5.8.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 263/57
2019 m. birželio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Italija/Komisija
(Byla T-357/19)
(2019/C 263/64)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato P. Gentili ir G. Palmieri
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo panaikinti 2019 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2019) 26 52final, praneštą 2019 m. balandžio 4 d., kuriuo patvirtinamas „Didysis nacionalinis projektas Banda Ultra Larga — baltosios zonos“ (GP BUL) leistinai 941 022 670 EUR išlaidų sumai tiek, kiek juo išmokos iš ERPF netaikomos išlaidoms, kurias gavėjas patyrė dėl PVM; ieškovė teigia, kad išmokos turi būti taikomos dėl šių išlaidų ir galiausiai prašo priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.
1.
Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1303/2013 (1) 69 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimu motyvuojant tuo, kad nei viena iš trijų priežasčių nepadengti su PVM susijusių išlaidų neatitinka atvejo, kai galima susigrąžinti PVM remiantis tos srities nacionalinės teisės aktais.
2.
Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas teisės normų, susijusių su PVM mokėtoju (Direktyvos 2006/112/EB (2) 9 ir 13 straipsniai) ir apmokestinimo PVM subjektu (minėtos direktyvos 206 ir 250 straipsniai), pažeidimu; nacionalinių konstitucijų ir valstybių narių pagrindinių struktūrų (ESS 4 straipsnio 2 dalis) pažeidimu ir Reglamento Nr. 1303/2013 69 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimu. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad neteisėta manyti, jog MiSE (Ekonomikos plėtros ministerija), kaip ERPF išmokų gavėjos, sumokėtas pirkimo PVM yra susigrąžintinas motyvuojant tuo, kad kitas ministras (finansų) šias sumas apskaitė kaip mokestines pajamas.
3.
Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas Direktyvos 2006/112/EB 9, 11, 13 ir 28 straipsnių pažeidimu. Ieškovė teigia, kad tai, jog Infratel yra MiSE (Ekonominės plėtros ministerija) in house bendrovė, nereiškia, kad pirmosios tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos antrajai turėtų būti neapmokestintos PVM.
4.
Ieškinio ketvirtasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1303/2013 61 straipsnio 8 dalies ir 69 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimu. Ieškovė tvirtina, kad nagrinėjamas projektas bendrai finansuojamas iš ERPF kaip valstybės pagalba. Todėl jis neturėtų būti laikomas pajamas generuojančiu projektu.
(1) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320).
(2) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy