4.3.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 82/65
2019 m. sausio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Noguer Enríquez ir kt. / Komisija
(Byla T-22/19)
(2019/C 82/77)
Proceso kalba: ispanų
Šalys
Ieškovai: Roser Noguer Enríquez (Andora, Andora), Ramón Cierco Noguer (Andora), Successors D’Higini Cierco García, SA (Andora), Cierco Martínez 2 2003, SL (Andora) atstovaujami advokatų J. Álvarez González ir S. San Felipe Menéndez
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovai Bendrojo Teismo prašo pripažinti, kad pateiktas ieškinys dėl Europos Sąjungos deliktinės atsakomybės dėl žalos, susidariusios Europos Komisijai vykdant savo funkcijas, kaip nurodyta SESV 268 straipsnyje ir 340 straipsnio 2 dalyje, ir remiantis šiuo ieškiniu pradėtoje byloje priimti sprendimą, kuriuo būtų pripažinta Europos Sąjungos deliktinė atsakomybė dėl Europos Komisijos aplaidaus ir liberalaus elgesio, ir nurodyti atlyginti jiems 50 220 800 EUR žalą, atsižvelgiant į skaičiavimus ir sumą, nurodytus prie ieškinio pridėtoje eksperto ataskaitoje, arba sumą, kurią savo ataskaitoje nurodytų Bendrojo Teismo paskirtas ekspertas, su atitinkamomis palūkanomis, taip pat – priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi šiais pagrindais.
1.
Europos Sąjungos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimo dėl pinigų nesilaikymas ir netinkamas Andoros Kunigaikštystės atliktas 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (1), perkėlimas į nacionalinę teisę, su kuriuo sutiko Komisija. Taigi Komisija:
—
nesilaikė savo pareigos patikrinti, ar Andoros Kunigaikštystė nepakankamai tinkamai, turėdama tam tikrą interesą, pernelyg anksti ir tik iš dalies perkėlė į vidaus teisę Direktyvą 2014/59/ES; Andoros Kunigaikštystė sąmoningai neįtraukė akcininkų ir indėlininkų teisių ir jiems teikiamų garantijų, Sąjungos teisės aktuose numatytų kaip atsvara, būtina tokiose intervencijos procedūrose, ir net numatė papildomų, kitus akcininkus diskriminuojančių priemonių, ir
—
nesilaikė pareigos pranešti Jungtiniam komitetui ir prireikus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui apie tai, kad Andoros Kunigaikštystė nesilaikė susitarimo, kai neteisėtai perkėlė į vidaus teisę Direktyvą 2014/59/ES, pagal kurią iš ieškovų negalėjo būti atimtos jų nuosavybės teisės į akcijas, nenurodant jokio galinčio tai pagrįsti viešojo intereso, pažeidžiant pagrindinius principus, kaip antai proporcingumo principą, ir nenumatant jokios žalos atlyginimo ar kompensavimo schemos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Tai rodo, kad buvo padarytas didelis sistemos ir (arba) teisinės valstybės esminių principų ir pagrindinių teisių pažeidimas. Suprantama, Komisija (ir iki šiol) nepranešė, kad Andoros Kunigaikštystė nesilaikė įsipareigojimų ir kad susitarimas turi būti nutrauktas.
2.
Ieškovų pagrindinių teisių ir garantijų, įtvirtintų tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje pažeidimas, be kita ko: teisės į nuosavybę, teisės į gerą administravimą, teisės į veiksmingą teisminę gynybą, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimas.
—
Šiuo aspektu ieškovai nurodo, kad Europos Komisija nesilaikė savo pareigų, ir dėl to, Andoros privačiam bankui nutraukus veiklą, visi akcininkai, įskaitant ieškovus, kuriems priklausė 75,52 proc. įmonės akcijų, neteko savo turto; jie negavo jokios kompensacijos ir negalėjo tam prieštarauti.
—
Ieškovai taip pat nurodo, kad susitarimo pagrindiniam garantui nesiėmus veiksmų pagal Andoros teisės aktus jiems nebuvo suteikta teisė, po to, kai Andoros privatus bankas nutraukė veiklą, gauti sumą, kurią jie gautų, jeigu būtų vykdoma įprasta nemokumo arba bankroto procedūra; tokia aiški ir imperatyvi teisė, numatyta Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose kredito įstaigų ir investicines paslaugas teikiančių įmonių restruktūrizavimą ir veiklos nutraukimą, turėjo būti užtikrinta pagal susitarimą.
—
Galiausiai ieškovai nurodo, kad į Andoros teisės sistema nebuvo įtraukta ir akcininkų teisė, kad būtų įvertinta jų padėtis nutraukus finansų įstaigos veiklą ir kompensacija, kuri prireikus jiems mokėtina, ir teisė prieštarauti tam, kad būtų nutraukta finansų įstaigos veikla arba teisė imtis priemonių siekiant apsisaugoti nuo dėl to kylančių pasekmių.
3.
Europos Komisija pažeidė savo pagrindinę pareigą – užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos Sąjungos sutartys ir teisė pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį; taip ji leido trečiajai valstybei jų akivaizdžiai nesilaikyti, o tai aiškiai rodo, kad buvo pažeistas teisinis saugumas, kilo abejonių dėl Sąjungos institucijų patikimumo, taip pat pažeistas piliečių teisėtų lūkesčių minėtų institucijų atžvilgiu principas.
4.
Europos Sąjungos elgesys rodo, kad pakankamai aiškiai pažeistos teisės nuostatos, kuriomis privatiems asmenims suteikiama teisių arba teikiama apsauga; minėto elgesio negali pateisinti šiomis nuostatomis suteikiama diskrecija ar jų sudėtingumas arba netikslumas. Dėl tokio Komisijos aplaidumo ieškovai patyrė konkrečią, realią turtinę žalą, ir tarp šios žalos ir Komisijos elgesio egzistuoja aiškus priežastinis ryšys.
5.
Papildomai teigiama, kad Europos Komisijai tenka atsakomybė dėl aplaidumo vykdant derybas ir pasirašant susitarimą su Andoros Kunigaikštyste, šiame susitarime dėl pinigų neįtvirtinus privačių asmenų, kurių teisės pažeidžiamos, gynybos ir (arba) pranešimo apie tai mechanizmo.
(1) OL L 173, 2014, p. 190.
Full & Egal Universal Law Academy