30.4.2018
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 152/56
2018 m. kovo 6 d. pareikštas ieškinys byloje Scaloni ir Figini / Komisija
(Byla T-158/18)
(2018/C 152/66)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovai: Mario Scaloni (Ankona, Italija), Ennio Figini (Kjaravalė, Italija), atstovaujami advokato P. Putti
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovai Bendrojo Teismo prašo priteisti iš Sąjungos ar Komisijos žalos, patirtos dėl nurodytų direktyvos ir reglamento išaiškinimo, atlyginimą, lygų visų akcijų nominaliajai vertei, kaip nurodyta ieškinyje ir prie jo pridėtuose dokumentuose, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškovai teigia, kad įsigaliojus 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (Tekstas svarbus EEE) (1), ir 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (2), Italijai buvo uždrausta imtis paramos tam tikriems Italijos bankams, be kita ko, Banca Marche, priemonių.
Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi trimis pagrindais.
1.
Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas patirta žala dėl Komisijos klaidingo Direktyvos 59/2014/ES ir Reglamento Nr. 806/2014 išaiškinimo, kiek tai susiję su sprendimu neteisėtai netaikyti Banca Marche nuostatas dėl valstybės pagalbos, dėl to buvo pažeistas lygybės ir diskriminacijos draudimo principas.
—
Šiuo klausimu teigiama, jog, kiek tai susiję su įvairių valstybių narių pagalba bankams, Komisija laikėsi nuomonės, kad ji atitiko SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir pripažino ją teisėta. Italijos planuojamos teikti paramos priemonės turėjo būti įvertintos taip pat atsižvelgiant į šią nuostatą (vienintelę nuostatą, reglamentuojančią valstybės pagalbos klausimą), o ne į nurodytus direktyvą ir reglamentą. Šiais aktais nereglamentuojama ir negalėtų būti reglamentuojama valstybės pagalbos sritis, nes tai yra antrinės teisės aktai. Italijos bankams norima teikti pagalba taip pat turėtų būti pripažinta leistina, nes ji buvo grindžiama tais pačiais pagrindais, kurie, kaip manė Komisija, pateisino jau sutektą pagalbą.
—
Be to, nurodyta, kad jeigu būtų pripažinta, jog taikytina antrinė teisė, pirmasis pagrindas būtų grindžiamas tuo, kad Komisija, nelesdama nurodytos pagalbos, pažeidė lygybės principą.
2.
Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas Sąjungos teisės aktų leidėjo padarytu Sąjungos normų hierarchijos principo pažeidimu.
—
Šiuo klausimu nurodoma: jeigu Bendrasis Teismas nuspręstų, kad Komisijos pateiktas išaiškinimas teisingas, reikėtų laikyti, kad pažeidimas padarytas Sąjungos teisėkūros procedūra priimtais aktais ir atsakomybė kiltų pačiai Sąjungai.
3.
Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas pagrindinių Italijos teisės principų pažeidimu ir Bendrijos teisės aktų netaikymu.
—
Šiuo klausimu teigiama: jeigu Bendrasis Teismas pripažintų, kad direktyva ir reglamentas nepažeidė Bendrijos lygybės principo, reikėtų prašyti Italijos Corte costituzionale (Konstitucinis Teismas), kad jis patikrintų Italijos konstitucinės teisės normų atitiktį lygybės principui. Neatitikties atveju teisės aktas, kuriuo buvo pažeistos šios normos, negalėtų būti Italijos teisės sistemos dalis.
(1) OL L 173, 2014, p. 190.
(2) OL L 225, 2014, p. 1.
Full & Egal Universal Law Academy