16.9.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 312/29
2019 m. liepos 5 d. pareikštas ieškinys byloje Spectris ir Spectris Group/Komisija
(Byla T-486/19)
(2019/C 312/25)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovės: Spectris plc (Egamas, Jungtinė Karalystė) ir Spectris Group Holdings Ltd (Egamas), atstovaujamos baristerio C. McDonnell, solisitorių B. Goren ir K. Desai ir advokatės M. Peristeraki
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
—
pripažinti, kad nebuvo neteisėtos valstybės pagalbos, taip pat i) panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimo C(2019) 2526 final dėl Jungtinės Karalystės įgyvendintos valstybės pagalbos SA.44896, kiek tai susiję su CFC Group Financing Exemption (Kontroliuojamų užsienio bendrovių grupių finansavimo išimtis), 1 straipsnį tiek, kiek jame nurodyta, kad yra neteisėta valstybės pagalba, ir ii) panaikinti reikalavimą Jungtinei Karalystei susigrąžinti iš ieškovių šiomis aplinkybėmis gautą tariamai neteisėtą valstybės pagalbą (ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsniai),
—
nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsnius tiek, kiek pagal juos reikalaujama, kad Jungtinė Karalystė susigrąžintų nurodytą valstybės pagalbą iš ieškovių,
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi septyniais pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad vertinant reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes ginčijamame sprendime padaryta akivaizdžių klaidų.
—
Konkrečiai kalbant, nurodyta, kad Komisija klaidingai supranta, kaip veikia aptariamos Jungtinės Karalystės kontroliuojamų užsienio bendrovių taisyklės, kiek tai susiję su pajamų iš nekomercinio finansinio pelno vertinimu. Be to, ginčijamame sprendime grupių finansavimo išimtis klaidingai laikoma mokestine išimtimi.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija klaidingai nusprendė, kad kontroliuojamų užsienio bendrovių taisyklės yra pagalbos priemonė, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir dėl to šios taisyklės suteikia atrankinį pranašumą tam tikriems ūkio subjektams.
—
Konkrečiai kalbant, nurodoma, kad Komisija klaidingai nustatė referencinę sistemą kontroliuojamų užsienio bendrovių taisyklių poveikiui įvertinti ir klaidingai identifikavo dvi skirtingas situacijas kaip panašias į situaciją, kai taikoma grupių finansavimo išimtis. Vienos iš šių klaidų arba abiejų klaidų pasekmė yra tai, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog šios taisyklės suteikia atrankinį pranašumą tam tikriems ūkio subjektams. Be to, Komisija klaidingai pripažino kontroliuojamų užsienio bendrovių taisykles kaip taisyklių rinkinį, kuris yra atskiras nuo Jungtinės Karalystės bendros pelno mokesčio sistemos, tuo pačiu ignoruodama kitus Jungtinės Karalystės pelno mokesčio sistemos bruožus, kurie turėtų būti taikomi kartu su kontroliuojamų užsienio bendrovių taisyklėmis. Todėl Komisijos atliktoje palyginamumo ir atrankumo analizėje padaryta akivaizdžių klaidų, susijusių su reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad net ir padarius prielaidą, jog aptariamos su kontroliuojamomis užsienio bendrovėmis susijusios priemonės yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ginčijamame sprendime buvo padaryta klaidinga išvada, kad nėra jokio pateisinimo, kuris galėtų būti taikomas siekiant apginti aptariamų priemonių atitiktį ES valstybės pagalbos taisyklėms. Be to, ginčijamas sprendimas yra neracionalus ir nenuoseklus, nes Komisija pagrįstai pripažino, kad Jungtinės Karalystės Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 (2010 m. Mokesčių aktas (tarptautinės ir kitos nuostatos)) 9A dalies 9 skyrius yra pateisinamas tais atvejais, kai vienintelė priežastis taikyti kontroliuojamų užsienio bendrovių mokestį yra „su Jungtine Karalyste susijusio kapitalo“ kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad šį kriterijų taikyti praktikoje gali būti pernelyg sudėtinga, tačiau tuo pat metu, nepateikdama tinkamų motyvų, Komisija tvirtina, kad minėtas 9 skyrius niekuomet nėra pateisinamas tais atvejais, kai dėl svarbių žmogiškųjų funkcijų kriterijaus taikomas kontroliuojamų užsienio bendrovių mokestis. Faktiškai taikyti svarbių žmogiškųjų funkcijų kriterijų praktikoje yra pernelyg sudėtinga, todėl Komisija turėjo konstatuoti, kad minėtas 9 skyrius yra pateisinamas ir šio kriterijaus kontekste, taigi, kad nėra valstybės pagalbos.
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad, jeigu ginčijamas sprendimas bus patvirtintas, jo įgyvendinimas išieškant nurodytą valstybės pagalbą iš ieškovų pažeis pagrindinius ES teisės principus, įskaitant įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas; pažymima, kad ieškovių atveju aptariamos kontroliuojamos užsienio bendrovės yra kitose valstybėse narėse.
5.
Penktasis ieškinio pagrindas: iš ginčijamo sprendimo išplaukiantis nurodymas susigrąžinti pagalbą yra nepagrįstas ir prieštarauja pagrindiniams ES teisės principams.
6.
Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nenurodė tinkamų motyvų, susijusių su esminiais ginčijamo sprendimo elementais, pavyzdžiui, išvada, kad kontroliuojamų užsienio bendrovių mokestis pagal 2010 m. Mokesčių akto (tarptautinės ir kitos nuostatos)) 9A dalies 5 skyrių naudojant svarbių žmogiškųjų funkcijų kriterijų gali būti taikomas nesukeliant sunkumų ar nesudarant neproporcingos naštos.
7.
Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas taip pat pažeidžia gero administravimo principą, pagal kurį reikalaujama, kad Komisija, vykdydama administracines procedūras, veiktų skaidriai ir numatomai ir savo sprendimus priimtų per protingą terminą. Yra neprotinga, kad Komisija užtrunka daugiau kaip ketverius metus sprendimui pradėti tyrimą šioje byloje priimti ir priima sprendimą praėjus daugiau nei šešeriems metams po to, kai įsigaliojo ginčijama priemonė.
Full & Egal Universal Law Academy