16.9.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 312/35
2019 m. liepos 5 d. pareikštas ieškinys byloje International Personal Finance Investments/Komisija
(Byla T-493/19)
(2019/C 312/29)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: International Personal Finance Investments Ltd (Lidsas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitoriaus M. Anderson
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti visą 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą C(2019) 2526 final dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties, kiek jis susijęs su ieškove,
—
jei visas ginčijamas sprendimas nebus panaikintas: a) panaikinti jį tiek, kiek jis susijęs su Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. įstatymas dėl apmokestinimo (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 9A dalies 9 skyriuje numatyta „suderintų palūkanų“ išimtimi ir b) konstatuoti, kad į nuostolius, lengvatas ir išimtis, į kurias ieškovė turėjo teisę tuo metu, kai pasinaudojo grupių finansavimo išimtimi (GFI) arba į kurias būtų turėjusi teisę, jei nesinaudotų grupių finansavimo išimtimi, reikia atsižvelgti nustatant grąžintinos valstybės pagalbos dydį, net jei šiuo metu pagal Jungtinės Karalystės teisę galimybė pasinaudoti šiais nuostoliais, lengvatomis ir išimtimis nenumatyta,
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi devyniais pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovė neįrodė, jog grupių finansavimo išimtis yra pranašumas visais atvejais, kai ja naudojamasi. Be to, ieškovė nurodo, kad pasirinko pasinaudoti grupių finansavimo išimtimi (iš pradžių galvodama apie 75 % išimtį) neatsižvelgdama į tai, kad mokėtinas mokestis būtų galėjęs būti mažesnis, jei ji būtų atlikusi analizę taikydama „vadovaujančių asmenų funkcijų“ kriterijų, numatytą Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. įstatymas dėl apmokestinimo (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 9A dalies 5 skyriaus 371EB straipsnyje.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nebuvo jokio valstybės kišimosi arba kišimosi panaudojant valstybės išteklius. Ieškovė teigia, kad atsakovė neįrodė, jog pasinaudojus grupių finansavimo išimtimi neišvengiamai sumažėja Jungtinėje Karalystėje mokėtino pelno mokesčio dydis.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad tam tikrų įmonių ar tam tikras prekes gaminančių šakų padėtis nėra palankesnė dėl grupių finansavimo išimties. Ieškovė nurodo, kad atsakovė suklydo, kai i) pernelyg siaurai apibrėžė referencinį pagrindą, t. y. apsiribojusi 9A dalimi, užuot pasirėmusi platesne Jungtinės Karalystės pelno mokesčio sistema; ii) nesuprato, kad Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 [2010 m. įstatymas dėl apmokestinimo (tarptautinės ir kitos nuostatos)] 9A dalies 9 skyrius neleidžia nukrypti nuo šio įstatymo 5 skyriaus; iii) nepripažino, kad net jei 9 skyrius leistų nukrypti nuo minėto 5 skyriaus, grupių finansavimo išimtis pateisinama įstatymo 9A dalies pobūdžiu ir bendra struktūra.
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad grupių finansavimo išimtis nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai. Ieškovė nurodo, kad atsakovė padarė klaidą, kai nusprendė, jog grupių finansavimo išimtis gali turėti įtakos tarptautinių grupių sprendimui dėl vietos, kurioje bus vykdomos finansinės funkcijos ir bus jų pagrindinės buveinės Sąjungoje, be kita ko, turint omenyje tai, kad iki 2016 m. 15-oje kitų valstybių narių nebuvo numatytos vienodos konkurencijos sąlygos ir nuostatos dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių.
5.
Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad grupių finansavimo išimtis neiškraipo konkurencijos arba negali jos iškraipyti. Ieškovė nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog dėl naudojimosi grupių finansavimo išimtimi neišvengiamai sumažėja Jungtinėje Karalystėje mokėtino pelno mokesčio dydis ir kad, atsižvelgiant į ketvirtajame pagrinde išdėstytus argumentus, grupių finansavimo išimtis neiškraipo konkurencijos.
6.
Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad tariamos valstybės pagalbos grąžinimas prieštarautų Sąjungos bendriesiems principams. Ieškovė nurodo, kad „vadovaujančių asmenų funkcijų“ kriterijus yra teisiškai nesaugus, kad Jungtinė Karalystė turėjo diskreciją, kad išsklaidytų šias abejones, ir kad atsakovė nepaisė savo pareigos atlikti išsamią visų svarbių veiksnių analizę. Nurodžiusi susigrąžinti valstybės pagalbą atsakovė pažeidė Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (1) 16 straipsnio 1 dalį, pagal kurią draudžiama susigrąžinti pagalbą, jei tai prieštarauja Sąjungos bendrajam principui.
7.
Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atrankusis pranašumas būtų pašalintas ir susigrąžinimas nebūtų reikalingas, jei Jungtinė Karalystė atgaline data grupių finansavimo išimtį taikytų, kai skolinama patronuojančiosioms bendrovėms ir tretiesiems asmenims. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepripažino, jog dėl tokios priemonės bet koks atrankusis pranašumas būtų pašalintas (darant prielaidą, kad jis yra) ir kad tokiu atveju nebūtų neteisėtos valstybės pagalbos, kurią pagal Sąjungos teisę reikia susigrąžinti.
8.
Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad į nuostolius, lengvatas ir išimtis, į kurias ieškovė turėjo teisę, kai pasinaudojo grupių finansavimo išimtimi arba į kurias būtų turėjusi teisę, jei nesinaudotų grupių finansavimo išimtimi, reikia atsižvelgti nustatant grąžintinos valstybės pagalbos dydį, net jei šiuo metu pagal Jungtinės Karalystės teisę galimybė pasinaudoti šiais nuostoliais, lengvatomis ir atleidimais nuo mokesčio nenumatyta. Ieškovė teigia, kad būtent taip reikia aiškinti ginčijamo sprendimo 203 konstatuojamąją dalį, o kadangi taip nėra, ginčijamas sprendimas yra klaidingas, nes neatsižvelgus į šiuos nuostolius, lengvatas ir išimtis valstybės pagalbos dydis pervertinamas ir taip iškreipiama vidaus rinka.
9.
Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovė nepagrindė savo požiūrio į „suderintų palūkanų“ išimtį ir neatliko išsamios visų svarbių veiksnių analizės. Ieškovė nurodo, kad atsakovė neatskyrė trijų 9 skyriuje numatytų skirtingų išimčių, kurios taikomos atskirai viena nuo kitos, ir nesuprato, kad „suderintų palūkanų“ išimtis nėra „vadovaujančių asmenų funkcijų“ kriterijaus analogas, ir kad „suderintų palūkanų“ kriterijaus (kuris glaudžiai susijęs su taisyklėmis, apribojančiomis palūkanų išlaidų atskaitą) buvimas minėtame 9 skyriuje įrodo, jog atsakovė suklydo pernelyg siaurai apibrėžusi referencinį pagrindą, t. y. apsiribojusi 9A dalimi, užuot pasirėmusi platesne Jungtinės Karalystės pelno mokesčio sistema.
(1) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9).
Full & Egal Universal Law Academy