Byla T-345/18: 2018 m. birželio 1 d. pareikštas ieškinys byloje BNP Paribas / ECB
C2682018LT4320120180601LT0053432442
2018 m. birželio 1 d. pareikštas ieškinys byloje BNP Paribas / ECB
(Byla T-345/18)2018/C 268/53Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovas: BNP Paribas (Paryžius, Prancūzija), atstovaujamas advokatų A. Gosset-Grainville, M. Trabucchi ir M. Dalon
Atsakovas: Europos Centrinis Bankas
Reikalavimai
Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
—
iš dalies panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. ECB sprendimą Nr. ECB-SSM-2018-FRBNP-17 tiek, kiek jame numatytas neatšaukiamų mokėjimų įsipareigojimų atskaitymas į Bendrą pertvarkymo fondą, nacionalinius pertvarkymo fondus ir indėlių garantijų sistemas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo individualiai, iš dalies konsoliduotai ar konsoliduotai, konkrečiai 9.1, 9.2 ir 9.3 punktus;
—
priteisti iš ECB visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisinio pagrindo nebuvimu. Šiuo atžvilgiu ieškovas teigia, kad ginčijamu sprendimu sukurta nauja visuotinai taikoma norma, kuri aiškiai viršija ieškovo naudojimosi rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros įgaliojimais teisinio pagrindo ribas.
Be to, priimdamas sprendimą, prieš tai neišnagrinėjęs mokumo ir likvidumo rizikos ir neatsižvelgęs į ieškovo rizikos profilį, atsakovas viršijo įgaliojimus, numatytus 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui (ECB) pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63) (toliau – BPM [Bendro priežiūros mechanizmo] reglamentas), 4 straipsnio 1 dalies f punkte ir 16 straipsnyje.
Galiausiai ieškovas mano, kad pagal BPM reglamento 16 straipsnio 1 dalies c punktą ECB neleidžiama imtis veiksmų siekiant užtikrinti „geresnį informavimą apie riziką“ ir kad pagal BPM reglamento 4 straipsnio 1 dalies f punktą ir 16 straipsnio 2 dalies d punktą neleidžiama nebalansinių elementų atžvilgiu nustatyti rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros priemonių.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės klaida, nes atsakovas neteisingai aiškino ES teisės aktus, kuriuose numatyta kredito įstaigų galimybė pasinaudoti neatšaukiamais mokėjimo įsipareigojimais (toliau – NMĮ) siekiant įvykdyti dalį savo įsipareigojimų pertvarkymo fondams ir indėlių garantijų sistemoms. Ginčijamas sprendimas prieštarauja taikomų normų tikslams ir paskirčiai, nes juo neatsižvelgiama į teisės aktų leidėjo ketinimą, išreikštą nustatant šias priemones. Taigi dėl šio sprendimo nagrinėjamos nuostatos tampa neveiksmingos.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su proporcingumo principo pažeidimu, nes nurodymas atskaityti NMĮ iš ieškovo nuosavo kapitalo yra netinkamas ir nebūtinas, kadangi rizika yra visiškai hipotetinė ir jau padengta. Ieškovo nuomone, ši priemonė neproporcinga, atsižvelgiant į paties ECB nustatytą tikslą „teikti adekvačią informaciją apie finansinę riziką“.
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida ir gero administravimo principo pažeidimu. Ieškovas teigia, kad pasirinkęs taikyti priemonę (atskaitymas iš kapitalo), kuri akivaizdžiai nesuderinama su tikslu, kurio atsakovas teigia siekiantis (teikti adekvačią informaciją apie riziką), jis pažeidė gero administravimo principą, nes nepadarė tinkamų išvadų iš savo paties vertinimo.
Full & Egal Universal Law Academy