22.10.2018
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 381/28
2018 m. rugpjūčio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Danske Slagtermestre / Europos Komisija
(Byla T-486/18)
(2018/C 381/33)
Proceso kalba: danų
Šalys
Ieškovė: Danske Slagtermestre (Odensė, Danija), atstovaujama advokato H. Sønderby Christensen
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti 2018 m. balandžio 19 d. Europos Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.37433(2017/FC) (pranešta dokumentu C(2018) 2259),
—
priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi septyniais pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija pažeidė principą audi alteram partem.
Ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė principą audi alteram partem, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, nes nesuteikė Danske Slagtermestre galimybės būti išklausytai dėl priešingos šalies argumentų, kurių pagrindu Komisija priėmė sprendimą šioje byloje.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija nebuvo nešališka priimdama sprendimą.
Ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė Danske Slagtermestre teisę į nešališką nagrinėjimą.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad pagalba suteikiamas pranašumas.
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad pagalba yra atrankinė.
5.
Penktasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad pagalba buvo suteikta valstybės ar iš valstybės išteklių.
6.
Šeštasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad pagalba iškraipo konkurenciją.
7.
Septintasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad pagalba daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.
Trečiam–septintam ieškinio pagrindams pagrįsti ieškovė inter alia teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, nusprendusi, jog priemone nesuteikiamas pranašumas tam tikroms įmonėms.
—
Pirma, teigiama, kad priemonė suteikia didelėms skerdykloms akivaizdų pranašumą, nes taikant šią priemonę mažesnės skerdyklos turi mokėti daugiau kaip du kartus didesnį nuotekų mokestį už skerdžiamą gyvūną, palyginti su didelėmis skerdyklomis, kurios dėl šios priežasties gali mokėti didesnę kainą tiekėjams.
—
Antra, teigiama, kad nėra objektyvios priežasties sumažinti nuotekų mokesčio tik didelėms skerdykloms, kai „tikrasis“ mokėjimas yra toks pats mažoms, vidutinėms ir didelėms skerdykloms, o priemonė gali būti „teisingas mokėjimas“ tik jeigu sumažinimas taikomas ir mažesnėms skerdykloms.
—
Trečia, teigiama, kad Komisijos rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio ūkio subjekto (RESVŪS) kriterijus netaikytinas vertinant, ar priemonė suteikia pranašumą, nes jokia Danijos įmonė neturi teisės būti atsieta nuo centrinio valymo įrenginio ir Danijoje nėra faktinės ar potencialios nuotekų surinkimo rinkos.
—
Ketvirta, teigiama, kad net jeigu RESVŪS kriterijus taikytinas, Komisija jo tinkamai netaikė. RESVŪS kriterijus gali būti grindžiamas tik įrodytais duomenimis, susijusiais su konkretaus naudotojo veikla. Taikant RESVŪS kriterijų apskaičiavimuose negali būti naudojami vidutiniai duomenys, gauti iš kitų savivaldybių, o taip pat negali būti ignoruojamos didelės valymo įrenginių kapitalo išlaidos, susijusios su didelių pagalbą gaunančių įmonių prijungimu prie savivaldybės įrenginio, kurios patiriamos dėl nuotekų infrastruktūros ir valymo įrenginių plėtros.
Full & Egal Universal Law Academy