27.5.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 182/34
2019 m. kovo 20 d. pareikštas ieškinys byloje Kalai/Taryba
(Byla T-178/19)
(2019/C 182/39)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovas: Nader Kalai (Halifaksas, Kanada), atstovaujamas advokato G. Karouni
Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba
Reikalavimai
Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti šiuos aktus, kiek jie susiję su ieškovu:
—
2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2019/87, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai;
—
2019 m. sausio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/85, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje;
—
priteisti iš Tarybos 2 000 000,00 eurų sumą ieškovo visai patirtai žalai atlyginti;
—
nurodyti Tarybai padengti savo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnį, pagal kurį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jis pasilieka teisę pagrįsti per procesą.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi penkiais pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės į gynybą ir teisingo bylos nagrinėjimo pažeidimu. Šiuo klausimu ieškovas, remdamasis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau — Chartija) 47 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais ir Teisingumo Teismo jurisprudencija, nurodo, kad jis turėjo būti išklausytas prieš jam nustatant ribojamąsias priemones, ir kad dėl to nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą. Ieškovas kaltina Tarybą kad ši pasitenkino neaiškiais ir bendrais argumentais ir tiksliai bei konkrečiai nenurodė priežasčių, dėl kurių, naudodamasi savo diskrecija, mano, jog ieškovui turi būti taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės. Taigi, nebuvo nurodyta nė viena konkreti ir objektyvi aplinkybė, dėl kurios priekaištaujama ieškovui ir kuri galėtų pateisinti nagrinėjamas priemones.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida, nes Taryba savo motyvuose, pateiktuose pagrindžiant ribojamąsias priemones, rėmėsi aplinkybėmis, kurios aiškiai neturi faktinio pagrindo. Taigi nurodyti faktai neturi jokio rimto pagrindo.
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo reikalavimo pažeidžiant pagrindines teises pažeidimu. Ieškovas mano, kad ginčijamos priemonės turi būti negaliojančios, nes yra neproporcingos deklaruojamam tikslui ir reiškia nepagrįstą kišimąsi į laisvę užsiimti verslu ir teisę į nuosavybę, įtvirtintas atitinkamai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsniuose. Neproporcingumas išplaukia iš to, kad priemonės skirtos bet kokiai įtaką darančiai ekonominei veiklai, neatsižvelgiant į jokį kitą kriterijų.
5.
Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas nuosavybės teisės pažeidimu. Ieškovas, remdamasis Chartijos 17 ir 52 straipsniais, teigia, kad naudojimasis nuosavybės teise neginčijamai apribojamas lėšų įšaldymo priemone, todėl nagrinėjamu atveju ieškovui vykdant veiklą gautų lėšų įšaldymas būtinai yra neproporcingas Tarybos siekiamam tikslui.
Full & Egal Universal Law Academy