5.11.2018
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 399/28
2018 m. rugsėjo 21 d.Brugg Kabel AG, Kabelwerke Brugg AG Holding pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-441/14 Brugg Kabel AG ir Kabelwerke Brugg AG Holding / Europos Komisija
(Byla C-591/18 P)
(2018/C 399/36)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantės: Brugg Kabel AG, Kabelwerke Brugg AG Holding, atstovaujamos advokatų A. Rinne ir M. Lichtenegger
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliančių reikalavimai
Apeliantės prašo:
1.
Panaikinti 2018 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-441/14 ir 2014 m. balandžio 2 d. kitos proceso šalies sprendimą (byla AT.39610 – Elektros kabeliai) tiek, kiek jie susiję su apeliantėmis;
2.
subsidiariai panaikinti 1 punkte nurodytą Bendrojo Teismo sprendimą ir 1 punkte nurodytą kitos proceso šalies sprendimą tiek, kiek jais:
a)
apeliantėms skiriama 8 490 000 EUR bauda ir
b)
iš apeliančių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos,
ir, remiantis pirmojoje instancijoje pateiktais prašymais, sumažinti apeliantėms skirtą baudą Teisingumo Teismo nuožiūra;
3.
subsidiariai panaikinti 1 punkte nurodytą Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui;
4.
priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės remiasi šešiais pagrindais.
Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: teisės į gynybą pažeidimas, nes informacijos prašymai ir pranešimai apie kaltinimus buvo pateikti anglų kalba
Dėl apeliantėms pateiktų informacijos prašymų ir pranešimų apie kaltinimus kalbinės versijos Bendrais Teismas padarė klaidą nusprendęs, kad per žemo supratimo lygio pakako. Buvo teisinga leisti adresatui bendrai suprasti kaltinimus, leidžiant jam pasirinkti suprantamą kalbinę versiją, kad jis galėtų išsamiai gintis. Nepakako kaltinimų pobūdį ir apimtį suprasti tik „pakankamai“, kad „būtų naudingai laikomasi pozicijos“.
Be to, Bendrasis Teismas šiuo klausimu nepripažino, kad atsakymų Komisijai naudingumas nėra reikšmingas, svarbu buvo tik tai, ar atitinkama įmonė, nepaisant Komisijos atsisakymo pateikti kitą kalbinę versiją, galėjo visiškai apsiginti nuo kaltinimų.
Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: teisės į gynybą pažeidimas neleidus susipažinti su kitų įmonių pastabomis dėl kaltinimų
Bendrasis Teismas nustatė per daug griežtus reikalavimus atitinkamai įmonei susipažinti su nekonfidencialiais kitų pranešimų apie kaltinimus adresatų atsakymais. Būtų teisinga, jei pranešimų apie kaltinimus adresatui būtų leista susipažinti su tais dokumentais, kai atitinkama įmonė, atsižvelgiant į kaltinimus, nurodo įprastas procedūros aplinkybes, kad tarp kitų pranešimų apie kaltinimus adresatų nekonfidencialių atsakymų yra ją ginančios dalys ar dokumentai.
Bendrasis Teismas nepripažinto, kad teisinės valstybės principams prieštarauja tai, kad vien Komisija gali vertinti, ar kitų pranešimų apie kaltinimus adresatų atsakymuose yra dalių ar dokumentų, kurie (galbūt) yra išteisinantys. Šiuo atveju Komisija veikė kaip institucija, kuri tuo pačiu metu atliko tyrimą, persekiojimą ir priėmė sprendimus, taip pat ir kaip ginančioji institucija toje pačioje byloje, neturėdama būtinų žinių apie aplinkybes.
Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas nustačius, kad dalyvavimo pažeidime pradžia buvo 2001 m. gruodžio 14 d.
Bendrasis Teismas taikė nustatė per žemus įrodinėjimo standartus įrodymams, susijusiems su dalyvavimo viename tęstiniame pažeidime pradžia. Komisija turėjo pateikti tikslius, prasmingus ir nuoseklius įrodymus, kuriais pagrįstas tvirtas įsitikinimas, kad pasirinkta data yra dalyvavimo konkurencijos normų pažeidime pradžios data. Likusios abejonės turi būti naudingos atitinkamoms įmonėms remiantis in dubio pro reo principu.
Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad siekiant paneigti netiesioginius įrodymus, pakanka pateikti priešingus taip pat netiesioginius įrodymus. Siekiant lygiateisiškumo negalima reikalauti, kad atitinkamas asmuo pateiktų visiškai išteisinančius įrodymus per administracinę procedūrą dėl sankcijų skyrimo.
Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas: įrodymų iškraipymas ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas nusprendus, kad pažeidime buvo dalyvauta nepertraukiamai nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2005 m. gruodžio 8 d.
Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, susijusius su apeliančių nepertraukiamu dalyvavimu pažeidime, kai, nors gavo daug prieštaringų ir nevienareikšmių netiesioginių įrodymų, jis buvo tvirtai ir nedviprasmiškai įsitikinęs, kad pažeidimas buvo tęstinis ir nepertrauktas.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nepaisė tinkamo netiesioginių įrodymų neigimo standarto.
Penktasis apeliacinio skundo pagrindas: įrodymų iškraipymas, nekaltumo prezumpcijos ir proporcingumo principo pažeidimas nustatant atsakomybę už susitarimus, susijusius su povandeniniais kabeliais, nacionalinėmis rinkomis ir didelio masto projektais
Bendrasis Teismas nustatė per žemus įrodinėjimo standartus ir iškraipė įrodymus, susijusius su apeliančių atsakomybe už savarankiškas ir atskirtinas pažeidimo dalis, pavyzdžiui, povandeniniai kabeliai, nacionalinės rinkos ir didelio masto projektai, kuriose apeliantės nei dalyvavo, nei buvo jomis suinteresuotos.
Bendrasis Teismas nepaisė neproporcingos ir netinkamos rizikos, susijusios su tokiu vieno tęstinio pažeidimo teisinės sąvokos plačiu aiškinimu, kiek tai susiję su įmonėmis, kurios nedalyvavo visose pažeidimo dalyse, bet pagal nacionalinę teisę buvo solidariai atsakingos už patirtą žalą.
Atsižvelgiant į dabartinę Europos nuostatų dėl žalos harmonizavimo situaciją reikalavimas skolininkams, kurie yra solidariai atsakingi pagal nacionalinę teisę, nėra tinkama priemonė, kad būtų pakankamai kompensuota platesnė atsakomybė.
Šeštasis apeliacinio skundo pagrindas: Reglamento Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimas, teisėtumo ir proporcingumo principų, principo non bis in idem pažeidimas apskaičiuojant baudą
Bendrasis Teismas neteisingai patvirtino, kad 2004 m. yra referenciniai metai, kalbat apie apyvartą, nors apeliantėms jie nebuvo reprezentatyvūs, neparodė jų tikro dydžio ar ekonominių pajėgumų.
Be to, Bendrasis Teismas nepripažino, kad Komisija, pateisindama atsakomybę, negalėjo remtis vienu tęstiniu pažeidimu, t. y. vienu karteliu, kuris apėmė A/R-konfigūraciją ir R-konfigūraciją, ir, nustatydama baudą ji negalėjo dirbtinai padalyti įvairias tariamai neatskiriamas pažeidimo dalis.
(1) OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205.
Full & Egal Universal Law Academy