GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2019 m. gegužės 15 d. ( 1 )
Byla C‑378/18
Landwirtschaftskammer Niedersachsen
prieš
Reinhard Westphal
(Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra žemės ūkio politika – Sąjungos pagalbos schemos – Išmokos už plotus – Nepagrįstų išmokų susigrąžinimas – Sankcijos – Senatis – Termino pradžia – Galimas teisės normų dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos taikymas“
1.
2001 ir 2002 m. Vokietijos ūkininkas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1251/1999 ( 2 ) paprašė pagalbos už žemės ūkio paskirties plotus. Praėjus keliems mėnesiams nuo paraiškų pateikimo, jis gavo atitinkamas išmokas, tačiau 2006 m. Landwirtschaftskammer Niedersachsen (Žemutinės Saksonijos žemės ūkio rūmai, Vokietija; toliau – Žemės ūkio rūmai) nustatė, kad jis neteisingai deklaravo žemės plotus, todėl priėmė sprendimą visiškai panaikinti pagalbą, kaip tinkamą sankciją už šiuos veiksmus.
2.
Nagrinėjant ginčą Vokietijos teismuose, daugiausia dėmesio buvo skiriama šioms faktinėms aplinkybėms taikomam senaties terminui; šis klausimas susijęs su tariamu tam tikrų Sąjungos teisės normų, kuriose nustatyta palankesnė sankcijų taikymo sistema, taikymu atgaline data in melius.
I. Teisinis pagrindas
A. Bendros žemės ūkio politikos nuostatos
1. Reglamentas (EEB) Nr. 3887/92 ( 3 )
3.
Šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„2. Jeigu nustatoma, kad paraiškoje pagalbai „už plotą“ gauti buvo deklaruotas didesnis plotas, pagalbos dydis skaičiuojamas pagal plotą, faktiškai nustatytą per patikrinimą. Vis dėlto, išskyrus force majeure aplinkybes, faktiškai nustatytas plotas sumažinamas dvigubu nustatytu perviršiu, jeigu skirtumas sudaro daugiau kaip 3 % arba du hektarus, bet ne daugiau kaip 20 % nustatyto ploto.
Jeigu šis skirtumas sudaro daugiau kaip 20 % nustatyto ploto, jokia pagalba už plotą neskiriama.
<…>
Taikant šį straipsnį „nustatytas plotas“ reiškia plotą, dėl kurio laikomasi visų teisės aktuose nurodytų reikalavimų <…>.“ (Neoficialus vertimas)
2. Reglamentas (EB) Nr. 2419/2001 ( 4 )
4.
Šio reglamento 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„1. Jeigu deklaruotas augalinių kultūrų [pasėlių] grupės plotas yra didesnis už plotą, nustatytą pagal 31 straipsnio 2 dalį[ ( 5 )], pagalba, atsižvelgiant į nustatytą plotą, sumažinama dvigubu nustatytu skirtumu, jeigu skirtumas sudaro daugiau kaip 3 % arba du hektarus, bet ne daugiau kaip 20 % nustatyto ploto.
Jeigu šis skirtumas sudaro daugiau kaip 20 % nustatyto ploto, pagalba atitinkamos pasėlių grupės plotui neskiriama.“
5.
Šio reglamento 49 straipsnyje „Pernelyg didelių [Nepagrįstų] išmokų susigrąžinimas“ numatyta:
„1. Jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę [nepagrįstą] išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį.
<…>
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų.
Tačiau šio straipsnio pirmame papunktyje [pirmoje pastraipoje] nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai.
6. Sumoms, grąžintinoms dėl IV dal[yje] [ir] 13 straipsnyje nurodyto pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo taikymo, nustatomas ketverių metų senaties terminas.
<…>“
6.
Šio reglamento 52a straipsnyje „Su prekybos metų ir priemokos laikotarpių, prasidėjusių iki 2002 m. sausio 1 d., pagalbos paraiškomis susijęs senaties terminas“, įterptame Reglamento (EB) Nr. 118/2004 ( 6 ) 1 straipsnio 13 punktu, nurodyta:
„Nukrypstant nuo 54 straipsnio 2 dalies ir nepažeidžiant valstybių narių nustatytų palankesnių taisyklių dėl senaties terminų, prekybos metų ir priemokos laikotarpių, prasidėjusių iki 2002 m. sausio 1 d., pagalbos paraiškom[s] taip pat taikoma 49 straipsnio 5 dalis, nebent iki 2004 m. vasario 1 d. naudos gavėjui kompetentinga institucija jau yra pranešusi apie netinkamą konkrečios išmokos pobūdį.“
7.
Nors Reglamento (EB) Nr. 796/2004 ( 7 ) 80 straipsnio 1 dalimi Reglamentas Nr. 2419/2001 panaikintas, Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse nurodyta, kad taisyklės dėl senaties lieka galioti; jos galiojo tol, kol šis reglamentas 2010 m. sausio 1 d. buvo panaikintas Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 ( 8 ) 86 straipsnio 1 dalimi. Reglamentas Nr. 1122/2009 buvo pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 640/2014 ( 9 ), galiojančiu nuo 2015 m. sausio 1 d.
B. Nuostatos dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos. Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ( 10 )
8.
Bendro pobūdžio teisės normos, kuriomis reglamentuojama kova su sukčiavimu siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, pateikiamos Reglamente Nr. 2988/85; jomis papildomos sektoriaus taisyklės, visų pirma žemės ūkio srityje.
9.
Šio reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„Kadangi Bendrijos priemonės ir nuobaudos, nustatytos siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslų, yra neatskiriama pagalbos sistemų dalis; kadangi taikant šias priemones ir nuobaudas siekiama savų tikslų <…>; kadangi būtina užtikrinti jų veiksmingumą nedelsiant įteisinant Bendrijos taisykles <…>.“
10.
Reglamento I dalyje „Bendrieji principai“ pateikto 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„2. „Pažeidimas“ – tai bet kuris [Sąjungos] teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio [Sąjungos] bendrajam biudžetui ar valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai [Sąjungos] vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“
11.
Šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta:
„2. Administracinių nuobaudų skirti negalima, jeigu jos nėra numatytos [Sąjungos] teisės akte, priimtame iki tol, kol buvo padarytas pažeidimas. Jeigu [Sąjungos] taisyklių nuostatos, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos, buvo vėliau pakeistos, atgaline data taikomos mažiau griežtos nuostatos.“
12.
Reglamento 3 straipsnyje numatyta:
„1. Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. <…>
<…> Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. <…>
Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.
<…>
2. Administracinę nuobaudą skiriantis sprendimas įvykdomas per trejus metus nuo tos dienos, kai sprendimas tampa galutinis. <…>
Nutrūkimo ir laikino sustabdymo atvejus reglamentuoja atitinkamų nacionalinės teisės aktų nuostatos.
3. Valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį [terminą] nei atitinkamai numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.“
II. Faktinės aplinkybės ir procesas pirmosios instancijos teisme
13.
Faktines aplinkybes išdėstysiu remdamasis nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą (kai kurias ištraukas pakartosiu pažodžiui), tačiau atkreipiu dėmesį į tai, kad kai kurios jų gana neaiškios.
14.
Ūkininkas R. Westphal 2000 m. gegužės mėn. ir 2001 m. gegužės mėn. ( 11 ) paprašė su atitinkamais priemokos laikotarpiais susijusių išmokų už plotą pagal paramos tam tikrų lauko kultūrų augintojams sistemą.
15.
Žemės ūkio rūmai skyrė išmokas ir išmokėjo jas tais pačiais metais, kuriais buvo pateiktos paraiškos ( 12 ).
16.
„2006 m. sausio [12 d.] per vietoje atliekamą patikrinimą [Žemės ūkio rūmai] aptiko pateiktų duomenų apie atidėtos ariamosios žemės plotus klaidų. Išklausę [R. Westphal], 2007 m. liepos 23 d. sprendimu Žemės ūkio rūmai iš dalies panaikino sprendimus skirti paramą 2000 bei 2001 m. ir pareikalavo grąžinti permokas. Atlikdami skaičiavimą jie laikėsi pozicijos, kad parama apskritai turi būti neteikiama ir tai taikytina kaip sankcija už per didelio atidėtos žemės ploto deklaravimą“ ( 13 ).
17.
R. Westphal apskundė šį sprendimą. „Per apeliacinį procesą jis sutiko, kad paramos skyrimas būtų atšauktas ir išmokos susigrąžintos, jei tai nebus taikoma kaip sankcija. <…> Apeliacinės instancijos teismas 2007 m. liepos 23 d. sprendimą panaikino tiek, kiek jis susijęs su likusiu sankcija grindžiamu reikalavimu grąžinti paramą“ ( 14 ).
18.
Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimui pagrįsti pateikė tokius argumentus ( 15 ):
–
buvo įvykdytos materialinės sankcijos skyrimo sąlygos, numatytos Reglamento Nr. 3887/92 9 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. Deklaruoto atidėtos žemės ploto ir iš tikrųjų nustatyto ploto skirtumas abejus metus sudarė daugiau nei 20 % nustatyto ploto,
–
vis dėlto buvo suėjusi sankcijos taikymo senatis,
–
pagal švelnesnės teisės normos, kuria skiriama sankcija, taikymo atgaline data principą (Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antras sakinys) reikėjo taikyti Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas senaties taisykles,
–
pagal šias taisykles sankcijos taikymo senatis buvo suėjusi, nes nuo paramos išmokėjimo dienos iki tos dienos, kurią kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą vietoje, informavo pareiškėją apie nepagrįstai suteiktą pagalbą, buvo praėję daugiau kaip ketveri metai,
–
šios senaties taisyklės yra švelnesnės, negu paprastai taikoma teisės norma (t. y. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmas sakinys), nes pagal šią teisės normą tais atvejais, kai pažeidimas, kaip šiuo atveju, padarytas pakartotinai, senaties terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo tos dienos, kurią pažeidimas baigtas.
19.
Žemės ūkio rūmai šį sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.
III. Prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme
20.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra įvykdytos sankcijos taikymo sąlygos pagal Reglamentą Nr. 3887/92, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad deklaruoto ploto ir nustatyto ploto skirtumas didesnis nei 20 %.
21.
Vis dėlto jis abejoja, ar taikomas palankesnės sankcijos kriterijus, ir nurodo:
–
Reglamente Nr. 3887/92 nebuvo taisyklių dėl sankcijų taikymo senaties, todėl taikytinos Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytos sankcijos, kurių taikymo senaties terminas – ketveri metai – skaičiuojamas nuo pakartotinai padaryto pažeidimo pabaigos dienos ( 16 ),
–
nebuvo pasinaudota Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta galimybe Vokietijos teisėje nustatyti „ilgesnį terminą“,
–
pirmą kartą Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtinus sektoriaus teisės normas dėl sankcijų taikymo senaties tuo atveju, kai susigrąžinamos nepagrįstos išmokos, įskaitant susigrąžinimą dėl to, kad pagalba sumažinta arba neskirta, senaties termino pradžia pakeista, kaip pagrindą nustačius pagalbos išmokėjimą, nors išlaikytas ketverių metų laikotarpis.
22.
Kadangi Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalyje nenurodyta, kada pradedamas skaičiuoti senaties terminas, kai sumas reikia susigrąžinti dėl sumažintos arba neskirtos pagalbos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi žinoti:
–
ar reikia taikyti dies a quo, įtvirtintą to straipsnio 5 dalyje (pagalbos išmokėjimo diena). Jeigu taip, senaties terminas būtų suėjęs,
–
priešingai, jeigu šią spragą reikėtų užpildyti remiantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, kaip papildoma bendrąja teisės norma, senaties terminas nebūtų suėjęs.
23.
Vis dėlto yra taikytinas švelnesnės teisės normos, kuria skiriama sankcija, taikymo principas (Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antras sakinys), nors naujos sektoriui taikomos taisyklės, įtvirtintos Reglamente Nr. 2419/2001, įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d., t. y. po to, kai išmokėta parama ( 17 ). Be to, Reglamente Nr. 2419/2001 buvo palikta nepakeista pagalbos teikimo ir sankcijų skyrimo tvarka, todėl pagal jurisprudenciją tuo principu galima remtis, nepaisant to, kad teisinis reglamentavimas skiriasi ( 18 ).
24.
Lieka išsiaiškinti, ar naujos senaties taisyklės yra nuostatos, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos, taikant Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrą sakinį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad Vokietijos baudžiamųjų bylų teismai nusikalstamų veikų senaties terminą priskiria proceso teisei, todėl švelnesnio įstatymo taikymo principas ( 19 ) taikomas tik tuo atveju, jeigu per laikotarpį nuo veikos padarymo iki sprendimo priėmimo priimamos materialinės teisės nuostatos dėl griežtesnės bausmės ir tai lemia senaties termino pokyčius; šioje byloje taip nėra. Bet kuriuo atveju reikėtų atsižvelgti į teisingumo principą ir į tai, kad nustatęs naujas senaties taisykles teisės aktų leidėjas būtinai turi iš naujo jas įvertinti.
25.
Jeigu nebūtų galima taikyti švelnesnės senaties taisyklės, nebebūtų taikoma Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalis. Taigi kiltų klausimas, ar galima analogiškai taikyti to paties straipsnio 5 dalį, net jei atsižvelgiant į jo formuluotę to daryti neleidžiama. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad logiška daryti prielaidą, jog Reglamento Nr. 2419/2001 52a straipsnis buvo suformuluotas manant, kad dėl 49 straipsnio 6 dalies nereikia konkrečios nuostatos, nes Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antru sakiniu jau užtikrinama nuosekli sistema. Taigi jis nori žinoti, ar yra teisės spraga, kurią galėtų užpildyti, taikydamas analogiją.
26.
Šiomis aplinkybėmis Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Vokietija) nusprendė pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1.
Ar senaties terminas pagal Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalį pradedamas skaičiuoti nuo pagalbos išmokėjimo dienos, ar jam taikoma Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis (šioje byloje – antros pastraipos pirmas sakinys)?
2.
Ar senaties taikymo normos, įtvirtintos Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalyje arba Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje, yra nuostatos, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antrą sakinį?
3.
Ar Reglamento Nr. 2419/2001 52a straipsnio nuostata dėl Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos senatį reglamentuojančios normos taikymo atgaline data pagal analogiją gali būti taikoma ir Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 daliai?“
27.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad tuo atveju, jeigu būtų taikomas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmas sakinys (pirmasis klausimas), į likusius klausimus atsakyti nereikėtų. Priešingai, jeigu reikėtų atsakyti į antrąjį klausimą ir atsakymas būtų teigiamas, nereikėtų atsakyti į trečiąjį klausimą.
28.
Nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gavo 2018 m. birželio 8 d.; rašytines pastabas per nustatytą terminą pateikė Žemės ūkio rūmai ir Europos Komisija. Buvo nuspręsta, kad teismo posėdžio rengti nebūtina.
IV. Teisinė analizė
A. Dėl pirmojo prejudicinio klausimo
1. Reikšmingos senaties taisyklės
29.
Iš nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aprašytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2007 m. liepos 23 d. sprendimu Žemės ūkio rūmai skyrė R. Westphal sankciją, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 3887/92 9 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą. Sankcija skirta dėl pagalbos paraiškų, pateiktų 2000 m. gegužės mėn. ir 2001 m. gegužės mėn. už atitinkamus prekybos metus; pagalba buvo suteikta tais pačiais metais. Kompetentinga institucija pirmą kartą veiksmų ėmėsi tik tada, kai 2006 m. sausio mėn. atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad plotai nesutampa, todėl kyla abejonių dėl senaties.
30.
Atrodo, kad prejudiciniuose klausimuose daroma prielaida, jog šioje byloje taikytinas Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas senaties terminas (ketveri metai). Vis dėlto dėl toliau išdėstytų priežasčių manau, kad siekiant priimti sprendimą šioje byloje ta dalis netaikytina.
31.
Pagrindinė priežastis yra pagalbos sumažinimo ir jos neskyrimo pobūdis, kuris, kiek tai susiję su senatimi, nurodytas Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalyje. Remiantis to reglamento 13 straipsniu (dėl pavėluotai pateiktų paraiškų), 32 straipsniu (dėl pagalbos sumažinimo ir jos neskyrimo, deklaravus per didelius plotus) ( 20 ) ir 38 straipsniu (dėl pagalbos sumažinimo ir jos neskyrimo, nustačius galvijų skaičiaus neatitikimus), darytina išvada, kad reglamente yra nurodytos tikros piniginės baudos, t. y. mokėtinos sumos, kurios apima ne vien proporcingai apskaičiuotus deklaruotą per didelį plotą ir sumą, kurią turi susigrąžinti institucija.
32.
Iš tikrųjų pagalbos sumažinimas ir neskyrimas apibrėžiamas kaip sankcija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 ( 21 ) 5 straipsnio 1 dalies b punktą, nes pareiškėjas privalo sumokėti sumą, didesnę už nepagrįstai gautas sumas. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje buvo pritarta tam, kad šios teisės aktų nuostatos yra baudžiamojo pobūdžio, ir nekyla abejonių dėl jų laikymo sankcijomis ( 22 ).
33.
Logiška, kad sumos, susigrąžintinos dėl to, kad pagalba sumažinta ir neskirta, apskaičiuojamos atitinkamuose administraciniuose sprendimuose, kuriais skiriama sankcija. Jas reikia sumokėti nuo šių sprendimų įsigaliojimo dienos. Kaip ir bendrajame reglamente (Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa), kuriame nustatytas „[trejų metų terminas] [a]dministracinę nuobaudą skirian[čiam] sprendim[ui] įvykd[yti]“, sektoriaus teisės akte (Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalis) nustatytas ketverių metų senaties terminas – šį terminą reikia suprasti kaip ilgiausią laikotarpį, per kurį institucija gali rinkti dėl skirtos sankcijos susigrąžintinas sumas ( 23 ).
34.
Manau, kad taip aiškinant išvengiama absurdiškos situacijos, kuri susidarytų nustačius tik ketverių metų senaties terminą, taikomą veiksmams, dėl kurių akivaizdaus neteisėtumo skiriamos sankcijos (6 dalis), ir, priešingai, iki dešimties metų siekiantį terminą, taikomą kitiems, lengvesnio pobūdžio veiksmams (5 dalis), dėl kurių tik įpareigojama grąžinti pagalbą. Laikausi nuomonės, kad vienintelis paaiškinimas yra toks: tai skirtingo pobūdžio terminai ir, kaip ką tik minėjau, 6 dalyje yra nurodytas pačios sankcijos įgyvendinimas.
35.
Taigi atrodo, kad šioje byloje nesiginčijama dėl sankcijų (pagalbos sumažinimo ir neskyrimo), skirtų 2007 m. liepos 23 d. Žemės ūkio rūmų sprendimu ( 24 ), vykdymo senaties termino. Ginčijamasi tik dėl senaties, taikomos įpareigojimui grąžinti sumas, kurios ūkininkui išmokėtos kaip pagalba už 2000 ir 2001 prekybos metus ir kurias jis gavo nepagrįstai, nes jos išmokėtos už faktinių plotų neatitinkančius plotus.
36.
Manau, kad šioje byloje nesvarbu, kaip aiškinama Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalis.
37.
Reglamente Nr. 1251/1999, kuriuo pagrįstos R. Westphal paraiškos, nebuvo jokios nuostatos, reglamentuojančios įpareigojimams grąžinti išmokas dėl pažeidimų (kaip antai nagrinėjamų šioje byloje) taikomą senatį. Tokios nuostatos taip pat nebuvo Reglamente Nr. 3887/92, kurio 9 straipsniu rėmėsi Žemės ūkio rūmai, priimdami 2007 m. liepos 23 d. sprendimą skirti sankciją.
38.
Kadangi specialiųjų taisyklių nebuvo, reikėjo remtis bendrąja teisės norma ( 25 ) – Reglamento Nr. 2988/95, galiojusio tuo metu, kai pateiktos paraiškos ir išmokėta prašytos pagalbos suma (atitinkamai 2000 ir 2001 m.), 3 straipsniu ( 26 ).
39.
Vis dėlto 2001 m. buvo priimtas specialusis teisės aktas (dėl pagalbos žemės ūkio sektoriuje), kuriame nustatytos sektoriaus senaties taisyklės. Nepagrįstai išmokėtoms šios rūšies pagalbos išmokoms susigrąžinti taikomos sektoriaus senaties taisyklės buvo įtvirtintos Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnyje ir iš dalies pakeistos 2004 m., šį reglamentą papildžius 52a straipsniu.
40.
Naujos senaties taisyklės atgaline data įsigaliojo po to, kai 2004 m. iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 2419/2001: konkrečiai įpareigojimams susigrąžinti sumas, išmokėtas pagal prekybos metų, prasidėjusių iki 2002 m. sausio 1 d., pagalbos paraiškas, galėjo būti taikomas Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalyje numatytas senaties terminas ( 27 ).
41.
Pagal šias naujas atgaline data taikomas taisykles įpareigojimo susigrąžinti išmokas senaties terminas yra suėjęs, jeigu „nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą“ praėjo dešimt metų (nesąžiningų veiksmų atveju) arba ketveri metai (sąžiningų veiksmų atveju). Galiausiai būtent taip yra suformuluota Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalis.
42.
Reglamentą Nr. 2419/2001 papildžius 52a straipsniu, nuostata, kuria išplėsta šio reglamento 49 straipsnio 5 dalies taikymo sritis į ją įtraukus iki 2002 m. sausio 1 d. pateiktas pagalbos paraiškas (tokios paraiškos nagrinėjamos šioje byloje), įsigaliojo 2004 m. sausio 25 d. Kadangi tuo metu pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalį dar nebuvo pasibaigęs (bendras) ketverių metų senaties terminas, vertinant teisinio saugumo požiūriu ( 28 ) nekyla problemų tuo atveju, jeigu pažeidimai padaryti veikiant sąžiningai: pagal abi taisykles (bendrąją ir specialiąją) senaties terminas buvo toks pat, t. y. ketveri metai.
43.
Daugiau problemų dėl Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalies taikymo atgaline data kyla tuo atveju, jeigu R. Westphal veiksmai būtų laikomi nesąžiningais. Darant šią prielaidą, naujoje sektoriaus taisyklėje nustatytas senaties terminas (dešimt metų) yra ilgesnis už įtvirtintą bendrojoje taisyklėje (ketveri metai). Vis dėlto manau, kad šis taikymas atgaline data turi teisinį pagrindą.
44.
Iš tikrųjų Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pripažinta, kad valstybės narės baudžiamojoje srityje gali nustatyti ilgesnius senaties terminus; į šią galimybę reikia atsižvelgti tik tuo atveju, jeigu naujo termino įsigaliojimo dieną nėra suėjusi pažeidimo senatis ir yra laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ( 29 ), konkrečiai – teisinio saugumo ir proporcingumo principų.
45.
Nematau jokios priežasties, dėl kurios nebūtų galima šių jurisprudencijos taisyklių išplėsti ir taikyti ES teisės aktų leidėjo priimtiems teisės aktams, kurie turi atitikti tuos pačius kriterijus.
46.
Taigi šiuo atveju dešimties metų senaties terminą galima išplėsti (Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalis) tik tada, kai nesąžiningai pateiktų paraiškų senaties terminas dar nesibaigė ( 30 ).
47.
Dėl proporcingumo ( 31 ) pažymėtina, kad nors dešimties metų terminas gali atrodyti pernelyg ilgas, šis įspūdis susilpnėja atsižvelgiant į sumas, kasmet skiriamas ūkininkams mokamoms priemokoms, ir į tai, kad šios sumos paskirstomos gausioms paraiškoms, kurių valstybių narių institucijos išsamiai netikrina, o tik atlieka paraiškų atranką.
2. „Dies a quo“, nuo kurios pradedamas skaičiuoti senaties terminas
48.
Tai, kad Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalį galima taikyti ratione temporis, leidžia daryti išvadą, kad R. Westphal taikomo įpareigojimo grąžinti išmokas senaties terminas prasidėjo tą dieną, kurią išmokėta pagalba, kaip nurodyta tos nuostatos pirmoje pastraipoje.
49.
Kitaip nei Reglamente Nr. 2988/95, kurio 3 straipsnyje nustatyta, kad senaties dies a quo yra pažeidimo padarymo diena (nagrinėjamoje byloje tai būtų tam tikra 2000 m. gegužės mėn. ir 2001 m. gegužės mėn. diena) ( 32 ), Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad senaties terminas prasideda pagalbos išmokėjimo dieną.
50.
Be to, Reglamente Nr. 2419/2001 neišskiriami vienkartiniai ir nuolat daromi pažeidimai, kaip buvo Reglamente Nr. 2988/95. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi tuo, kad pažeidimas buvo daromas nuolat ( 33 ), nes jis apima abi 2000 ir 2001 m. pateiktas paraiškas.
51.
Šį vertinimą galima patvirtinti remiantis tiek Reglamento Nr. 1251/1999 ( 34 ), kuriame nustatyta pagalbos paraiškų (kaip pateikė R. Westphal) struktūra, pagrįsta taisykle „pirmiausia paraiška, paskui išmoka“, aiškinimu, tiek faktinėmis bylos aplinkybėmis, nes paraiškos pateiktos per dvejus paeiliui ėjusius metus, t. y. 2000 gegužės mėn. ir 2001 m. gegužės mėn., o lėšos išmokėtos abejų metų paskutiniais mėnesiais.
52.
Taigi Teisingumo Teismo jurisprudencijoje senaties termino pradžia šiais atvejais laikoma ekonominės žalos padarymo Sąjungos biudžetui, t. y. išmokos, diena, nes lėšos išmokėtos atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė ( 35 ).
53.
Galiausiai Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalyje numatytas kriterijus, taikomas siekiant nustatyti senaties termino pradžią, yra toks pats kaip ir Teisingumo Teismo įtvirtintas kriterijus, susijęs su nuolatiniais pažeidimais. Šioje byloje taikant ir vieną, ir kitą kriterijų gaunamas tas pats rezultatas: dies a quo yra nepagrįstai suteiktos pagalbos išmokėjimo diena.
54.
Lieka išsiaiškinti paskutinį klausimą – kuris iš Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalyje numatytų dviejų terminų yra taikytinas preziumuojant, kad abiem atvejais institucija iki 2006 m. nesiėmė išankstinių veiksmų: dešimties metų nuo išmokos terminas, netaikant jokios kitos sąlygos, ar ketverių metų nuo išmokos terminas, jeigu R. Westphal veikė sąžiningai.
55.
Kadangi sąžiningumo vertinimas yra fakto klausimas, jį turi vertinti nacionalinis teismas; atsižvelgdamas į savo išvadas ( 36 ), šis teismas turi taikyti atitinkamą terminą.
B. Dėl antrojo prejudicinio klausimo
56.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi žinoti, ar senatį reglamentuojančios teisės normos, pateiktos Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalyje ir Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje, gali būti laikomos nuostatomis, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos.
57.
Jis mano, kad nuo atsakymo priklausys, ar taikomas taikymo atgaline data in melius principas, būdingas vėlesnėms baudžiamojo pobūdžio teisės normoms, pagal kurias vertinimas yra palankesnis suinteresuotajam asmeniui. Tai, kad šis principas yra įteisintas, matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio ( 37 ).
58.
Kadangi, mano nuomone, Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalis netaikytina, manau, kad atsakyti į šį klausimą nereikia. Taigi toliau pateikiami argumentai yra tik papildomi.
59.
Šiuo klausimu ir vėl reikia remtis Sprendimu Taricco ir kt. ( 38 ), kuris papildytas Sprendimu M.A.S ir M. B. ( 39 ) Sprendime M.A.S ir M. B. Teisingumo Teismas atsakymą pateikė atsižvelgdamas į tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas akcentavo „Italijos teisės sistemoje numatytų senaties taisyklių materialinį pobūdį, kuris reiškia, kad teisės subjektai šias taisykles turi galėti protingai numatyti nusikaltimų [pažeidimų], kuriais jie kaltinami, padarymo momentu, nepakeičiat jų in peius atgaline data“ ( 40 ).
60.
Taigi Sprendime M.A.S ir M. B. nurodyta, kad reikia atsižvelgti į tai, ar pagal teismo, turinčio taikyti Sąjungos teisę, šalies teisės normas „numatomumo, apibrėžties ir negaliojimo atgaline data reikalavimai, kuriuos apima nullum crimen, nulla poena sine lege principas, <…> taip pat taikomi senaties, susijusios su baudžiamaisiais nusikaltimais <…>, taikymo tvarkai“ ( 41 ).
61.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patvirtino, kad Vokietijos teisėje senatis yra ne materialinės, o proceso teisės dalis, todėl ją reglamentuojančioms teisės normoms netaikomas negaliojimo atgaline data principas (taigi ir galiojimo atgaline data in melius principas). Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad bausmių teisėtumo principas neapima senatį reglamentuojančių teisės normų ( 42 ).
62.
Jeigu taip yra, nebūtų priežasties pirmenybę neišvengiamai teikti teisės normoms, kuriose nustatyti trumpesni administracinių nuobaudų ar pažeidimų senaties terminai, o ne teisės normoms, kuriose tuo metu, kai padarytos veikos, buvo nustatyti ilgesni terminai. Be to, kaip jau pabrėžiau ( 43 ), taip pat nėra jokių kliūčių pailginti šios rūšies pažeidimų, kurių senatis dar nesuėjo, senaties terminus – Teisingumo Teismas tai leido Sprendime Glencore Céréales France ( 44 ).
63.
Laikydamiesi šio požiūrio, labiau grindžiamo ypatingomis bylos aplinkybėmis, Žemės ūkio rūmai pažymi, kad sankcija pagal lex posterior (Reglamento Nr. 2419/2001 32 straipsnį) nebuvo mažesnė už taikant Reglamento Nr. 3887/92 9 straipsnį R. Westphal skirtą sankciją.
64.
Nors švelnesnės teisės normos, pagal kurią skiriama sankcija, taikymo atgaline data principas taikomas, jeigu pagal Sąjungos nuostatą a posteriori sumažinama sankcija, įtvirtinta kitoje ankstesnėje nuostatoje, šioje byloje pagal abi teisės normas sankcijos buvo vienodo dydžio.
65.
Tam, kad taikymo atgaline data in melius principą būtų galima taikyti, reikėtų „Bendrijos teisės aktų leidėjo vertinimo, ar sankcija atitinka aptariamo pažeidimo sunkumą, pasikeitimo“ ( 45 ). Atsižvelgiant į šį pasikeitimą sankcija pagal naują teisės normą būtų mažesnė už tą, kuri skirta taikant ankstesnę teisės normą ( 46 ). Atrodo, kad šioje byloje taip nebuvo.
C. Dėl trečiojo prejudicinio klausimo
66.
Trečiuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar nuostata dėl Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos senatį reglamentuojančios teisės normos taikymo atgaline data pagal analogiją galėtų būti taikoma ir to paties straipsnio 6 daliai.
67.
Manau, kad atsakyti į trečiąjį prejudicinį klausimą taip pat nebūtina, kaip ir į antrąjį, nes siekiant išspręsti šį ginčą rėmimasis Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalimi neduoda naudos. Vis dėlto šiuo klausimu taip pat pateiksiu nuomonę (tik papildomą).
68.
Mažinant pagalbą ir jos neskiriant, kaip nustatyta Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalyje, dalyvauja kompetentinga institucija, nurodžiusi pagalbą sumažinti ar jos neskirti. Kaip jau pažymėjau, ši aplinkybė nesusijusi su tuo, kad institucija nesiėmė veiksmų dešimt metų ar ketverius metus, t. y. per to paties reglamento 49 straipsnio 5 dalyje nustatytus senaties terminus, taikomus įpareigojimams grąžinti lėšas, kurių sumokėti nebuvo reikalaujama iš pagalbos gavėjo.
69.
Nors 2004 m. teisės aktų leidėjas Reglamentą Nr. 2419/2001 papildė 52a straipsniu ir nustatė, kad (nauji) senaties terminai atgaline data taikomi tik šio reglamento 49 straipsnio 5 dalyje nurodytiems atvejams ir netaikomi to straipsnio 6 dalyje numatytiems atvejams, manau, kad šis teisės aktų leidėjo sprendimas priimtas siekiant atskirti, o ne sulyginti atvejus, kurie nėra analogiški.
70.
Be to, tais atvejais, kai pareiškėjas veikė sąžiningai, Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nustatytas senaties terminas sutampa su įtvirtintu Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, kuri ginčijamos pagalbos sektoriuje iš tikrųjų pakeista minėta antra pastraipa.
71.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darau išvadą, kad teisės aktų leidėjas, senaties terminų taikymą atgaline data (Reglamento Nr. 2419/2001 52a straipsnis) nustatęs taip, kaip nustatė, sąmoningai siekė grąžinimo įpareigojimams taikomą senaties terminą pailginti iki dešimties metų visais atvejais, kai klaidingos deklaracijos (paraiškos), įskaitant ankstesnių nei 2002 prekybos metų deklaracijas (paraiškas), pateiktos tyčia, ir išlaikyti ketverių metų senaties terminą, taikomą sąžiningai pateiktoms deklaracijoms.
72.
Be to, įsikišus institucijai, kuri tinkamame sprendime nurodė sumą, susigrąžintiną sumažinus pagalbą ir (arba) jos neskyrus, yra nesvarbu tai, ar suinteresuotasis pareiškėjas veikė sąžiningai, ar nesąžiningai, visų pirma taikant senaties terminą.
73.
Galiausiai pažymėtina, kad neįvykdytos sąlygos, taikomos siekiant Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 dalyje, siejamoje su šio reglamento 52a straipsniu, įtvirtinto senaties termino taikymą atgaline data išplėsti apimant to paties 49 straipsnio 6 dalį.
V. Išvada
74.
Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus:
Esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai buvo skirta sankcija ūkininkui, pateikusiam paraiškas gauti pagalbą už deklaruotą plotą, didesnį už tą, kurį vėliau nustatė kompetentinga institucija, 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2419/2001, nustatančio išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles, 49 straipsnis turi būti aiškinamas taip:
–
pagal minėto 49 straipsnio 5 dalį galima pripažinti, kad įpareigojimo grąžinti nepagrįstai gautas sumas senaties terminas yra suėjęs, jeigu vien praėjus dešimčiai metų nuo jų išmokėjimo dienos arba ketveriems metams nuo tos pačios dienos, jei pareiškėjas veikė sąžiningai, kompetentinga institucija nesiėmė jokių veiksmų, siekdama pareikalauti jas grąžinti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išsiaiškinti, ar suinteresuotasis asmuo veikė sąžiningai, pateikdamas šioje byloje nagrinėjamas paraiškas,
–
49 straipsnio 6 dalis netaikytina šioje byloje nagrinėjamu atveju,
–
Reglamento Nr. 2419/2001 52a straipsnyje įtvirtintos teisės normos dėl senaties termino, susijusio su prekybos metų ir priemokos laikotarpių, prasidėjusių iki 2002 m. sausio 1 d., pagalbos paraiškomis, nėra „nuostatos, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos“, kaip tai suprantama pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsnio 2 dalį,
–
49 straipsnio 5 dalyje numatyti senaties atvejai skiriasi nuo tų, kuriems taikoma 49 straipsnio 6 dalyje nurodyta senatis, todėl Reglamento Nr. 2419/2001 5 dalies, siejamos su šio reglamento 52a straipsniu, taikymo atgaline data pagal analogiją negalima išplėsti, apimant ir 6 dalį.
( 1 ) Originalo kalba: ispanų.
( 2 ) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų [augintojams teikiamos] paramos sistemos sukūrimo (OL L 160, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 322).
( 3 ) 1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas, nustatantis išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 391, 1992, p. 36), su pakeitimais, padarytais 1999 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2801/1999 (OL L 340, 1999, p. 29).
( 4 ) 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas, nustatantis išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 327, 2001, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 34 t., p. 308).
( 5 ) Šiame straipsnyje įtvirtintas pagalbos sumos apskaičiavimo pagrindas.
( 6 ) 2004 m. sausio 23 d. Komisijos reglamentas, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2419/2001, nustatantį išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 17, 2004, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 42 t., p. 223).
( 7 ) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas, nustatantis išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (OL L 141, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 243).
( 8 ) 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL L 316, 2009, p. 65).
( 9 ) 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL L 181, 2014, p. 48).
( 10 ) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340).
( 11 ) Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo perduotoje bylos medžiagoje yra 2007 m. liepos 23 d. Žemės ūkio rūmų sprendimas, kuriuo iškart remsiuosi; vis dėlto šiame sprendime nurodyta, kad paraiškos pateiktos 2000 m. kovo mėn. ir 2001 m. kovo mėn.
( 12 ) Remiantis Žemės ūkio rūmų sprendimu, darytina išvada, kad apie paramos suteikimą pranešta 2000 m. lapkričio 30 d. ir 2001 m. lapkričio 30 d.
( 13 ) Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 2 punktas.
( 14 ) Ten pat, 3 punktas.
( 15 ) Ten pat, 4 punktas.
( 16 ) Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neabejoja dėl pakartotinai padaryto pažeidimo kvalifikavimo.
( 17 ) Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo 2004 m. liepos 1 d. Sprendimo Gerken (C‑295/02, EU:C:2004:400) 53–58 punktus.
( 18 ) Šiuo tikslu teismas nurodo 2008 m. kovo 11 d. Sprendimo Jager (C‑420/06, EU:C:2008:152) 68 ir 73 punktus.
( 19 ) Įtvirtintas Strafgesetzbuch (Vokietijos baudžiamasis kodeksas, toliau – StGB) 2 straipsnio 3 dalyje.
( 20 ) Nuostata, kuria pakeistas Reglamento Nr. 3887/92 9 straipsnis.
( 21 ) Dėl Reglamente Nr. 2988/95 pateikiamos informacijos, taikomos sektorių, kaip antai žemės ūkio sektoriaus, teisės aktams, žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo FranceAgriMer (C‑670/11, EU:C:2012:807) 43 punktą.
( 22 ) Žr., pavyzdžiui, 2007 m. spalio 4 d. Sprendimo Kruck (C‑192/06, EU:C:2007:579) 35 punktą ir 2000 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Fisher (C‑369/98, EU:C:2000:443) 43–47 punktus.
( 23 ) Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 6 dalį, kaip lex specialis, reikėjo įtraukti dėl to, kad šiame reglamente yra numatyta Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą terminą (treji metai) pailginti iki ketverių metų. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas reglamentavimas panašus į Reglamento Nr. 2419/2001 49 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintą reglamentavimą.
( 24 ) Be to, 2007 m. liepos 23 d. spendimas yra apskųstas ir būtų logiška manyti, kad dėl vienas po kito pateiktų skundų galimas šio sprendimo senaties terminas nutrūko.
( 25 ) Šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo SGS Belgium ir kt. (C‑367/09, EU:C:2010:648) 66 punktą.
( 26 ) Turiu priminti tai, ką jau esu nurodęs savo išvados byloje Glencore Céréales Frances (C‑584/15, EU:C:2016:655) 24 punkte: sąvokos „patraukimo atsakomybėn senaties terminas“ vartojimas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje gali klaidinti, nes iš tikrųjų tai yra ne patraukimo atsakomybėn senaties terminas, o institucijos pasinaudojimo teise susigrąžinti pagalbos gavėjams nepagrįstai išmokėtas sumas terminas.
( 27 ) Išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija pagalbos gavėjui apie nepagrįstą sumų išmokėjimą buvo pranešusi iki 2004 m. vasario 1 d.
( 28 ) Šiuo klausimu žr. 2009 m. sausio 29 d. Sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt. (C‑278/07–C‑280/07, EU:C:2009:38) 30 ir 31 punktus.
( 29 ) 2015 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Taricco ir kt. (C‑105/14, EU:C:2015:555) 57 punktas ir 2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Glencore Céréales France (C‑584/15, EU:C:2017:160) 69, 70 ir 72 punktai.
( 30 ) To reikalaujama pirmesnėje išnašoje nurodytoje jurisprudencijoje.
( 31 ) 2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Glencore Céréales France (C‑584/15, EU:C:2017:160) 74 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 32 ) Žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Firma Ernst Kollmer Fleischimport und -export (C‑59/14, EU:C:2015:660) 24 punktą ir 2009 m. sausio 29 d. Sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt. (C‑278/07–C‑280/07, EU:C:2009:38) 27 punktą.
( 33 ) Žr. šios išvados 16 išnašą.
( 34 ) Visų pirma žr. minėto reglamento 6, 7 ir 8 straipsnius.
( 35 ) 2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Glencore Céréales France (C‑584/15, EU:C:2017:160) 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 36 ) 2007 m. liepos 23 d. Žemės ūkio rūmų sprendimo 4 puslapio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad R. Westphal negalėjo remtis tuo, jog veikė sąžiningai, nes jis turėjo laiku aptikti savo klaidą, padarytą apskaičiuojant plotus, už kuriuos prašė pagalbos. Laikantis kito požiūrio, iš apeliacinės instancijos sprendimo, pateikto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo perduotoje bylos medžiagoje, matyti, jog R. Westphal naudojo kadastrines tų plotų vertes. Šis veiksnys galėtų būti reikšmingas, nedarant poveikio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atliekamam kitų faktinių aplinkybių vertinimui.
( 37 ) Konkrečiai dėl Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies žr. 2008 m. kovo 11 d. Sprendimo Jager (C‑420/06, EU:C:2008:152) 60 punktą: „Šio [švelnesnės bausmės taikymo atgaline data] principo konkreti išraiška yra Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies [antras] sakinys, kuriame numatoma, kad kompetentingos valdžios institucijos už veiką, kuri yra šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtas pažeidimas, turi [atgaline data] taikyti vėliau pakeistas atskiriems sektoriams skirtose Bendrijos taisyklių nuostatose nustatytas mažiau griežtas administracines sankcijas [nuobaudas] <…>“.
( 38 ) 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimas (C‑105/14, EU:C:2015:555).
( 39 ) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas (C‑42/17, EU:C:2017:936).
( 40 ) Ten pat, 27 punktas.
( 41 ) Ten pat, 58 punktas.
( 42 ) Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 20 punktas.
( 43 ) Šios išvados 44–46 punktai.
( 44 ) 2017 m. kovo 2 d. sprendimo (C‑584/15, EU:C:2017:160) 73 punktas.
( 45 ) 2008 m. kovo 11 d. Sprendimo Jager (C‑420/06, EU:C:2008:152) 70 punktas.
( 46 ) 2006 m. gegužės 4 d. Sprendimo Haug (C‑286/05, EU:C:2006:296) 23 punkte nustatyta: „Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalies antras sakinys yra skirtas taikyti tuo atveju, kai pagal Reglamento Nr. 3887/92 9 straipsnio 2 dalį nustačius, jog nustatytas plotas buvo viršytas daugiau negu 20 %, reikalaujama grąžinti visą iš pradžių skirtos Bendrijos pagalbos sumą kartu su palūkanomis, nors Bendrijos nuostata, kuria vėliau iš dalies pakeičiama iš Reglamento Nr. 3887/92 9 straipsnio 2 dalies kylanti nuobauda, numatė, kad turi būti sugrąžinta mažesnė pagalbos dalis“ (originale pasviruoju šriftu neišskirta).