo ir po to. Šioje byloje Komisija per administracinę procedūrą ir po jos atskleidė NEX tam tikrą su baudų apskaičiavimu susijusią informaciją.
21.
Antra, Komisija teigia, kad, nors skundžiamame sprendime (287–291 punktuose) nurodoma dalis jurisprudencijos dėl motyvavimo, susijusio su baudomis, jame ši jurisprudencija nėra aiškinama teisingai arba taikoma praktiškai.
22.
Ginčijamo sprendimo 287 konstatuojamojoje dalyje Komisija aiškiai nurodo, kad NEX skirtų baudų baziniai dydžiai atspindi NEX dalyvavimo darant nagrinėjamus pažeidimus rimtumą, trukmę ir pobūdį, taip pat būtinybę užtikrinti pakankamai atgrasantį baudų poveikį. Šių elementų pakanka Komisijos sprendimams motyvuoti ( 5 ), todėl aritmetinių formulių nurodyti nereikėjo.
23.
Nors Bendrasis Teismas rėmėsi jurisprudencija, pagal kurią Komisija neprivalo pateikti išsamesnės informacijos arba skaičių, susijusių su baudų apskaičiavimo būdu, skundžiamo sprendimo 291 punkte jis konstatavo, kad šioje byloje Komisija nepaaiškino taikomo metodo. Komisija teigia, kad šie motyvai yra prieštaringi.
24.
Chalkor jurisprudencija, nurodyta skundžiamo sprendimo 291 punkte, pagal kurią Komisija, apskaičiuodama bazinį dydį, turi paaiškinti elementų, į kuriuos atsižvelgta, lyginamąjį svorį ir įvertinimą, negali būti suprantama taip, kad Komisija privalo nurodyti skaičius, susijusius su baudų apskaičiavimo būdu, ir išsamiai pateikti vidinius skaičiavimus. Tačiau būtent to reikalavo Bendrasis Teismas, taigi jis padarė teisės klaidą.
25.
Komisijos nuomone, ginčijamo sprendimo panašumas į Sprendimą Heat Stabilisers (747–750 konstatuojamosios dalys) yra itin akivaizdus ( 6 ). Dėl to sprendimo buvo priimtas Sprendimas AC-Treuhand (C-194/14 P, EU:C:2015:717), kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, kad motyvavimas pakankamas.
26.
Kalbant apie skundžiamo sprendimo 295 ir 296 punktus, elementai, kuriais remiasi Bendrasis Teismas, nėra tinkami norint pagrįsti išvadą dėl nepakankamo baudų motyvavimo. Šiuose punktuose Bendrasis Teismas primena, kad baudų apskaičiavimo metodikos klausimas su NEX buvo aptariamas per administracinę procedūrą ir procesą pačiame Bendrajame Teisme (visų pirma Komisija savo atsiliepime į ieškinį atkreipė dėmesį į penkių etapų testą, skirtą baziniam baudų dydžiui apskaičiuoti). Komisija mano, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tais elementais negali būti ištaisomas minėtas nepakankamas motyvavimas. Toks vertinimas prieštarauja jurisprudencijai ( 7 ).
27.
Priežastis, dėl kurios Komisija, be savo pareigos motyvuoti, ėmėsi papildomų veiksmų ir atskleidė NEX tam tikrus baudos apskaičiavimo elementus (jos atsiliepimo į ieškinį 176 punktas), – ta, jog NEX teigė, kad ji buvo skirtingai vertinama, palyginti su įmone R.P. Martin, kuriai buvo skirtas 2013 m. sprendimas toje pačioje YIRD byloje ir kurią Komisija taip pat pripažino padėjus sudaryti tam tikrus toje byloje nagrinėjamus kartelius.
28.
Savo atsakyme Komisija paaiškina naudotą baudų apskaičiavimo metodiką. Pirma, vertinant visų susijusių įmonių pažeidimų sunkumą buvo atsižvelgta į tuos pačius veiksnius. Tačiau tarp R.P. Martin ir NEX buvo objektyvių skirtumų, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta šiems padėjėjams skiriant baudas. R.P. Martin buvo taikomas 25 % baudos sumažinimas, o NEX dėl baudos sumažinimo nesikreipė; R.P. Martin buvo taikoma 10 % susitarimo nuolaida; R.P. Martin 2012 m. pasaulinė apyvarta buvo 82 mln. EUR, palyginti su 1656 mln. EUR (NEX 2013 m. pasaulinė apyvarta); R.P. Martin dalyvavimas darant pažeidimą truko apie 1 mėnesį, o NEX dalyvavimas darant pažeidimą truko daugiau kaip 2 mėnesius.
29.
Jei Teisingumo Teismas nuspręs priimti sprendimą dėl baudų, Komisija nurodo, kad paprastas būdas atsižvelgti į skundžiamo sprendimo dalinius panaikinimus būtų proporcingai sumažinti NEX iš pradžių skirtų baudų dydį. Pavyzdžiui, tai galima padaryti išreiškiant naują kiekvieno pažeidimo trukmę dienomis ir padalijant šį skaičių iš pradinės pažeidimo trukmės dienomis.
30.
NEX savo ruožtu palaiko skundžiamą sprendimą ir iš esmės teigia, kad apeliaciniame skunde keliamas esminis klausimas: ar Komisija gali remtis specifinėmis ir sudėtingomis metodikomis bei elementais ir kartu apsimesti, kad tokios metodikos ar elementai neegzistuoja ir kad buvo naudojama paprasta fiksuotoji suma? Pareigos motyvuoti raison d’être yra skatinti Komisiją paaiškinti savo sprendimus ir sudaryti galimybę jos požiūrio teisminei peržiūrai.
31.
Pirma, NEX teigia, kad, priešingai, nei tvirtina Komisija, aišku, kad byloje AC-Treuhand pateikti paaiškinimai buvo išsamesni ir labiau susiję su konkrečiu atveju nei bendro pobūdžio ir platūs paaiškinimai, pateikti ginčijamame sprendime. Paprastai tariant, ginčijamame sprendime pateikti paaiškinimai gali būti naudojami „kaip tokie“ praktiškai bet kokiame su padėjėju susijusiame sprendime, kuriame skiriamos baudos, o paaiškinimai sprendime dėl šilumos stabilizatorių turėtų būti patikslinti, kad būtų atsižvelgta į įvairių bylų ypatumus. Antra ir dar svarbiau – faktinės NEX situacijos aplinkybės skiriasi nuo faktinių bylos AC-Treuhand aplinkybių. Iš tiesų, byloje AC-Treuhand nėra jokio pagrindo manyti, kad Komisija naudojo specifinę ir detalią metodiką, kad apskaičiuotų fiksuotą 348000 EUR dydžio baudą, taigi kad ji atliko kokius nors kitus veiksmus, nei nurodyta Komisijos motyvuose. Todėl nėra įrodyta, kad Komisijos veiksmai neatitinka veiksmų, kuriuos Komisija teigia atlikusi.
32.
Priešingai, byloje NEX vykstant procesui Bendrajame Teisme Komisija aiškiai pripažino, kad baudų lygį ji nustatė naudodama detalią metodiką ir atsižvelgdama į specifinius elementus, tačiau Komisija nepateikė NEX jokios papildomos informacijos, kai pastaroji turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę į gynybą. Komisija tariamai rėmėsi keliais elementais, tačiau jų nenurodė. Jei Komisija būtų laikiusis požiūrio, pagal kurį skiriama fiksuoto dydžio bauda ir atsižvelgiama į nurodytus pagrindinius elementus, ji nebūtų pasiekusi NEX paskirtos baudos, kuri buvo 22 kartus didesnė už R.P. Martin (kurią, kaip teigė Komisija, ji vertino panašiai kaip NEX) skirtą baudą, lygio.
33.
Dėl elementų, dėl kurių R.P. Martin situacija skiriasi nuo NEX situacijos ir kuriais remiasi Komisija, negalima atmesti skirtingo požiūrio buvimo. Kalbant apie trukmę, konstatuota, kad R.P. Martin padėjo daryti pažeidimą nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d., t. y. 43 dienas. Konstatuota, kad NEX padėjo daryti pažeidimą nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d., t. y. 81 dieną. Todėl, atsižvelgiant į trukmės skirtumą, galima daryti prielaidą, kad R.P. Martin skirtos baudos dydis būtų 716000 EUR, jei pažeidimo trukmė būtų panaši į NEX pažeidimo trukmę. Tai yra ketvirtas Komisijos siūlomas skirtumas.
B. Vertinimas
1. Pirminės pastabos
34.
Bendrasis Teismas nusprendė, kad situacijoje, kai Komisija nukrypsta nuo savo baudų skyrimo gairių, nepakanka tik nurodyti dalyvavimo darant pažeidimą rimtumo, trukmės ir pobūdžio.
35.
Nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme Komisija nurodė, kad iš tiesų apskaičiuodama NEX skiriamas baudas taikė sudėtinį metodą. Kadangi Komisija neatskleidė šio metodo administracinės procedūros metu, NEX negalėjo jo ginčyti, o Bendrasis Teismas negalėjo atlikti tinkamos teisminės peržiūros.
36.
Komisijos apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu pagrindu, kuriame Komisija ginčija Bendrojo Teismo požiūrį ir nurodo, kad juo būtų pakenkta Komisijos gebėjimui nustatyti tinkamas baudas (ypač padėjėjų atveju), kad būtų pasiektas pakankamas atgrasymas. Komisija visų pirma pabrėžia tariamą požiūrių skirtumą Bendrojo Teismo skundžiamame sprendime ir Teisingumo Teismo sprendime AC-Treuhand (C‑194/14 P, EU:C:2015:717).
37.
NEX palaiko skundžiamame sprendime išdėstytą požiūrį ir siekia jį pagrįsti nurodydama praktinius padarinius. Kadangi NEX nežinojo apie Komisijos taikomą metodiką ir (arba) kriterijus, ji teigia, kad jai buvo taikomas skirtingas požiūris, palyginti su kita padėjėja tame pačiame kartelyje (R.P. Martin). NEX taip pat paaiškina, kaip Komisija, nuslėpdama savo metodiką ir kriterijus, kuriais rėmėsi, atėmė iš NEX galimybę šiuos kriterijus ginčyti.
38.
Visų pirma, ši byla ir byla, dėl kurios buvo priimtas Sprendimas AC-Treuhand (C‑194/14 P, EU:C:2015:717), kuriuo remiasi Komisija, labai skiriasi.
39.
Pastarojoje byloje buvo tik vienas atskiras padėjėjas. Komisija, kuriai nereikėjo atsižvelgti į skirtingo požiūrio (į padėjėjus) riziką, skyrė fiksuoto dydžio baudą.
40.
Tačiau šioje byloje yra du padėjėjai. Komisija teigia („užtikrina Teisingumo Teismą“), kad apskaičiuodama padėjėjams skirtų atitinkamų baudų dydį ji taikė vieną metodą, tačiau Komisija atsisako pateikti bet kokios papildomos informacijos, o tiesiog remiasi Sprendimu AC-Treuhand (C‑194/14 P, EU:C:2015:717).
41.
Be to, Komisija Sprendimu AC-Treuhand remiasi neįtikinamai. Nors tame sprendime nurodyta, kad nėra reikalavimo pateikti išsamesnės informacijos arba skaičių, susijusių su baudos apskaičiavimo būdu, svarbu, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (visų pirma 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, EU:C:2011:815, 61 punkte) aiškiai nurodoma, kad Komisija vis tiek privalo paaiškinti, kokį svorį suteikė ir kaip vertino elementus, į kuriuos atsižvelgė nustatydama baudų dydį (o tokio motyvavimo buvimą turi patikrinti teismas savo iniciatyva).
42.
Kaip kitaip teismai galėtų atlikti tinkamą teisminę peržiūrą ir remdamiesi Komisijos sprendime pateiktais motyvais (o ne tik Komisijos „patikinimais“) patikrinti, ar baudų apskaičiavimo ir Komisijos taikomų kriterijų tikslais atitinkamos įmonės situacija buvo panaši ar skirtinga, palyginti su kitų atitinkamų įmonių situacijomis, ir patikrinti, ar Komisija laikėsi vienodo požiūrio principo – o viso to Teisingumo Teismo prašoma šioje byloje?
43.
Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas Sprendimą Chalkor teisingai pritaikė ne tik priimdamas skundžiamą sprendimą (antroji išplėstinė kolegija), bet, pavyzdžiui, ir 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Printeos ir kt. / Komisija, T‑95/15, EU:T:2016:722 (ketvirtoji išplėstinė kolegija) bei 2019 m. kovo 28 d. Sprendimą Pometon / Komisija, T‑433/16, EU:T:2019:201 (trečioji išplėstinė kolegija). Kalbant apie du paskutinius sprendimus, Komisija nepateikė jokio apeliacinio skundo dėl pirmojo sprendimo ir kol kas to nepadarė dėl antrojo sprendimo.
44.
Primenu, kad Bendrasis Teismas dar 1995 m. pabrėžė, kad „pageidautina, jog įmonės (kad turėtų galimybę suformuluoti savo poziciją žinodamos visas aplinkybes) galėtų išsamiai, pagal bet kurią sistemą, kuri, Komisijos nuomone, yra tinkama, sužinoti joms paskirtos baudos apskaičiavimo būdą, neprivalėdamos šiuo tikslu pareikšti teisme ieškinio dėl Komisijos sprendimo (nes tai prieštarautų gero administravimo principui)“ ( 8 ).
45.
Be to, žinomoje byloje „Cemento kartelis“ ( 9 ) Bendrasis Teismas iš anksto pažymėjo, kad tai taikoma „juo labiau tada, kaip šiuo atveju, kai Komisija apskaičiuodama baudas taikė detalias aritmetines formules. Tokiu atveju pageidautina, kad atitinkamos įmonės ir, jei reikia, Teisingumo Teismas galėtų patikrinti, ar Komisijos taikytas metodas ir atlikti veiksmai yra be klaidų ir yra suderinami su baudoms taikomomis nuostatomis ir principais, visų pirma, su nediskriminavimo principu.“
46.
Nors tuo metu Bendrasis Teismas Komisijos a posteriori teismo procesu metu nurodytus motyvus pripažino pakankamais, ar šiuo klausimu vis dar galima sutikti su Komisija ir priimti tokį sprendimą šiandieniniame procese, kuriame labiau atsižvelgiama į teisę į gynybą?
47.
Aš taip nemanau ( 10 ).
48.
Kaip paaiškinsiu toliau, manau, kad šis apeliacinis skundas iš esmės buvo išnagrinėtas neseniai priimtame 2019 m. sausio 16 d. Sprendime UPS.
2. Sprendimas „UPS“
49.
Pirmiausia svarbu palyginti šią situaciją su Sprendimu UPS. Per posėdį Komisija teigė, kad tas sprendimas nėra reikšmingas, nes jis priimtas susijungimo byloje, o jame nėra nagrinėjami baudų nustatymo ir teisių į gynybą klausimai. Tačiau šie argumentai yra neįtikinami.
50.
Iš tiesų byloje UPS Komisija, panašiai kaip ir šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje, per administracinę procedūrą nenurodė tam tikros metodikos, kuri vaidino svarbų vaidmenį Komisijai priimant sprendimą (byloje UPS tai buvo susijungimo vertinimo metodika).
51.
Tame sprendime Teisingumo Teismas nurodo, kad, kai Komisija savo sprendimą ketina grįsti ekonometriniais modeliais, būtina, kad pranešančios šalys galėtų pateikti savo pastabas šiuo klausimu.
52.
Metodologijos pagrindai, kuriais grindžiami šie modeliai, turi būti kiek įmanoma objektyvesni, kad nebūtų daromos šios analizės vienokios ar kitokios išankstinės prielaidos. Šios aplinkybės didina Komisijos sprendimų nešališkumą ir kokybę, o nuo to galiausiai priklauso visuomenės ir įmonių pasitikėjimas ES koncentracijų kontrolės procedūros teisėtumu.
53.
Šių modelių ir jų parengimo metodologijos pasirinkimo atskleidimas yra ypač svarbus, nes tai suteikia procedūrai teisingumo, kaip reikalaujama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintą gero administravimo principą.
54.
Pagal Sprendimą UPS Komisija privalo derinti skubumo reikalavimą, kuris būdingas Reglamento dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės bendrajai struktūrai, su teisės į gynybą paisymu. Teisės į gynybą paisymas nereiškia, kad Komisija po pranešimo apie kaltinimus atskleidimo gali iš esmės keisti ekonometrinį modelį, kuriuo remdamasi ji ketina prieštarauti koncentracijai, nepranešdama apie tokį pakeitimą atitinkamoms įmonėms ir neleisdama joms dėl to pateikti pastabų.
55.
Todėl Teisingumo Teismas Sprendime UPS konstatavo, kad Bendrasis Teismas, padarydamas išvadą, jog Komisija negali tvirtinti, kad ji neprivalėjo supažindinti ieškovės su galutiniu ekonometrinės analizės modeliu prieš priimdama ginčijamą sprendimą, nepadarė teisės klaidos.
56.
Čia labai svarbu remtis Sprendimo UPS 31 punktu, kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, kad „teisės į gynybą paisymas prieš priimant sprendimą koncentracijos kontrolės srityje reikalauja, kad pranešančioms šalims būtų suteikta galimybė veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl visų elementų, kuriais Komisija ketina grįsti savo sprendimą, tikrumo ir reikšmingumo“ (išskirta mano).
57.
Kaip bus matyti toliau, būtent to Komisijai padaryti nepavyko ir byloje UPS, ir šioje byloje.
3. Teisingumo Teismo nagrinėjama byla kaip bylos „UPS“ variantas
58.
Byla UPS susijusi su koncentracija, ir Teisingumo Teismas nurodė, kad ekonometrinis modelis, kurio galutinės formos Komisija neatskleidė, buvo svarbus elementas priimant Komisijos sprendimą ( 11 ). Taip pat svarbus ir penkių etapų testas, kurį Komisija naudojo siekdama nustatyti baudų dydį šioje byloje, ir jis turėjo būti atskleistas (t. y. bent jau tiek, kad Komisija galėtų tinkamai paaiškinti elementų, į kuriuos atsižvelgta, lyginamąjį svorį ir įvertinimą) ( 12 ).
59.
Kaip Teisingumo Teismas priminė Sprendimo UPS 28 punkte, „teisės į gynybą užtikrinimo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurį reikia taikyti, kai administracija ketina priimti aktą asmens nenaudai“.
60.
Dėl to paties bendrojo principo Bendrasis Teismas šiuo aspektu panaikino ginčijamą sprendimą (šioje byloje).
61.
Įdomu pažymėti, kad byloje UPS Komisija teigė, kad ekonometrinių modelių pakeitimai prilyginami vidaus dokumentams, su kuriais negalima susipažinti remiantis teise susipažinti su bylos medžiaga (Sprendimo UPS 35 punktas).
62.
Teisingumo Teismas atmetė tokį argumentą.
63.
Šioje byloje Komisija vėl bando argumentuoti, kad naudota baudų apskaičiavimo metodika yra tik vidaus skaičiavimai, kurių nereikėtų atskleisti Komisijos sprendimų adresatams.
64.
Manau, kad šį argumentą reikia atmesti, kaip jis buvo atmestas Sprendime UPS. Be to, kaip teigia NEX, atsiliepimo į ieškinį 176 punkte pateiktoje informacijoje nėra skaičių ar skaičiavimų. Komisija tik atskleidžia, kad yra sudėtinis penkių etapų testas, skirtas baziniam baudų dydžiui apskaičiuoti, užuot naudojus fiksuotąją sumą.
65.
Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad Komisija nurodė pakankamas priežastis išdėstydama (gana neaiškius) elementus, į kuriuos buvo atsižvelgta siekiant nustatyti NEX dalyvavimo rimtumą, trukmę ir pobūdį. Komisija teigia, kad tai atitinka Sprendimą AC-Treuhand (C‑194/14, EU:C:2015:717). Komisija taip pat teigia, kad jos paaiškinimai dėl metodikos, apie kuriuos kalbama skundžiamo sprendimo 295 punkte, nebuvo privalomi, tačiau jais buvo pateikti papildomi paaiškinimai, į kuriuos vis tiek turėtų būti atsižvelgiama teismo proceso stadijoje.
66.
Pirma, jau paaiškinau tai, kad yra svarbių bylos AC-Treuhand ir šios bylos skirtumų, ir tai, kodėl vien ta jurisprudencija neturėtų pakeisti čia pateikto vertinimo (žr. šios išvados 38 ir paskesnius punktus).
67.
Antra, Komisijos argumentus bet kuriuo atveju reikia atmesti.
68.
Iš tiesų, šioje byloje, priešingai nei byloje AC-Treuhand nustatyta, kad Komisija atliko ne paprastą NEX elgesio „rimtumo“, „pobūdžio“ ir „trukmės“ vertinimą, kad nustatytų tam tikrą fiksuoto dydžio baudą, tačiau taikė sudėtingą metodiką, skirtą baudoms nustatyti, kurią iš tikrųjų slėpė neaiškūs ir bendro pobūdžio teiginiai pranešime apie kaltinimus ir ginčijamame sprendime.
69.
Kaip skundžiamo sprendimo 296 punkte pažymi Bendrasis Teismas, atsiliepime į ieškinį pirmojoje instancijoje „Komisija atkreipia dėmesį į penkių etapų testą, skirtą baziniam baudų dydžiui apskaičiuoti“, kurį ji teigia taikiusi šioje byloje. Be to, kaip pripažino Komisija, per 2013 m. spalio mėn. vykusį susitikimą siekiant sudaryti susitarimą apie šį penkių etapų testą buvo užsiminta NEX. Tačiau, kai 2014 m. birželio mėn. NEX gavo pranešimą apie kaltinimus ir jai buvo suteikta galimybė įgyvendinti savo teises į gynybą, Komisijos 2013 m. spalio mėn. nurodyta metodika nebuvo paaiškinta. Be to, Komisija daug kartų atsisakė patvirtinti arba paneigti, ar ji iš tiesų naudojo tą metodiką, ji tik tvirtino, kad atsižvelgdama į „pažeidimo rimtumą, trukmę ir pobūdį“ nustatys neapibrėžtą „fiksuoto dydžio baudą“.
70.
Kaip matyti, Komisija tik per teismo procesą (t. y. Komisijos atsiliepimo į ieškinį pirmojoje instancijoje 176 punkte) pripažino, kad nustatydama NEX baudas taikė sudėtingą metodiką. Nors Komisija elgėsi atsargiai ir nurodė, kad toks pripažinimas „neprivalomas“, jurisprudencijoje nurodoma kitaip ( 13 ).
71.
Nors NEX teisingai pripažįsta, kad Komisija „neprivalo nurodyti skaičių, susijusių su baudos apskaičiavimo būdu ( 14 )“, Komisija vis tiek privalo paaiškinti elementus, kuriuos ji naudojo nustatydama baudos dydį.
72.
Iš tiesų, kaip Bendrasis Teismas teisingai konstatavo skundžiamo sprendimo 293 punkte, Komisijos sprendime negali būti tiesiog „bendrai teigiama, kad baziniai dydžiai atspindi [NEX] dalyvavimo darant nagrinėjamus pažeidimus rimtumą, trukmę ir pobūdį“. Jei toks požiūris būtų pripažintas pagrįstu, įmonės negalėtų ginčyti Komisijos metodikos, o Teisingumo Teismas negalėtų jos peržiūrėti.
73.
Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 289 punkte Bendrasis Teismas priminė taikomą jurisprudenciją: „kai Komisija nusprendžia nukrypti nuo 2006 m. gairėse, kuriomis ji apribojo savo diskreciją nustatant baudų dydį, nustatytos bendros metodikos, remdamasi, kaip šiuo atveju, tų gairių 37 punktu, šie motyvavimo reikalavimai taikomi dar griežčiau <…> Šiuo klausimu <…> gairėse nustatyta orientacinė elgesio taisyklė, nurodanti sektiną praktiką, nuo kurios konkrečiu atveju Komisija negali nukrypti, nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių, be kita ko, vienodo požiūrio principą <…> Šis motyvavimas turi būti dar tikslesnis dėl to, kad gairių 37 punkte neaiškiai nurodomi „tam tikros bylos ypatumai“, taigi Komisijai paliekama plati diskrecija taikyti išimtinį atitinkamų įmonių bazinių baudų dydžių koregavimą. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis yra dar svarbiau, kad Komisija administracinėse procedūrose laikytųsi Sąjungos teisės sistemoje nustatytų garantijų, įskaitant pareigą motyvuoti.“
74.
Toliau skundžiamo sprendimo 291 punkte Bendrasis Teismas teisingai rėmėsi jurisprudencija, pagal kurią „Komisija turi motyvuoti sprendimą skirti baudą, visų pirma skirtos baudos dydį ir šiuo aspektu pasirinktą metodą <…> Ji savo sprendime turi nurodyti vertinimo kriterijus, kurie leido jai nustatyti pažeidimo sunkumą ir trukmę, ir neprivalo pateikti išsamesnės informacijos arba skaičių, susijusių su baudos apskaičiavimo būdu <....> Vis dėlto ji turi paaiškinti elementų, į kuriuos atsižvelgta, lyginamąjį svorį ir įvertinimą.“ (išskirta mano)
75.
To sprendimo 292 punkte paaiškinta, kodėl šioje byloje Komisija pagal 2006 m. gairių 37 punktą nusprendė nukrypti nuo jose nustatytos metodikos.
76.
Skundžiamo sprendimo 293 punkte teisingai nurodyta, kad „vis dėlto konstatuotina, kad ginčijamo sprendimo 287 konstatuojamojoje dalyje nepaaiškintas Komisijos pasirinktas alternatyvus metodas, o tik bendrai teigiama, kad baziniai dydžiai atspindi [NEX] dalyvavimo darant nagrinėjamus pažeidimus rimtumą, trukmę ir pobūdį, taip pat nurodoma būtinybė užtikrinti pakankamai atgrasantį baudų poveikį“. Iš tikrųjų Komisija savo klaidingą požiūrį bandė pateisinti tą patį bendrą teiginį pakartodama Teisingumo Teismo posėdyje ( 15 ).
77.
Todėl turiu sutikti su skundžiamo sprendimo 294 punkte padaryta Bendrojo Teismo išvada, kad „taip suformuluota ginčijamo sprendimo 287 konstatuojamoji dalis neleidžia nei [NEX] suprasti Komisijos pasirinktos metodikos pagrįstumo, nei Bendrajam Teismui jo patikrinti. Nepakankamai motyvuotos yra ir minėto sprendimo 290–296 konstatuojamosios dalys, kuriose nėra pateikta net menkiausios informacijos, kuri leistų suprasti ir patikrinti elementų, į kuriuos Komisija atsižvelgė nustatydama bazinį baudų dydį, reikšmę ir lyginamąjį svorį; taip pažeidžiama [skundžiamo sprendimo] 291 punkte nurodyta jurisprudencija.“ ( 16 )
78.
Be to, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad, „nors ginčijamo akto motyvavimas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į jo kontekstą, negalima daryti išvados, kad <…> tiriamojo pobūdžio ir neformalių diskusijų [su NEX] turinys gali atleisti Komisiją nuo pareigos ginčijamame sprendime paaiškinti metodiką, kurią ji taikė nustatydama skirtų baudų dydžius“ (skundžiamo sprendimo 295 punktas).
79.
Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 296 punkte taip pat teisingai konstatavo, kad „atsiliepimo į ieškinį [pirmojoje instancijoje] 176 punkte Komisija atkreipia dėmesį į penkių etapų testą, skirtą baziniam baudų dydžiui apskaičiuoti. Vis dėlto pagal <…> jurisprudenciją į tokį per procesą Bendrajame Teisme pateiktą paaiškinimą negali būti atsižvelgta vertinant tai, kaip Komisija laikėsi pareigos motyvuoti.“
80.
Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisijos argumentas, jog Bendrojo Teismo požiūris pakenktų Komisijos gebėjimui nustatyti tinkamas baudas, kad būtų pasiektas pakankamas atgrasymas, nėra įtikinamas.
81.
Kaip nurodyta pirmiau, Komisija turi paaiškinti visų pirma elementų, į kuriuos atsižvelgta, lyginamąjį svorį ir įvertinimą, ir nematau priežasčių, kodėl tai galėtų atimti iš Komisijos gebėjimą nustatyti tinkamas baudas ir (arba) pasiekti pakankamą atgrasymą.
82.
Tai būtina ypač tokioje byloje, kaip ši, kurioje, priešingai nei byloje AC-Treuhand, buvo du padėjėjai ir kilo rizika, kad Komisija, nustatydama baudas R.P. Martin ir NEX, galėjo pažeisti vienodo požiūrio principą.
83.
Per posėdį Komisija tvirtino, kad šioje byloje nebuvo jokio diskriminavimo dėl baudų lygio, nes „Komisija abiem padėjėjoms taikė tą pačią baudų skyrimo metodiką“.
84.
Neatsižvelgiant į tai, kad teismai negali peržiūrėti tos metodikos, jei ji nuslepiama, reikia pažymėti, kad taikant tą pačią metodiką dviem skirtingoms situacijoms neužkertamas kelias diskriminacinio pobūdžio pasekmėms, ypač tais atvejais, kai ta metodika remiasi diskriminacinio pobūdžio kriterijumi. Reikia atsižvelgti į tai, kad diskriminavimą dažnai lemia to paties kriterijaus taikymas situacijoms, kurios nėra panašios. Iš tiesų „vienodo požiūrio principas“ arba „nediskriminavimo principas“ yra tas pats bendrasis ES teisės principas, pagal kurį panašias situacijas draudžiama vertinti skirtingai, o skirtingas situacijas – vienodai, nebent toks vertinimas pateisinamas objektyviomis priežastimis ( 17 ).
85.
Atsižvelgiant į šioje byloje pateiktą bendro pobūdžio ir neaiškią informaciją bei patikinimus akivaizdu, kai nei NEX, nei Bendrasis Teismas (kaip ir Teisingumo Teismas) negali įvertinti tos metodikos ar klausimo, ar Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą.
86.
Tai aiškiai prieštarauja suformuotai jurisprudencijai, t. y. kad pagal teisės į gynybą užtikrinimo principą reikalaujama, kad asmenims, kuriems skirti sprendimai, galintys turėti didelį poveikį jų interesams, būtų suteikta galimybė veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl visų elementų, kuriais administracija ketina grįsti savo sprendimą ( 18 ).
87.
Kaip ir Sprendime UPS nagrinėjamas ekonometrinis modelis, padėjėjui skirtos baudos apskaičiavimo metodika, kuri nagrinėjama šiuo atveju, neabejotinai buvo toks svarbus elementas, kuriuo Komisija grindė savo sprendimą.
88.
Be to, kaip Teisingumo Teismas pripažino Sprendime UPS, „šių modelių ir jų parengimo metodologijos pasirinkimo atskleidimas yra ypač svarbus, nes <…> tai suteikia procedūrai teisingumo, kaip reikalaujama pagal [Chartijos] 41 straipsnyje įtvirtintą gero administravimo principą“.
89.
Akivaizdu, kad tie patys argumentai turėtų būti taikomi šioje byloje dėl baudų apskaičiavimo, juo labiau tokiu atveju, kai Komisija nukrypsta nuo savo baudų skyrimo gairių.
90.
Tai itin svarbu tokiose situacijose, nes priešingu atveju padėjėjo padėtis galiausiai būtų blogesnė nei faktinio kartelio dalyvio, kai kalbama apie galimybę įvertinti Komisijos sprendimo tinkamumą ir galimybę, kad šį sprendimą įvertintų Teisingumo Teismas. Iš tiesų, tai prieštarautų suformuotai jurisprudencijai ( 19 ), kurioje Teisingumo Teismas nurodė, kad gairėse „nustatytos orientacinės elgesio taisyklės, nuo kurių konkrečiu atveju administracija negali nukrypti, nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą“.
91.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 297 punkte padarydamas išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su NEX už nagrinėjamus pažeidimus skirtų baudų nustatymu, nepadarė teisės klaidos.
92.
Taigi vienintelį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą, o visą apeliacinį skundą atmesti.
IV. Išvada
93.
Dėl šių priežasčių siūlau Teisingumo Teismui:
1)
atmesti apeliacinį skundą;
2)
priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
( 1 ) Originalo kalba: anglų.
( 2 ) 2017 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Icap ir kt / Komisija, T‑180/15, EU:T:2017:795.
( 3 ) 2015 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimas C(2015) 432 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39861 jenos palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės) (toliau – ginčijamas sprendimas).
( 4 ) Visų pirma 2015 m. spalio 22 d. Sprendimas AC-Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 66–68 punktai.
( 5 ) Komisija remiasi 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimu Sarrió / Komisija (C‑291/98 P, EU:C:2000:631, 78 punktas); 2003 m. spalio 2 d. Sprendimu Aristrain / Komisija (C‑196/99 P, EU:C:2003:529, 56 punktas) ir 2015 m. spalio 22 d. Sprendimu AC-Treuhand / Komisija (C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 68 punktas).
( 6 ) 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas C(2009) 8682 final dėl procedūros pagal [EB 81] straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38589 – Šilumos stabilizatoriai).
( 7 ) 2016 m. sausio 28 d. Sprendimas Quimité ir de Mello / Komisija (C‑415/14 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:58, 53 punktas).
( 8 ) 1995 m. balandžio 6 d. Sprendimas Trefilunion / Komisija (T‑148/89, EU:T:1995:68, 142 punktas).
( 9 ) 2000 m. kovo 15 d. Sprendimas Cimenteries CBR ir kt. / Komisija (T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, EU:T:2000:77, 4735 punktas).
( 10 ) Žr. šios išvados 79 punktą.
( 11 ) Taip pat galima rasti tam tikrų panašumų su didžiosios kolegijos 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632. Toje byloje Bendrasis Teismas patvirtino, kad Komisijos argumentai, jog dominuojančią padėtį užimančios įmonės suteiktos nuolaidos dėl savo pobūdžio gali taip riboti konkurenciją, kad visų bylos aplinkybių, ypač tokio pat produktyvaus konkurento kriterijaus (toliau – AEC kriterijus), analizė nebuvo privaloma. Tačiau Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, nors Komisija pabrėžė, kad aptariamos nuolaidos dėl savo pobūdžio gali riboti konkurenciją, savo sprendime ji vis dėlto išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir padarė išvadą, jog toks pats produktyvus konkurentas būtų turėjęs taikyti nekonkurencingas kainas, todėl dėl aptariamos nuolaidų sistemos toks konkurentas galėjo būti išstumtas iš rinkos. Todėl AEC kriterijus vaidino svarbų vaidmenį Komisijai vertinant nuolaidų sistemos galėjimą daryti išstūmimo poveikį tokiems patiems produktyviems konkurentams. Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas turėjo įvertinti visus Intel argumentus dėl to kriterijaus, tačiau Bendrasis Teismas to nepadarė. Todėl Teisingumo Teismas panaikino Bendrojo Teismo sprendimą, kadangi Bendrasis Teismas to nepadarė analizuodamas, ar nagrinėjamos nuolaidos galėjo riboti konkurenciją.
( 12 ) Žr. šios išvados 74 punktą.
( 13 ) Žr. šios išvados 77 punktą ir 16 išnašą.
( 14 ) 2015 m. spalio 22 d. Sprendimas AC-Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 68 punktas.
( 15 ) Komisija pageidautų, kad baudų apskaičiavimas būtų lyg „Coca-Cola“ formulė, kurią šalys ir ES teismai gali „ragauti“, tačiau pripažins, jog ji yra slapta, ir tiesiog patikės Komisijos „patikinimais“, kad ši formulė buvo pritaikyta teisingai ir be jokio diskriminavimo tokioje byloje, kaip ši, kai yra nevienodo požiūrio į du padėjėjus kartelyje rizika.
( 16 ) 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Jungbunzlauer / Komisija, T‑43/02, EU:T:2006:270, 91 punktas; 2011 m. liepos 13 d. Sprendimas Schindler Holding ir kt. / Komisija, T‑138/07, EU:T:2011:362, 243 punktas ir 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, EU:C:2011:815, 61 punktas.
( 17 ) Žr., be kita ko, 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Rodríguez Caballero, C‑442/00, EU:C:2002:752, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.
( 18 ) 1996 m. spalio 24 d. Sprendimas Komisija /Lisrestal ir kt. (C‑32/95 P, EU:C:1996:402, 21 punktas); 2013 m. spalio 22 d. Sprendimas Sabou (C‑276/12, EU:C:2013:678, 38 punktas); 2016 m. birželio 14 d. Sprendimas Marchiani / Parlamentas (C‑566/14 P, EU:C:2016:437, 51 punktas); taip pat žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje UPS, C‑265/17 P, EU:C:2018:628, 38 punktą.
( 19 ) Pavyzdžiui, 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 60 punktas.