7.5.2018
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 161/38
2018 m. vasario 15 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. gruodžio 5 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-728/16 Tuerck / Komisija
(Byla C-132/18 P)
(2018/C 161/42)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama G. Gattinara, B. Mongin, L. Radu Bouyon
Kita proceso šalis: Sabine Tuerck
Apeliantės reikalavimai
—
panaikinti 2017 m. gruodžio 5 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimą byloje T-728/16 Tuerck / Komisija,
—
atmesti pirmoje instancijoje pareikštą ieškinį,
—
priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi pirmoje instancijoje išlaidas,
—
priteisti iš S. Tuerck bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Kiek tai susiję su nacionalinėje sistemoje įgytų pensinių teisių perkėlimo į Europos Sąjungos pareigūnų pensijų sistemą procedūra, numatyta Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, pirmajame apeliacinio skundo pagrinde teigiama, kad Bendrasis Teismas pažeidė Teisingumo Teismo jurisprudenciją, suformuotą byloje Radek Časta (2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo C-166/12, 24, 28 ir 31 punktai), pagal kurią nacionalinėje sistemoje įgytų pensinių teisių kapitalo vertės perskaičiavimą į pensijų draudimo stažo metus, į kuriuos atsižvelgiama Sąjungos pensijų sistemoje, reglamentuoja Sąjungos teisė. Ši operacija apima atsižvelgimą į kapitalo vertės padidėjimą per laikotarpį nuo prašymo perkelti teises pateikimo dienos iki Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos faktinio perkėlimo dienos. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Komisija neturėjo teisės atskaityti kapitalo vertės padidėjimo už laikotarpį nuo prašymo perkelti teises pateikimo iki faktinio perkėlimo. Nusprendęs, kad Komisija neturėjo kompetencijos atlikti šios atskaitos, Bendrasis Teismas pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, nepaisė šiame straipsnyje pripažintos Komisijos kompetencijos ir padarė teisės klaidą.
Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas teisės klaida, padaryta nusprendus, kad kapitalo vertės padidėjimas galėjo būti atskaitytas taikant kitokią normą, nei numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir tik remiantis kapitalu, kuris galėjo būti pervestas. Tačiau kapitalo vertės padidėjimas galėjo būti atskaitytas laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų, pagal kuriuos privalu užtikrinti aktuarinę pusiausvyrą ir šiuo tikslu numatyta taikyti 3,1 % palūkanų normą. Be to, remdamasis suma, kuri „gali būti pervesta“, kai Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suinteresuotojo asmens pensines teises atitinkantis kapitalas perskaičiuojamas į pensijų draudimo stažo metus remiantis faktiškai pervesta suma, Bendrasis Teismas pažeidė šią nuostatą ir nepaisė 2015 m. spalio 13 d. Bendrojo Teismo apeliacinėje byloje priimto Sprendimo Komisija / Verile ir Gjergij (T-104/14 P).
Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas teisės klaida, padaryta suteikus Komisijos priimtoms Pareigūnų tarnybos nuostatų bendrosioms įgyvendinimo nuostatoms pirmumą prieš pačius Pareigūnų tarnybos nuostatus, kurie yra aukštesnės galios teisės aktas, ir pareigos motyvuoti pažeidimu. Trečiojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas pritaikė Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų išaiškinimą, prieštaraujantį pačių Pareigūnų tarnybos nuostatų normoms, kurioms įgyvendinti skirtos šios BĮN, ir pažeidė principą, pagal kurį Pareigūnų tarnybos nuostatai, kaip juos išaiškino Teisingumo Teismas Sprendime Radek Časta, neleidžia į pensijų draudimo stažo metus perskaičiuoti sumų, faktiškai neatitinkančių pensinių teisių. Trečiojo pagrindo antroje dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nes remdamasis prieštaringais motyvais nusprendė, kad nacionalinė pensijų institucija įrodė kapitalo vertės padidėjimą už laikotarpį nuo prašymo perkelti teises pateikimo iki faktinio perkėlimo.
Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida ir pareigos motyvuoti pažeidimu, kuriuos Bendrasis Teismas padarė konstatavęs nesamą praturtėjimą be pagrindo. Pirma, Bendrasis Teismas manė, kad nepagrįstas praturtėjimas atsiranda perskaičiavus į pensijų draudimo stažo metus tik dalį pervesto kapitalo, nors šis pervedimas vertinamas prašymo pateikimo dieną ir toliau taikoma vadinamoji „tariamųjų“ lėšų sistema, grindžiama kapitalizavimu. Ketvirtojo pagrindo antroje dalyje Komisija remiasi pareigos motyvuoti pažeidimu: Bendrasis Teismas konstatavo nepagrįstą praturtėjimą nepaaiškinęs šio konstatavimo pagrįstumo atsižvelgiant į Komisijos argumentą, kad suinteresuotajam pareigūnui buvo grąžinta suma, viršijusi 3,1 % palūkanų normą.
Full & Egal Universal Law Academy