17.6.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 206/29
2019 m. kovo 26 d. High Court (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Friends of the Irish Environment Limited/An Bord Pleanála
(Byla C-254/19)
(2019/C 206/34)
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
High Court
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: Friends of the Irish Environment Limited
Atsakovė: An Bord Pleanála
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar sprendimas pratęsti sutikimo dėl plėtros galiojimo trukmę reiškia susitarimą dėl projekto, kuriam taikoma 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB (1) dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau — Buveinių direktyva) 6 straipsnio 3 dalis?
2.
Ar atsakymui į pirmąjį klausimą turi įtakos kuri nors iš toliau nurodytų aplinkybių?
a)
Sutikimas dėl plėtros (kurio trukmė turi būti pratęsta) buvo duotas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kuria nebuvo tinkamai įgyvendinta Buveinių direktyva, nes teisės akte atitinkamas vertinimas pagal Buveinių direktyvą buvo neteisingai prilygintas poveikio aplinkai vertinimui pagal PAV direktyvą (Direktyva 2011/92/ES (2)).
b)
Iš pradžių suteiktame leidime dėl plėtros nebuvo nurodyta, ar prašymas dėl sutikimo buvo nagrinėjamas pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą 1 ar 2 etapą, be to, jame nepateikiami „visapusiški, tikslūs ir galutiniai duomenys bei išvados, galintys išsklaidyti pagrįstas mokslines abejones dėl numatytų darbų poveikio nagrinėjamai“ teritorijai, kaip to reikalaujama byloje C-404/09 Komisija/Ispanija (3).
c)
Pradinis sutikimo dėl plėtros terminas baigėsi, todėl šis sutikimas nustojo galioti visam plėtros projektui. Pagal sutikimą dėl plėtros negalima atlikti jokių plėtros darbų tol, kol nagrinėjamas galimas sutikimo galiojimo termino pratęsimas.
d)
Pagal sutikimą dėl plėtros niekada nebuvo atlikti jokie plėtros darbai.
3.
Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, į kokias aplinkybes turi atsižvelgti kompetentinga institucija atlikdama 1 etapo patikrinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį? Pavyzdžiui, ar kompetentinga institucija turi atsižvelgti į kurią nors arba visas toliau nurodytas aplinkybes: i) ar yra kokių nors pasikeitimų, susijusių su siūlomais darbais ir naudojimu; ii) ar kaip nors pasikeitė aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, atsižvelgiant į Europos svarbos teritorijų nustatymą po to, kai buvo priimtas sprendimas duoti sutikimą dėl plėtros; iii) ar buvo kokių nors svarbių pasikeitimų mokslinių žinių srityje, pavyzdžiui, ar buvo atliktos naujesnės apklausos apie Europos svarbos teritorijų reikalavimus atitinkančius interesus? Kita vertus, ar kompetentinga institucija turi įvertinti viso plėtros projekto poveikį aplinkai?
4.
Ar yra koks nors skirtumas tarp i) sutikimo dėl plėtros, kuriame nustatomas veiklai taikomas terminas (veiklos etapas), ir ii) sutikimo dėl plėtros, kuriame tik nustatomas terminas, kuriuo gali būti atliekami statybos darbai (statybos etapas), tačiau nenustatomas joks terminas, taikomas veiklai arba naudojimui, jeigu per tą laikotarpį statybos darbai užbaigiami?
5.
Kokiu mastu nacionalinis teismas privalo (jei apskritai privalo) aiškinti teisės aktus kuo labiau atsižvelgdamas į Buveinių direktyvos ir Orhuso konvencijos nuostatas ir atsižvelgdamas į reikalavimą, kurį bylos šalys aiškiai iškėlė tuose klausimuose, kuriuos prašoma išaiškinti? Konkrečiau, jeigu nacionalinėje teisėje numatyti du sprendimų priėmimo procesai, iš kurių tik pagal vieną užtikrinama atitiktis Buveinių direktyvai, ar nacionalinis teismas nacionalinės teisės aktus privalo aiškinti taip, kad galima taikyti tik reikalavimus atitinkantį sprendimų priėmimo procesą, nežiūrint to, kad teisme nagrinėjamos bylos šalys aiškiai neprašė, kad būtų pateiktas šis konkretus išaiškinimas?
6.
Jeigu, remiantis atsakymu į minėto antrojo klausimo a dalį, matyti, jog svarbu išnagrinėti, ar sutikimas dėl plėtros (kurio trukmė turi būti pratęsta) buvo duotas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kuria remiantis buvo netinkamai įgyvendinta Buveinių direktyva, ar tokiu atveju nacionalinis teismas turi netaikyti nacionalinės procesinės teisės taisyklės, kuria skundo pateikėjui atimama galimybė kvestionuoti ankstesnio sutikimo dėl plėtros (kurio galiojimas pasibaigė) teisėtumą, atsižvelgiant į vėlesnį prašymą dėl sutikimo dėl plėtros? Ar tokia nacionalinės procesinės teisės taisyklė nesuderinama su pareiga apginti teises, kaip neseniai dar kartą konstatuota byloje C-348/15, Stadt Wiener (4)?
(1) OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102.
(2) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012, p. 1).
(3) EU:C:2011:768.
(4) EU:C:2016:882.
Full & Egal Universal Law Academy