5.8.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 263/62
2019 m. birželio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Jungtinė Karalystė/Komisija
(Byla T-363/19)
(2019/C 263/68)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama S. Brandon, QC P. Baker ir baristerio T. Johnston
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą C(2019) 2526 dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė įgyvendino taikydama kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimtį;
—
įpareigoti Komisiją atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tariama akivaizdžia vertinimo klaida — neteisingo referencinio pagrindo nustatymu.
—
Ieškovė teigia, kad Komisija suklydo nuspręsdama, kad taisyklės dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių yra tinkamas pagrindas palyginamumo tyrimui atlikti (ginčijamo sprendimo preambulės 107 konstatuojamoji dalis).
—
JK taikoma didelę teritoriją apimanti pelno mokesčio sistema: bendrai kalbant, tik JK gaunamas pelnas yra apmokestinamas. Taigi atskaitos taškas yra tai, kad kontroliuojamųjų užsienio bendrovių pelnas nėra apmokestinamas. Kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisyklės nukrypsta nuo šios nuostatos ir nustato tam tikras išimtis, kai gali būti taikomas kontroliuojamųjų užsienio bendrovių mokestis. Ieškovė teigia, kad Komisija suklydo pasirinkdama dirbtinai siaurą referencinį pagrindą.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad 2010 m. Apmokestinimo (tarptautinių ir kitų nuostatų) įstatymo (Taxation (International and Other Provisions) Act 2010) 9 skyriuje numatytos išimtys nėra leidžiančios nukrypti nuostatos.
—
Taisyklių dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių tikslas yra nustatyti kontroliuojamųjų užsienio bendrovių mokestį tik tiems susitarimams, kurie kelia didelį piktnaudžiavimo/dirbtinio nukrypimo pavojų. JK pasirinko teisėkūros metodą, kai: (i) pradėjo nuo plačios ir įtraukios kontroliuojamųjų užsienio bendrovių apibrėžties ir (ii) neįtraukė didžiosios daugumos iš kontroliuojamųjų užsienio bendrovių gaunamo pelno, siekdama nustatyti tik labai siaurą pelno kategorijų dalį, kuri kelia piktnaudžiavimo/dirbtinio nukrypimo pavojų. 2010 m. Apmokestinimo (tarptautinių ir kitų nuostatų) įstatymo 5 ir 9 skyriai skirti nustatyti tuos susitarimus, kurie kelia didelį piktnaudžiavimo/dirbtinio nukrypimo pavojų.
—
Toliau teigiama, kad Komisija akivaizdžiai suklydo, kai nusprendė, kad 9 skyrius „Išimtys“ yra leidžiančios nukrypti nuostatos, nes ji susitelkė ties teisėkūros metodu, bet ne ties priemonės tikslais.
—
Ieškovės nuomone, Komisija taip pat neteisingai nusprendė, kad nėra atitinkamo skirtumo tarp Qualifying Loan Relationships (QLRs) ir non-QLRs. JK vyriausybė turi išskirtines sąlygas nustatyti, kurie susitarimai kelia didelį piktnaudžiavimo/dirbtinio nukrypimo pavojų. Komisija galimai:
a.
teisiškai suklydo nesuteikdama JK vyriausybei pakankamos veiksmų laisvės sprendžiant šį klausimą; ir
b.
akivaizdžiai suklydo vertindama minėtus susitarimus.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia klaida dėl atrankinio pobūdžio vertinimo.
—
Komisija suklydo nustatydama, kad Jungtinė Karalystė turėtų remtis vien vadovaujančių asmenų funkcijų testu, o ne kartu taikomais minėtais 5 ir 9 skyriais. Ji taip pat suklydo atsisakydama vertinimo, kad vien tik vadovaujančiųjų asmenų funkcijomis pagrįstas požiūris yra taip pat sudėtingas administruoti kaip ir JK kapitalo investicijomis pagrįstas požiūris.
—
Ieškovė toliau teigia, kad Komisija taip pat suklydo, kai atmetė JK poziciją, kad minėtame 9 skyriuje nurodytos išimtys yra tinkamas, proporcingas ir administraciniu požiūriu praktiškas atsakymas į Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Cadbury Schweppes plc and Cadbury Schweppes Overseas Ltd./Commissioners of Inland Revenue (C-196/04, EU:C:2006:544).
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas poveikio ES vidaus rinkai nebuvimu.
—
Galiausiai ieškovė teigia, kad Komisija suklydo nustatydama, kad minėtu 9 skyriumi „Išimtys“ suteikiamas bet kuriai bendrovei pranašumas, kuris veikia ES vidaus rinką. Anot ieškovės, tai labiau suteikia kontroliuojamųjų užsienio bendrovių mokesčio taikymo JK veikiančioms įmonėms mechanizmą kai kuriais atvejais. Reikšmingu laikotarpiu (2013 m.) nebuvo taikomas mokestis kontroliuojamųjų užsienio bendrovių pelnui Sąjungos mastu, o Komisija nenurodė, kad minėtu 9 skyriumi „Išimtys“ suteikiamas bet koks pranašumas, kuris veikia ES vidaus rinką, palyginti su kitose valstybėse narėse taikomomis prievolėmis.
Full & Egal Universal Law Academy