16.9.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 312/25
2019 m. liepos 4 d. pareikštas ieškinys byloje Meggitt ir Cavehurst/Komisija
(Byla T-483/19)
(2019/C 312/22)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovės: Meggitt plc (Kraistčerčas, Jungtinė Karalystė) ir Cavehurst Ltd (Kraistčerčas), atstovaujamos solisitoriaus J. Lesar ir QC K. Beal
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą C(2019) 2526 final dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė įgyvendino taikydama kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimtį;
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi dešimčia pagrindų.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį ir (arba) padarė akivaizdžią vertinimo klaidą pasirinkdama mokesčių sistemos analizės referencinį pagrindą. Komisija referenciniu pagrindu turėjo laikyti ne tik pačią kontroliuojamųjų užsienio bendrovių sistemą, bet JK pelno mokesčio sistemą.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą taikydama SESV 107 straipsnio 1 dalį ir (arba) padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes pasirinko netinkamą požiūrį į kontroliuojamųjų užsienio bendrovių sistemos analizę. Komisija ginčijamo sprendimo 124 ir 126 konstatuojamosiose dalyse neteisingai traktavo 2010 m. JK apmokestinimo (tarptautinių ir kitų nuostatų) įstatymo (Taxation (International and Other Provisions) Act 2010) 9A dalies 9 skyriaus nuostatas kaip leidžiančias nukrypti nuo bendro apmokestinimo, numatyto 5 skyriuje.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą taikydama SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes ginčijamo sprendimo 127 ir 151 konstatuojamosiose dalyse padarė išvadą, kad atrankinio kriterijaus buvo laikomasi nevienodai traktuojant įmones, esančias faktiškai ir teisiškai panašiose pozicijose.
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad 2010 m. Apmokestinimo (tarptautinių ir kitų nuostatų) įstatymo (Taxation (International and Other Provisions) Act 2010) 371IB skirsnyje numatytas „visiškas“ neapmokestinimas pateisinamas mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra.
5.
Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad 2010 m. Apmokestinimo (tarptautinių ir kitų nuostatų) įstatymo (Taxation (International and Other Provisions) Act 2010) 371ID skirsnyje numatytas 75 proc. neapmokestinimas pateisinamas mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra.
6.
Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad mokesčio naštos nustatymas, atitinkantis 2010 m. JK apmokestinimo (tarptautinių ir kitų nuostatų) įstatymo (Taxation (International and Other Provisions) Act 2010) 9A dalies 9 skyriaus išimtis, kontroliuojamosioms užsienio bendrovėms kaip kategorijai pažeidžia ieškovių įsisteigimo laisvę, o tai prieštarauja SESV 49 straipsniui.
7.
Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida, susijusia su 75 proc. neapmokestinimu ir fiksuotu santykiu.
8.
Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimas nesuderinamas su ES bendraisiais teisės principais — diskriminavimo draudimo ir lygybės.
9.
Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą taikydama pagal analogiją ar nepagrįstai remdamasi Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164 (1) nuostatomis, kurios netaikomos ratione temporis.
10.
Dešimtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą taikydama SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes ginčijamo sprendimo 176 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad egzistuoja naudos gavėjų kategorija (įskaitant ieškoves) ir kad ieškovės gavo pagalbą, kurią reikia grąžinti pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalį.
(1) 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy