3.9.2018
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 311/6
2018 m. birželio 5 d.Székesfehérvári Törvényszék (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hochtief AG / Fővárosi Törvényszék
(Byla C-362/18)
(2018/C 311/06)
Proceso kalba: vengrų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Székesfehérvári Törvényszék
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Hochtief AG
Atsakovas: Fővárosi Törvényszék
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar pagrindiniai Europos Sąjungos teisės principai ir normos (ypač ESS 4 straipsnio 3 dalis ir vienodo aiškinimo reikalavimas), kaip juos yra išaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, visų pirma Sprendime Köbler, turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės teismo, kurio priimtu paskutinės instancijos sprendimu pažeidžiama Sąjungos teisė, atsakomybė gali būti pripažinta remiantis vien nacionaline teise arba vadovaujantis vien nacionalinėje teisėje įtvirtintais kriterijais? Jeigu atsakymas būtų neigiamas, ar pagrindiniai Europos Sąjungos teisės principai ir normos, ypač Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Köbler įtvirtinti trys „valstybės“ atsakomybės pripažinimo kriterijai, turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės atsakomybės už Sąjungos teisės pažeidimą, kurį padarė šios valstybės narės teismai, sąlygų įvykdymas turi būti vertinamas remiantis nacionaline teise?
2
Ar pagrindiniai Europos Sąjungos teisės principai ir normos (ypač ESS 4 straipsnio 3 dalis ir veiksmingos teisminės gynybos reikalavimas), ypač Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai, priimti dėl valstybės narės atsakomybės, be kita ko, bylose Francovich, Brasserie du pêcheur ir Factortame ir Köbler, turi būti suprantami taip, kad valstybės narės paskutinės instancijos teismų priimtų sprendimų, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, res judicata galia neleidžia pripažinti valstybės narės atsakomybės už žalą?
3
Ar direktyvose 89/665/EB (1), 92/13/EB (2) ir 2007/66/EB (3) ir Teisingumo Teismo sprendimuose Kühne & Heitz, Kapferer, Impresa Pizzarotti ir Transportes Urbanos įtvirtinti „veiksmingumo“ ir lygiavertiškumo principai turi būti aiškinami taip, kad per teisminės peržiūros procesą šalis nebegali remtis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime, priimtame ginčą pagrindinėje byloje antrąja instancija nagrinėjusio teismo prašymu, pateiktais vertinimais, atsižvelgiant į tai, kad į juos nebuvo atsižvelgta pagrindinėje byloje, ypač jei nacionalinis paskutinės instancijos teismas atmetė kasacinį skundą dėl sprendimo pagrindinėje byloje remdamasis tuo, kad šalis laiku nenurodė Teisingumo Teismo sprendime pateiktų vertinimų.
4
Ar trečiajame klausime nurodytos direktyvos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota sprendimuose Impresa Pizzarotti (C-213/13), Kapferer (C-234/04), Kühne & Heitz (C-453/00) ir Transportes Urbanos ir Servicios Generales (C-118/08), kiek jie susiję su teisminės peržiūros leistinumu, ir pagrindiniai principai, įtvirtinti Teisingumo Teismo sprendimuose bylose C-470/99, C-327/00 ir C-241/06, kiek jie susiję su nacionalinėje teisėje nustatytais peržiūros viešųjų pirkimų srityje terminais, turi būti aiškinamos taip, kad nacionaliniai teismai elgiasi teisingai, kai neatsižvelgia į Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą antrosios instancijos teismo prašymu savo nagrinėjamoje byloje, arba į Teisingumo Teismo sprendimą, kurio versija valstybės narės oficialiąja kalba nebuvo prieinama anksčiau, nei byla pradėta nagrinėti antrojoje instancijoje, ir kai nepaisant to nepriima nagrinėti šios šalies prašymo dėl teisminės peržiūros, grindžiamo Teisingumo Teismo sprendimais, kurie buvo nurodyti, bet į kuriuos nebuvo atsižvelgta, ir su tokiais sprendimais susijusiomis faktinėmis aplinkybėmis?
5
Ar trečiajame klausime nurodytos direktyvos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota sprendimuose Impresa Pizzarotti (C-213/13), Kapferer (C-234/04), Kühne & Heitz (C-453/00) ir Transportes Urbanos ir Servicios Generales (C-118/08), turi būti aiškinamos taip, kad, kai bylos šalis daro nuorodą į Teisingumo Teismo sprendimą Kempter (C-2/06), – pagal kurį nebūtina daryti nuorodos į Teisingumo Teismo sprendimus, nes teismas turi juos taikyti savo iniciatyva, – nacionaliniai teismai elgiasi teisingai, kai neatsižvelgia į Teisingumo Teismo sprendimą, remdamasis nacionalinės proceso teisės normomis, ir nepaisydamas to, kas nurodyta Sprendime [Kempter,] ir net nenurodo šios aplinkybės nutartyje, kuria užbaigiamas procesas, ar jos motyvuojamojoje dalyje, ir kai nepriima nagrinėti šios šalies prašymo dėl teisminės peržiūros, grindžiamo Teisingumo Teismo sprendimais, kurie buvo nurodyti, bet į kuriuos nebuvo atsižvelgta, ir su tokiais sprendimais susijusiomis faktinėmis aplinkybėmis?
6
Ar Sprendimuose Köbler ir Traghetti del Mediterraneo įtvirtintas pakankamai rimto pažeidimo reikalavimas turi būti aiškinamas taip, kad tokio pažeidimo nėra, kai paskutinės instancijos teismas, atvirai nepaisydamas suformuotos ir labai detaliai nurodytos Teisingumo Teismo jurisprudencijos (kurią taip pat patvirtina įvairios teisinės nuomonės) atmeta asmens prašymą leisti teisminę peržiūrą, visiškai nedarydamas jokios nuorodos į ją ir visiškai nemotyvuodamas tokio sprendimo Sąjungos teisės požiūriu ir akivaizdžiai nenagrinėja ir net neužsimena apie poreikį kreiptis į Teisingumo Teismą, nepaisydamas to, kad šiam poreikiui pagrįsti buvo labai detaliai nurodyta reikšminga Teisingumo Teismo jurisprudencija? Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą CILFIT (C-283/81), ar nacionalinis teismas privalo pagrįsti savo sprendimą, kuomet nukrypdamas nuo teisiškai privalomo Teisingumo Teismo pateikto teisinio aiškinimo, atsisako priimti nagrinėti prašymą dėl teisminės peržiūros ir taip, nemotyvuodamas, atsisako pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą?
7
Ar ESS 19 ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti veiksmingos teisminės gynybos ir lygiavertiškumo principai, SESV 49 straipsnyje įtvirtinta įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas, 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, ir direktyvos 89/665/EEB, 92/13/EEB ir 2007/66/EB, turi būti aiškinami taip, kad jie nedraudžia kompetentingoms valdžios institucijoms ir teismams, akivaizdžiai nepaisant taikytinos Sąjungos teisės, atmesti vieną po kito ieškovo skundus dėl to, kad jam neleista dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje, – turint omenyje, kad šiems skundams parengti kartais tenka surašyti daug dokumentų, skiriant daug laiko ir pinigų, dalyvauti teismo posėdžiuose, ir, nors teoriškai yra galimybė pripažinti atsakomybę dėl vykdant teismines funkcijas padarytos žalos, taikytini teisės aktai nesuteikia ieškovui galimybės teismo reikalauti atlyginti dėl neteisėtų priemonių patirtą žalą?
8
Ar Sprendimuose Köbler, Traghetti del Mediterraneo ir Saint Giorgio įtvirtinti principai turi būti aiškinami taip, kad negali būti atlyginta žala, padaryta dėl to, kad, nepaisydamas suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, valstybės narės paskutinės instancijos teismas atsisakė priimti asmens per nustatytą terminą pateiktą prašymą dėl teisminės peržiūros, kai per šią peržiūros procedūrą jis būtų galėjęs reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo?
9.
Kai pagal nacionalinę teisę prašymas dėl teisminės peržiūros turi būti priimamas dėl naujo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo ir siekiant atkurti konstitucingumą, ar neturėtų, atsižvelgiant į lygiavertiškumo principą ir Teisingumo Teismo sprendimą Transportes Urbanos ir Servicios Generales (C-118/08), būti priimtas prašymas dėl teisminės peržiūros taip pat tuo atveju, kai pagrindinėje byloje neatsižvelgta, remiantis procesinius terminus reglamentuojančiomis nacionalinės teisės normomis, į ankstesnį Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą kitoje byloje, Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą teismo pagrindinėje byloje prašymu, ir su tokiais sprendimais susijusias faktines aplinkybes?
(1) 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 246, klaidų ištaisymas OL L 63, 2016 3 10, p. 44).
(2) 1992 m. vasario 25 d Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, 1992, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 315).
(3) 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (OL L 335, 2007, p. 31).
Full & Egal Universal Law Academy