Byla T-371/18: 2018 m. birželio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Reiner Stemme Utility Air Systems / EASA
2018 m. birželio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Reiner Stemme Utility Air Systems / EASA
(Byla T-371/18)
2018/C 276/90Proceso kalba: anglųŠalys
Ieškovė: Reiner Stemme Utility Air Systems GmbH (Vildau, Vokietija), atstovaujama advokatų O. Alexander ir P. Stompfe
Atsakovė: Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
pripažinti 2018 m. balandžio 19 d. EASA Apeliacijos tarybos sprendimą atmesti apeliaciją, pateiktą prašant panaikinti 2017 m. balandžio 28 d. atsakovės išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 90091554, negaliojančiu;
—
pripažinti 2014 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 319/2014 ( 1 ) dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų netaikomu šiai bylai;
—
sustabdyti 2017 m. balandžio 28 d. atsakovės išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 90091554 taikymą, kol bus priimtas Bendrojo Teismo sprendimas; ir
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo keturis pagrindus.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija viršijo jai suteiktus įgaliojimus rinkti mokesčius skrydžių saugumo srityje.
Ieškovė teigia, jog, dėl fiksuoto mokesčio „dramatiško padidėjimo“ daugiau nei 1700 procentų, „rinkliavos“, mokėtinos už 2000 – 5700 kg masės kategorijos lėktuvus, prilygsta mokesčiams. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės paslauga piliečiams mainais už „rinkliavas“ yra tokia nežymi (minimali), jog atsakovės suteiktą paslaugą galima laikyti ne atlygiu, bet apmokestinimu.
Vis dėlto skrydžių saugumo srityje Komisija neturi įgaliojimų rinkti mokesčių. Todėl Komisijos reglamentas (ES) Nr. 319/2014, kuriame nustatytas fiksuotas 263800 EUR mokestis už tokių kaip ieškovės lėktuvų sertifikavimo darbus, kuris galbūt nevisiškai susijęs su atsakovės iš tikrųjų vykdomomis funkcijomis ir dėl to negali būti laikomas atlygiu už atsakovės suteiktas paslaugas, pažeidžia įgaliojimų suteikimo principą.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, jog ginčijama sąskaita faktūra, patvirtinta ginčijamu sprendimu, pažeidžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnis.
Ieškovė teigia, kad atsakovės remiantis Reglamentu (ES) Nr. 319/2014 nustatyti mokesčiai už tam tikrus sertifikavimo darbus yra neproporcingi siekiamam tikslui ir dėl to pažeidžia ieškovės laisvę užsiimti verslu, užtikrinamą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, jog ginčijama sąskaita faktūra, patvirtinta ginčijamu sprendimu, yra diskriminacinio pobūdžio ir dėl to pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnį.
Remiantis Reglamentu (ES) Nr. 319/2014 atsakovės išrašyta ginčijama sąskaita faktūra neatitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnyje keliamų reikalavimų, nes ieškovei taikomos skirtingos sąlygos, palyginti su kitais lėktuvų gamintojais, siekiančiais tipo sertifikavimo, nors aplinkybės reikalauja juos vertinti vienodai.
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su ESS 13 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
Galiausiai ieškovė teigia, jog pagal Reglamento (ES) Nr. 319/2014 7 straipsnio 2 dalį atsakovei nesuteikiama jokios diskrecijos, kiek tai susiję su rinkliavų už sertifikavimo darbus nustatymu. Jame tik nustatoma, kada mokėtinas fiksuotas, o kada kintamas mokestis. Dėl to Komisija viršijo savo įgaliojimus priimti reglamentą ir taip pažeidė institucijų tarpusavio pusiausvyrą, nustatytą ESS 13 straipsnio 2 dalyje.
( 1 ) 2014 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 319/2014 dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 593/2007 (OL L 93, 2014, p. 58).