21.1.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 25/29
2018 m. lapkričio 12 d.First-tier Tribunal (Tax Chamber) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Healthspan Limited / Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs
(Byla C-703/18)
(2019/C 25/37)
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
First-tier Tribunal (Tax Chamber)f
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantė: Healthspan Limited
Atsakovai: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs
Prejudiciniai klausimai
1.
Kai klientas sudaro sutartį a) su tiekėju dėl prekių įsigijimo; ir b) su trečiąja šalimi, pristatymo bendrove, (toliau – pristatymo bendrovė) dėl siuntimo ir pristatymo, ar laikoma, kad prekės yra tiekiamos iš vietos, kurioje jos yra, kai pradedamas prekių siuntimas arba gabenimas klientui, todėl visada taikomas 32 (1) (o ne 33) straipsnis?
2.
Jei atsakymas į 1 klausimą yra neigiamas, ar prekės yra gabenamos „tiekėjo arba jo vardu“, kai klientas sudaro sutartį su pristatymo bendrove ir yra viena iš toliau nurodytų sąlygų? Jei taip, kuri (-ios) sąlyga (-os) taikomos:
a)
klientas neturi kitos realios galimybės, kaip tik naudotis pristatymo bendrovės paslaugomis.
b)
klientas bendrauja tik su tiekėju, bet ne su pristatymo bendrove.
c)
tiekėjas ir pristatymo bendrovė susitaria dėl pristatymo bendrovės taikomos kainos nedalyvaujant klientui.
d)
tiekėjas sumažina klientui taikomą pristatymo mokestį suteikdamas nuolaidą prekių kainai.
e)
tiekėjas renka pristatymo mokesčius iš kliento ir [juos] perduoda trečiajai šaliai, pristatymo bendrovei.
f)
sutarčių sąlygos, kuriose nustatyta, kada nuosavybės teisė į prekes pereina klientui, nėra tikslingos ekonominiu požiūriu, tačiau praktiškai jos nėra svarbios, nes tiekėjas atlygina klientui išlaidas, patirtas dėl bet kokio prekių sugadinimo pristatymo metu.
g)
Dėl pristatymo mokesčių, kai kyla problemų dėl pradinio pristatymo:
i)
pagal savo sutartį su klientu tiekėjas yra įpareigotas grąžinti kliento jau sumokėtus mokesčius;
ii)
pagal savo sutartį su klientu tiekėjas nėra įpareigotas atlyginti šiuos mokesčius, tačiau praktiškai tai daro;
iii)
bet kuriuo atveju grąžinimo išlaidos tenka tiekėjui (o ne pristatymo bendrovei); ir (arba)
iv)
pagal savo sutartį su klientu tiekėjas yra įpareigotas sumokėti ir pakeistų prekių siuntimo išlaidas, ir susijusį pristatymo mokestį; arba
v)
pagal savo sutartį su klientu tiekėjas yra įpareigotas sumokėti pakaitos prekių siuntimo išlaidas, bet ne jų pristatymo mokestį, tačiau praktiškai jį sumoka [?]
3.
Jei atsakymas į 2 klausimą yra neigiamas, ar pristatymo bendrovė veikia tiekėjo vardu, jei tenkinamas daugiau nei vienas iš pirmiau nurodytų punktų? Jei taip, į kokius veiksnius reikia atsižvelgti ir kokią reikšmę reikia teikti kiekvienam veiksniui?
4.
Jei atsakymas į 2 arba 3 klausimą yra teigiamas, ar pristatymo bendrovė veikia tiekėjo vardu, kai tiekėjas tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja gabenant arba siunčiant prekes, kaip nuo 2021 m. bus pagal Direktyvą 2017/2455 (2)? Kitaip tariant, ar ta Direktyva numatytais pakeitimais tiesiog suprantamiau išreiškiama dabartinio 33 straipsnio prasmė?
(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1) 32 straipsnis
(2) 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL L 348, 2017, p. 7).
Full & Egal Universal Law Academy