GENERALINIO ADVOKATO
GIOVANNI PITRUZZELLA IŠVADA,
pateikta 2019 m. birželio 13 d. ( 1 )
Byla C‑261/18
Europos Komisija
prieš
Airiją
„Įsipareigojimų neįvykdymas – 2008 m. liepos 3 d. Sprendimo Komisija / Airija (C‑215/06) nevykdymas – Prašymas priteisti vienkartinę sumą ir periodinę baudą“
1.
Pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį pateiktame ieškinyje, dėl kurio teikiama ši išvada, Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo, pirma, pripažinti, kad nesiėmusi 2008 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Airija (C-215/06, EU:C:2008:380; toliau – Sprendimas Komisija / Airija) rezoliucinės dalies 1 punkto antroje įtraukoje nurodytų priemonių Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnį, ir, antra, priteisti iš Airijos už šį pažeidimą sumokėti vienkartinę sumą ir mokėti periodinę baudą, kol minėtas sprendimas bus visiškai įgyvendintas.
I. Ginčo aplinkybės ir Sprendimas Komisija / Airija
2.
2003 m. Derrybrien (Golvėjaus grafystė, Airija) buvo pradėti vėjo jėgainių (toliau – Derrybrien jėgainė) statybos darbai. Tai yra didžiausias Airijoje ir vienas didžiausių Europoje sausumos vėjo energijos panaudojimo projektas. Leidimo statyti Derrybrien jėgainę suteikimo etapai yra nurodyti Sprendimo Komisija / Airija 83 punkte: „prašymai dėl leidimo, susiję su pirmaisiais dviem projekto etapais, kurių kiekviename numatytos 23 vėjo turbinos, buvo pateikti 1997 m. gruodžio 4 ir 18 dienomis. Nauji prašymai pateikti 1998 m. sausio 23 d., nes ankstesni pripažinti nepagrįstais. Leidimas išduotas 1998 m. kovo 12 dieną. 2000 m. spalio 5 d. prašymas išduoti leidimą buvo pateiktas dėl trečiojo darbų etapo, susijusio su 25 turbinomis ir kelių tiesimu, kuris patenkintas 2001 m. lapkričio 15 dieną. 2002 m. birželio 20 d. užsakovas paprašė leidimo pakeisti pirmuosius du projekto etapus, kuris jam buvo išduotas 2002 m. liepos 30 dieną. 2003 m. spalio mėnesį, pasibaigus pirmiesiems dviem darbų etapams išduoto leidimo galiojimo laikui, užsakovas paprašė atnaujinti šį leidimą ir šis prašymas buvo patenkintas 2003 m. lapkričio mėnesį.“
3.
2003 m. spalio 16 d. Derrybrien susidarius didžiulėms žemių nuošliaužoms apie pusę milijono kubinių metų durpių pajudėjo link Owendalulleegh upės ir ją užteršė; dėl to nugaišo apie 50000 žuvų. Kaip matyti iš bylos C-215/06 medžiagos, dviejose 2004 m. vasario mėn. paskelbtose tyrimų ataskaitose padaryta išvada, kad ekologinė katastrofa turi būti siejama su Derrybrien jėgainių statybos darbais.
4.
Po 2001 m. balandžio 5 d. oficialaus pranešimo Komisija 2001 m. gruodžio 21 d. nusiuntė Airijai pagrįstą nuomonę, kurioje nustatė, kad įvairūs durpių išgavimo projektai buvo įgyvendinami iš anksto neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, pažeidžiant Direktyvą 85/337 ( 2 ). 2004 m. liepos 7 d. Komisija nusiuntė Airijai papildomą oficialų pranešimą, kuriame buvo išvardyti Direktyvos 85/337 pažeidimai ir konkrečiai nurodyta tai, kad Derrybrien vėjo jėgainių statyba vykdyta remiantis poveikio aplinkai vertinimu, kuriame buvo spragų. Po šio rašto 2005 m. sausio 5 d. buvo nusiųsta ir papildoma pagrįsta nuomonė.
5.
2006 m. gegužės 11 d. Komisija pareiškė ieškinį Airijai pagal EB sutarties 226 straipsnį. Pirma, Komisija apkaltino Airiją tuo, kad ji nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti, kad, prieš suteikiant leidimą įgyvendinti didelį poveikį aplinkai turinčius projektus, Direktyvoje 85/337 nustatyta tvarka būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, taip pat leido teikti prašymus išduoti leidimą įteisinti po to, kai projektai buvo visiškai ar iš dalies įvykdyti, taip pažeisdama toje direktyvoje nustatytus prevencijos tikslus. Antra, Komisija užginčijo leidimo statyti Derrybrien jėgaines išdavimo sąlygas.
6.
Sprendime Komisija / Airija Teisingumo Teismas patenkino abu reikalavimus. Šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkto antroje įtraukoje Teisingumo Teismas paskelbė, kad nesiėmusi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad „prieš išduodant leidimus dėl vėjo jėgainių statybos ir susijusių darbų Derrybrien, Golvėjaus grafystėje, bei prieš atliekant darbus būtų atliktas projekto poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyvos 85/337 redakcijos iki ar po jos dalinio pakeitimo Direktyva 97/11 ( 3 ) 5–10 straipsnius“, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 2, 4 ir 5–10 straipsnius.
II. Ikiteisminė procedūra ir procesas Teisingumo Teisme
7.
2008 m. liepos 15 d. raštu Komisija paprašė Airijos per du mėnesius nuo Sprendimo Komisija / Airija priėmimo dienos pateikti informaciją apie priemones, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti. Savo 2008 m. rugsėjo 3 d. atsakyme Airija nurodė, kad visiškai sutinka su Sprendimu Komisija / Airija ir ketina greitai jį įgyvendinti. Dėl Derrybrien jėgainių Airijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad jėgainių valdytojas sutiko pateikti atnaujintą poveikio aplinkai vertinimą, kuriame būtų informacija, reikalaujama pagal Direktyvos 85/337 5 straipsnį ir IV priedą, siekiant „nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti tiesioginį ir netiesioginį Derrybrien jėgainių poveikį aplinkai ir jų tarpusavio sąveiką, taip pat nustatyti taisomąsias priemones, kurių vis dar reikia imtis siekiant ištaisyti šį poveikį“. Šis vertinimas turėjo būti atliktas iki 2008 m. pabaigos.
8.
2008 m. rugsėjo 18 d. įvyko Komisijos ir Airijos institucijų susitikimas, per kurį Airijos institucijos pakartojo savo įsipareigojimą atlikti Derrybrien jėgainių poveikio aplinkai taisomąjį vertinimą. Per šį susitikimą buvo aptarta galimybė šį vertinimą atlikti nekeliant klausimo dėl galiojančio leidimo ir buvo nuspręsta laukti, kol bus priimta Airijos teisės aktų dėl įteisinimo procedūros reforma, kad būtų galima įgyvendinti Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antrą įtrauką.
9.
2009 m. kovo 10 d. Airijos institucijos informavo Komisiją, kad dėl planuojamos teisės aktų reformos turėtų būti nustatyta pakaitinio leidimo procedūra (toliau – pakeitimo procedūra), pagal kurią būtų galima tik išimtiniais atvejais įteisinti pažeidžiant Direktyvą 85/337 išduotus leidimus. Vykdydamos 2009 m. kovo 18 d. posėdyje prisiimtą įsipareigojimą, 2009 m. balandžio 17 d. Airijos institucijos atsiuntė Komisijai pagrindų dokumentą ECJ Judgement in case C-215/06: Draft framework response by Ireland 17 April 2009 („ETT sprendimas byloje C-215/06: Airijos 2009 m. balandžio 17 d. atsakymo projektas“), kuriame buvo nurodytos priemonės, kuriomis Airija ketino įgyvendinti Sprendimą Komisija / Airija. Šio dokumento D skirsnyje buvo pateiktas pakeitimo procedūros, kuri turėjo būti įtraukta į planuojamą teisėkūros reformą, kuri turėjo būti įvykdyta iki 2009 m. pabaigos, aprašymas. Pagrindų dokumento E skirsnyje „Konkretūs pasiūlymai dėl Derrybrien vėjo jėgainių“ nurodyta, kad, taikant šią procedūrą, jėgainių valdytojas pateiks prašymą išduoti pakaitinį leidimą.
10.
2009 m. birželio 26 d. Komisija, vadovaudamasi EB sutarties 228 straipsnio 2 dalimi, nusiuntė Airijai oficialų pranešimą, kuriame pažymėjo, kad negavo papildomos informacijos apie Derrybrien vėjo jėgainių poveikio aplinkai vertinimo pažangą. 2009 m. rugsėjo 9 d. Airija atsakė į oficialų pranešimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad netrukus bus atlikta teisės aktų reforma, pagal kurią bus pradėta taikyti pakeitimo procedūra, ir patvirtino, kad Derrybrien vėjo jėgainių valdytojas sutiko pateikti prašymą išduoti pakaitinį leidimą ir atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kai tik ši reforma įsigalios.
11.
Kadangi negavo jokios papildomos informacijos apie siūlomų priemonių priėmimą, 2010 m. kovo 22 d. Komisija išsiuntė Airijai naują oficialų pranešimą; į jį Airija atsakė 2010 m. gegužės 18 d., 2010 m. liepos 22 d. ir 2010 m. rugsėjo 13 d. raštais. 2010 m. liepos 22 d. rašte Airijos institucijos nurodė, kad naujasis teisės aktas, kurį patvirtino Parlamentas, įsigalios liepos mėn. pabaigoje. Dėl Derrybrien jėgainių Airijos institucijos dar kartą nurodė, kad, kai tik pakeitimo procedūra bus pradėta taikyti, jėgainių valdytojas pateiks prašymą išduoti pakaitinį leidimą, prie kurio bus pridėtas poveikio aplinkai taisomasis vertinimas, „įskaitant informaciją apie priemones, skirtas vykdant projektą padarytai žalai aplinkai ištaisyti“. 2010 m. rugsėjo 13 d. raštu Airijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie Planning and Development (Amendment) Act 2010 (No. 30 of 2010) (2010 m. Planavimo ir plėtros (pakeitimo) įstatymas (2010 m. Nr. 30), toliau – PDAA) priėmimą. To įstatymo XA dalyje nustatyta pakaitinio leidimo suteikimo procedūra.
12.
2012 m. rugsėjo 19 d. Komisija raštu kreipėsi į Airijos institucijas ir paprašė jų pateikti išsamesnę informaciją apie teisines priemones, apie kurias buvo pranešta, kad galėtų įvertinti, ar jos atitinka Sprendimo Komisija / Airija nuostatas. Be to, kadangi Komisija sužinojo, kad esama abejonių dėl to, ar Derrybrien jėgainių valdytojas norėjo pateikti prašymą dėl pakaitinio leidimo, ji paprašė Airijos institucijų patikslinti šią informaciją. 2012 m. spalio 13 d. raštu Airijos institucijos patvirtino, kad dabartinis Derrybrien jėgainių valdytojas atsisako dalyvauti pakeitimo procedūroje tiek dėl atitinkamų išlaidų, tiek nuogąstaudamas, kad leidimai bus panaikinti. Tame pačiame rašte buvo paaiškinta, kad, atlikusios nuodugnesnę Sąjungos teisės analizę, Airijos institucijos įsitikino, jog pagal šią teisę nereikalaujama užginčyti leidimų statyti Derrybrien jėgaines, kurie per tą laiką galutinai įsigaliojo, ir kad, vadovaujantis teisinio tikrumo ir teisės netaikymo atgaline data principais ir Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl valstybių narių procesinio savarankiškumo, tokie leidimai negali būti panaikinti. Tokiomis aplinkybėmis Airijos institucijos laikėsi nuomonės, kad bet koks Airijos valstybės bandymas priversti Derrybrien jėgainių valdytoją atlikti pakeitimo procedūrą būtų beveik neabejotinai užblokuotas teismo, nes jis būtų teikęs pirmenybę Airijos Konstitucijoje įtvirtintoms valdytojo teisėms. Dėl šių priežasčių Airijos institucijos padarė išvadą, kad Derrybrien jėgainių poveikio aplinkai taisomąjį vertinimą būtų galima atlikti tik tuo atveju, jei jėgainių valdytojas savanoriškai bendradarbiautų. Ši pozicija buvo pakartota 2012 m. gruodžio 21 d. Airijos institucijų rašte Komisijai.
13.
2013 m. gegužės 10 d. Airijos institucijos pranešė Komisijai, kad susisiekė su Derrybrien jėgainių valdytoju, siekdamos išnagrinėti galimybę atlikti „nepriklausomą ir neoficialų“ poveikio aplinkai vertinimą, kuris turėtų būti grindžiamas „aiškiu ir glaustu susitarimo memorandumu“. 2013 m. gruodžio 13 d. raštu Airijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad Derrybrien jėgainių valdytojas sutiko atlikti šį vertinimą, nors „yra tvirtai įsitikinęs, kad neprivalo to daryti“. Po šio rašto Airijos institucijos 2014 m. gegužės 8 d. ir rugpjūčio 1 d. pateikė dokumentą Derrybrien Environmental Review Concept (Derrybrien aplinkos nuostatų peržiūra, toliau – koncepcijos dokumentas), kuriame buvo nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimą, apimantį šio dokumento priede nurodytus ir „lygiagrečiame susitarime“ apibrėžtus klausimus, atliks Airijos vyriausybės tiesiogiai įdarbintas nepriklausomas ekspertas, kurio veiklą prižiūrės valdymo komitetas. Atliekant šį vertinimą nebus peržiūrėtas joks galiojantis leidimas ir nebus vykdoma jokia teisminės institucijos kontrolė. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos tarnybos Airijos valdžios institucijoms nurodė, kad minėtame dokumente nustatytos taisyklės neatitinka Direktyvos 85/337 reikalavimų.
14.
2014 m. rugsėjo 15 d. Airijos institucijos informavo Komisiją, kad rengia susitarimo memorandumą su Derrybrien jėgainių valdytoju. Šio susitarimo memorandumo projektas Komisijai buvo išsiųstas 2015 m. kovo 11 d.2015 m. lapkričio 17 d. surengtame apibendrinamajame posėdyje Komisija ir Airijos institucijos susitarė, kad galutinė susitarimo memorandumo redakcija būtų skubiai nusiųsta Komisijai.
15.
Kadangi daugiau susitikimų neįvyko, 2016 m. sausio 18 d. Komisija paprašė Airijos institucijų atsiųsti galutinę susitarimo memorandumo versiją. 2016 m. kovo 7 d. Komisijai buvo išsiųsta nauja susitarimo memorandumo versija, kurioje nurodoma, kad dėl tam tikrų klausimų toliau diskutuojama su Derrybrien jėgainių valdytoju. 2016 m. birželio 6 d. Komisijos tarnybos el. paštu nurodė Airijos valdžios institucijoms tam tikrus naujosios susitarimo memorandumo redakcijos punktus, kuriuos reikėjo iš dalies pakeisti. Po 2016 m. lapkričio 29 d. posėdžio Komisijos tarnybos 2016 m. gruodžio 15 d. el. paštu nurodė Airijos institucijoms, kad galutinį pasirašyto susitarimo memorandumo tekstą Komisija turi gauti iki 2016 m. pabaigos ir kad priešingu atveju 2017 m. pradžioje Komisija vėl kreipsis į Teisingumo Teismą. 2016 m. gruodžio 22 d. Airija atsiuntė Komisijai naujos redakcijos koncepcijos dokumentą, kuris, Airijos valdžios institucijų teigimu, visiškai atitiko Direktyvoje 85/337 nustatytus kriterijus, ir 2015 m. gruodžio 2 d. naują pagrindų dokumentą. Lydraštyje buvo nurodyta, kad abu dokumentai turėtų būti pasirašyti 2017 m. sausio mėn. pabaigoje.
16.
2017 m. spalio 2 d. Komisija raštu kreipėsi į Airijos institucijas ir nurodė, kad, atsižvelgdama į nepakankamą pažangą įgyvendinant Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antrą įtrauką, ji nori iškelti bylą Teisingumo Teisme. 2017 m. spalio 16 d. Airija pateikė atsakymą ir prie jo pridėjo 2017 m. spalio 11 d. pasirašytą naują koncepcijos dokumentą, kuriame nurodė, kad laukia Komisijos atsakymo. Nauja koncepcijos dokumento versija Teisingumo Teismui nebuvo pateikta. Tačiau savo ieškinyje Komisija nurodo, kad šiame dokumente buvo daromos nuorodos į Derrybrien jėgainių valdytojo ir Airijos institucijų dvišalį susitarimo memorandumą, kuris jai nebuvo pateiktas.
17.
2017 m. gruodžio 13 d. raštu Komisija patvirtino, kad iki tos datos padaryta pažanga nebuvo pakankama, kad būtų galima įgyvendinti Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antrą įtrauką, ir pakartojo, kad galutinės susitarimo memorandumo redakcijos buvo laukiama 2016 m. pabaigoje. 2018 m. sausio 9 d. Airijos valdžios institucijos atsakė, kad Komisijos prašymu susitarimo memorandumas buvo įtrauktas į koncepcijos dokumentą, kad šis dokumentas buvo pasirašytas ir kad tikėtasi, jog Komisija leis atlikti neoficialų poveikio aplinkai vertinimą. 2018 m. sausio 26 d. raštu Komisija atsakė, kad, nepaisant oficialių klausimų, susijusių su dokumentais, apie kuriuos pranešė Airijos valdžios institucijos, per devynerius metus nebuvo padaryta jokia esminė pažanga, kad būtų galima pradėti procesą, kuris baigtųsi rimtu Derrybrien jėgainių poveikio aplinkai įvertinimu, ir kad dėl šios priežasties Komisija nusprendė, jog įžengė į naują etapą, kuriuo nebeketino leisti sudaryti „susitarimo neteismine tvarka“. Komisija taip pat pasiūlė Airijai dar kartą apsvarstyti galimybę Derrybrien jėgainėms taikyti pakeitimo procedūrą. 2018 m. vasario 1 d. atsakyme Airijos valdžios institucijos apgailestavo, kad bendradarbiavimas su Komisija pablogėjo, ir apkaltino ją neturėjus jokios pozicijos dėl dokumentų, kuriuos Airija buvo išsiuntusi 2016 m. gruodžio 22 d. ir kurie turėjo būti laikomi galutiniais, o tai labiau pavėlino poveikio aplinkai vertinimo pradžią.
18.
Kadangi laikėsi nuomonės, kad Airija nesiėmė visų priemonių, būtinų siekiant iki galo įgyvendinti Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antrą įtrauką, 2018 m. balandžio 13 d. Komisija pareiškė ieškinį; dėl jo teikiama ši išvada.
19.
Šalys du kartus pasikeitė rašytiniais pareiškimais, o jų žodinės pastabos buvo išklausytos 2019 m. balandžio 1 d. posėdyje. Taikant procedūros reglamento 62 straipsnio 2 dalį, šalys buvo paragintos per posėdį atsakyti į tam tikrus teisėjo pranešėjo pateiktus rašytinius klausimus. Raštu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. balandžio 1 d., prieš prasidedant posėdžiui Komisija pranešė Teisingumo Teismui, kad 2019 m. kovo 29 d. gavo Airijos institucijų raštą, kuriame tvirtinama, jog Derrybrien jėgainių valdytojas sutiko bendradarbiauti, kad būtų pradėta PDAA numatyta pakeitimo procedūra. 2019 m. kovo 29 d. Airijos institucijų Komisijai išsiųstas raštas tų pačių metų balandžio 1 d buvo perduotas Teisingumo Teismo kanceliarijai. Rašte teigiama, kad pakeitimo procedūra bus pradėta „kiek įmanoma greičiau, kad būtų atliktas poveikio aplinkai ex post vertinimas“.
III. Dėl ieškinio
A. Dėl įsipareigojimų nevykdymo
1. Šalių argumentai
20.
Komisija mano, kad Airija nesiėmė priemonių Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antrai įtraukai įgyvendinti. Nors Airija pareiškė, kad yra pasirengusi skubiai įgyvendinti minėtą sprendimą, per dešimtmetį nuo dienos, kai Teisingumo Teismas jį paskelbė, iki skundo, dėl kurio teikiama ši išvada, datos ji tik pateikė keletą pasiūlymų, kaip būtų galima ištaisyti su Derrybrien jėgainėmis susijusių įsipareigojimų nevykdymą, bet nesiėmė jokių veiksmų jiems įgyvendinti.
21.
Visų pirma, Airija pažymi, kad Komisijos ir Airijos sprendimo priežastys ir rezoliucinė dalis rodo, kad iš Sprendimo Komisija / Airija motyvuojamosios dalies ir rezoliucinės dalies aiškėja, jog Teisingumo Teismo nurodyti trūkumai yra susiję su netinkamu Direktyvos 85/337 perkėlimu į nacionalinę teisę, o Derrybrien jėgainių atveju nebuvo „nei prašyta, nei suteikta jokia konkreti priemonė“.
22.
Antra, Airija primena, kad pareiga ištaisyti konkretaus projekto poveikio aplinkai vertinimo trūkumą priklauso nuo valstybių narių procesinio savarankiškumo ribų ir kad 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendime Stadt Wiener Neustadt (C-348/15, EU:C:2016:882, 41 ir 42 punktai) Teisingumo Teismas nurodė, kad Sąjungos teisė neužkerta kelio atitinkamai valstybei narei pagrįstai apskųsti planavimo leidimus, kurie buvo išduoti pažeidžiant Direktyvoje 85/337 nustatytą pareigą atlikti išankstinį poveikio aplinkai vertinimą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Airija pažymi, kad leidimai statyti Derrybrien jėgaines ir vykdyti atitinkamą veiklą gali būti panaikinti tik High Court (Aukštasis Teismas) sprendimu, priimtu atlikus leidimo išdavimo teisminę peržiūrą, kuri turėtų būti surengta remiantis įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. per aštuonias savaites po leidimo išdavimo ( 4 ). Taigi, kadangi teisės aktuose nustatyti leidimų užginčijimo terminai pasibaigė prieš daug metų iki tada, kai Komisija pareiškė ieškinį dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriuo remiantis buvo priimtas Sprendimas Komisija / Airija, Airijos institucijos neturi jokios pareigos leidimų atšaukti.
23.
Trečia, Airija pažymi, kad darant prielaidą, jog sprendimu, kuriuo Teisingumo Teismas patenkino ieškinį dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal SESV 258 straipsnį, po pažeidimo nagrinėjimo procedūros, kurioje dalyvauja tik Komisija ir atitinkama valstybė narė, gali būti pripažinta, kad administracinė priemonė, kuri tapo galutinė pagal nacionalinę teisę, būtų pažeistas tos priemonės adresatų teisėtų lūkesčių apsaugos principas, visų pirma tais atvejais, kai nuo pirmojo statybos leidimo išdavimo iki Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Airija paskelbimo praėjo beveik dešimt metų.
24.
Ketvirta, Airija teigia, kad ikiteisminės procedūros eiga rodo, jog lėtą Sprendimo byloje Komisija / Airija įgyvendinimo priemonių taikymą nulėmė joje iškeltų teisinių klausimų sudėtingumas, ypač teisinio tikrumo ir Derrybrien jėgainių valdytojo teisėtų lūkesčių bei nuosavybės teisių apsaugos atžvilgiu, o ne nepakankamas Airijos bendradarbiavimas. Valstybė narė pažymi, kad po to, kai 2013 m. Airijos institucijos pateikė pasiūlymą atlikti neoficialų poveikio aplinkai vertinimą, 2016 m. gruodžio 22 d. raštu Airijos institucijos nusiuntė Komisijai koncepcijos dokumentą, siekdamos gauti jos oficialų pritarimą, tačiau jo visgi negauta. Nuo šio dokumento išsiuntimo dienos iki 2017 m. spalio mėn., kai tas dokumentas buvo išsiųstas jau pasirašytas, buvusį ilgą laikotarpį reikėtų pagrįsti tarp Airijos institucijų ir Komisijos pareigūnų kilusiu nesusipratimu, o gal net paprasčiausiai nepakankamu Komisijos bendradarbiavimu. Airija taip pat teigia, kad, pirma, įgyvendinant Sprendimą Komisija / Airija, buvo pradėtas procesas, kuris nepateko į Direktyvos 85/337 nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę sritį, ir, antra, kad pati Komisija, net ir pateikdama ieškinį, negalėjo nustatyti konkrečių priemonių, kurių minėta valstybė narė turėjo imtis, kad galėtų panaikinti to sprendimo 1 punkto antroje įtraukoje nustatyto įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Tokiomis aplinkybėmis Airija neturėtų būti baudžiama už tai, kad išlaukė tinkamam ir savalaikiam priemonių įgyvendinimui reikalingą laiką ar kad tinkamai ir laiku nenustatė šių priemonių.
25.
Galiausiai Airija teigia, kad šiuo metu yra visiškai įgyvendinusi Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antrą įtrauką, remdamasi tuo, kad šiuo metu vyksta koncepcijos dokumente nurodytas neoficialus poveikio aplinkai vertinimo procesas.
2. Teisinis vertinimas
a) Dėl Sprendimo „Komisija / Airija“ rezoliucinės dalies 1 punkto antroje įtraukoje nustatyto reikalavimų nesilaikymo apimties
26.
Remiantis SESV 260 straipsnio 1 dalimi, jeigu Teisingumo Teismas nustato, kad valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal sutartis, reikalaujama, kad ta valstybė narė imtųsi būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.
27.
Sprendimo Komisija / Airija motyvuojamojoje dalyje Teisingumo Teismas atskirai išanalizavo Komisijos reikalavimus, susijusius, pirma, su netinkamu Direktyvos 85/337 perkėlimu į Airijos teisę (34–81 punktai) ir, antra, su sąlygomis, kuriomis buvo išduoti Derrybrien jėgainių statybos leidimai ir atlikti atitinkami darbai (82–112 punktai). Nagrinėdamas abu šio sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytus reikalavimus, Teisingumo Teismas nurodė du atskirus atvejus, kai Airija nevykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.
28.
Žinoma, įsipareigojimų nevykdymas, susijęs su neatliktu Derrybrien jėgainių statybos projekto poveikio aplinkai vertinimu pagal Direktyvą 85/337, yra Airijos teisės aktų nuostatų, kurias Teisingumo Teismas pripažino atitinkančiomis šios direktyvos nuostatas, taikymo konkrečiu atveju padarinys. Tačiau tai nereiškia, kad, priešingai, nei teigia Airija, toks įsipareigojimų neįvykdymas, Teisingumo Teismo savarankiškai nustatytas Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antroje įtraukoje, turėtų būti laikomas nustatytu pirmoje įtraukoje ( 5 ).
29.
Iš to darytina išvada, kad Airijai nepakako iš dalies pakeisti savo teisės aktų pagal Direktyvą 85/337, siekiant įgyvendinti Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antrą įtrauką, – kad toje įtraukoje išdėstytas savarankiškas pareiškimas neprarastų naudingo poveikio, – tačiau ji turėjo imtis atskirų priemonių, konkrečiai skirtų ištaisyti šios direktyvos pažeidimui, susijusiam su Derrybrien jėgainių statybos projektu. Airijos nurodyta aplinkybė, kad Sprendime Komisija / Airija nebuvo paaiškintas šių priemonių pobūdis, kaip teisingai teigia Komisija, neleidžia suabejoti Teisingumo Teismo pareiškimu dėl įsipareigojimų nevykdymo ir to sprendimo poveikiu minėtai valstybei narei.
b) Dėl priemonių, būtinų Sprendimo „Komisija / Airija“ rezoliucinės dalies 1 punkto antrai įtraukai įgyvendinti
1) Dėl Direktyvoje 85/337 numatyto poveikio aplinkai vertinimo tikslo
30.
Pagal Direktyvą 85/337 valstybės narės privalo imtis reikalingų priemonių, kad būtų atliktas projektų, kurie dėl savo pobūdžio, masto ir vietos daro didelį poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas pagal Sąjungos lygmeniu suderintus principus ( 6 ). Atliekant tokį vertinimą, visų pirma siekiama surinkti informaciją, kuri reikalinga siekiant suteikti galimybę valstybių narių kompetentingoms institucijoms vykdant leidimų įgyvendinti tuos projektus išdavimo procedūrą išskirti aplinkos veiksnius, kuriems galėtų būti pakenkta, ir tuo remiantis priimti sprendimą suteikti arba atimti atitinkamus planavimo leidimus ( 7 ).
31.
Direktyva 85/337 neabejotinai grindžiama žalos aplinkai prevencijos principu ( 8 ), pagal kurį pareiga iš anksto įvertinti tam tikro projekto poveikį aplinkai atitinka poreikį, kad sprendimų priėmimo lygmeniu kompetentingos institucijos visų pirma atsižvelgtų į galimus visų planavimo ir sprendimų priėmimo techninių procesų padarinius aplinkai, siekdamos „užkirsti kelią taršai ar trukdžiams nuo pat pradžių, o ne vėliau bandyti kovoti su jų padariniais“ ( 9 ). Tačiau iš šios direktyvos teksto aiškėja, kad poveikio aplinkai vertinimu kompetentingoms valstybių narių institucijoms taip pat siekiama leisti leidimą išduoti tiktai tuo atveju, jei būtų laikomasi neigiamą projekto įgyvendinimo poveikį aplinkai mažinančių sąlygų, ir apskritai imtis priemonių užtikrinti, kad darbų rezultatas būtų naudojamas pagal tinkamos aplinkosaugos vadybos kriterijus ( 10 ).
32.
Be to, Teisingumo Teismas yra ne kartą nurodęs, kad Direktyvos 85/337 taikymo sritis ir tikslas – labai platūs ( 11 ), pripažindamas, kad būtų „pernelyg supaprastinta“ ir prieštarautų Sąjungos teisės aktų leidėjo požiūriui, jei atliekant šioje direktyvoje numatytą „bendrą poveikio aplinkai vertinimą“ būtų atsižvelgiama „tik į tiesioginį šiuo projektu numatytų darbų poveikį aplinkai, bet ne į poveikį aplinkai, kuris gali būti sukeltas naudojant ir eksploatuojant objektus, sukurtus šiais darbais“ ( 12 ).
33.
Vadinasi, priešingai nei, atrodo, mano Airija, poveikio aplinkai vertinimas, kurį reikalaujama atlikti pagal Direktyvą 85/337, yra veiksmingas ne tik tuo atveju, kai priimamas sprendimas leisti vykdyti atitinkamą projektą, bet ir vėlesniu jo įgyvendinimo ir įį vykdant sukurtų objektų naudojimo etapu, todėl tampa pagrindu optimaliai valdyti su aplinkos panaudojimu susijusį pavojų aplinkai ir sumažinti neigiamą jos naudojimo poveikį įvairiems veiksniams, į kuriuos atsižvelgiama atliekant tą vertinimą.
34.
Todėl pagal prevencijos principą, kuriuo grindžiama Direktyva 85/337, valstybei narei, kuri nevykdo įsipareigojimo užtikrinti, kad prieš išduodant projekto, kuris gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, leidimą būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, negalima suteikti argumentų, kuriais remdamasi ji galėtų išvengti ex post trūkumams ištaisyti būtinų priemonių taikymo.
2) Dėl priemonių, reikalingų siekiant ištaisyti poveikio aplinkai vertinimo pagal Direktyvą 85/337 trūkumą
35.
Teisingumo Teismas jau turėjo progą pareikšti, kad nors iš tikrųjų Direktyvoje 85/337 (kaip ir šiuo metu galiojančioje Direktyvoje 2011/92) nėra nuostatų dėl pareigos iš anksto atlikti poveikio aplinkai vertinimą pažeidimo padarinių, vis dėlto valstybės narės, vadovaudamosi ESS 4 straipsnyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, privalo pašalinti neteisėtus tokio pažeidimo padarinius, todėl kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos, „neviršydamos savo kompetencijos, privalo imtis visų bendrų ar specialių priemonių, būtinų užtikrinti, kad projektai būtų vertinami atsižvelgiant į tai, ar jie gali daryti didelį poveikį aplinkai, ir, jei taip, kad šis poveikis būtų ištirtas“ ( 13 ). Taip pat pažymėsiu, kad šią pareigą Teisingumo Teismas įtvirtino ir nagrinėdamas atvejį, kai projektas, kurio poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas pažeidžiant Direktyvą 85/337, buvo visiškai įgyvendintas ir atitinkamas darbo rezultatas buvo eksploatuojamas ( 14 ). Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad priemonės, kuriomis siekiama pašalinti neteisėtus įsipareigojimo atlikti išankstinį poveikio aplinkai vertinimą pažeidimo padarinius, visų pirma yra „leidimo, kuris jau buvo išduotas siekiant atlikti nagrinėjamo projekto poveikio aplinkai vertinimą, kaip numatyta Direktyvoje 85/337, atšaukimas arba sustabdymas“ ( 15 ). Tais atvejais, kai tokių priemonių priėmimas yra numatytas nacionalinėje teisėje, tos valstybės narės kompetentingos institucijos privalo jas priimti, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu ir laikydamosi lygiavertiškumo bei veiksmingumo principų ( 16 ).
36.
Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į šios išvados 31–33 punktuose nurodytus Direktyvos 85/337 tikslus, jeigu būtų pažeistas reikalavimas iš anksto atlikti projekto, kuris gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimą, valstybės narės privalo imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad toks vertinimas arba taisomasis vertinimas būtų atliktas išdavus leidimą, net jei projektas jau būtų įgyvendinamas arba įgyvendintas. Kai tai įmanoma padaryti pagal nacionalinę teisę, kompetentingos nacionalinės institucijos privalo sustabdyti arba panaikinti jau išduotą leidimą, kad būtų galima jį įteisinti arba išduoti naują leidimą, atitinkantį tos direktyvos reikalavimus.
37.
Atitinkamos valstybės narės pareiga užtikrinti, kad būtų atliktas poveikio aplinkai ex post vertinimas, dar griežčiau vykdytina tokioje padėtyje, kokia nagrinėjama šioje išvadoje, kai aptariamas projektas, visų pirma atsižvelgiant į jo dydį, gali turėti ypač didelį ir ilgalaikį poveikį aplinkai, jo įgyvendinimas jau padarė didelę žalą aplinkai, o Teisingumo Teismas, vykdydamas pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, jau nustatė, kad buvo padarytas šios direktyvos pažeidimas.
38.
Todėl Airijos argumentas, kad, siekiant įgyvendinti Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antrą įtrauką, Airija neprivalėjo nei panaikinti Derrybrien jėgainių valdytojo turimų leidimų, nei jo įpareigoti atlikti ex post poveikio aplinkai vertinimą (arba leisti jį atlikti), turi būti atmestas.
c) Dėl Airijos pateiktų argumentų
1) Dėl procesinio savarankiškumo apribojimo ir teisėtų Derrybrien jėgainių valdytojo lūkesčių
39.
Siekdama užginčyti Komisijos teiginį, kad neįvykdė įsipareigojimų, Airija pirmiausia remiasi valstybių narių procesinės autonomijos principu ir, remdamasi 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Stadt Wiener Neustadt (C‑348/15, EU:C:2016:882), teigia, kad neprivalėjo pakartotinai kvestionuoti Derrybrien jėgainių statybos leidimų, pagal Airijos teisę galutinai įsigaliojusių prieš daug metų iki Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Airija priėmimo.
40.
Šiuo atžvilgiu norėčiau priminti, kad 2004 m. sausio 7 d. Sprendime Wells (C‑201/02, EU:C:2004:12, 65 punktas), kurį Teisingumo Teismas priėmė paprašytas priimti prejudicinį sprendimą sprendžiant ginčą dėl individualaus skundo dėl nacionalinės administracijos atsisakymo suteikti arba iš dalies pakeisti kasybos leidimą, kuris buvo išduotas neatlikus išankstinio poveikio aplinkai vertinimo ( 17 ), Teisingumo Teismas nusprendė, kad kompetentingų nacionalinių institucijų pareiga panaikinti arba sustabdyti pažeidžiant Direktyvą 85/337 išduotą leidimą yra ribojama taikant valstybių narių procesinės autonomijos principą ( 18 ). Remiantis tuo principu, nesant Sąjungos lygmens teisės aktų, kiekviena valstybė narė savo vidaus teisinėje sistemoje turi nustatyti ieškiniams, kuriais siekiama užtikrinti iš Sąjungos teisės kylančių asmens teisių apsaugą, taikytinas procesines taisykles, bet tokios taisyklės negali būti mažiau palankios nei tos, kurios taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis Sąjungos teisėmis nustatytomis teisėmis negali tapti praktiškai neįmanomas ar pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) ( 19 ).
41.
Airijos paminėtame 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendime Stadt Wiener Neustadt (C‑348/15, EU:C:2016:882, 41 ir 42 punktai) Teisingumo Teismas nurodė, kad pagal Sąjungos teisę, kurioje ieškiniams dėl pareigos atlikti Direktyvos 85/337 2 straipsnio 1 dalyje numatytą išankstinį poveikio aplinkai vertinimą pažeidimo nėra nustatytos taikytinos taisyklės, paisant lygiavertiškumo principo, iš principo nedraudžiama, kad būtų „teisinio saugumo sumetimais, apsaugant ir asmenis, ir institucijas, nustatomi protingi naikinamieji terminai ieškiniui pareikšti“ ( 20 ).
42.
Priešingai, nei teigia Airija, manau, kad minėta valstybė narė, siekdama išvengti įsipareigojimo iki galo įgyvendinti Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antrą įtrauką, negali teisėtai remtis nei valstybių narių procesinio savarankiškumo principu, nei aplinkybe, kad sprendimai leisti atlikti Derrybrien jėgainių statybos darbus galutinai įsigaliojo po to, kai pasibaigė individualių ieškinių dėl tokių sprendimų pareiškimo terminai.
43.
Iš tikrųjų šiuo atveju vykdymo tikslais ta valstybė narė privalėjo imtis visų būtinų bendro pobūdžio ar konkrečių priemonių, skirtų poveikio aplinkai vertinimui atlikti pagal Direktyvą 85/337, visų pirma priemonių užtikrinti, kad būtų atliktas poveikio aplinkai ex post vertinimas.
44.
Taigi iš principo aplinkybė, kad buvo pasibaigę asmenų teisių apsaugai skirtų ieškinių dėl tokių administracijos sprendimų pareiškimo procesiniai terminai, nereiškia, kad ji negali imtis veiksmų savo iniciatyva panaikinti neteisėtą sprendimą arba sustabdyti jo vykdymą arba imtis priemonių, pagal kurias reikalaujama, kad planavimo leidimo turėtojas jį įteisintų, galbūt įvykdydamas anksčiau neįvykdytas prievoles, arba pritaikytų remiantis tuo leidimu pastatytų objektų valdymą, laikydamasis tam tikrų sąlygų ar kriterijų, nustatytų siekiant apsaugoti viešuosius interesus. Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos atitinkamose kompetencijos srityse imtųsi tokių priemonių ir įgyvendintų joms suteiktus įgaliojimus, kai tomis priemonėmis galima ištaisyti tam tikrą Sąjungos teisės pažeidimą.
45.
Iš tiktųjų, atsakydamas į per teismo posėdį iškeltą klausimą, Airijos atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad Airijos teisėje nėra numatyta galimybė, kad administravimo institucija savo iniciatyva dėl su viešuoju interesu susijusių priežasčių atšauktų tokius planavimo leidimus, kokie buvo išduoti Derrybrien jėgainių statybos tikslais ir buvo tapę galutiniai, ir priminė, kad tie leidimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik High Court (Aukščiausiasis Teismas, Airija) sprendimu, o jis nebegali būti priimtas, nes pasibaigė ieškinio pareiškimo terminai. Tačiau, mano nuomone, net ir tokia aplinkybe negalima pateisinti Airijos pozicijos, kad nagrinėjamu atveju Airija neprivalėjo imtis jokių konkrečių priemonių Teisingumo Teismo nustatytam įsipareigojimų nevykdymui ištaisyti.
46.
Iš tikrųjų, atkreipiu dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojančiuose Airijos teisės aktuose yra nustatyta leidimų, išduotų pažeidžiant Direktyvoje 85/337 nustatytus įsipareigojimus, įteisinimo procedūra, taikytina ir šios bylos aplinkybėms.
47.
Pagal PDAA XA dalies 177B skirsnio 1 dalį ir 2 dalies b punktą, įtvirtintą vykdant 2010 m. teisės aktų reformą, kai leidimas vykdyti projektą, kurio poveikio aplinkai vertinimas turėjo būti atliktas, „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo galutiniu sprendimu“ pripažįstamas suteiktu neteisėtai, kompetentinga planavimo institucija (planning authority) įteikia projekto valdytojui rašytinį pranešimą, kuriame nurodo jam pateikti prašymą išduoti pakaitinį leidimą. To paties skirsnio 2 dalies c punkte pažymima, kad šiuo rašytiniu pranešimu valdytojas yra įpareigojamas kartu su prašymu pateikti poveikio aplinkai taisomojo vertinimo ataskaitą (remedial environemental impact statement).
48.
Airija šią nuostatą aiškina taip, kad ji netaikoma tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos šioje byloje, kai suteiktas planavimo leidimas tampa galutinis. Tačiau toks apribojimas nėra įtrauktas į PDAA 177B skirsnio tekstą ir jo negalima nustatyti tą nuostatą nagrinėjant pažodžiui. Tačiau Airijos aiškinimo neparemia aplinkybė, kad šios nuostatos 1 dalyje Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas gavus prašymą priimti prejudicinį sprendimą, siejamas su nacionaliniu procesu, kuriuo siekiama nustatyti, ar atitinkamas leidimas galioja, nėra atskirtas nuo teismo sprendimo, priimto taikant įsipareigojimų nevykdymo procedūrą, kuris, kaip ir byloje Komisija / Airija, gali būti priimtas pasibaigus terminui, per kurį turi būti pareikštas ieškinys dėl administracijos sprendimo, arba po to, kai buvo galutinai atmestas vidinis ieškinys dėl to sprendimo.
49.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad neseniai, priimdamas sprendimą dėl, inter alia, PDAA 177B skirsnio taikymo kasyklos, pradėtos eksploatuoti XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kai nebuvo būtina gauti planavimo leidimo, savininkui, Supreme Court (Aukščiausiasis Teismas, Airija) nurodė, kad šis skirsnis taikomas „išimtinės kategorijos“ projektams, kuriems vykdyti „anksčiau suteiktą“ ir „kitu atveju galiojantį“ leidimą Teisingumo Teismas pripažino neteisėtai suteiktu dėl poveikio aplinkai vertinimo spragų ( 21 ), nenurodydamas jokių apribojimų, taikomų atsižvelgiant į tai, ar leidimas yra galutinis, ar ne. Priešingai, nei teigia Airija, iš tikrųjų nebuvo nustatyta, jog Airijos teismai būtų užkirtę kelią bet kokiems bandymams Derrybrien jėgainėms taikyti PDAA 177B skirsnyje nustatytą procedūrą ( 22 ).
50.
Galiausiai primenu, kad šiuo metu Airijos remiamas siauras aiškinimas buvo pateiktas per ikiteisminę procedūrą tik 2012 m. spalio mėn. Iki tol Airijos institucijos tiek prieš įsigaliojant PDAA, tiek jam įsigaliojus nuolat Komisijai teigė ketinančios pradėti pakeitimo procedūrą, kad galėtų įgyvendinti dėl Derrybrien jėgainių priimto Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinę dalį. Pati Golvėjaus grafystė, kaip posėdyje patvirtino Airija, 2011 m. spalio 12 d. įteikė Derrybrien jėgainių valdytojui pranešimą pagal PDAA 177B skirsnį, o po kelių dienų jį atsiėmė, taip parodydama, kad bent jau iš pradžių tą nuostatą aiškino kitaip nei minėta valstybė narė.
51.
Tokiomis aplinkybėmis Airija negali pagrįstai teigti, kad jos teisėje nėra priemonių, kurias taikant būtų galima dar kartą apsvarstyti Derrybrien jėgainių statybos leidimus. PDAA 177B skirsnyje numatyta procedūra yra tokia priemonė. Todėl buvo reikalaujama, jog Airijos valdžios institucijos ją taikytų, kad būtų visiškai įgyvendinta Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antra įtrauka.
52.
Mano nuomone, Airijos argumentai, susiję su Derrybrien jėgainių valdytojo teisėtų lūkesčių apsauga, negali tapti kliūtimi taikyti tokią vykdymo užtikrinimo priemonę.
53.
Iš tikrųjų, pirma, PDAA nustatyta pakeitimo procedūra iš esmės siekiama aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis leisti peržiūrėti pažeidžiant Direktyvą 85/337 suteiktus leidimus ir projektus, kuriems įgyvendinti jie buvo suteikti, ir pritaikyti juos pagal toje direktyvoje nustatytus kriterijus, visų pirma atsižvelgiant į reikalavimą atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Todėl, taikant šią procedūrą, po peržiūros leidimai nebūtinai atšaukiami nurodant nutraukti leidžiamą veiklą: gali būti įpareigojama tiktai juos įteisinti, o prieš tai galbūt imtis reikalingų taisomųjų priemonių ( 23 ).
54.
Antra, priminsiu, kad 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendime Stadt Wiener Neustadt (C‑348/15, EU:C:2016:882) Teisingumo Teismas nurodė, kad „dėl projektų duoti sutikimai, kurių tiesiogiai negalima apskųsti, nes pasibaigė nacionalinėje teisėje nustatytas terminas ieškiniui pareikšti“, negali būti „paprastai laikomi duotais teisėtai, kiek tai susiję su poveikio aplinkai vertinimo pareiga“ ( 24 ), o tai reiškia, kad tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje yra priemonė, leidžianti atlikti tokį vertinimą, atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos privalo ją naudoti ( 25 ). Tai reiškia, kad tokio projekto vadovas negali remtis teisėtais lūkesčiais, susijusiais su leidimų, kurie buvo suteikti pažeidžiant pareigą atlikti išankstinį poveikio aplinkai vertinimą ir kurių pagal vidaus teisę nebegalima apskųsti, galiojimu, siekdamas nevykdyti pareigos atlikti tokį ex post vertinimą, nustatytos nacionalinių institucijų sprendime, priimtame vykdant Teisingumo Teismo sprendimą dėl įsipareigojimų nevykdymo. Tai a fortiori taikytina Derrybrien jėgainių valdytojui, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip per posėdį patvirtino Airija, yra savarankiška patronuojamoji bendrovė, kurios 100 % kapitalo priklauso Electricity Supply Board (Elektros energijos tiekimo valdyba, ESB), o šios 95 % priklauso Airijos valstybei ( 26 ).
55.
Nors nuo atitinkamų leidimų išdavimo iki Sprendimo Komisija / Airija priėmimo praėjo daug laiko, tuo negalima pagrįsti abejonių dėl pirmiau pateiktos išvados. Taip pat pažymėsiu, kad nors šis sprendimas buvo priimtas 2008 m., o paskutinis leidimas statyti Derrybrien jėgaines galutinai įsigaliojo 2003 m., visgi tuo metu, kai šis leidimas buvo išduotas, pagal EB 226 straipsnį jau buvo pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra prieš Airiją, per kurią, nors nebuvo tiesiogiai kvestionuojamas tų jėgainių statybos projektas, ši valstybė narė buvo apkaltinta sistemingu Direktyvoje 85/337 nustatytų įsipareigojimų pažeidinėjimu. Todėl keliu klausimą, kokiu mastu valstybinis operatorius, teigdamas, kad tokiomis aplinkybėmis išduotas direktyvos nuostatų neatitinkantis leidimas galioja, gali remtis teisėtų lūkesčių apsauga.
56.
Galiausiai pažymiu, kad net jei būtų vadovaujamasi Airijos argumentu, pagal kurį PDAA 177B skirsnyje nustatyta vykdymo užtikrinimo procedūra šiuo atveju netaikytina, atsižvelgiant į tai, kad aptariami leidimai yra galutinio pobūdžio, pagal to teisės akto 177C straipsnį turint leidimą, bet neatlikus poveikio aplinkai vertinimo įgyvendinto projekto valdytojui leidžiama prašyti, kad jam būtų taikoma pakeitimo procedūra. Taigi PDAA įstatymu Airijos valdžios institucijoms suteikiama alternatyvi priemonė institucijos priimtam sprendimui, kuri padėtų ištaisyti Derrybrien jėgainių statybos projekto poveikio aplinkai vertinimo trūkumą ( 27 ), ir ja šios institucijos būtų galėjusios be didesnių sunkumų pasinaudoti, nes tų jėgainių kontrolę vykdė valstybė.
2) Dėl iškeltų teisinių klausimų sudėtingumo ir Komisijos nebendradarbiavimo
57.
Priešingai nei Airija, nemanau, kad, įgyvendinant Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antrą įtrauką, buvo patirta ypatingų sunkumų nustatant priemones, kurių reikia imtis siekiant pašalinti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, ar kad ilgiau nei dešimt metų trukusią stagnaciją galima pateisinti iškilusių teisinių klausimų sudėtingumu.
58.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo Komisijos ir Airijos institucijų susirašinėjimo pradžios ir vykstant ikiteisminei procedūrai abi bylos šalys ex post poveikio aplinkai vertinimą laikė vienintele priemone ištaisyti išankstinio poveikio aplinkai vertinimo trūkumą. Komisija ir Airija paskutiniu ikiteisminės procedūros etapu aptarė tokio vertinimo taisykles, bet, remiantis bylos dokumentais, nėra pagrindo manyti, kad jos atsižvelgė ir į alternatyvias įgyvendinimo priemones.
59.
Tiktai 2012 m. pabaigoje, t. y. praėjus maždaug ketveriems metams nuo Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Airija priėmimo, Airijos institucijos, iki tol nuolat tikinusios, kad Derrybrien jėgainių valdytojui bus taikoma pakeitimo procedūra, iškėlė to valdytojo teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos klausimus ir kartu pasiūlė Komisijai alternatyvų sprendimą, t. y. „nereglamentuotą“ poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau didelės pažangos įgyvendinant šį sprendimą taip pat nepadaryta, ir, priešingai, nei teigia Airija, šio trūkumo negalima pateisinti Komisijos nebendradarbiavimu.
60.
Priešingai, nei teigia ši valstybė narė, nemanau, kad Komisija yra kalta dėl to, kad šios išvados 15 punkte nurodytas koncepcijos dokumentas pirmą kartą išsiųstas 2016 m. gruodžio 22 d., o antrą kartą – tik 2017 m. spalio 2 d. Iš tikrųjų, kaip pripažįsta pati Airija, rašte, pridėtame pirmą kartą siunčiant šį dokumentą, nebuvo nurodyta, kad Airijos valdžios institucijos, prieš pradėdamos kitą etapą, laukė oficialaus Komisijos pritarimo. Antra, 2016 m. gruodžio mėn. išsiųstas šio dokumento variantas nebuvo pasirašytas Derrybrien jėgainių valdytojo, todėl kilo abejonių, ar jo prisiimtas įsipareigojimas yra tvirtas. Galiausiai, Airija neprieštarauja Komisijos teiginiui, kad 2016 m. gruodžio mėn. išsiųsto dokumento turinys iš esmės buvo toks pat kaip ankstesnio dokumento, kuriame ji pateikė keletą pastabų, į kurias Airijos valdžios institucijos neatsižvelgė.
61.
Mano nuomone, per visą ikiteisminę procedūrą Komisija demonstravo netgi per didelį pasirengimą ir norą bendradarbiauti, ypač po to, kai, praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo sprendimo byloje Komisija / Airija priėmimo, radikaliai pasikeitė Airijos institucijų nuomonė dėl pakeitimo procedūros taikymo Derrybrien jėgainių valdytojui.
62.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nemanau, kad ikiteisminės procedūros lėtumas ir žlugimas gali būti net ir iš dalies susiję su iškeltų teisinių klausimų sudėtingumu, Komisijos abejonėmis dėl priemonių, kurių reikia imtis norint užtikrinti Sprendimo Komisija / Airija vykdymą, ar nepakankamu šios institucijos bendradarbiavimu.
d) Išvada dėl ginčijamo įsipareigojimų nevykdymo
63.
Praėjus daugiau kaip dešimčiai metų po Sprendimo Komisija / Airija priėmimo, ne tik nėra atliktas joks Derrybrien jėgainių statybos ir susijusios veiklos poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyvos 85/337 reikalavimus, nors Airija niekada neginčijo galimybės tokį vertinimą atlikti, bet ir nesiimta jokių konkrečių priemonių tokiam vertinimui atlikti. Priešingai, priešieškinyje nurodžiusi, jog netrukus pasieks, kad jėgainių valdytojas atliktų nereglamentuotą poveikio aplinkai ex post vertinimą, prieš posėdį, kuriame svarstyta ši byla, Airija paskelbė, kad, tarsi stalo žaidime, „sugrįžo į pradinį laukelį“, ir informavo Komisiją, kad vėl pakeitė nuomonę dėl galimybės taikyti pakeitimo procedūrą. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis visais pirmiau išdėstytais argumentais, mano nuomone, galima daryti išvadą, kad Airijos ginčijamas įsipareigojimų nevykdymas yra realus faktas ir kad jos išdėstyti argumentai turi būti atmesti.
B. Dėl piniginių sankcijų
64.
Ieškinyje Komisija, vadovaudamasi SESV 260 straipsnio 2 dalimi ir savo 2005 m. gruodžio 13 d. komunikatu dėl SESV 228 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo (toliau – 2005 m. komunikatas) ( 28 ), siūlo Teisingumo Teismui nubausti Airiją už Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antros įtraukos nevykdymą skiriant baudą ir vienkartinę sumą.
65.
Triplike Airija nurodo, kad jai neturėtų būti taikoma jokia sankcija, nes 2017 m. liepos 26 d. Sprendimas Comune di Corridonia ir kt. (C‑196/16 ir C‑197/16, EU:C:2017:589) ir 2018 m. vasario 28 d. Sprendimas Comune di Castelbellino (C‑117/17, EU:C:2018:129), kuriais remiasi Komisija, neatitinka ankstesnės jurisprudencijos. Mano nuomone, šį argumentą reikia atmesti remiantis šios išvados 26–38 punktuose išdėstytais argumentais.
1. Dėl periodinės baudos
66.
Kaip nurodyta šios išvados 63 punkte, bent jau Teisingumo Teismo posėdžio dieną Airija dar nebuvo įgyvendinusi Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 2 punkto. Todėl, jeigu pažeidimas nebus pašalintas ir tą dieną, kai bus priimtas sprendimas dėl šio ieškinio, ( 29 ) bus laikoma, kad baudos skyrimas pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį turi būti laikomas pagrįstu ( 30 ).
67.
Teisingumo Teismas turi nustatyti, ar tos baudos suma atitinka aplinkybes ir yra proporcinga nustatytam įsipareigojimų neįvykdymui ir atitinkamos valstybės narės mokumui ( 31 ). Teisingumo Teismui atliekant vertinimą, pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra pažeidimo trukmė, jo sunkumas ir atitinkamos valstybės narės mokumas. Taikydamas šiuos kriterijus, Teisingumo Teismas visų pirma privalo atsižvelgti į įsipareigojimų nevykdymo pasekmes viešojo ir privačiojo sektorių interesams ir į tai, kad valstybė narė turi kuo skubiau vykdyti įsipareigojimus ( 32 ).
68.
Komisija siūlo skirti periodinę baudą už vieną dieną, lygią 700 EUR dydžio vienkartinei sumai, padaugintai iš sunkumo, trukmės ir atgrasymo koeficientų, o bendra suma, apskaičiuota nuo dienos, kurią priimtas sprendimas šioje byloje, iki visiško Sprendimo Komisija / Airija įgyvendinimo, yra 12264 EUR.
69.
Vertindama sunkumą, Komisija pirmiausia atsižvelgė į pažeistų Sąjungos taisyklių svarbą ir aplinkybes, kuriomis tas pažeidimas padarytas, antra, į Airijos pakartotinai padaryto Direktyvos 85/337 pažeidimo pasekmes ( 33 ) ir, trečia, į ilgą laiką trukusį tos valstybės narės nebendradarbiavimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į aplinkybę, kad nebuvo įvykdyta tik tam tikra Sprendimo Komisija / Airija dalis, Komisija siūlo taikyti sunkumo koeficientą 2 pagal 2005 m. komunikate nustatytą skalę nuo 1 iki 20.
70.
Mano nuomone, visi aspektai, į kuriuos Komisija atsižvelgė vertindama aptariamo pažeidimo sunkumą, yra svarbūs. Tačiau reikėtų nekreipti dėmesio į Airijos išdėstytus argumentus, pagal kuriuos tuo tikslu reikėtų atsižvelgti į jos pastangas prisitaikyti prie Komisijos reikalavimų ir kad Komisija nepakankamai bendradarbiavo. Šiuo atžvilgiu darau nuorodą į tai, kas išdėstyta šios išvados 58–62 punktuose.
71.
Airija taip pat nesutinka, kad dėl Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antroje įtraukoje nustatyto pažeidimo po 2003 m. įvykusios žemių nuošliaužos buvo padaryta žala aplinkai, ir teigia, kad į tai neturėtų būti atsižvelgiama vertinant pažeidimo sunkumą. Šiuo klausimu pažymėsiu, kad iš Sprendimo Komisija / Airija matyti, jog valstybė narė niekada neginčijo aplinkybės, kad žemių nuošliaužos susidarė dėl Derrybrien jėgainių statybos darbų (žr. 93 punktą). Atsižvelgiant į tai, neatmetama galimybė, kad, atlikus išankstinį poveikio aplinkai vertinimą, nustačius su tais darbais susijusią riziką arba rekomendavus taikyti specialias prevencines priemones, buvo galima išvengti dėl tų darbų padarytos žalos. Todėl, vertinant Airijos padaryto pažeidimo sunkumą, reikėtų atsižvelgti į 2003 m. įvykusios žemių nuošliaužos pasekmes, nors jos svarba atliekant šį vertinimą neturėtų būti pervertinta.
72.
Vertindama trukmę, Komisija, atsižvelgdama į nuo Sprendimo Komisija / Airija priėmimo dienos iki 2018 m. sausio 25 d., kai buvo pareikštas šis ieškinys, praėjusį 114 mėnesių laikotarpį, taikė didžiausią 2005 m. komunikate numatytą koeficientą 3. Nors SESV 260 straipsnio 1 dalyje nenurodytas sprendimo įvykdymo terminas, Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje, siekiant nedelsiant ir vienodai taikyti Sąjungos teisę, reikalaujama, kad jo vykdymas būtų pradėtas nedelsiant ir užbaigtas kuo greičiau ( 34 ). Šiuo atveju Airijos įsipareigojimų nevykdymas trunka ilgiau nei dešimt metų, tačiau nepadaryta jokia esminė pažanga siekiant atlikti Derrybrien jėgainių statybos ir su ja susijusių darbų poveikio aplinkai vertinimą. Šis laikotarpis, žinoma, yra per ilgas. Net jei būtų pripažinta, kad, kaip tvirtina valstybė narė, siekiant įgyvendinti Sprendimo Komisija / Airija rezoliucinės dalies 1 punkto antrą įtrauką, reikėtų pradėti pakeitimo procedūrą, iki šiol įsipareigojimų nevykdymas jau užtruko ilgiau nei septynerius metus, t. y. gana ilgą laiko tarpą.
73.
Galiausiai Komisija taikė 2005 m. komunikate Airijai nustatytą atgrasomąjį koeficientą 2,92, kurio Airija neginčijo.
74.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, siūlau Teisingumo Teismui skirti 10000 EUR periodinę baudą už kiekvieną pavėluotą dieną.
2. Dėl vienkartinės sumos
75.
Pagal 2005 m. komunikatą Komisija siūlo Teisingumo Teismui taikyti vienkartinę sumą, kuri atitinka 230 EUR dydžio bazinę sumą, padaugintą iš sunkumo koeficiento ir atgrasymo koeficiento „n“, t. y. 1343,20 EUR už kiekvieną dieną nuo 2008 m. liepos 3 d. iki Sprendimo Komisija / Airija įgyvendinimo dienos arba, jeigu jis nebūtų įvykdytas, sprendimo šioje byloje priėmimo dienos; ši vienkartinė suma negali būti mažesnė kaip 1685000 EUR ( 35 ). Remdamasis šios išvados 68 punkte išdėstytais argumentais, siūlau Teisingumo Teismui šią sumą sumažinti iki 1000 EUR.
IV. Išvada
76.
Remdamasis visais pirmiau išdėstytais argumentais, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:
–
kadangi nesiėmė visų priemonių, reikalingų 2008 m. liepos 3 d. Sprendimui Komisija / Airija (C‑215/06, EU:C:2008:3807) įgyvendinti, Airija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį,
–
jeigu Teisingumo Teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dieną įsipareigojimai nebūtų įvykdyti, nurodyti Airijai sumokėti Europos Komisijai į sąskaitą „Nuosavi Europos Sąjungos ištekliai“10000 EUR periodinę baudą už kiekvieną vėlavimo vykdyti 2008 m. liepos 3 d. Sprendimą Komisija / Airija (C‑215/06, EU:C:2008:3807) dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki visiško 2008 m. liepos 3 d. Sprendimo Komisija / Airija (C‑215/06, EU:C:2008:3807) įgyvendinimo,
–
nurodyti Airijai sumokėti į Europos Komisijos sąskaitą „Nuosavi Europos Sąjungos ištekliai“1000 EUR vienkartinę sumą už kiekvieną dieną, praėjusią nuo 2008 m. liepos 3 d. Sprendimo Komisija / Airija (C‑215/06, EU:C:2008:3807) priėmimo iki šio sprendimo įvykdymo datos arba, neįvykdžius sprendimo, iki sprendimo šioje byloje priėmimo datos,
–
Airija padengia bylinėjimosi išlaidas.
( 1 ) Originalo kalba: italų.
( 2 ) 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, 1985, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248). 2012 m. vasario 16 d. ši direktyva buvo pakeista 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) (OL L 26, 2012, p. 1).
( 3 ) 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 73, 1997, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 151).
( 4 ) Žr. Planning and Development Act 2000 50 skirsnį. Airija pažymi, kad numatyta galimybė šiuos terminus pratęsti, bet šiuo atveju nėra susiklosčiusios tokio pratęsimo sąlygos.
( 5 ) Dėl šių dviejų įsipareigojimų nevykdymo atvejų savarankiškumo žr. 2007 m. liepos 5 d. Sprendimą Komisija / Italija (C‑255/05, EU:C:2007:406, 50 ir 51 punktai). Apskritai pažymėsiu, kad Teisingumo Teismas keletą kartų yra nustatęs įsipareigojimų nevykdymą dėl Direktyvos 85/337 nuostatų pažeidimo, susijusio su atskirais projektais, tiek atskirai, tiek kartu nustatydamas „sisteminį“ įsipareigojimų nevykdymą; šiuo klausimu žr., pvz., 2004 m. birželio 10 d. Sprendimą Komisija / Italija (C‑87/02, EU:C:2004:363), 2005 m. birželio 2 d. Sprendimą Komisija / Italija (C‑83/03, EU:C:2005:339), 2006 m. kovo 16 d. Sprendimą Komisija / Ispanija (C‑332/04, nepaskelbtas Rink., EU:C:2006:180), 2006 m. lapkričio 23 d. Sprendimą Komisija / Italija (C‑486/04, EU:C:2006:732), 2007 m. liepos 5 d. Sprendimą Komisija / Italija (C‑255/05, EU:C:2007:406), 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimą Komisija / Ispanija (C‑404/09, EU:C:2011:768) ir 2016 m. sausio 14 d. Sprendimą Komisija / Bulgarija (C‑141/14, EU:C:2016:8, kiek tai susiję su Direktyva 2011/92).
( 6 ) Žr. Direktyvos 85/337 2 straipsnio 1 dalį, iš dalies pakeistą Direktyva 97/11, taip pat 1, 4 ir 6 konstatuojamąsias dalis; taip pat žr. 2008 m. vasario 28 d. Sprendimą Abraham ir kt. (C‑2/07, EU:C:2008:133, 42 punktas).
( 7 ) Žr. Direktyvos 85/337 šeštą konstatuojamąją dalį, kurioje teigiama, kad „sutikimas dėl valstybės ir privačių projektų planuojamos veiklos, galinčios turėti žymų poveikį aplinkai, turėtų būti duodamas tik iš anksto atlikus tokių projektų galimus reikšmingus poveikius aplinkai vertinimą“.
( 8 ) Visų pirma žr. Direktyvos 85/337 pirmą konstatuojamąją dalį.
( 9 ) Žr. Sprendimo Komisija / Airija 58 punktą. Taip pat žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimą Comune di Corridonia ir kt. (C‑196/16 ir C‑197/16, EU:C:2017:589, 33 punktas).
( 10 ) Visų pirma žr. Direktyvos 85/337 5 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką, iš dalies pakeistą Direktyva 97/11, kurioje reikalaujama, kad užsakovas pateiktų, inter alia, su projektu susijusių numatytų priemonių, skirtų „išvengti, sušvelninti ar atitaisyti reikšmingo neigiamo poveikio pasekmes“, aprašymą, taip pat 9 straipsnio 1 dalį, iš dalies pakeistą Direktyva 2003/35, pagal kurią reikalaujama, kad kompetentingos institucijos viešai paskelbtų sprendimo leisti ar neleisti vykdyti planuojamą veiklą turinį „ir su juo susijusias sąlygas“ (pirmoji įtrauka), ir „prireikus, pagrindinių priemonių didesniems neigiamiems padariniams išvengti, sumažinti ir, jei galima, kompensuoti aprašymą“ (trečioji įtrauka).
( 11 ) Šiuo klausimu žr. 1996 m. spalio 24 d. Sprendimo Kraaijeveld ir kt., C‑72/95, Rink. p. I‑5403, 31 punktą, ir 1999 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo WWF ir kt., C‑435/97, Rink. p. I‑5613, 40 punktą.
( 12 ) Žr. 2008 m. vasario 28 d. Sprendimą Abraham ir kt. (C‑2/07, EU:C:2008:133, 43 punktas).
( 13 ) Žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimą Wells (C‑201/02, EU:C:2004:12, 64 ir 65 punktai), paminėtą ir Sprendimo Komisija / Airija 59 punkte. Taip pat žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimą Comune di Corridonia ir kt. (C‑196/16 ir C‑197/16, EU:C:2017:589, 35 punktas) ir pagal analogiją 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 157) grindžiamą 2012 m. vasario 28 d. Sprendimą Inter‑Environnement Wallonie ir Terre wallonne (C‑41/11, EU:C:2012:103, 42, 43 ir 46 punktai).
( 14 ) Žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimą Wells (C‑201/02, EU:C:2004:12) ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimą Corridonia ir kt. (C‑196/16 ir C‑197/16, EU:C:2017:589), kuriame šis klausimas buvo susijęs būtent su priemonėmis, kurių reikia imtis, jei įrengimo projekto poveikio aplinkai vertinimas nebūtų atliktas jau įgyvendinus projektą (žr. sprendimo 27 punkte išdėstytą prejudicinį klausimą). Tačiau pastarojo sprendimo 41 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad „atliekant vertinimą po to, kai įrenginys pastatytas ir pradėtas eksploatuoti, negalima apsiriboti būsimu jo poveikiu aplinkai – reikia taip pat atsižvelgti į poveikį aplinkai, atsiradusį užbaigus įrenginį“. Žr., be kita ko, 2018 m. vasario 28 d. Sprendimą Comune di Castelbellino (C‑117/17, EU:C:2018:129, 30 punktas).
( 15 ) Žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimą Wells (C‑201/02, EU:C:2004:12, 65 punktas) ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimą byloje Corridonia ir kt. (C‑196/16 ir C‑197/16, EU:C:2017:589, 35 punktas).
( 16 ) Žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimą Wells (C‑201/02, EU:C:2004:12, 69 punktas). Pagal analogiją žr. ir 2012 m. vasario 28 d. Sprendimą Inter‑Environnement Wallonie ir Terre wallonne (C‑41/11, EU:C:2012:103, 45 ir 46 punktai).
( 17 ) Minėtas leidimas buvo išduotas 1947 m.
( 18 ) Žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimą Wells (C‑201/02, EU:C:2004:12, 65 punktas).
( 19 ) Žr., inter alia, 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Stadt Wiener Neustadt (C‑348/15, EU:C:2016:882, 40 punktas) ir neseniai priimtą 2019 m. kovo 5 d. Sprendimą Eesti Pagar (C‑349/17, EU:C:2019:172, 137 punktas, dėl neteisėtos pagalbos susigrąžinimo procedūros).
( 20 ) Žr. 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Stadt Wiener Neustadt (C‑348/15, EU:C:2016:882) 41 ir 42 punktus. Tuo atveju tai buvo Austrijos teisės aktuose nustatytas trejų metų laikotarpis.
( 21 ) 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimo byloje An Taise- The National Trust for Ireland –v-McTigue Quarries Ltd & ors 31 ir 74 punktai. Šiame sprendime Airijos Aukščiausiasis Teismas ypač pabrėžia 177B skirsnio genezę ir nurodo, kad jis buvo įtrauktas siekiant įvykdyti Sprendimą Komisija / Airija (žr. 31 punktą).
( 22 ) 2012 m. gruodžio 21 d. Airijos institucijų raštas Komisijai.
( 23 ) Žr. PDAA 177K skirsnio 1 dalį.
( 24 ) 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Stadt Wiener Neustadt (C‑348/15, EU:C:2016:882, 43 punktas).
( 25 ) Šiuo klausimu, kiek tai susiję su situacija, kai su projektu susijusiems darbams ar fizinėms intervencijoms reikalingas naujas leidimas, žr. 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Stadt Wiener Neustadt (C‑348/15, EU:C:2016:882, 44 punktas) ir 2011 m. kovo 17 d. Sprendimą Brussels Hoofdstedelijk Gewest ir kt. (C‑275/09, EU:C:2011:154, 37 punktas).
( 26 ) Šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 14 d. Sprendimą Medipac - Kazantzidis (C‑6/05, EU:C:2007:337, 43 punktas).
( 27 ) PDAA 177D skirsnio 7 straipsnio b punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai prašymas taikyti šio teisės akto 177C skirsnyje aprašytą pakeitimo procedūrą yra tenkinamas, kartu su prašymu išduoti pakaitinį leidimą turi būti pateiktas poveikio aplinkai taisomasis vertinimas.
( 28 ) SEC(2005) 1658. 2005 m. komunikate nustatytos sumos buvo atnaujintos 2017 m. gruodžio 15 d. komunikatu (C(2017)8720) (toliau –2017 m. komunikatas).
( 29 ) Žr. 2016 m. birželio 22 d. Sprendimą Komisija / Portugalija (C‑557/14, EU:C:2016:471, 66 punktas).
( 30 ) Žr., inter alia, Sprendimą Komisija / Italija (C‑196/13, EU:C:2014:2407, 87 punktas) ir Sprendimą Komisija / Graikija (C‑167/14, EU:C:2015:684, 47 punktas).
( 31 ) Žr., inter alia, Sprendimą Komisija / Italija (C‑196/13, EU:C:2014:2407, 95 punktas) ir Sprendimą Komisija / Graikija (C‑167/14, EU:C:2015:684, 52 punktas).
( 32 ) Žr., inter alia, Sprendimą Komisija / Belgija (C‑533/11, EU:C:2013:659, 69 punktas), Sprendimą Komisija / Italija (C‑196/13, EU:C:2014:2407, 97 punktas) ir Sprendimą Komisija / Graikija (C‑167/14, EU:C:2015:684, 54 punktas).
( 33 ) Komisija remiasi bylomis C‑392/96, C‑427/07, C‑50/09 ir C‑66/06.
( 34 ) Žr., inter alia, Sprendimą Komisija / Portugalija (C‑76/13, EU:C:2014:2029, 57 punktas).
( 35 ) Tai yra mažiausia 2017 m. komunikate Airijai nustatyta suma.