15.10.2018
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 373/12
2018 m. liepos 18 d. pareikštas ieškinys byloje Triantafyllopoulos ir kt. / ECB
(Byla T-451/18)
(2018/C 373/13)
Proceso kalba: graikų
Šalys
Ieškovai: Panaghiote Triantafyllopoulos (Patrai, Graikija) ir kiti 487 ieškovai, atstovaujami advokato N. Ioannou
Atsakovas: Europos Centrinis Bankas
Reikalavimai
Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
—
įpareigoti Europos Centrinį Banką atlyginti ieškovams patirtą žalą, nurodytą per teismo posėdį – po 83,77 EUR už akciją, padauginus šią sumą iš akcijų, kurias turėjo kiekvienas ieškovas (fizinis ar juridinis asmuo) skaičiaus;
—
priteisti iš Europos Centrinio Banko bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šio ieškinio dalykas yra reikalavimas atlyginti žalą, kuri, kaip teigiama, buvo padaryta ieškovams kaip „Achaiki Syneteristiki Trapeza SYN.P.E.“ (Achajos kooperatinis kredito bankas) akcininkams dėl specialios banko likvidavimo procedūros taikymo ir kurią sudaro pakankamai dideli realūs nuostoliai, t. y. kiekvieno iš ieškovų turėtų akcijų vertė. Teigiama, kad žala buvo padaryta dėl to, jog Trapeza tis Ellados (Graikijos bankas) laikotarpiu nuo 1999 iki 2012 metų netinkamai kontroliavo ir prižiūrėjo Achajos kooperatinį kredito banką, taip pat dėl to, kad Europos Centrinis Bankas netinkamai kontroliavo ir prižiūrėjo Graikijos banką, o per pastarąjį, ir netiesiogiai, – Achajos kooperatinį kredito banką.
Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi šiais pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su faktinėmis aplinkybėmis, baudžiamosiomis veikomis ir nacionaline teise.
—
Laikotarpiu nuo 1999 m. iki tol, kol Graikijos bankas atšaukė Achajos kooperatinio kredito banko licenciją, įvairūs valdytojai grobstė banko turtą ir naudojo jį kriminaliniais ir visiškai nesusijusiais su įstatyme numatytais tikslais. Tai vyko nesilaikant numatytų teisinių banko veiklos procedūrų. Pagal nacionalinę teisę Graikijos bankas yra vienintelė priežiūros institucija, atsakinga už bet kokių prevencijos, kontrolės ir vykdymo priemonių priėmimą tam, kad neįvyktų tai, kas įvyko ir lėmė banko turto iššvaistymą.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 340 straipsniu.
—
Pagal SESV 340 straipsnio trečią pastraipą Europos Centrinis Bankas, kuris yra savarankiškas juridinis asmuo, pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus privalo atlyginti bet kokią žalą, kurią padaro pats bankas ar jo tarnautojai, atlikdami savo pareigas.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su Bendrojo Teismo jurisprudencija.
—
Pagal Bendrojo Teismo jurisprudenciją reikalaujama, kad būtų įrodytas pakankamai rimtas teisės normos, kuria privatiems asmenims suteikiama teisių, pažeidimas. Vertinant, ar įvykdytas pakankamai rimto pažeidimo reikalavimas, lemiamas kriterijus yra tai, ar atitinkama Bendrijos institucija akivaizdžiai ir šiurkščiai nesilaikė savo diskrecijos ribų. Padarytos žalos dydis ir mastas, taip pat žalą patyrusių asmenų skaičius gali būti laikoma kriterijumi sprendžiant, ar atitinkamus veiksmus atlikusi ar jų neatlikusi institucija akivaizdžiai ir šiurkščiai nesilaikė savo diskrecijos ribų. Be to, pabrėžtina, kad rimtas Bendrijos teisės pažeidimas egzistuoja tuomet, kai institucija nebūtų padariusi klaidų, jeigu būtų veikusi su įprastu apdairumu ir rūpestingumu. ECB pažeidė jam iš Sutarties ir jo paties statuto kylančią pareigą skirti veiksmingas sankcijas Graikijos bankui už tai, kad šis vykdė netinkamą Achajos kooperatinio kredito banko priežiūrą. Savo ruožtu ECB privalo kontroliuoti, kad valstybių narių nacionaliniai bankai veiktų laikydamiesi Sutarties ir savo statutų. Tokiu atveju, jeigu tokia kontrolė nebuvo vykdoma, galima kalbėti apie administracinius trūkumus (gero administravimo principo pažeidimą), kurie galėjo būti numatyti, jeigu ECB būtų priėmęs tinkamas priemones tam, kad „primintų“ Graikijos bankui, kokios užduotys jam nustatytos pagal Sutartį ir kad jam neleidžiama palikti kredito institucijų be priežiūros, nes taip kyla grėsmė finansiniam Europos Sąjungos stabilumui, kuris yra pagrindinis ECB egzistavimo tikslas. ECB privalėjo kontroliuoti, ar Graikijos bankas laikėsi jam, kaip Europos centrinių bankų sistemai priklausančiam bankui, tenkančių pareigų, ir, jeigu būtų nustatęs, kad šių pareigų nesilaikyta, turėjo imtis tinkamų priemonių, o ne likti pasyvus.
Full & Egal Universal Law Academy