GENERALINĖS ADVOKATĖS
ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,
pateikta 2019 m. kovo 26 d. ( 1 )
Byla C‑249/18
Staatssecretaris van Financiën
dalyvaujant:
CEVA Freight Holland BV
(Hoge Raad der Nederlanden (Aukščiausiasis Teismas, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Muitų sąjunga – Bendrijos muitinės kodeksas – 78 straipsnis – Deklaracijų tikrinimas išleidus prekes – Muitų taikymas importuojamoms prekėms po muitinės atlikto patikrinimo – Deklaranto atlikti muitinės deklaracijoje nurodytos prekių vertės pakeitimai – 221 straipsnyje nurodyto senaties termino pabaigos nustatymas“
1.
Šis Hoge Raad der Nederlanden (Aukščiausiasis Teismas, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ( 2 ), kuriame nustatyta ES muitų teritorijoje taikomų muitinės taisyklių ir procedūrų teisinė sistema, aiškinimu. Jis pateiktas dėl CEVA Freight Holland B.V. (toliau – CEVA Freight) ir Nyderlandų muitinės ginčo dėl reikalavimų sumokėti muitus, pateiktų patikrinus CEVA Freight muitinės deklaracijas.
2.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas užduoda pirmąjį klausimą, kad išsiaiškintų, kaip aiškinti Muitinės kodekso 78 straipsnį, kuriame reglamentuojamas deklaracijų tikrinimas išleidus prekes. Antrasis klausimas susijęs su Muitinės kodekso 221 straipsnio aiškinimu ir su tuo, ar jame nurodyto trejų metų laikotarpio pabaigos momentas turi būti nustatytas pagal ES teisę, ar pagal nacionalinę teisę.
Muitinės kodeksas
3.
4 straipsnyje apibrėžtos šios sąvokos:
„3)
„Muitinė“ – institucija, inter alia, atsakinga už muitinės veiklos taisyklių taikymą.
<…>
9)
„Skola muitinei“ – asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą.
<…>
12)
„Skolininkas“ – bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei.
<…>
16)
„Muitinės procedūra“:
a)
išleidimas į laisvą apyvartą
<…>
17)
„Muitinės deklaracija“ – nustatytos formos ir nustatytu būdu atliekamas veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia savo pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta muitinės procedūra.
18)
„Deklarantas“ – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu muitinės deklaracija pateikiama.
<…>
20)
„Prekių išleidimas“ – muitinės veiksmas, kuriuo suteikiama teisė su prekėmis atlikti veiksmus, leidžiamus taikant joms įformintą muitinės procedūrą.
<…>“
4.
II antraštinė dalis susijusi su veiksniais, kuriais remiantis nustatomos priemonės, taikytinos prekėms, kaip antai importo muitai. 20 straipsnyje nurodyta, kad skolos muitinei atsiradimo atveju teisiškai privalomi sumokėti muitai apskaičiuojami remiantis ES muitų tarifu. 28 straipsnyje nurodyta, kad vadovaujantis 3 skyriaus nuostatomis nustatyta muitinė vertė naudojama taikant, be kita ko, ES muitų tarifą. To skyriaus 29 straipsnyje nurodyta, kad „importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė“, kuri yra „kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į [ES] muitų teritoriją“, ir kuri prireikus patikslinama ( 3 ).
5.
62 straipsnyje nurodyta, kad pagal įprastinę muitinės procedūrą deklaracijos surašomos blankuose. Jos turi būti pasirašytos ir jose turi būti pateikta visa informacija, reikalinga norint taikyti muitinės procedūrą, kuriai deklaruotos prekės.
6.
Pagal 65 straipsnį deklarantas gali pakeisti muitinės priimtą deklaraciją, jeigu jis neprašo leidimo pakeisti deklaraciją po to, kai muitinė ėmėsi tam tikrų priemonių, kaip antai išleido atitinkamas prekes ( 4 ).
7.
78 straipsnyje nurodyta:
„1. Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos.
2. Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Ši institucija taip pat turi teisę tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinimui.
3. Jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.“ ( 5 )
8.
79 straipsnyje nurodyta, kad išleidimas į laisvą apyvartą suteikia ne ES prekėms ES prekių muitinį statusą.
9.
221 straipsnyje nurodyta:
„1. Įtraukus muito sumą į apskaitą, apie ją taikant atitinkamas procedūras turi būti pranešama skolininkui.
2. Jeigu mokėtina muito suma kaip orientacinė buvo nurodyta muitinės deklaracijoje, muitinė turi teisę pareikšti, kad apie ją nebus pranešta vadovaujantis 1 dalimi, jeigu nepaaiškės, kad nurodytoji muito suma neatitinka muitinės apskaičiuotos sumos.
Nepažeidžiant 218 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos taikymo, jeigu pasinaudojama ankstesniojoje pastraipoje numatyta galimybe, muitinės sprendimas išleisti prekes laikomas lygiaverčiu pranešimui, kuriuo skolininkas informuojamas apie muito sumos įtraukimą į apskaitą.
3. Pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Šis laikotarpis sustabdomas nuo 243 straipsnyje nustatyto skundo pateikimo dienos per visą laikotarpį, kol jis nagrinėjamas teisme.“ ( 6 )
Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93
10.
Reglamento Nr. 2454/93 ( 7 ) 147 straipsnyje nurodyta:
„1. Taikant Kodekso 29 straipsnį, faktas, kad prekės, kurios yra pardavimo objektas, yra deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą, laikomas požymiu kad jos buvo parduotos eksportui į Bendrijos muitų teritoriją. Į šį požymį atsižvelgiama ir atliekant vėlesnius perpardavimus iki muitinio įvertinimo atvejais; šiuo atveju kiekviena pardavimo kaina, vadovaujantis 178–181 straipsniais, gali būti laikoma muitinio įvertinimo pagrindu.
<…>“ ( 8 )
Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudiciniai klausimai
11.
CEVA Freight yra muitinės tarpininkė, kuri savo vardu ir sąskaita teikia deklaracijas dėl išleidimo į laisvą rinką. Nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. ji pateikė daugybę deklaracijų, pagal kurias buvo įformintas įvairių modelių medijos leistuvių išleidimas į laisvą apyvartą (toliau – aptariamos deklaracijos). CEVA Freight šias prekes priskyrė prie dviejų muitų pozicijų (84717050 ir 85176200), kurioms priskirtoms prekėms taikomas 0 % muitų tarifas. Todėl muitinė medijos leistuves išleido jų neapmokestinusi importo muitais.
12.
2011 m. muitinė patikrino aptariamas deklaracijas. Atlikusi patikrinimus ji nusprendė, kad medijos leistuves reikėtų priskirti prie kitos muitų subpozicijos (85219000), kuriai taikomas 13,9 % muitų tarifas.
13.
2013 m. vasario 22 d. raštu muitinė informavo CEVA Freight apie ketinimą apskaičiuoti nesumokėtus muitus. Siekdama išieškoti muitus išleidus prekes, muitinė rėmėsi medijos leistuvių muitine verte, grindžiama CEVA Freight anksčiau nurodytomis kainomis, o būtent kainomis, už kurias atitinkamos įmonės pardavinėjo medijos leistuves Europos Sąjungoje. 2013 m. vasario 27 d. muitinė gavo CEVA Freight atsakymą, kuriame ši paprašė sumažinti prekių muitinę vertę. CEVA Freight nurodė, kad leistuvių vertė turėtų būti nustatyta pagal mažesnę sandorio kainą, kurią taikė Azijoje įsteigtas gamintojas. Šis prašymas buvo grindžiamas Muitinės kodekso 78 straipsniu.
14.
2013 m. vasario 28 d. raštu muitinė informavo CEVA Freight, kad, kadangi skolos muitinei sumokėjimui (kaip nurodyta 2013 m. vasario 22 d. rašte) gali būti taikomas senaties terminas, būtina pateikti su aptariamomis deklaracijomis susijusius mokėjimo reikalavimus. Šis raštas buvo išsiųstas nurodytą dieną ir CEVA Freight jį gavo 2013 m. kovo 4 d.
15.
CEVA Freight apskundė mokėjimo reikalavimus ir vėl paprašė sumažinti aptariamų prekių muitinę vertę pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį. Muitinė atmetė CEVA Freight skundą ir šį sprendimą motyvavo tuo, kad i) CEVA Freight, pateikdama deklaracijas, sąmoningai pasirinko vieną iš dviejų kainų, tinkamų prekių muitinei vertei nustatyti, ii) CEVA Freight deklaracijose nurodytos kainos yra teisingos ir iii) Muitinės kodekso 78 straipsnis nėra skirtas suteikti deklarantams galimybę peržiūrėti ir vėliau pakeisti į importo deklaraciją įrašytą informaciją, išskyrus atvejus, kai ši yra neteisinga arba neišsami.
16.
Gerechtshof Amsterdam (Apeliacinis teismas, Amsterdamas) manymu, kaina, pagal kurią CEVA Freight buvo pasirinkusi nustatyti medijos leistuvių vertę, buvo neatsiejama nuo klaidos, padarytos klasifikuojant šias prekes. Šis pasirinkimas buvo „neteisinga informacija“, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas įpareigojo muitinę peržiūrėti sprendimą dėl galimybės CEVA Freight pakeisti aptariamas muitinės deklaracijas. Šis teismas taip pat nusprendė, kad Muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nurodytas trejų metų laikotarpis, per kurį CEVA Freight turėjo būti pranešta apie skolą muitinei, nebuvo pasibaigęs, nes pranešimo skolininkei pateikimo data turėjo būti laikoma data, kai muitinė išsiuntė mokėjimo reikalavimus (2013 m. vasario 28 d.), o ne tų reikalavimų gavimo data (2013 m. kovo 4 d.) ( 9 ).
17.
Muitinė per kasacinį procesą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme prašo panaikinti šį sprendimą iš esmės, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo atsakyti į šiuos klausimus:
„1.
Ar [Muitinės kodekso] 78 straipsnį reikia aiškinti taip, kad deklarantas, atlikdamas buhalterinę apskaitą, gali, remdamasis [Įgyvendinimo reglamento Nr. 2454/93] 147 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, a posteriori pasirinkti kitą, žemesnę importuotų prekių sandorio kainą tam, kad sumažintų skolą muitinei?
2a.
Ar, taikant [Muitinės kodeksą], laiko momento, kada skolininkui buvo pranešta apie skolą muitinei, nustatymas yra Sąjungos teisės klausimas?
2b.
Jei į 2a klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar [Muitinės kodekso] 221 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad joje minimą pranešimą skolininkas privalo būti gavęs per trejų metų laikotarpį nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, ar pakanka, kad pranešimas per šį laikotarpį skolininkui buvo išsiųstas?“
18.
Rašytines pastabas pateikė CEVA Freight, Nyderlandų ir Ispanijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija. Šios šalys dalyvavo 2019 m. vasario 14 d. posėdyje ir išdėstė pastabas žodžiu.
Vertinimas
Pirminės pastabos
19.
Muitinės kodekso III antraštinėje dalyje nurodyti trys su prekėmis susiję veiksniai (tarifinis klasifikavimas, kilmė ir įvertinimas), kuriais remiantis taikomos tokios priemonės kaip importo muitai. Šioje byloje nagrinėjamu atveju muitinė patikrino aptariamų prekių tarifinį klasifikavimą pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 1 dalį ir pakeitė mokėtinų muitų tarifą iš 0 % į 13,9 %. Šis sprendimas dėl klasifikavimo pakeitimo pagrindinėje byloje neginčijamas.
20.
Vienintelis ginčijamas veiksnys yra aptariamų prekių įvertinimas.
Pirmasis klausimas
21.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas užduoda pirmąjį klausimą, kad išsiaiškintų, ar Muitinės kodekso 78 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, jog jeigu deklarantas yra į muitinės deklaraciją įrašęs kainą, pagal kurią nustatoma į Europos Sąjungą importuojamų prekių vertė, jis gali nuspręsti pakeisti šį įrašą mažesne (taip pat teisės aktų reikalavimus atitinkančia) dėl tokių prekių sudaryto sandorio kaina.
22.
CEVA Freight teigia, kad, kai ji pirmą kartą pildė muitinės deklaracijas dėl aptariamų prekių, ji manė, kad vertė nėra svarbi. Taip buvo todėl, kad ji laikėsi požiūrio, jog pagal atitinkamą tarifinę klasifikaciją buvo taikytinas 0 % muitų tarifas. Ji nurodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotas pirmasis klausimas turėtų būti performuluotas taip, kad atspindėtų šią aplinkybę. Manau, kad, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktą bylos aplinkybių paaiškinimą, ši aplinkybė jau ir taip labai aiški. Todėl manau, kad pirmojo klausimo performuluoti nebūtina.
23.
CEVA Freight teigimu, jai turėtų būti leista padaryti pakeitimus muitinės deklaracijoje pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį.
24.
Nyderlandai ir Komisija teigia priešingai. Išleidus prekes į apyvartą muitinės deklaracija gali būti keičiama tik jeigu taikomas Muitinės kodekso 78 straipsnis. Tam, kad deklarantas galėtų remtis šia nuostata, jis turi įrodyti, kad muitinė rėmėsi neteisinga arba neišsamia informacija. Tai, ar toks pakeitimas būtų naudingas deklarantui, nėra svarbu.
25.
Pagal suformuotą jurisprudenciją ES teisės aktais, susijusiais su muitinės vertės nustatymu, siekiama įtvirtinti teisingą, vienodą ir neutralią sistemą, kuri neleistų naudoti savavališkai nustatytų arba fiktyvių muitinės verčių. Todėl muitinės vertė turi atspindėti realią importuotos prekės ekonominę vertę ir būti apskaičiuota atsižvelgiant į šios prekės elementų, turinčių ekonominę vertę, visumą ( 10 ).
26.
Muitinės kodekso 29 straipsnyje importuojamų prekių „muitinė vertė“ apibrėžta kaip „sandorio vertė“ – t. y. kaina, sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į ES muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis atitinkamomis Muitinės kodekso nuostatomis ( 11 ). Iš 29 straipsnio 1 dalies išplaukia, kad muitinė vertė susijusi tik su prekėmis, parduodamoms eksportui į ES muitų teritoriją. Todėl parduodant atitinkamas iš trečiosios valstybės kilusias prekes reikia įrodyti, jog jos bus išvežamos į ES muitų teritoriją ( 12 ).
27.
Pagal Įgyvendinimo reglamento 147 straipsnio 1 dalį vėlesnio prekių perpardavimo atveju iki muitinio įvertinimo, siekiant nustatyti „sandorio vertę“, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalį, galima atsižvelgti į po eksporto, tačiau prieš išleidimą į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje buvusio pardavimo kainą ( 13 ). Todėl importuotojas iš dėl kiekvieno šio pardavimo sutartų kainų gali pasirinkti tą, pagal kurią jis nustatys aptariamų prekių muitinę vertę, su sąlyga, kad jis gali muitinės įstaigoms pateikti visus reikalingus su pasirinkta kaina susijusius dokumentus ( 14 ).
28.
Šioje byloje neginčijama, kad CEVA Freight muitinės deklaracijose nurodyta vertė, pagal kurią muitinė perskaičiavo mokėtiną muitą, patenka į prekių sandorio vertės, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį ir Įgyvendinimo reglamento 147 straipsnio 1 dalį, sąvoką. Tiesa ir tai, kad atlikus pakeitimus nurodyta mažesnė vertė, į kurią, CEVA Freight manymu, turėtų atsižvelgti muitinė apskaičiuodama mokėtinus muitus, taip pat patenka į šiose nuostatose pateiktos sąvokos taikymo sritį. Be to, neginčijama, kad CEVA Freight nekilo abejonių dėl Muitinės kodekso 29 straipsnio ir Įgyvendinimo reglamento 147 straipsnio 1 dalies aiškinimo, nes ji žinojo, kad pagal šias nuostatas ji muitinės deklaracijose gali nurodyti arba medijos leistuvių kainą ES rinkoje, arba mažesnę Azijoje taikomą kainą.
29.
Pagal Muitinės kodekso 62 ir 76 straipsnius muitinės deklaracijose turi būti pateikti visi duomenys, reikalingi muitinės procedūrai, kuriai deklaruojamos prekės, taikyti ( 15 ). Pagal bendrąją nuostatą (pateiktą Muitinės kodekso 65 straipsnio c punkte) deklarantai negalėjo daryti muitinės deklaracijos duomenų pakeitimų po to, kai muitinė išleido prekes į laisvą apyvartą. Ši pozicija pasikeitė, kai 1994 m. sausio 1 d. įsigaliojo 1992 m. Muitinės kodeksas ( 16 ). Nuo to laiko muitinė galėjo savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus muitinės deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos. Kai muitinė daro pakeitimus pagal 78 straipsnį, ji gali remtis tik informacija, pateikta muitinės deklaracijoje arba su muitinės deklaracija pateikta informacija ( 17 ).
30.
Muitinės kodekso 78 straipsnyje nenurodyta, ar deklarantas gali pakeisti muitinės deklaracijose nurodytą prekių vertę mažesne sandorio kaina tokiomis kaip pagrindinėje byloje aptariamomis aplinkybėmis. CEVA Freight byloje keliamas naujas teisės klausimas susijęs su muitinės diskrecijos daryti pakeitimus muitinės deklaracijose apimtimi. Pagal 78 straipsnio 3 dalį šia diskrecija galima pasinaudoti, jeigu po pakartotinio patikrinimo (arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo) paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, t. y. yra klaidų ir esminių trūkumų, arba buvo padaryta taikytinos teisės aiškinimo klaidų. Tokiu atveju pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį muitinė, remdamasi nauja jos turima informacija, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti ( 18 ). Taip siekiama tinkamai surinkti mokėtinus muitus, o ne kuo labiau padidinti įplaukas.
31.
Ar pakeitimai, kuriuos prašo padaryti CEVA Freight, suderinami su ES muitų teisės aktų dėl įvertinimo tikslais?
32.
Manau, kad taip.
33.
Pirma, pagrindinė byla susijusi su muitinės pateiktu kasaciniu skundu dėl Gerechtshof Amsterdam (Apeliacinis teismas, Amsterdamas) sprendimo. Toje byloje apskųstame sprendime teismas nustatė, kad CEVA Freight pasirinkimas dėl to, kokią medijos leistuvių kainą, pagal kurią nustatoma muitinė vertė, nurodyti muitinės deklaracijose, neatsiejamas nuo klaidingo šių prekių tarifinio klasifikavimo ( 19 ). Todėl manau, kad pradinė klaida, susijusi su aptariamų prekių tarifiniu klasifikavimu, neatsiejama nuo CEVA Freight nurodytos medijos leistuvių vertės. Per posėdį buvo pripažinta, kad, jeigu atlikus prekių tarifinį klasifikavimą nustatomas 0 % muitų tarifas, importuojamų prekių muitinė vertė neturi reikšmės. Tačiau, jeigu atlikus tarifinį klasifikavimą nustatomas 13,9 % mokėtinas muitų tarifas, šie veiksniai (kaina ir muitinė vertė) tampa esminiai. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aplinkybių pasikeitimą muitinei pakeitus tarifinį klasifikavimą, CEVA Freight negalėtų įrašyti sąmoningai, o ne atsitiktinai pasirinktos aptariamų prekių vertės. Todėl manau, kad pradinė tarifinio klasifikavimo klaida ir aptariamų prekių įvertinimas yra nedaloma visuma. Jeigu kiekvienas iš šių veiksmų būtų vertinamas izoliuotai, tai būtų dirbtina ir prieštarautų tikslui atspindėti faktinę situaciją, kurio siekiama Muitinės kodekso nuostatomis dėl įvertinimo ( 20 ).
34.
Antra, manau, kad leisti padaryti siūlomą pakeitimą yra teisinga, jeigu atsižvelgiama į faktinę situaciją, o būtent į tai, jog taikytinas tarifinis klasifikavimas yra neatsiejamas nuo kainos, kurią CEVA Freight pasirinko ir įrašė į aptariamų prekių muitinės deklaraciją. Trečia, toks pakeitimas neprieštarauja sistemos vienodumui ir neutralumui, jeigu muitai ir toliau mokami (tik nuo mažesnės vertės).
35.
Ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pabrėžia, kad mažesnė kaina, kurią CEVA Freight siekė nurodyti vietoj deklaruotos kainos, gali būti patikrinta remiantis atitinkamais dokumentais, todėl negali būti laikoma, jog ji yra fiktyvi muitinė vertė.
36.
Penkta, Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Muitinės kodekso 78 straipsnyje neribojama muitinės galimybė pakartotinai atlikti patikrinimą arba tikrinimą išleidus prekes, kaip jie suprantami pagal šio straipsnio 1 (arba 2) dalį, ir neribojamas muitinės minėto straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti, ėmimasis ( 21 ). Iš tiesų Muitinės kodekso tikslas, „t. y., vadovaujantis šio kodekso 5 konstatuojamąja dalimi, užtikrinti teisingą jame numatytų mokesčių taikymą <…>, ir specifinė Muitinės kodekso 78 straipsnio paskirtis, t. y. priartinti muitinės procedūrą prie realios situacijos pataisant materialiąsias klaidas arba trūkumus ir taikytinos teisės aiškinimo klaidas <…>, prieštarauja šio straipsnio aiškinimui, pagal kurį būtų galima bendrai drausti tai, kad muitinė pakartotinai atliktų muitinės deklaracijų patikrinimus arba kitus tikrinimus išleidus prekes, siekdama prireikus sureguliuoti padėtį“ ( 22 ). Be to, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad muitinė, ypač norėdama veiksmingai pasiekti tokius tikslus, turi plačią diskreciją pakartotinai atlikti patikrinimus ir atlikti tikrinimus išleidus prekes ( 23 ). Todėl Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad, kalbant apie joje numatytas muitinės pareigas, šioje dalyje paprastai muitinei leidžiama pakartotinai atlikti muitinės deklaracijų patikrinimą arba tikrinimą išleidus prekes ir nustatyti tokių patikrinimų padarinius apskaičiuojant naują skolą muitinei ( 24 ).
37.
Mano manymu, iš šios jurisprudencijos išplaukia, kad muitinė turi plačią diskreciją tikrinti deklaracijas po atitinkamų prekių išleidimo. Kadangi pradinio tarifinio klasifikavimo klaida ir medijos leistuvių vertė, kurią nurodė CEVA Freight, neatsiejamai susijusios, manau, kad nustatyta klaida patenka į Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalyje pateiktos sąvokos „neteisinga arba neišsami informacija“ taikymo sritį. Ši sąvoka aiškinama kaip apimanti ir fakto klaidas arba trūkumus, ir taikomos teisės aiškinimo klaidas ( 25 ). Pradinė tarifinio klasifikavimo klaida gali būti prilyginta fakto klaidai.
38.
Galiausiai, Komisija yra išreiškusi susirūpinimą dėl to, kad Muitinės kodekso 78 straipsniu nesiekiama sudaryti deklarantams galimybės prašyti padaryti pakeitimus, kad jie galėtų pasirinkti pateikti informaciją, dėl kurios jų padėtis taptų palankesnė. Suprantu, kad tokie nuogąstavimai galėtų būti pagrįsti, jeigu būtų laikoma, kad deklarantai turi tokį bendrą ir platų pasirinkimą.
39.
Vis dėlto CEVA Freight bylos aplinkybės yra sudėtingesnės, ir neatrodo, kad ji tiesiog siekia pasirinkti į muitinės deklaraciją įrašyti palankesnę vertę.
40.
Šiuo požiūriu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Teisingumo Teismo sprendimą Overland Footwear ( 26 ). Viena vertus, tas sprendimas rodo, kad atlikti pakartotinį patikrinimą pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį galima tik jeigu yra fakto klaidų arba trūkumų ir taikomos teisės aiškinimo klaidų. Kita vertus, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad klaidos, padarytos netyčia nepateikus išsamios informacijos, negali būti laikomos pasirinkimu, kuris iš esmės yra sąmoningas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad sąvoką „netyčia padaryta klaida“ reikėtų aiškinti plačiai, todėl būtų galima teigti, kad ji apima tokį kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamą CEVA Freight atvejį.
41.
Toje byloje aptartu atveju įmonė (Overland) pirko už Europos Sąjungos ribų pagamintas prekes (daugiausia avalynę), kurias importavo į valstybių narių teritoriją ir joje platino. Savo veikloje Overland naudojosi pirkimo tarpininkės Tolimuosiuose Rytuose paslaugomis ir jai mokėjo pirkimo komisinius. Tie komisiniai buvo mokami gamintojui, kuris juos pervesdavo tarpininkei. Pradžioje Overland įtraukdavo pirkimo tarpininkės komisinius (kurie nebuvo nurodomi atskirai) į importo deklaracijas. Todėl importo muitas buvo apskaičiuojamas bei sumokamas ir už komisinius. Vėliau, muitinei sutikus, Overland importo deklaracijose pirkimo komisinius ir prekių pardavimo kainą nurodydavo atskirai. Nuo to momento muitinė netaikė muito pirkimo komisinių sumai. Tuomet Overland paprašė pakartotinai patikrinti ankstesnes muitinės deklaracijas ir grąžinti proporcingą sumokėto muito dalį, nes dalį kiekvienoje importo deklaracijoje nurodytos sumos sudarė pirkimo komisiniai, kurie turėjo būti neapmokestinti.
42.
Teisingumo Teismas sprendime atmetė argumentus, pagal kuriuos 78 straipsnio 3 dalis taikoma tik tam tikromis aplinkybėmis, kaip antai klaidingo prekių klasifikavimo atvejais. Teisingumo Teismas taip pat nepritarė teiginiams, kad, kai Overland deklaracijoje nenurodė pirkimo komisinių, tai buvo jos pasirinkimas, o ne klaida. Dėl to Teisingumo Teismas nurodė: „[k]adangi numatyta galimybė deklaranto prašymu pakartotinai patikrinti muitinės deklaraciją, [tai] nereiškia, kad teisėtai pagal paprastas įrodinėjimo taisykles surinkti muitai gali būti a posteriori sutapatinti su teisiškai privalomais sumokėti muitais <…>, nepaisant pateiktų pakankamų įrodymų. Galiausiai konstatuotina, kad klaida, padaryta netyčia nepateikus išsamios informacijos, negali būti laikoma pasirinkimu, kuris iš esmės yra sąmoningas.“ ( 27 )
43.
Nors Teisingumo Teismo sprendimas Overland Footwear ( 28 ) tikrai naudingas, manau, kad ši byla nėra tokia pati. Šioje byloje nagrinėjamu atveju visų pirma buvo padaryta klaida dėl aptariamų prekių tarifinio klasifikavimo. Dėl šios pradinės konkrečios klaidos atitinkamose muitinės deklaracijose buvo nurodyta neteisinga vertė. Vėliau, atlikus patikrinimą, tarifinio klasifikavimo klaida buvo nustatyta ir ištaisyta. Tai labai skiriasi nuo Sprendime Overland Footwear aptariamų aplinkybių. Šioje byloje aptariamas atvejis taip pat skiriasi nuo situacijos, kai deklarantas laisvai pasirenka vieną iš kelių skirtingų verčių ir vėliau prašo ją pakeisti vien todėl, kad jis apsigalvojo. Čia nagrinėjamu atveju pradinė tarifinio klasifikavimo klaida ir neteisinga vertė yra dvi tos pačios monetos pusės.
44.
Todėl darau išvadą, kad, jeigu atliekant tarifinį klasifikavimą prekės per klaidą priskiriamos prie subpozicijos, kurioje muitų tarifas lygus 0 %, ir dėl šios klaidos deklarantas pasirenka kainą (perpardavimo atveju), į kurią atsižvelgiant įvertinamos tokios prekės, pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį ir Įgyvendinimo reglamento 147 straipsnio 1 dalį muitinė gali deklaranto prašymu ištaisyti muitinės deklaraciją po atitinkamų prekių išleidimo ir leisti deklarantui įrašyti sąmoningai pasirinktą vertę, jeigu toks įvertinimas atitinka Muitinės kodekso reikalavimus.
Antrasis klausimas
45.
Muitinės kodekso 221 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinė turi pranešti skolininkui mokėtino muito sumą, kai ji įtraukiama į apskaitą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas užduoda antrąjį klausimą tam, kad išsiaiškintų, ar laiko momento, kada toks pranešimas pateikiamas, nustatymas yra ES teisės, ar nacionalinės teisės klausimas. Jeigu pranešimo pateikimo momento nustatymas yra ES teisės klausimas, jis taip pat siekia išsiaiškinti, ar toks pranešimas turi būti gautas per trejus metus nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, ar pagal 221 straipsnio 3 dalį pakanka įrodyti, kad toks pranešimas buvo išsiųstas skolininkui per tą laikotarpį.
46.
Visų pirma reikėtų nepamiršti, kad skola muitinei atsiranda tuo metu, kai priimama atitinkama muitinės deklaracija (Muitinės kodekso 201 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje aptariamu atveju deklaracijos buvo pateiktos skirtingu metu laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad klausimas, ar tam tikroms skoloms muitinei taikomas senaties terminas, susijęs tik su skolomis, atsiradusiomis iki 2010 m. kovo 4 d.
47.
CEVA Freight ir Ispanijos vyriausybė mano, kad šio termino pabaigos nustatymas yra ES teisės klausimas. Nyderlandai ir Komisija teigia, kad pagal Muitinės kodeksą jo pabaiga nustatoma pagal nacionalines procesines nuostatas.
48.
Sutinku su Nyderlandais ir Komisija.
49.
221 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatytas senaties terminas: „Pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos.“ ( 29 ) Pačiame šios nuostatos tekste nėra jokių užuominų apie tai, kad laiko momento, kada skolininkui pateikiamas pranešimas, nustatymas yra ES teisės klausimas.
50.
Šios nuostatos priėmimo istorija rodo, kad teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti tam tikrą ribotą skolos muitinei sumos išieškojimo sistemos nuoseklumą ir vienodumą. Prieš įsigaliojant Muitinės kodeksui tokie klausimai buvo sprendžiami pagal Reglamentą Nr. 1697/79 ( 30 ) kartu su Reglamentu Nr. 1854/89 ( 31 ). Reglamentas Nr. 1697/79 buvo priimtas siekiant pakeisti egzistavusias nacionalines tvarkas naujomis Bendrijos teisės nuostatomis ( 32 ). Šio reglamento antroje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad muitų išieškojimas išleidus prekes tam tikra prasme mažina tikrumą, kurio muitus turintys mokėti asmenys turi teisę tikėtis iš oficialių teisės aktų, turinčių finansinių pasekmių. Todėl buvo manoma, kad reikėtų nustatyti trejų metų terminą, kuriam suėjus muitų nustatymas taptų galutinis, ir taip būtų apribota galimybė muitinei imtis tam tikrų veiksmų ateityje. Daugiau nenurodyta jokių šio termino taikymo tikslų. Be to, teisės aktų leidėjas nereglamentavo tokio pranešimo pateikimo laiko ir būdo. 1992 m. Muitinės kodekso 221 straipsnio tekstas panašus į Reglamento Nr. 1697/79 2 straipsnio tekstą.
51.
Todėl manau, kad valstybės narės turi įgyvendinti Muitinės kodekso 221 straipsnį vadovaudamosi nacionalinės teisės procesinėmis ir materialinėmis nuostatomis, nes tuo metu ES teisėje nebuvo bendrųjų nuostatų dėl pranešimo pateikimo momento, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, nustatymo ( 33 ).
52.
CEVA Freight ir Ispanijos vyriausybė teigia, kad vis dėlto būtina atsižvelgti į platesnį kontekstą, kuriame veikia muitinė ir ūkio subjektai. Jos atkreipia dėmesį į dabar galiojančią Muitinės kodekso redakciją ( 34 ), kurioje numatyta, kad visi informacijos, pavyzdžiui, deklaracijų, prašymų ar sprendimų, mainai tarp muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų vykdomi naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis (6 straipsnio 1 dalis). CEVA Freight ir Ispanijos vyriausybė teigia, kad 2013 m. Muitinės kodeksas turėtų būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė aiškinant prieš jį galiojusį 1992 m. Muitinės kodeksą.
53.
Taip teigdamos jos neatsižvelgia į paprastą aplinkybę, kad 2013 m. Muitinės kodekso ir 1992 m. Muitinės kodekso teisėkūros aplinkybės nebuvo vienodos. 2008 m. Muitinės kodeksas buvo iš esmės peržiūrėtas siekiant pritaikyti prie muitinės ir prekybos naujos elektroninės aplinkos; todėl buvo pertvarkytos taisyklės ( 35 ). Todėl 1992 m. Muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies negalima aiškinti atsižvelgiant į išvadas, susijusias su dabar galiojančiomis 2013 m. Muitinės kodekso nuostatomis.
54.
Taigi, manau, kad pagal tą nuostatą pranešimo pateikimo skolininkui momentas turi būti nustatomas pagal nacionalinės procesinės teisės nuostatas. Tam taikomi klasikiniai ES teisės apribojimai, o būtent nuostata, kad dėl nacionalinėje teisėje numatytų taisyklių neturėtų būti praktiškai neįmanoma ar per daug sunku išieškoti skolą muitinei ir kad nacionalinės teisės aktai turi būti taikomi nediskriminuojant, palyginti su panašiems nacionaliniams ginčams spręsti taikomomis procedūromis ( 36 ).
55.
Atsižvelgiant į mano atsakymą į antrojo klausimo pirmą dalį nebūtina nagrinėti to klausimo antros dalies. Dėl išsamumo pridursiu, kad, jeigu Teisingumo Teismas nesutiktų su mano nuomone dėl antrojo klausimo pirmos dalies ir pasirinktų taikyti vienodą visą ES apimantį aiškinimą, manau, kad, atsižvelgdama į 221 straipsnio 3 dalį, muitinė turi išsiųsti pranešimą skolininkui iki trejų metų termino pabaigos, nes šioje nuostatoje pagrindinis dėmesys skiriamas muitinės veiksmams, o ne datai, kai skolininkas gauna pranešimą.
Išvada
56.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Hoge Raad der Nederlanden (Aukščiausiasis Teismas, Nyderlandai) pateiktus klausimus atsakyti taip:
1)
Jeigu atliekant tarifinį klasifikavimą prekės per klaidą priskiriamos prie subpozicijos, kurioje muitų tarifas lygus 0 %, ir dėl šios klaidos deklarantas pasirenka kainą (perpardavimo atveju), į kurią atsižvelgiant įvertinamos tokios prekės, pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 29 straipsnį ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, 147 straipsnio 1 dalį muitinė gali deklaranto prašymu ištaisyti muitinės deklaraciją po atitinkamų prekių išleidimo ir leisti deklarantui įrašyti sąmoningai pasirinktą vertę, jeigu toks įvertinimas atitinka Reglamento Nr. 2913/92 reikalavimus.
2)
Laiko momentas, kada skolininkui pateikiamas pranešimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2913/92 221 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatomas pagal nacionalinės procesinės teisės nuostatas. Tam taikomi ES teisės apribojimai, o būtent nuostata, kad dėl nacionalinėje teisėje numatytų tokio pranešimo taisyklių negali būti praktiškai neįmanoma ar per daug sunku išieškoti skolą muitinei ir kad nacionalinės teisės aktai turi būti taikomi nediskriminuojant, palyginti su panašiems ginčams spręsti taikomomis nacionalinėje teisėje numatytomis procedūromis.
( 1 ) Originalo kalba: anglų.
( 2 ) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307). Šis reglamentas buvo keletą kartų iš dalies pakeistas: tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos aplinkybės, galiojo jo redakcija, iš dalies pakeista 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006, p. 1). Šioje išvadoje šį teisės aktą vadinu „Muitinės kodeksu“ arba „1992 m. Muitinės kodeksu“. 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2008, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (OL L 145, 2008, p. 1), įsigaliojo 2008 m. birželio 4 d. Tačiau Reglamentas Nr. 450/2008 dar prieš pradedant jį taikyti buvo panaikintas ir pakeistas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – 2013 m. Muitinės kodeksas).
( 3 ) 32 ir 33 straipsniuose numatyti tam tikri faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimai, kurie galėtų būti taikomi nustatant prekių vertę pagal Muitinės kodeksą.
( 4 ) Anksčiau Muitų kodekso 65 straipsnio nuostatos buvo pateiktos 1979 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvos 79/695/EEB dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrų suderinimo (OL L 205, 1979, p. 19) 6 straipsnyje.
( 5 ) Prieš tai, kai buvo padaryti į 1992 m. Muitinės kodeksą įtraukti muitų teisės aktų pakeitimai, nebuvo teisės aktų nuostatų, atspindinčių Muitinės kodekso 78 straipsnio turinį.
( 6 ) 243 straipsnyje buvo nurodyta, kad bet koks asmuo turi teisę apskųsti muitinės sprendimą, kuris buvo susijęs su muitų teisės akto taikymu ir kuris buvo su juo susijęs tiesiogiai ir individualiai.
( 7 ) 1993 m. liepos 2 d. Reglamentas, išdėstantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas). Šis reglamentas 2016 m. balandžio 30 d. buvo panaikintas 2016 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/481 (OL L 87, 2016, p. 24).
( 8 ) 178–181 straipsniai susiję su muitinės vertės elementų deklaracijų ir dokumentų pateikimu.
( 9 ) Žr. šios išvados 46 punktą.
( 10 ) 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Christodoulou ir kt., C‑116/12, EU:C:2013:825, 34–36 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija.
( 11 ) Žr. šios išvados 3 išnašą.
( 12 ) 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Carboni e derivati, C‑263/06, EU:C:2008:128, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 13 ) 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Carboni e derivati, C‑263/06, EU:C:2008:128, 29 ir 30 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija. Ta jurisprudencija apima 1990 m. birželio 6 d. Sprendimą Unifert (C‑11/89, EU:C:1990:237), kuris vis dėlto susijęs su teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis importuojamų prekių muitinės vertės nustatymą (1980 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1224/80 dėl prekių muitinio įvertinimo (OL L 134, 1980, p. 1) 3 straipsnis, kuris galiojo prieš tai, kai buvo priimtas Muitinės kodekso 78 straipsnis).
( 14 ) 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Carboni e derivati, C‑263/06, EU:C:2008:128, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 15 ) Su deklaracija turi būti pateikti visi būtini papildomi dokumentai (Muitinės kodekso 62 straipsnio 2 dalis).
( 16 ) Žr. šios išvados 5 išnašą ir 2005 m. spalio 20 d. Sprendimo Overland Footwear, C‑468/03, EU:C:2005:624, 62 punktą.
( 17 ) 2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Veloserviss, C‑427/14, EU:C:2015:803, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 18 ) 2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Veloserviss, C‑427/14, EU:C:2015:803, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 19 ) Žr. sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 3.1 punktą.
( 20 ) Žr. šios išvados 25 punktą.
( 21 ) 2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Veloserviss, C‑427/14, EU:C:2015:803, 25 punktas.
( 22 ) 2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Veloserviss, C‑427/14, EU:C:2015:803, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 23 ) 2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Veloserviss, C‑427/14, EU:C:2015:803, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 24 ) 2017 m. spalio 12 d. Sprendimas Tigers, C‑156/16, EU:C:2017:754, 29–31 punktai.
( 25 ) 2005 m. spalio 20 d. Sprendimo Overland Footwear, C‑468/03, EU:C:2005:624, 63 punktas.
( 26 ) 2005 m. spalio 20 d. sprendimas, C‑468/03, EU:C:2005:624.
( 27 ) 2005 m. spalio 20 d. Sprendimo Overland Footwear, C‑468/03, EU:C:2005:624, 68 ir 69 punktai (išskirta mano).
( 28 ) 2005 m. spalio 20 d. sprendimas, C‑468/03, EU:C:2005:624.
( 29 ) Taip pat žr. 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo Agra, C‑75/09, EU:C:2010:352, 30 punktą ir šios išvados 9 punktą.
( 30 ) 1979 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1697/79 dėl importo arba eksporto muitų, nepareikalautų iš asmens, privalančio juos sumokėti už prekes, kurioms įforminta muitinės procedūra, sąlygojanti prievolės sumokėti tokius muitus atsiradimą, išieškojimo išleidus prekes (OL L 197, 1979, p. 1).
( 31 ) 1989 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1854/89 dėl skolą muitinei sudarančių importo arba eksporto muitų sumų įtraukimo į apskaitą ir mokėjimo sąlygų (OL L 186, 1989, p. 1).
( 32 ) 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Molenbergnatie, C‑201/04, EU:C:2006:136, 32 punktas.
( 33 ) Pagal analogiją žr. 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Molenbergnatie, C‑201/04, EU:C:2006:136, 52 ir 53 punktus.
( 34 ) Žr. šios išvados 2 išnašą.
( 35 ) Žr. Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, aiškinamąjį memorandumą, COM(2012) 64, p. 2.
( 36 ) 2007 m. birželio 21 d. Sprendimo ROM projecten, C‑158/06, EU:C:2007:370, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.