EUR-Lex Document 02013L0034-20270130

02013L0034 — LT — 30.01.2027 — 807.002

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/34/ES

2013 m. birželio 26 d.

dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 182 2013.6.29, p. 19)

Iš dalies keičiama:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/95/ES  2014 m. spalio 22 d.

  L 330

1

15.11.2014

►M2

TARYBOS DIREKTYVA 2014/102/ES  2014 m. lapkričio 7 d.

  L 334

86

21.11.2014

►M3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2021/2101  2021 m. lapkričio 24 d.

  L 429

1

1.12.2021

►M4

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2022/2464  2022 m. gruodžio 14 d.

  L 322

15

16.12.2022

►M5

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2023/2864  2023 m. gruodžio 13 d.

  L 2864

1

20.12.2023

►M6

KOMISIJOS DELEGUOTOJI DIREKTYVA (ES) 2023/2775  2023 m. spalio 17 d.

  L 2775

1

21.12.2023

►M7

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2024/1306   2024 m. balandžio 29 d.

  L 1306

1

8.5.2024

 M8

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2025/2   2024 m. lapkričio 27 d.

  L 2

1

8.1.2025

►M9

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2026/470   2026 m. vasario 24 d.

  L 470

1

26.2.2026

Pataisyta:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 90518, 16.8.2024, p.  1 (2022/2464)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 90311, 22.4.2026, p.  1 (2026/470)

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/34/ES

2013 m. birželio 26 d.

dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB

(Tekstas svarbus EEE)

1

SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽTYS IR ĮMONIŲ BEI GRUPIŲ KATEGORIJOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  

Šioje direktyvoje nustatytos derinimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su įmonėmis, kurių rūšys išvardytos:

a) 

I priede;

b) 

II priede, kai visi įmonės tiesioginiai ar netiesioginiai nariai, kitu atveju esantys neribotos atsakomybės, faktiškai yra ribotos atsakomybės todėl, kad tie nariai yra įmonės:

i) 

kurių rūšys išvardytos I priede; arba

ii) 

kurios nėra reglamentuojamos valstybės narės teisės aktais, tačiau jų juridinis statusas yra panašus į išvardytųjų I priede.

▼M3

1a.   48a–48e ir 51 straipsniuose nustatytos derinimo priemonės taip pat taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su įmonės, kurios nereguliuoja valstybės narės teisė, tačiau kurios juridinis statusas yra panašus į I priede išvardintų įmonių rūšis, valstybėje narėje atidarytais filialais. 2 straipsnis tiems filialams taikomas tokiu mastu, kokiu tokiems filialams yra taikomi 48a–48e ir 51 straipsniai.

▼B

2.   Valstybės narės per pagrįstą laikotarpį informuoja Komisiją apie jų nacionalinės teisės aktuose padarytus įmonių rūšių pakeitimus, kurie gali turėti įtakos I priedo arba II priedo tikslumui. Tokiu atveju Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 49 straipsnį priimant deleguotuosius aktus patikslinti I ir II prieduose pateiktus įmonių sąrašus.

▼M4

3.  

►M9  Šios direktyvos 19a, 29a, 29d, 30 ir 33 straipsniuose, 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte, 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 51 straipsnyje nustatytos derinimo priemonės taip pat taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su toliau nurodytomis įmonėmis, neatsižvelgiant į jų teisinę formą, su sąlyga, kad tos įmonės yra įmonės, kurių grynoji apyvarta ir vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija atitinkamai 450 000 000  EUR ir 1 000 darbuotojų: ◄

a) 

draudimo įmonėmis, kaip tai suprantama Tarybos direktyvos 91/674/EEB ( 1 ) 2 straipsnio 1 dalyje;

b) 

kredito įstaigomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ( 2 ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Valstybės narės gali nuspręsti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų derinimo priemonių netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES ( 3 ) 2 straipsnio 5 dalies 2–23 punktuose išvardytoms įmonėms.

▼M9

4.   19a, 29a ir 29d straipsniuose nustatytos derinimo priemonės netaikomos Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF), įsteigtam EFSF pagrindų susitarimu, ir finansiniams produktams, išvardytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 ( 4 ) 2 straipsnio 12 punkto b ir f papunkčiuose.

▼M4

5.   40a–40d straipsniuose nustatytos derinimo priemonės taip pat taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su įmonių, kurių nereglamentuoja valstybės narės teisė, tačiau kurių teisinė forma yra panaši į I priede išvardytas įmonių rūšis, patronuojamosiomis įmonėmis ir filialais.

▼B

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) 

viešojo intereso įmonės – įmonės, kurioms taikomas 1 straipsnis ir kurios yra:

a) 

reglamentuojamos valstybės narės, kurios perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti bet kurios valstybės narės reguliuojamojoje rinkoje, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų ( 5 ) 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, teisės aktais;

b) 

kredito įstaigos, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ( 6 ) 4 straipsnio 1 punkte, išskyrus tos direktyvos 2 straipsnyje nurodytas įstaigas;

c) 

draudimo įmonės, kaip apibrėžta 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ( 7 ) 2 straipsnio 1 dalyje; arba

d) 

valstybės narės priskirtos viešojo intereso įmonėms, pavyzdžiui, įmonės, kurios yra svarbios visuomenei dėl jų verslo pobūdžio, dydžio arba jų darbuotojų skaičiaus;

2) 

kitų įmonių akcijų paketai – atitinkamais pažymėjimais patvirtintos arba nepatvirtintos teisės į kitų įmonių kapitalą, kurios, sukurdamos ilgalaikius ryšius su tomis įmonėmis, yra skirtos prisidėti prie tas teises turinčios įmonės veiklos. Nuosavybės teisės į kitos įmonės kapitalo dalį laikomos tos įmonės akcijų paketu, jei to turto dalis viršija valstybės narės nustatytą procentinę ribą, kuri negali būti didesnė nei 20 %;

3) 

susijusi šalis – kaip apibrėžta tarptautiniuose apskaitos standartuose, priimtuose 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo ( 8 );

4) 

ilgalaikis turtas – įmonės veiklai skirtas ilgalaikio naudojimo turtas;

▼M4

5) 

grynosios pajamos – sumos, gautos už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas, atėmus pardavimo nuolaidas, pridėtinės vertės mokestį ir kitus su apyvarta tiesiogiai susijusius mokesčius; tačiau šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų draudimo įmonių atveju terminas „grynosios pajamos“ apibrėžiamas pagal Tarybos direktyvos 91/674/EEB ( 9 ) 35 straipsnį ir 66 straipsnio 2 punktą; šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytų kredito įstaigų atveju terminas „grynosios pajamos“ apibrėžiamas pagal Tarybos direktyvos 86/635/EEB ( 10 ) 43 straipsnio 2 dalies c punktą; ir įmonių, kurioms taikoma šios direktyvos 40a straipsnio 1 dalis, atveju „grynosios pajamos“ – tai pajamos, kaip apibrėžta arba suprantama finansinės atskaitomybės pagrinduose, kuria remiantis rengiamos įmonės finansinės ataskaitos;

▼B

6) 

įsigijimo kaina – mokėtina kaina ir papildomos išlaidos, atėmus papildomas įsigijimo kainos nuolaidas;

7) 

gamybos savikaina – žaliavų ir sudedamųjų dalių įsigijimo kaina ir kitos tiesiogiai su tuo produktu susijusios išlaidos. Valstybės narės leidžia arba reikalauja įtraukti netiesiogiai su tuo produktu susijusių pastoviųjų pridėtinių išlaidų arba kintamųjų pridėtinių išlaidų pagrįstai nustatytą dalį tiek, kiek tos išlaidos yra susijusios su to produkto gamybos laikotarpiu. Platinimo sąnaudos neįtraukiamos;

8) 

vertės koregavimas – koregavimas, skirtas atsižvelgti į balanso datą nustatytus tam tikro turto vertės galutinius arba negalutinius pokyčius;

9) 

patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri kontroliuoja vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių;

10) 

patronuojamoji įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja patronuojančioji įmonė, įskaitant visas pagrindinės patronuojančiosios įmonės patronuojamąsias įmones;

11) 

grupė – patronuojančioji įmonė ir visos jos patronuojamosios įmonės;

12) 

susijusios įmonės – dvi ar daugiau įmonių grupėje;

13) 

asocijuotoji įmonė – įmonė, kurios akcijų paketą turi kita įmonė, daranti jos veiklos ir finansų politikai reikšmingą įtaką. Laikoma, kad įmonė daro reikšmingą įtaką kitai įmonei, jeigu ji turi ne mažiau kaip 20 % tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių;

14) 

investicinės įmonės:

a) 

įmonės, kurių vienintelė veiklos kryptis yra investuoti savo lėšas į įvairius vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą tik tam, kad paskirstytų investicijų riziką ir garantuotų savo akcininkams naudingus jų turto valdymo rezultatus,

b) 

su nekintamo kapitalo investicinėmis įmonėmis susijusios įmonės, jeigu vienintelė tų susijusių įmonių veiklos kryptis yra įsigyti visiškai apmokėtas tų investicinių įmonių išleistas akcijas, nedarant poveikio Direktyvos 2012/30/ES 22 straipsnio 1 dalies h punktui;

15) 

finansų kontroliuojančiosios įmonės – įmonės, kurių vienintelė veiklos kryptis yra įsigyti kitų įmonių akcijas, jas valdyti ir iš to gauti pelną, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvaujant tų įmonių valdyme, nedarant poveikio jų, kaip akcininkų, teisėms;

16) 

reikšmingas – informacijos statusas, kai, jos nepateikus arba ją pateikus klaidingai, būtų galima pagrįstai tikėtis, kad tai turės įtakos sprendimams, kuriuos vartotojai priima remdamiesi įmonės finansinėmis ataskaitomis. Atskirų straipsnių reikšmingumas vertinamas atsižvelgiant į kitus panašius straipsnius;

▼M4

17) 

tvarumo klausimai – aplinkos, socialinių ir žmogaus teisių bei valdymo veiksniai, įskaitant tvarumo veiksnius, apibrėžtus Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 24 punkte;

18) 

informacijos apie tvarumą teikimas – su tvarumo klausimais susijusios informacijos teikimas pagal 19a, 29a ir 29d straipsnius;

19) 

pagrindiniai nematerialieji ištekliai – fizinio pavidalo neturintys ištekliai, nuo kurių iš esmės priklauso įmonės verslo modelis ir kurie yra įmonės vertės kūrimo šaltinis;

20) 

nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas – atitikties vertinimo įstaiga, akredituota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 ( 11 ) konkrečiai atitikties vertinimo veiklai, nurodytai šios direktyvos 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte, vykdyti.

▼B

3 straipsnis

Įmonių ir grupių kategorijos

1.  

Taikydamos vieną ar daugiau 36 straipsnyje numatytų galimybių, valstybės narės apibrėžia labai mažas įmones, kaip įmones, kurių bent du iš trijų toliau nurodytų rodiklių balanso datą neviršija šių ribų:

▼M6

a) 

bendra balanso suma: 450 000  EUR;

b) 

grynosios pajamos: 900 000  EUR;

▼B

c) 

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 10.

2.  

Mažosios įmonės – įmonės, kurių bent du iš toliau nurodytų trijų rodiklių balanso datą neviršija šių ribų:

▼M6

a) 

bendra balanso suma: 5 000 000  EUR;

b) 

grynosios pajamos: 10 000 000  EUR;

▼B

c) 

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 50.

▼M6

Valstybės narės gali nustatyti didesnes ribas nei pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos ribos. Tačiau bendros balanso sumos riba negali viršyti 7 500 000  EUR, o grynųjų pajamų riba – 15 000 000  EUR.

▼B

3.  

Vidutinės įmonės – įmonės, kurios nėra labai mažos įmonės ar mažosios įmonės ir kurių bent du iš trijų toliau nurodytų rodiklių balanso datą neviršija šių ribų:

▼M6

a) 

bendra balanso suma: 25 000 000  EUR;

b) 

grynosios pajamos: 50 000 000  EUR;

▼B

c) 

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 250.

4.  

Didžiosios įmonės – įmonės, kurių bent du iš trijų toliau nurodytų rodiklių balanso datą viršija šias ribas:

▼M6

a) 

bendra balanso suma: 25 000 000  EUR;

b) 

grynosios pajamos: 50 000 000  EUR;

▼B

c) 

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 250.

5.  

Mažosios grupės – grupės, kurias sudaro konsoliduojamos patronuojančioji ir patronuojamosios įmonės ir kurių bent du iš trijų toliau nurodytų rodiklių patronuojančiosios įmonės balanso datą konsoliduotai neviršija šių ribų:

▼M6

a) 

bendra balanso suma: 5 000 000  EUR;

b) 

grynosios pajamos: 10 000 000  EUR;

▼B

c) 

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 50.

▼M6

Valstybės narės gali nustatyti didesnes ribas nei pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos ribos. Tačiau bendros balanso sumos riba negali viršyti 7 500 000  EUR, o grynųjų pajamų riba – 15 000 000  EUR.

▼B

6.  

Vidutinės grupės – grupės, kurios nėra mažosios grupės, kurias sudaro konsoliduojamos patronuojančioji ir patronuojamosios įmonės ir kurių bent du iš trijų toliau nurodytų rodiklių patronuojančiosios įmonės balanso datą konsoliduotai neviršija šių ribų:

▼M6

a) 

bendra balanso suma: 25 000 000  EUR;

b) 

grynosios pajamos: 50 000 000  EUR;

▼B

c) 

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 250.

7.  

Didžiosios grupės – grupės, kurias sudaro konsoliduojamos patronuojančioji ir patronuojamosios įmonės ir kurių bent du iš trijų toliau nurodytų rodiklių patronuojančiosios įmonės balanso datą konsoliduotai viršija šias ribas:

▼M6

a) 

bendra balanso suma: 25 000 000  EUR;

b) 

grynosios pajamos: 50 000 000  EUR;

▼B

c) 

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 250.

8.   Apskaičiuojant šio straipsnio 5–7 dalyse nurodytas ribas, valstybės narės leidžia nevykdyti 24 straipsnio 3 dalyje nurodyto įskaitymo ir pagal 24 straipsnio 7 dalį numatyto išbraukimo. Tokiais atvejais bendros balanso sumos ir grynųjų pajamų rodiklių ribos padidinamos 20 %. 9.   Euro neįsivedusių valstybių narių atveju nacionaline valiuta išreikšta suma, atitinkanti 1–7 dalyse nustatytas sumas, apskaičiuojama taikant valiutų keitimo kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bet kurios iš direktyvų, kuriose nustatomos šios sumos, įsigaliojimo dieną.

Perskaičiavimo tų valstybių narių, kurios nėra įsivedusios euro, nacionaline valiuta tikslais 1, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nurodytos sumos eurais gali būti didinamos ar mažinamos ne daugiau kaip 5 %, kad būtų nustatytos apvalaus skaičiaus sumos nacionalinėmis valiutomis.

10.   Jeigu balanso datą įmonės arba grupės du rodikliai iš trijų rodiklių viršija arba nustoja viršyti 1–7 dalyse nurodytas ribas, tai turi įtakos šioje direktyvoje numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymui tik tuo atveju, jei šis faktas pasikartoja dvejus finansinius metus iš eilės. 11.   Šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytą bendrą balanso sumą sudaro III priede nustatytos formos dalies „Turtas“ A–E straipsniuose nurodyto turto arba IV priede nustatytos formos A–E straipsniuose nurodyto turto bendra vertė. 12.   Apskaičiuojant 1–7 dalyse nurodytas ribas, įmonių, kurioms „grynųjų pajamų“ rodiklis netaikomas, atveju valstybės narės gali reikalauti įtraukti iš kitų šaltinių gautas pajamas. Valstybės narės gali reikalauti, kad patronuojančiosios įmonės apskaičiuotų savo ribas konsoliduotai, o ne atskirai. Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad susijusios įmonės apskaičiuotų savo ribas konsoliduotai arba agreguotai, jei tokios įmonės yra įsteigtos vieninteliu tikslu – išvengti pateikti tam tikrą informaciją.

▼M9

13.  

Siekiant prisitaikyti prie infliacijos padarinių, Komisija ne rečiau kaip kas penkerius metus peržiūri ir prireikus pagal 49 straipsnį priimdama deleguotuosius aktus, atsižvelgdama į infliaciją, skelbiamą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, iš dalies keičia ribas, nurodytas šiose nuostatose:

a) 

šio straipsnio 1–7 dalyse;

b) 

19 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, 19a straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, 29a straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir

c) 

40a straipsnio 1 dalies antroje, ketvirtoje ir penktoje pastraipose.

▼B

2

SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS IR PRINCIPAI

4 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Metinės finansinės ataskaitos sudaro sudėtinę visumą, ir visų įmonių atveju tai yra bent jau balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.

Valstybės narės gali reikalauti, kad įmonės, išskyrus mažąsias įmones, be pirmoje pastraipoje nurodytų dokumentų, į metines finansines ataskaitas įtrauktų ir kitas ataskaitas.

2.   Metinės finansinės ataskaitos sudaromos aiškiai ir laikantis šios direktyvos nuostatų. 3.   Metinėse finansinėse ataskaitose parodomas tikras ir teisingas įmonės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno (nuostolių) vaizdas. Jei šios direktyvos taikymo nepakaktų tikram ir teisingam įmonės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno (nuostolių) vaizdui parodyti, tam reikalavimui įvykdyti reikalinga tokia papildoma informacija pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. 4.   Jei išimtiniais atvejais šios direktyvos kurios nors nuostatos taikymas yra nesuderinamas su 3 dalyje nustatyta prievole, ta nuostata netaikoma, kad būtų parodytas tikras ir teisingas įmonės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno (nuostolių) vaizdas. Tokios nuostatos netaikymas atskleidžiamas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, paaiškinant jo priežastis ir jo poveikį įmonės turtui, įsipareigojimams, finansinei būklei ir pelnui (nuostoliams).

Valstybės narės gali apibrėžti atitinkamus išimtinius atvejus ir nustatyti atitinkamas specialias tais atvejais taikomas taisykles.

5.   Valstybės narės gali reikalauti, kad įmonės, išskyrus mažąsias įmones, metinėse finansinėse ataskaitose atskleistų daugiau informacijos, negu reikalaujama pagal šią direktyvą. 6.   Nukrypstant nuo 5 dalies, valstybės narės gali reikalauti, kad mažosios įmonės parengtų, atskleistų ir paskelbtų daugiau informacijos finansinėse ataskaitose nei reikalaujama šioje direktyvoje su sąlyga, kad tokia informacija renkama į bendrą pateikimo sistemą ir reikalavimas ją atskleisti yra nustatytas nacionalinės mokesčių teisės aktuose griežtai mokesčių rinkimo tikslais. Pagal šią dalį reikalaujama informacija įtraukiama į finansinių ataskaitų atitinkamą dalį. 7.   Valstybės narės Komisijai pateikia visą papildomą informaciją, kurios jos reikalauja pagal 6 dalį, perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę ir kai nacionalinėje teisėje jos nustato naujus reikalavimus pagal 6 dalį. 8.   Elektroninius metinių finansinių ataskaitų teikimo ir skelbimo būdus naudojančios valstybės narės užtikrina, kad nebūtų reikalaujama, jog mažosios įmonės pagal 7 skyrių skelbtų papildomą atskleidžiamą informaciją, kurios reikalaujama nacionalinės mokesčių teisės aktuose, kaip nurodyta 6 dalyje.

5 straipsnis

Bendra atskleidžiama informacija

Dokumente, kuriame pateikiamos finansinės ataskaitos, nurodomas įmonės pavadinimas ir Direktyvos 2009/101/EB 5 straipsnio a ir b punktuose nurodyta informacija.

6 straipsnis

Bendrieji finansinės atskaitomybės principai

1.  

Metinėse ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose pateikiami straipsniai pripažįstami ir vertinami laikantis šių bendrųjų principų:

a) 

daroma prielaida, kad įmonės toliau vykdoma veikla yra tęstinė;

b) 

apskaitos politika ir vertinimo pagrindai nuosekliai taikomi kiekvienais finansiniais metais;

c) 

pripažįstama ir vertinama atsargiai, visų pirma:

i) 

galima pripažinti tik iki balanso datos uždirbtą pelną,

ii) 

pripažįstami visi įsipareigojimai, atsiradę atitinkamais arba ankstesniais finansiniais metais, net jeigu tokie įsipareigojimai paaiškėja tik laikotarpiu nuo balanso datos iki datos, kurią balansas parengiamas, ir

iii) 

pripažįstamas bet koks neigiamas vertės koregavimas nepriklausomai nuo to, ar finansinių metų rezultatas yra pelnas ar nuostolis;

d) 

balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamos sumos apskaičiuojamos pagal kaupiamąjį principą;

e) 

finansinių metų pradžios balansas atitinka ankstesnių finansinių metų pabaigos balansą;

f) 

turto ir įsipareigojimų straipsnių elementai vertinami atskirai;

g) 

turto ir įsipareigojimų arba pajamų ir sąnaudų straipsnius tarpusavyje įskaityti draudžiama;

h) 

pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso straipsniai į apskaitą įtraukiami ir pateikiami atsižvelgiant į atitinkamų sandorių ar susitarimų esmę;

i) 

finansinėse ataskaitose pripažįstami straipsniai vertinami remiantis įsigijimo kainos arba gamybos savikainos principu; ir

j) 

šioje direktyvoje nustatytų pripažinimo, vertinimo, pateikimo, atskleidimo ir konsolidavimo reikalavimų nereikia laikytis, kai jų laikymosi poveikis yra nereikšmingas.

2.   Nepaisydamos 1 dalies g punkto, valstybės narės gali konkrečiais atvejais leisti įmonėms arba reikalauti, kad jos tarpusavyje įskaitytų turto ir įsipareigojimų straipsnius arba pajamų ir sąnaudų straipsnius, jeigu įskaitomos sumos finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodytos kaip bendrosios sumos. 3.   Valstybės narės gali atleisti įmones nuo 1 dalies h punkte numatytų reikalavimų. 4.   Valstybės narės gali 1 dalies j punktą taikyti tik pateikimui ir atskleidimui. 5.   Be tų sumų, kurios pripažintos pagal 1 dalies c punkto ii papunktį, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad būtų pripažįstami visi numatomi įsipareigojimai ir galimi nuostoliai, atsiradę atitinkamais arba ankstesniais finansiniais metais, net jeigu tokie įsipareigojimai arba nuostoliai paaiškėja tik laikotarpiu nuo balanso datos iki datos, kurią balansas parengiamas.

7 straipsnis

Alternatyvus ilgalaikio turto vertinimas perkainota verte

1.   Nukrypdamos nuo 6 straipsnio 1 dalies i punkto, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad visos įmonės arba kurių nors klasių įmonės ilgalaikį turtą vertintų perkainota verte. Jei nacionalinėje teisėje numatytas vertinimas perkainojimo pagrindu, apibrėžiamas jo turinys, ribos ir taikymo taisyklės. 2.   Jei taikoma 1 dalis, vertinimo įsigijimo kainos arba gamybos savikainos pagrindu ir vertinimo perkainojimo pagrindu skirtumo suma įtraukiama į balanso perkainojimo rezervą dalyje „Kapitalas ir rezervai“.

Visas perkainojimo rezervas arba jo dalis bet kuriuo metu gali būti kapitalizuotas.

Perkainojimo rezervas mažinamas, jei į tą rezervą pervedamos sumos nebereikalingos apskaitos perkainojimo pagrindui taikyti. Valstybės narės gali nustatyti perkainojimo rezervo taikymo taisykles su sąlyga, kad pervedimai iš perkainojimo rezervo į pelno (nuostolių) ataskaitą gali būti atliekami tik tuomet, kai pervedamos sumos į pelno (nuostolių) ataskaitą įrašomos kaip sąnaudos arba atspindi faktiškai padidėjusią vertę. Jokios perkainojimo rezervo dalies nei tiesiogiai, nei netiesiogiai paskirstyti negalima, nebent ta dalis būtų lygi faktiškai realizuotam pelnui.

Perkainojimo rezervą mažinti galima tik šios dalies antroje ir trečioje pastraipose nustatytomis sąlygomis.

3.   Vertės koreguojamos kasmet, remiantis perkainota verte. Tačiau, nukrypdamos nuo 9 ir 13 straipsnių, valstybės narės gali leisti arba reikalauti V ir VI prieduose nustatytų formų atitinkamuose straipsniuose rodyti tik tą vertės koregavimo sumos dalį, kuri apskaičiuojama vertinimą atliekant įsigijimo kainos arba gamybos savikainos pagrindu, o likusią koregavimo sumą, apskaičiuotą atliekant šiame straipsnyje nustatytą vertinimą perkainojimo pagrindu, formose parodyti atskirai.

8 straipsnis

Alternatyvus vertinimas tikrąja verte

1.  

Nukrypdamos nuo 6 straipsnio 1 dalies i punkto ir laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų:

a) 

valstybės narės leidžia arba reikalauja, kad visos įmonės arba kurių nors klasių įmonės finansines priemones, įskaitant ir išvestines, vertintų tikrąja verte; ir

b) 

valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad visos įmonės arba kurių nors klasių įmonės vertintų konkrečias turto kategorijas, išskyrus finansines priemones, pagal tikrąją vertę.

Toks leidimas arba reikalavimas gali būti taikomas tik konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms.

2.  

Šioje direktyvoje prekių biržos sandoriai, kurie suteikia bet kuriai iš susitariančių šalių teisę atsiskaityti pinigais arba kokia nors kita finansine priemone, laikomi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai:

a) 

tokie sandoriai jų sudarymo metu ir vėliau buvo įtraukti į įmonės numatomo pirkimo, pardavimo ar naudojimo poreikius ir toliau juos atitinka;

b) 

tokie sandoriai nuo pradžių buvo sudaryti kaip prekių biržos sandoriai; ir

c) 

pagal tokius sandorius numatoma atsiskaityti pristačius prekes.

3.  

1 dalies a punktas taikomas tik šiems įsipareigojimams:

a) 

įsipareigojimams, kurie sudaro prekybos portfelio dalį; ir

b) 

išvestinėms finansinėms priemonėms.

4.  

Vertinimas pagal 1 dalies a punktą netaikomas:

a) 

neišvestinėms finansinėms priemonėms, laikomoms iki mokėjimo termino;

b) 

įmonės paskoloms ir kitoms gautinoms sumoms, kurios nėra laikomos prekybai; ir

c) 

turimiems patronuojamųjų įmonių, asocijuotųjų įmonių ir bendrų įmonių akcijų paketams, įmonės išleistoms nuosavybės vertybinių popierių priemonėms, sandoriams dėl abipusio nenumatytų išlaidų kompensavimo sujungiant verslą, taip pat kitoms finansinėms priemonėms, turinčioms tokių specifinių savybių, kad pagal bendrai pripažintus principus šios priemonės į apskaitą įtraukiamos skirtingai nei kitos finansinės priemonės.

5.   Nukrypdamos nuo 6 straipsnio 1 dalies i punkto, valstybės narės, atsižvelgdamos į tam tikrą turtą ir įsipareigojimus, kurie atitinka apdraustų nuo rizikos straipsnių kategoriją pagal draudimo nuo rizikos pagal tikrąją vertę apskaitos sistemą, arba į tokio turto ar įsipareigojimų nustatytas dalis, gali leisti įvertinti konkrečią sumą pagal tokios sistemos reikalavimus. 6.   Nukrypdamos nuo 3 ir 4 dalių, valstybės narės gali leisti arba reikalauti pripažinti, vertinti finansines priemones ir atskleisti su jomis susijusią informaciją pagal tarptautinius apskaitos standartus, priimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002. 7.  

Tikroji vertė, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, nustatoma atsižvelgiant į vieną iš šių verčių:

a) 

finansinių priemonių, kurių patikima rinka gali būti lengvai nustatyta, atveju – į rinkos vertę. Jei priemonės rinkos vertės lengvai nustatyti neįmanoma, tačiau galima nustatyti priemonės sudedamųjų dalių arba panašios priemonės rinkos vertę, rinkos vertė gali būti išvesta iš jos sudedamųjų dalių arba panašios priemonės rinkos vertės;

b) 

finansinių priemonių, kurių patikima rinka negali būti lengvai nustatyta, atveju – į vertę, nustatytą taikant bendrai pripažintus vertinimo modelius ir būdus, jei tokiais vertinimo modeliais ir būdais užtikrinama pagrįsta apytikslė rinkos vertės reikšmė.

Finansinės priemonės, kurių patikimai įvertinti neįmanoma nė vienu iš pirmos pastraipos a ir b punktuose apibrėžtų metodų, įvertinamos remiantis įsigijimo kainos arba gamybos savikainos principu, jei vertinimas tuo pagrindu yra įmanomas.

8.  

Nepaisant 6 straipsnio 1 dalies c punkto, kai finansinė priemonė yra vertinama tikrąja verte, vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, išskyrus toliau nurodytus atvejus, kai toks pokytis tiesiogiai įtraukiamas į tikrosios vertės rezervą:

a) 

į apskaitą įtraukiama priemonė atitinka nuo rizikos apdraustos priemonės kriterijus pagal draudimo nuo rizikos apskaitos sistemą, kuri leidžia nerodyti pelno (nuostolių) ataskaitoje vertės pokyčio dalies arba viso pokyčio; arba

b) 

vertės pokytis yra susijęs su pinigų straipsnio valiutos kurso svyravimu, kuris sudaro dalį įmonės grynųjų investicijų į užsienio ūkio subjektą.

Valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad parduoti parengto finansinio turto, kuris nėra išvestinė finansinė priemonė, vertės pokytis būtų tiesiogiai įtrauktas į tikrosios vertės rezervą. Tas tikrosios vertės rezervas koreguojamas, jei jo sumos nebėra būtinos pirmos pastraipos a ir b punktams įgyvendinti.

9.   Nepaisydamos 6 straipsnio 1 dalies c punkto, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad visos įmonės ar kai kurių klasių įmonės, vertindamos turtą, kuris nėra finansinės priemonės, tikrąja verte, įtrauktų vertės pokytį į pelno (nuostolių) ataskaitą.

3

SKYRIUS

BALANSAS IR PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

9 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos

1.   Vienų finansinių metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos forma nesiskiria nuo kitų finansinių metų. Nukrypti nuo to principo vis dėlto leidžiama išimtiniais atvejais, kad būtų parodytas tikras ir teisingas įmonės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno (nuostolių) vaizdas. Tokie nukrypimai ir jų priežastys nurodomi finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. 2.   III–VI prieduose nurodyti balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai nustatyta eilės tvarka pateikiami atskirai. Valstybės narės leidžia smulkesnį tų straipsnių padalijimą, jei laikomasi nustatytų formų. Valstybės narės leidžia įtraukti tarpines sumas ir naujus straipsnius, jeigu tokių naujų straipsnių turinys neįeina į nustatytų formų straipsnių turinį. Valstybės narės gali reikalauti atlikti tokį smulkesnį padalijimą, įtraukti tarpines sumas arba naujus straipsnius. 3.   Balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių, žymimų arabiškais skaitmenimis, struktūra, nomenklatūra ir terminija prireikus pritaikoma prie specifinio įmonės veiklos pobūdžio. Valstybės narės gali reikalauti tokio pritaikymo ypatingam ekonomikos sektoriui priklausančių įmonių atveju.

Valstybės narės gali leisti ar reikalauti, kad balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai, žymimi arabiškais skaitmenimis, būtų susumuojami, kai jų suma yra nereikšminga siekiant parodyti tikrą ir teisingą įmonės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno (nuostolių) vaizdą arba kai toks susumavimas atliekamas dėl didesnio aiškumo, su sąlyga, kad taip susumuoti straipsniai būtų atskirai aptariami finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

4.   Nukrypdamos nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalių, valstybės narės gali riboti įmonės galimybes nukrypti nuo pagal III–VI prieduose nustatytų formų tiek, kiek tai būtina finansines ataskaitas teikiant elektroniniu būdu. 5.   Kiekvieno balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnio atžvilgiu nurodoma finansinių metų, su kuriais yra susijęs balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, suma ir su atitinkamu ankstesnių finansinių metų straipsniu susijusi suma. Kai tos sumos nėra palyginamos, valstybės narės gali reikalauti, kad ankstesnių finansinių metų suma būtų koreguojama. Visi sumų nepalyginamumo ar koregavimo atvejai nurodomi finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte su paaiškinimais. 6.   Valstybės narės gali leisti arba reikalauti pakeisti balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų formas, kad būtų parodytas pelno paskirstymas arba nuostolio padengimas. 7.  

Kitų įmonių akcijų paketus įtraukiant į metines finansines ataskaitas:

a) 

valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad kitų įmonių akcijų paketai į apskaitą būtų įtraukiami naudojant nuosavybės metodą, numatytą 27 straipsnyje, atsižvelgiant į esminį koregavimą dėl metinių finansinių ataskaitų ypatingų požymių, palyginti su konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis;

b) 

valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad kitų įmonių akcijų paketams priskirtina pelno (nuostolių) dalimi pelno (nuostolių) ataskaitoje būtų pripažįstama tik suma, atitinkanti jau gautų dividendų arba dividendų, kuriuos sumokėti gali būti pareikalauta, sumą; ir

c) 

jei pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažinta kitų įmonių akcijų paketams priskirtina pelno dalis viršija jau gautų dividendų arba dividendų, kuriuos sumokėti gali būti pareikalauta, sumą, skirtumo suma įrašoma į rezervą, kurio negalima paskirstyti akcininkams.

10 straipsnis

Balanso formos pateikimas

Balansui pateikti valstybės narės nustato naudoti vieną arba abi III ir IV prieduose nustatytas formas. Jeigu valstybė narė nustato, kad galima naudoti abi formas, ji leidžia įmonėms pasirinkti, kurią iš nustatytų formų naudoti.

11 straipsnis

Alternatyvus balanso pateikimas

Valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad įmonės arba tam tikrų klasių įmonės straipsnius, išskirdamos einamuosius ir neeinamuosius straipsnius, pateiktų kitokia forma, nei nustatyta III ir IV prieduose, su sąlyga, kad pateikiama informacija būtų bent jau tokia pati kaip ir ta, kuri pateikiama pagal III ir IV priedus.

12 straipsnis

Specialiosios nuostatos, susijusios su tam tikrais balanso straipsniais

1.   Jeigu turtas arba įsipareigojimas susijęs su daugiau nei vienu balanso straipsniu, jo ryšys su kitais straipsniais paaiškinamas arba tame straipsnyje, kuriame tas turtas ar įsipareigojimas įrašytas, arba finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. 2.   Savos akcijos ir susijusių įmonių akcijos rodomos tik tam skirtuose straipsniuose. 3.   Turtas pagal paskirtį priskiriamas ilgalaikiam arba trumpalaikiam. 4.   Teisės į nekilnojamąjį turtą ir kitos panašios nacionalinės teisės aktuose numatytos teisės parodomos straipsnyje „Žemė ir pastatai“. 5.   Ilgalaikio turto, kurio naudingo ekonominio tarnavimo laikas yra ribotas, įsigijimo vertė arba gamybos savikaina, arba perkainota vertė, kai taikoma 7 straipsnio 1 dalis, mažinama, koreguojant tas vertes sumomis, apskaičiuojamomis taip, kad tokio turto vertė būtų sistemingai nurašoma per jo naudingo ekonominio tarnavimo laiką. 6.  

Ilgalaikio turto vertės koregavimas priklauso nuo šių sąlygų:

a) 

valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad būtų koreguojama finansinio ilgalaikio turto vertė, kad balanso datą jis būtų vertinamas mažesne suma;

b) 

ir riboto, ir neriboto naudingo ekonominio tarnavimo laiko ilgalaikio turto vertė koreguojama taip, kad balanso datą jis būtų vertinamas mažesne suma, jeigu tikimasi, kad jo vertės sumažėjimas nebus laikinas;

c) 

a ir b punktuose minimas vertės koregavimas įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą ir, jeigu šioje ataskaitoje tas koregavimas neparodomas atskirame straipsnyje, jis atskirai nurodomas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte;

d) 

vertinti mažesne verte, kaip numatyta a ir b punktuose, nebeleidžiama, jeigu nebėra priežasčių, dėl kurių atitinkamos vertės buvo koreguojamos; ši nuostata netaikoma prestižo vertės koregavimui.

7.   Trumpalaikio turto vertė koreguojama, stengiantis parodyti jį mažesne rinkos verte arba tam tikrais atvejais kita mažesne verte, kuria tas turtas vertinamas balanso datą.

Vertinti mažesne verte, kaip numatyta pirmoje pastraipoje, nebeleidžiama, jeigu nebėra priežasčių, dėl kurių atitinkamos vertės buvo koreguojamos.

8.   Valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad į gamybos savikainą būtų įskaičiuojamos palūkanos už ilgalaikio arba trumpalaikio turto gamybai finansuoti pasiskolintą kapitalą, jeigu tos palūkanos yra susijusios su gamybos laikotarpiu. Pritaikius šią nuostatą, tai nurodoma finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. 9.   Valstybės narės gali leisti vienarūšių prekių atsargų bei visų substitutų, įskaitant investicijas, įsigijimo kainą ar gamybos savikainą skaičiuoti vidutinių svertinių kainų pagrindu, taikant metodą „pirmas į, pirmas iš“ (FIFO), metodą „paskutinis į, pirmas iš“ (LIFO) ar metodą, atspindintį bendrai pripažintą geriausią praktiką. 10.   Jeigu avansu grąžintinos skolos sumos yra didesnės už gautas sumas, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad jų skirtumas būtų rodomas kaip turtas. Šis skirtumas atskirai nurodomas balanse arba finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Kasmet nurašoma tam tikra pagrįstai nustatyta to skirtumo dalis, ir ne vėliau kaip iki skolos grąžinimo datos tas skirtumas visiškai nurašomas. 11.   Nematerialusis turtas nurašomas per jo naudingo ekonominio tarnavimo laiką.

Išskirtiniais atvejais, kai prestižo naudingo tarnavimo laikas ir plėtros išlaidos negali būti patikimai apskaičiuoti, toks turtas nurašomas per valstybės narės nustatytą ilgiausią laikotarpį. Tas ilgiausias laikotarpis nėra trumpesnis nei penkeri metai ir neviršija 10 metų. Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiamas prestižo nurašymo laikotarpio paaiškinimas.

Jeigu nacionalinės teisės aktais leidžiama plėtros išlaidas rodyti dalyje „Turtas“, ir plėtros išlaidos nėra visiškai nurašytos, valstybės narės reikalauja, kad pelnas nebūtų skirstomas, išskyrus tą atvejį, kai paskirstymui skirtų rezervų ir ankstesnių metų pelno suma yra bent jau lygi nenurašytai išlaidų sumai.

Jeigu pagal nacionalinės teisės aktus leidžiama formavimo išlaidas rodyti dalyje „Turtas“, jos nurašomos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį. Tokiu atveju valstybės narės reikalauja, kad formavimo išlaidoms būtų taikoma mutatis mutandis trečia pastraipa.

Išimtiniais atvejais valstybės narės gali leisti nukrypti nuo trečios ir ketvirtos pastraipų. Tokie nukrypimai ir jų priežastys nurodomi finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

12.   Atidėjiniais padengiami aiškios kilmės įsipareigojimai, jeigu balanso datą yra tikėtina, kad reikės juos įvykdyti, arba aišku, kad reikės juos įvykdyti, tik neaišku, kokio dydžio jie bus arba kada juos reikės įvykdyti.

Valstybės narės taip pat gali leisti sudaryti atidėjinius, skirtus aiškios kilmės išlaidoms padengti, jeigu balanso datą yra tikėtina, kad jos bus patirtos, arba aišku, kad jos bus patirtos, tik neaišku, kokio dydžio jos bus arba kada jos bus patirtos.

Balanso datą atidėjinys atitinka tiksliausią išlaidų, kurios, tikėtina, bus patirtos, įvertį arba įsipareigojimo atveju – tiksliausią sumos, reikalingos, kad tas įsipareigojimas būtų įvykdytas, įvertį. Atidėjiniai nenaudojami turto vertei koreguoti.

13 straipsnis

Pelno (nuostolių) ataskaitos forma

1.   Pelno (nuostolių) ataskaitai pateikti valstybės narės nustato naudoti vieną arba abi V ir VI prieduose nustatytas pelno (nuostolių) ataskaitų formas. Jeigu valstybė narė nustato, kad galima naudoti abi formas, ji gali leisti įmonėms pasirinkti, kurią iš nustatytų formų naudoti. 2.   Nukrypdamos nuo 4 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad visos įmonės ar kai kurių klasių įmonės vietoj pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių pagal V ir VI prieduose nustatytų savo veiklos rezultatų ataskaitą, su sąlyga, kad pateikiama informacija yra bent jau tokia pati kaip ir ta, kurios reikalaujama pagal V ir VI priedus.

14 straipsnis

Mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomi supaprastinimai

1.  

Valstybės narės gali leisti mažosioms įmonėms rengti sutrumpintus balansus, kuriuose rodomi tik III ir IV prieduose raidėmis ir romėniškais skaitmenimis pažymėti straipsniai, atskirai nurodant:

a) 

III priedo „Turtas“ D.II straipsnio skliaustuose reikalaujamą informaciją ir dalies „Kapitalas, rezervai ir įsipareigojimai“ C straipsnyje reikalaujamą informaciją, kiekvienu atveju nurodant agreguotą sumą; arba

b) 

IV priedo D.II straipsnio skliaustuose reikalaujamą informaciją.

2.  

Valstybės narės gali leisti mažosioms ir vidutinėms įmonėms rengti sutrumpintas pelno (nuostolių) ataskaitas laikantis šių apribojimų:

a) 

V priede nurodytos ataskaitos formos 1–5 straipsniai gali būti sujungti į vieną straipsnį „Bendrasis pelnas (nuostoliai)“;

b) 

VI priede nurodytos ataskaitos formos 1, 2, 3 ir 6 straipsniai gali būti sujungti į vieną straipsnį „Bendrasis pelnas (nuostoliai)“.

4

SKYRIUS

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

15 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto

Kai balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos aiškinamasis raštas pateikiamas pagal šį skyrių, informacija aiškinamajame rašte pateikiama tokia pat tvarka, kokia straipsniai pateikti balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje.

16 straipsnis

Visoms įmonėms aktualus finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto turinys

1.  

Be informacijos, kurios reikalaujama pagal kitas šios direktyvos nuostatas, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte visos įmonės atskleidžia šią informaciją:

a) 

taikomą apskaitos politiką;

b) 

kai ilgalaikis turtas vertinamas perkainota verte, lentelę, kurioje parodomi:

i) 

perkainojimo rezervo pokyčiai per finansinius metus, paaiškinant joje nurodytų straipsnių apmokestinimo tvarką, ir

ii) 

balansinė vertė balanse, kuri būtų pripažinta, jei ilgalaikis turtas nebūtų buvęs perkainotas;

c) 

kai finansinės priemonės ir (arba) turtas, kuris nėra finansinė priemonė, vertinami tikrąja verte:

i) 

svarbias prielaidas, sudariusias vertinimo modelių ir būdų pagrindą, kai tikroji vertė buvo nustatyta pagal 8 straipsnio 7 dalies b punktą,

ii) 

kiekvienos kategorijos finansinių priemonių ar turto, kuris nėra finansinė priemonė, tikrąją vertę, vertės pokyčius, tiesiogiai įtrauktus į pelno (nuostolių) ataskaitą, taip pat pokyčius, įtrauktus į tikrosios vertės rezervą,

iii) 

informaciją apie kiekvienos rūšies išvestinių finansinių priemonių mastą ir pobūdį, įskaitant svarbias sąlygas, kurios gali paveikti būsimų pinigų srautų dydį, pasiskirstymą per tam tikrą laiką ir užtikrintumą, ir

iv) 

lentelę, kurioje parodomi tikrosios vertės rezervo pokyčiai per finansinius metus;

d) 

bendrą visų finansinių įsipareigojimų, garantijų ar neapibrėžtųjų straipsnių, neįtrauktų į balansą, sumą, nurodant visų pateiktų vertingų užstatų pobūdį ir formą; atskirai atskleidžiami visi įsipareigojimai, susiję su pensijomis ir susijusiomis arba asocijuotosiomis įmonėmis;

e) 

administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariams išmokėtų avansų ir suteiktų paskolų sumą, nurodant palūkanų normas, pagrindines sąlygas ir visas sugrąžintas, nurašytas arba atsisakytas sumas, taip pat jų vardu prisiimtus įsipareigojimus bet kurios rūšies garantijų forma, nurodant bendrą sumą kiekvienai kategorijai;

f) 

atskirų pajamų arba sąnaudų straipsnių, kurie yra išskirtinai dideli ar dažni, sumą ir pobūdį;

g) 

sumas, kurias įmonė yra skolinga ir turi grąžinti vėliau kaip po penkerių metų, taip pat visas įmonės gautas paskolas, už kurias įmonė yra pateikusi vertingą užstatą, nurodant užstato pobūdį ir formą; ir

h) 

vidutinį darbuotojų skaičių finansiniais metais.

2.   Valstybės narės gali mutatis mutandis reikalauti, kad mažosios įmonės atskleistų 17 straipsnio 1 dalies a, m, p, q ir r punktuose reikalaujamą informaciją.

Taikant pirmą pastraipą, pagal 17 straipsnio 1 dalies p punktą reikalaujama pateikti informacija apima tik tame punkte nurodytų susitarimų pobūdį ir verslo tikslą.

Taikant pirmą pastraipą, pagal 17 straipsnio 1 dalies r punktą reikalaujama pateikti informacija apima tik sandorius, sudarytus su to punkto ketvirtoje pastraipoje išvardytomis šalimis.

3.   Valstybės narės nereikalauja, kad mažosios įmonės atskleistų daugiau informacijos, nei reikalaujama ar leidžiama šiame straipsnyje.

17 straipsnis

Papildoma informacija, kurią turi atskleisti vidutinės bei didžiosios įmonės ir viešojo intereso įmonės

1.  

Be informacijos, kurios reikalaujama pagal 16 straipsnį ir kitas šios direktyvos nuostatas, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte vidutinės bei didžiosios įmonės ir viešojo intereso įmonės atskleidžia šią informaciją:

a) 

įvairių ilgalaikio turto straipsnių atveju:

i) 

įsigijimo kainą arba gamybos savikainą, arba, jei taikytas alternatyvus vertinimo pagrindas, tikrąją vertę arba perkainotą vertę finansinių metų pradžioje ir pabaigoje,

ii) 

per finansinius metus įsigyto, parduoto ar perduoto turto vertę,

iii) 

sukaupto vertės koregavimo sumą finansinių metų pradžioje ir pabaigoje,

iv) 

per finansinius metus priskaičiuotą vertės koregavimą,

v) 

sukaupto vertės koregavimo pokyčius, susijusius su per finansinius metus įsigytu, parduotu ir perduotu turtu, ir

vi) 

kai palūkanos kapitalizuojamos pagal 12 straipsnio 8 dalį, per finansinius metus kapitalizuotą sumą.

b) 

jeigu ilgalaikio arba trumpalaikio turto vertė koreguojama tik mokesčių tikslais, koregavimo sumas ir priežastis;

c) 

jei finansinės priemonės vertinamos įsigijimo kaina arba gamybos savikaina:

i) 

kiekvienos išvestinių finansinių priemonių rūšies atveju:

—  priemonių tikrąją vertę, jei tokią vertę galima nustatyti taikant kurį nors iš 8 straipsnio 7 dalies a punkte nustatytų metodų, ir —  informaciją apie priemonių mastą ir pobūdį; ii) 

finansinio ilgalaikio turto, jeigu to turto vertė viršija jo tikrąją vertę, atveju:

—  atskiro turto arba atitinkamų atskiro turto grupių balansinę vertę ir tikrąją vertę ir —  balansinės vertės nesumažinimo priežastis, įskaitant įrodymų, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad balansinė vertė bus atkurta, pobūdį; d) 

atlygio, už finansinius metus išmokėto administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariams pagal jų pareigas, sumą ir visus atsirandančius ar prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su senatvės pensijomis buvusiems minėtų organų nariams, nurodant bendrą sumą kiekvienai organo kategorijai.

Valstybės narės gali nereikalauti atskleisti tokios informacijos, jeigu dėl jos atskleidimo būtų galima nustatyti konkretaus tokio organo nario finansinę būklę;

e) 

vidutinį darbuotojų skaičių finansiniais metais, suskirstytą pagal kategorijas ir, jei tai atskirai nenurodyta pelno (nuostolių) ataskaitoje, personalo sąnaudas finansiniais metais, suskirstytas pagal darbo užmokestį, socialinio draudimo sąnaudas ir pensijų sąnaudas;

f) 

jei balanse pripažįstamas atidėtųjų mokesčių atidėjinys, atidėtųjų mokesčių likutį finansinių metų pabaigoje ir jo pokytį per finansinius metus;

g) 

visų įmonių, kurių akcijų paketą turi pati įmonė arba per asmenį, veikiantį savo vardu, bet įmonės naudai, pavadinimus ir registruotųjų būstinių adresus, nurodant turimo kapitalo dalį, kapitalo ir rezervų dydį ir tos įmonės paskutinių finansinių metų, kurių finansinės ataskaitos buvo patvirtintos, pelną (nuostolius); informacijos apie kapitalą ir rezervus bei pelną (nuostolius) galima nepateikti, jeigu atitinkama įmonė neskelbia savo balanso ir jeigu įmonė jos nekontroliuoja.

Valstybės narės gali leisti informaciją, kurią reikalaujama atskleisti šio punkto pirmoje pastraipoje, pateikti pranešimo forma pagal Direktyvos 2009/101/EB 3 straipsnio 1 ir 3 dalis; pateikus tokį pranešimą, tai nurodoma finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Be to, valstybės narės gali leisti nepateikti tokios informacijos, jeigu dėl tos informacijos pobūdžio ją atskleidus būtų labai pakenkta kuriai nors iš įmonių, su kuriomis ji susijusi. Valstybės narės gali reikalauti, kad norint nepateikti tokios informacijos reikėtų gauti išankstinį administracinės arba teisminės institucijos leidimą. Kiekvienas toks informacijos nepateikimas nurodomas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte;

h) 

per finansinius metus pasirašytų akcijų skaičių ir nominaliąją vertę, arba jeigu nominaliosios vertės nėra – buhalterinę vertę, neviršijant įstatinio kapitalo dydžio, nedarant poveikio Direktyvos 2009/101/EB 2 straipsnio e punktui arba Direktyvos 2012/30/ES 2 straipsnio c ir d punktams kiek tai susiję su šio kapitalo dydžiu;

i) 

jeigu turima daugiau nei vienos rūšies akcijų, kiekvienos rūšies akcijų skaičių ir nominaliąją vertę, arba jeigu nominaliosios vertės nėra – kiekvienos rūšies akcijų buhalterinę vertę;

j) 

informaciją apie turimus akcijų nuosavybės pažymėjimus, konvertuojamąsias obligacijas, varantus, pasirinkimo sandorius ar panašius vertybinius popierius arba teises, nurodant jų skaičių ir jų suteikiamas teises;

k) 

kiekvienos iš įmonių, kurių įmonė yra neribotos atsakomybės narys, pavadinimą, pagrindinės ar registruotosios būstinės adresą ir teisinę formą;

l) 

įmonės, rengiančios didžiausios įmonių grupės, kuriai aptarta įmonė priklauso kaip patronuojamoji įmonė, konsoliduotąsias finansines ataskaitas, pavadinimą ir registruotosios būstinės adresą;

m) 

įmonės, rengiančios mažiausios įmonių grupės, kuriai aptarta įmonė priklauso kaip patronuojamoji įmonė ir kuri priklauso m punkte nurodytai įmonių grupei, konsoliduotąsias finansines ataskaitas, pavadinimą ir registruotosios būstinės adresą;

n) 

vietą, kur galima gauti m ir n punktuose nurodytų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kopijas, jeigu jas įmanoma gauti;

o) 

siūlomą pelno paskirstymą arba nuostolių padengimą arba tam tikrais atvejais pelno paskirstymą arba nuostolių padengimą;

p) 

įmonės susitarimų, neįtrauktų į balansą, pobūdį ir verslo tikslą, taip pat tų susitarimų finansinį poveikį įmonei, jeigu dėl tų susitarimų atsirandantys pavojai ar nauda yra reikšmingi ir jeigu tokius pavojus ar naudą būtina atskleisti siekiant įvertinti įmonės finansinę būklę;

q) 

po balanso datos įvykusių reikšmingų įvykių, neparodytų pelno (nuostolių) ataskaitoje arba balanse, pobūdį ir finansinį poveikį, ir

r) 

sandorius, kuriuos įmonė sudarė su susijusiomis šalimis, įskaitant tokių sandorių sumą, susijusių šalių santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti įmonės finansinę būklę. Informacija apie atskirus sandorius gali būti agreguojama pagal jų pobūdį, išskyrus atvejus, kai, norint suprasti susijusių šalių sandorių poveikį įmonės finansinei būklei, būtina atskira informacija.

Valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad būtų atskleidžiami tik tie sandoriai su susijusiomis šalimis, kurie nebuvo sudaryti įprastomis rinkos sąlygomis.

Valstybės narės gali leisti, kad būtų neatskleidžiami tarp vieno ar daugiau grupės narių sudaryti sandoriai, jei patronuojamosios įmonės, su kuriomis sudarytas sandoris, visiškai priklauso tokiam nariui.

Valstybės narės gali leisti, kad vidutinė įmonė atskleistų tik tuos sandorius su susijusiomis šalimis, kuriuos ji sudarė su:

i) 

savininkais, turinčiais įmonės akcijų paketą;

ii) 

įmonėmis, kurių akcijų paketą turi pati įmonė, ir

iii) 

įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organų nariais.

2.  

Valstybės narės neprivalo taikyti 1 dalies g punkto savo nacionalinės teisės aktais reglamentuojamai įmonei, kuri yra patronuojančioji įmonė, šiais atvejais:

a) 

jeigu įmonė, kurios akcijų paketą turi ta patronuojančioji įmonė, kaip nurodyta 1 dalies g punkte, yra įtraukta į tos patronuojančiosios įmonės rengiamas konsoliduotąsias finansines ataskaitas arba į didesnės įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, kaip nurodyta 23 straipsnio 4 dalyje;

b) 

jeigu ta patronuojančioji įmonė yra parodžiusi tą akcijų paketą savo metinėse finansinėse ataskaitose pagal 9 straipsnio 7 dalį arba savo konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, parengtose pagal 27 straipsnio 1–8 dalis.

18 straipsnis

Papildoma informacija, kurią turi atskleisti didžiosios įmonės ir viešojo intereso įmonės

1.  

Be informacijos, kurios reikalaujama pagal 16 ir 17 straipsnius ir kitas šios direktyvos nuostatas, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte didžiosios įmonės ir viešojo intereso įmonės atskleidžia šią informaciją:

a) 

grynąsias pajamas, sugrupuotas pagal veiklos rūšis ir geografines rinkas, jeigu tos veiklos rūšys ir geografinės rinkos viena nuo kitos smarkiai skiriasi, atsižvelgiant į gaminių pardavimo ir paslaugų teikimo organizavimo būdus, ir

b) 

visus finansinių metų mokesčius, sumokėtus kiekvienam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei už teisės aktų nustatytą metinių finansinių ataskaitų auditą, ir visus mokesčius, sumokėtus kiekvienam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei už kitas užtikrinimo paslaugas, mokesčių konsultavimo paslaugas ir kitas ne audito paslaugas.

2.   Valstybės narės gali leisti nepateikti 1 dalies a punkte nurodytos informacijos, jeigu tos informacijos atskleidimas labai pakenktų įmonei. Valstybės narės gali reikalauti, kad norint nepateikti tokios informacijos reikėtų gauti išankstinį administracinės arba teisminės institucijos leidimą. Kiekvienas toks informacijos nepateikimas nurodomas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. 3.   Valstybės narės gali numatyti, kad 1 dalies b punktas netaikomas įmonės metinėms finansinėms ataskaitoms, kai ta įmonė įtraukta į pagal 22 straipsnį reikalaujamas parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas su sąlyga, kad tokia informacija pateikiama konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

5

SKYRIUS

VADOVYBĖS PRANEŠIMAS

19 straipsnis

Vadovybės pranešimo turinys

1.   Vadovybės pranešime pateikiama teisinga įmonės veiklos ir jos būklės pokyčių ir rezultatų apžvalga, kartu aprašant pagrindinę riziką ir neaiškumus, su kuriais ji susiduria.

Apžvalga – tai subalansuota ir išsami įmonės veiklos ir jos būklės pokyčių ir rezultatų analizė, atlikta atsižvelgiant į veiklos mastą ir sudėtingumą.

Tiek, kiek tai reikalinga siekiant suprasti įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus ar būklę, analizuojami ir finansiniai, ir tam tikrais atvejais nefinansiniai pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, susiję su konkrečia veikla, be kita ko, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija. Pateikiant analizę vadovybės pranešime tam tikrais atvejais pateikiamos nuorodos į sumas, apie kurias pranešama metinėse finansinėse ataskaitose, ir jų papildomi paaiškinimai.

▼M9

Įmonės, kurių grynoji apyvarta ir vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija atitinkamai 450 000 000  EUR ir 1 000  darbuotojų, teikia informaciją apie pagrindinius nematerialiuosius išteklius ir paaiškina, kaip įmonės verslo modelis iš esmės priklauso nuo tokių išteklių ir kaip tokie ištekliai yra įmonės vertės kūrimo šaltinis.

▼B

2.  

Vadovybės pranešime taip pat nurodoma:

a) 

numatomos įmonės plėtros kryptys ateityje;

b) 

mokslinių tyrimų ir plėtros veikla;

c) 

informacija apie nuosavų akcijų įsigijimą pagal Direktyvos 2012/30/ES 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

d) 

įmonės filialų buvimas ir

e) 

kai įmonė naudoja finansines priemones ir jos yra reikšmingos vertinant jos turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir pelną arba nuostolius:

i) 

įmonės finansinės rizikos valdymo tikslai ir politika, įskaitant jos kiekvienos svarbesnės prognozuojamo sandorio rūšies, kuriai taikoma draudimo nuo rizikos apskaita, draudimo nuo rizikos politiką, ir

ii) 

įmonės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos pozicija.

3.   Valstybės narės gali atleisti mažąsias įmones nuo prievolės rengti vadovybės pranešimus, jeigu jos reikalauja, kad informacija, nurodyta Direktyvos 2012/30/ES 24 straipsnio 2 dalyje ir susijusi su įmonės įsigytomis savomis akcijomis, būtų pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. 4.   Valstybės narės gali atleisti mažąsias ir vidutines įmones nuo 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytos prievolės, kiek tai susiję su nefinansine informacija.

▼M4

19a straipsnis

Informacijos apie tvarumą teikimas

1.   ►M9  Įmonės, kurių grynoji apyvarta ir vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija atitinkamai 450 000 000  EUR ir 1 000 darbuotojų, į vadovybės pranešimą įtraukia informaciją, reikalingą įmonės poveikiui tvarumo klausimams suprasti, ir informaciją, reikalingą poveikiui, kurį įmonės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei turi tvarumo klausimai, suprasti. ◄

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija turi būti aiškiai identifikuojama specialiame vadovybės pranešimo skirsnyje.

2.  

1 dalyje nurodytoje informacijoje visų pirma pateikiama:

a) 

trumpas įmonės verslo modelio bei strategijos aprašymas, be kita ko, nurodant:

i) 

įmonės verslo modelio bei strategijos atsparumą rizikai, susijusiai su tvarumo klausimais;

ii) 

įmonės galimybes, susijusias su tvarumo klausimais;

iii) 

įmonės planus, įskaitant įgyvendinimo veiksmus ir susijusius finansinius ir investicijų planus, kuriais užtikrinama, kad įmonės verslo modelis ir strategija būtų suderinami su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimu priimtu Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (Paryžiaus susitarime) nustatytu tikslu apriboti visuotinį atšilimą 1,5 °C ir poveikio klimatui neutralumo tikslu iki 2050 m., kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 ( 12 ), ir, kai aktualu, tai, kokį poveikį įmonei daro su anglimis, nafta ir dujomis susijusi veikla;

iv) 

tai, kaip įmonės verslo modelyje bei strategijoje atsižvelgiama į įmonės suinteresuotųjų subjektų interesus ir įmonės poveikį tvarumo klausimams;

v) 

tai, kaip įmonės strategija įgyvendinta atsižvelgiant į tvarumo klausimus;

b) 

įmonės per tam tikrą laiką pasiektinų nustatytų tikslų, susijusių su tvarumo klausimais, įskaitant, kai aktualu, absoliutaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus bent 2030 ir 2050 m. ir padarytos pažangos siekiant tų tikslų aprašymas ir pareiškimas, ar įmonės tikslai, susiję su aplinkos veiksniais, yra pagrįsti įtikinamais moksliniais įrodymais;

c) 

administracinio, valdymo ir priežiūros organų vaidmens tvarumo klausimais aprašymas ir jų ekspertinių žinių ir įgūdžių, kurių reikia tam vaidmeniui atlikti, arba tokių organų galimybės naudotis tokiomis žiniomis ir įgūdžiais, aprašymas;

d) 

įmonės politikos, susijusios su tvarumo klausimais, aprašymas;

e) 

informacija apie esamas paskatų sistemas, siūlomas su tvarumo klausimais susijusių administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariams;

f) 

toliau nurodytų dalykų aprašymas:

i) 

išsamaus patikrinimo proceso, įmonės įgyvendinamo tvarumo klausimais ir, kai taikytina, laikantis Sąjungos reikalavimų įmonėms vykdyti išsamaus patikrinimo procesą;

ii) 

pagrindinio faktinio arba galimo neigiamo poveikio, susijusio su įmonės veikla ir jos vertės grandine, įskaitant jos produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę, veiksmus, kurių imtasi tam poveikiui nustatyti ir stebėti, ir kito neigiamo poveikio, kurį įmonė turi nustatyti pagal kitus Sąjungos reikalavimus įmonėms vykdyti išsamaus patikrinimo procesą;

iii) 

visų veiksmų, kurių įmonė ėmėsi siekdama užkirsti kelią faktiniam arba galimam neigiamam poveikiui, jį sušvelninti, ištaisyti ir pašalinti, ir tokių veiksmų rezultatų;

g) 

pagrindinės rizikos įmonei, susijusios su tvarumo klausimais, įskaitant įmonės pagrindinę priklausomybę nuo tų klausimų, ir tos rizikos valdymo būdų aprašymas;

h) 

rodikliai, susiję su a–g punktuose nurodyta atskleidžiama informacija.

Įmonės pateikia informaciją apie procesą, kurio laikytasi nustatant informaciją, įtrauktą į vadovybės pranešimą pagal šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija apima informaciją, susijusią su atitinkama trumpalaike, vidutinės trukmės ir ilgalaike perspektyva.

3.   Kai taikytina, 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija apima informaciją apie įmonės veiklą ir jos vertės grandinę, įskaitant produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę.

▼M9

Trečioje, ketvirtoje ir penktoje pastraipose vartojamų terminų apibrėžtys:

a) 

informaciją teikianti įmonė – įmonė, privalanti teikti informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį;

b) 

saugoma įmonė – įmonė:

i) 

kurios vidutinis darbuotojų skaičius per praėjusius finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 1 000  darbuotojų ir

ii) 

kuri yra informaciją teikiančios įmonės vertės grandinėje;

c) 

savanoriški standartai – savanoriškai taikomi standartai, kaip nurodyta 29ca straipsnyje.

Informaciją teikiančios įmonės gali remtis savo vertės grandinės įmonių savideklaracija, kad nustatytų, ar jos yra saugomos įmonės. Informaciją teikiančios įmonės neprivalo imtis veiksmų informacijai tokioje savideklaracijoje patikrinti. Tačiau jos nesiremia savideklaracija, jei joms žinoma arba galima pagrįstai tikėtis, kad joms yra žinoma, jog deklaracija yra akivaizdžiai neteisinga.

Saugomos įmonės, atsakydamos į prašymą, pateiktą tvarumo atskaitomybės tikslais, kaip reikalaujama šioje direktyvoje, turi teisę atsisakyti pateikti platesnės apimties informacijos, nei ta, kuri nurodyta savanoriškuose standartuose. Be to:

a) 

nustatydamos sutartinius ir kitokius susitarimus, kuriais siekiama įvykdyti šioje direktyvoje nustatytus tvarumo atskaitomybės reikalavimus, informaciją teikiančios įmonės negali reikalauti, kad saugomos įmonės pateiktų platesnės apimties informacijos, nei ta, kuri nurodyta savanoriškuose standartuose;

b) 

jokia a punktui prieštaraujanti sutartinė nuostata negali būti privaloma, tačiau tai nedaro poveikio likusių sutarties nuostatų privalomam pobūdžiui;

c) 

tais atvejais, kai informaciją teikianti įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai prašo saugomų įmonių pateikti informaciją tvarumo atskaitomybės tikslais, kaip reikalaujama šioje direktyvoje, ir kai dalis tos informacijos arba ji visa yra platesnės apimties nei ta, kuri nurodyta savanoriškuose standartuose, ta informaciją teikianti įmonė užtikrina, kad saugomos įmonės būtų informuotos apie:

i) 

tai, kuri informacija yra platesnės apimties nei ta, kuri nurodyta savanoriškuose standartuose, ir

ii) 

saugomos įmonės teisės aktų nustatytą teisę atsisakyti pateikti tą informaciją;

d) 

laikoma, kad informaciją teikiančios įmonės, kurios teikia būtiną vertės grandinės informaciją iš saugomų įmonių neteikdamos platesnės apimties informacijos nei ta, kuri nurodyta savanoriškuose standartuose, įvykdė pirmoje pastraipoje nustatytą pareigą teikti vertės grandinės informaciją.

Jokia ketvirtos pastraipos nuostata:

a) 

nedaro poveikio prašymams pateikti informaciją kitais nei tvarumo atskaitomybės tikslais, kaip reikalaujama šioje direktyvoje, įskaitant prašymus dėl reikalavimų Sąjungos įmonėms atlikti išsamaus patikrinimo procesą vykdymo tikslais, arba

b) 

jokiai vertės grandinės įmonei nenustato ir nereiškia pareigos teikti informaciją apie tvarumą.

Pirmuosius trejus metus, kuriais taikomi tvarumo atskaitomybės reikalavimai pagal 1 dalį, ir tuo atveju, kai įmonė neturi visos reikiamos informacijos apie savo vertės grandinę, ji paaiškina, kokias pastangas ji įdėjo siekdama gauti reikiamą informaciją apie savo vertės grandinę, priežastis, kodėl nebuvo galima gauti visos reikiamos informacijos, ir planus, kaip ji ateityje ketina gauti visą reikiamą informaciją. Pasibaigus tam trejų metų pereinamajam laikotarpiui, įmonė turi laikytis vertės grandinės informacijos teikimo reikalavimų, naudodama atitinkamai informaciją, tiesiogiai gautą iš jos vertės grandinės įmonių, arba tai informacijai taikomus įverčius.

▼M9 —————

▼M4

Kai taikytina, 1 ir 2 dalyse nurodytoje informacijoje taip pat pateikiamos ir papildomai paaiškinamos nuorodos į kitą informaciją, įtrauktą į vadovybės pranešimą pagal 19 straipsnį, ir į sumas, nurodytas metinėse finansinėse ataskaitose.

▼M9

Įmonės, teikdamos 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, gali neįtraukti šios informacijos:

a) 

išimtiniais atvejais informacijos, kurios atskleidimas stipriai pakenktų įmonės komercinei padėčiai, jei tenkinamos šios sąlygos:

i) 

toks neįtraukimas netrukdo teisingai ir subalansuotai suprasti įmonės veiklos pokyčių, veiklos rezultatų ir būklės arba jos pagrindinės rizikos ar pagrindinio poveikio;

ii) 

įmonė yra nustačiusi, kad neįmanoma atskleisti informacijos tokiu būdu, kuris leistų jai pasiekti atskleidimo reikalavimo tikslus, stipriai nepakenkiant įmonės komercinei padėčiai, pavyzdžiui, agreguotu lygmeniu;

iii) 

įmonė atskleidžia tai, kad ji pasinaudojo šioje pastraipoje nustatyta išimtimi, ir

iv) 

įmonė kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš naujo įvertina, ar informacija vis dar gali būti neįtraukta;

b) 

informacijos, susijusios su intelektiniu kapitalu, intelektine nuosavybe, praktine patirtimi, technologine informacija arba inovacijų rezultatais, kuri būtų laikoma komercine paslaptimi, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 ( 13 ) 2 straipsnio 1 punkte, jei tenkinamos šios sąlygos:

i) 

įmonė atskleidžia tai, kad ji pasinaudojo šioje pastraipoje nustatyta išimtimi, ir

ii) 

įmonė kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš naujo įvertina, ar informacija vis dar gali būti neįtraukta;

c) 

įslaptintos informacijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/2418 ( 14 ) 2 straipsnio 7 punkte, jei tenkinamos šios sąlygos:

i) 

įmonė atskleidžia tai, kad ji pasinaudojo šioje pastraipoje nustatyta išimtimi, ir

ii) 

įmonė kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš naujo įvertina, ar informacija vis dar gali būti neįtraukta;

d) 

kitos informacijos, kuri turi būti apsaugota nuo neleistinos prieigos ar atskleidimo dėl pareigų, nustatytų kituose Sąjungos teisės aktuose arba nacionalinėje teisėje, arba siekiant užtikrinti fizinio asmens privatumą ar saugumą arba juridinio asmens saugumą, jei tenkinamos šios sąlygos:

i) 

įmonė atskleidžia tai, kad ji pasinaudojo šioje pastraipoje nustatyta išimtimi, ir

ii) 

įmonė kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš naujo įvertina, ar informacija vis dar gali būti neįtraukta;

▼M4

4.   Įmonės šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytą informaciją praneša laikydamosi pagal 29b straipsnį priimtų informacijos apie tvarumą teikimo standartų. 5.   Įmonės vadovybė tinkamu lygmeniu informuoja darbuotojų atstovus ir su jais aptaria susijusią informaciją ir informacijos apie tvarumą gavimo bei patikrinimo būdus. Darbuotojų atstovų nuomonė prireikus perduodama atitinkamiems administraciniams, valdymo ar priežiūros organams.

▼M9 —————

▼M4

8.   Laikoma, kad įmonės, kurios laikosi šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, ir įmonės, kurios naudojasi šio straipsnio 6 dalyje nurodyta nukrypti leidžiančia nuostata, įvykdė 19 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatytą reikalavimą. 9.   Jei tenkinamos šios dalies antroje pastraipoje nustatytos sąlygos, įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė, yra atleidžiama nuo 1–4 dalyse nurodytų reikalavimų (toliau – patronuojamoji įmonė, kuriai netaikomi reikalavimai), jeigu tokia įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į konsoliduotąjį patronuojančiosios įmonės vadovybės pranešimą, parengtą laikantis 29 ir 29a straipsnių. Įmonė, kuri yra patronuojančiosios įmonės, įsisteigusios trečiojoje valstybėje, patronuojamoji įmonė, taip pat atleidžiama nuo šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, jeigu tokia įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į tos patronuojančiosios įmonės, kuri įsteigta trečiojoje valstybėje, konsoliduotąją informaciją apie tvarumą ir jeigu ši konsoliduotoji informacija apie tvarumą yra parengta laikantis informacijos apie tvarumą teikimo standartų, priimtų pagal 29b straipsnį, arba būdu, lygiaverčiu tiems informacijos apie tvarumą teikimo standartams, kaip nustatyta pagal Komisijos įgyvendinimo aktą dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo, priimto pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB ( 15 ) 23 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą.

Pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis taikoma laikantis šių sąlygų:

a) 

patronuojamosios įmonės, kuriai netaikomi reikalavimai, vadovybės pranešime pateikiama visa ši informacija:

i) 

patronuojančiosios įmonės, teikiančios informaciją grupės lygmeniu pagal šį straipsnį arba būdu, lygiaverčiu pagal šios direktyvos 29b straipsnį priimtiems informacijos apie tvarumą teikimo standartams, kaip nustatyta pagal Komisijos įgyvendinimo aktą dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo, priimto pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, pavadinimas ir registruota buveinė;

ii) 

interneto nuorodos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą arba, kai taikytina, į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąją informaciją apie tvarumą, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, ir į šios direktyvos 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą užtikrinimo nuomonę arba į šios pastraipos b punkte nurodytą užtikrinimo nuomonę;

iii) 

informacija, kad įmonei netaikomi šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyti reikalavimai;

b) 

kai patronuojančioji įmonė yra įsteigta trečiojoje valstybėje, jos konsoliduotoji informacija apie tvarumą ir užtikrinimo nuomonė dėl konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo, kurią pareiškė vienas ar daugiau asmenų arba įmonių, kurie pagal patronuojančiajai įmonei taikomą teisę įgalioti pareikšti užtikrinimo nuomonę dėl informacijos apie tvarumą, skelbiamos pagal šios direktyvos 30 straipsnį ir laikantis valstybės narės, kurios teisė taikoma patronuojamajai įmonei, kuriai netaikomi reikalavimai, teisės aktų;

c) 

jei patronuojančioji įmonė įsteigta trečiojoje valstybėje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 ( 16 ) 8 straipsnyje nustatyta atskleistina informacija, apimanti Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės, kuriai netaikomi reikalavimai, ir jos patronuojamųjų įmonių, kurioms netaikomi reikalavimai, vykdomą veiklą, įtraukiama į patronuojamosios įmonės, kuriai netaikomi reikalavimai, vadovybės pranešimą arba į trečiojoje valstybėje įsteigtos patronuojančiosios įmonės parengtą konsoliduotąją informaciją apie tvarumą.

Valstybė narė, kurios teisės aktais reglamentuojama patronuojamoji įmonė, kuriai netaikomi reikalavimai, gali reikalauti, kad patronuojančiosios įmonės konsoliduotasis vadovybės pranešimas arba, kai taikytina, konsoliduotoji informacija apie tvarumą būtų skelbiami jai priimtina kalba ir kad būtų pateiktas reikalaujamas vertimas į tą kalbą. Prie nepatvirtinto vertimo turi būti pridėtas atitinkamas pareiškimas.

Įmonėms, kurioms netaikomas reikalavimas parengti vadovybės pranešimą pagal 37 straipsnį, šios dalies antros pastraipos a punkto i–iii papunkčiuose nurodytos informacijos teikti neprivalo, jeigu tokios įmonės skelbia konsoliduotąjį vadovybės pranešimą pagal 37 straipsnį.

Taikant šios dalies pirmą pastraipą ir kai taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnis, šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos kredito įstaigos, nuolat susijusios su centrine įstaiga, kuri jas prižiūri Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, laikomos tos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.

Taikant šios dalies pirmą pastraipą šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytos draudimo įmonės, kurios priklauso grupei esant Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje nurodytiems finansiniams ryšiams ir kurioms taikoma grupės priežiūra pagal tos direktyvos 213 straipsnio 2 dalies a–c punktus, laikomos tos grupės patronuojančiosios įmonės patronuojamosiomis įmonėmis.

▼M9

10.   9 dalyje nustatyta išimtis taip pat taikoma viešojo intereso įmonėms, kurioms taikomi šio straipsnio reikalavimai.

▼B

20 straipsnis

Įmonės valdymo pareiškimas

1.  

2 straipsnio 1 punkto a papunktyje nurodytos įmonės į savo vadovybės pranešimą įtraukia įmonės valdymo pareiškimą. Toks pareiškimas pateikiamas kaip specialus vadovybės pranešimo skirsnis ir jame pateikiama bent ši informacija:

a) 

nuoroda į šiuos dalykus, kai taikytina:

i) 

įmonei taikomą įmonės valdymo kodeksą;

ii) 

įmonės valdymo kodeksą, kurį įmonė nusprendė taikyti savanoriškai;

iii) 

visą reikalingą informaciją apie įmonės valdymo praktiką, taikytą papildant nacionalinės teisės aktų reikalavimus.

Kai daroma nuoroda į i ar ii papunkčiuose nurodytą įmonės valdymo kodeksą, įmonė taip pat nurodo, kur galima rasti viešai paskelbtus atitinkamus tekstus; kai daroma nuoroda į iii papunktyje nurodytą informaciją, įmonė viešai paskelbia išsamią informaciją apie taikomą įmonės valdymo praktiką;

b) 

kai įmonė pagal nacionalinės teisės aktus nukrypsta nuo įmonės valdymo kodekso, nurodyto a punkto i arba ii papunktyje, įmonės paaiškinimas, nuo kurių įmonės valdymo kodekso dalių ji nukrypsta ir kodėl; jei įmonė nusprendžia nepateikti nuorodų į jokias a punkto i ar ii papunkčiuose minimo įmonės valdymo kodekso nuostatas, ji paaiškina tokio sprendimo motyvus;

c) 

su finansinės atskaitomybės procesu susijusių įmonės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų pagrindinių požymių aprašymas;

d) 

informacija, kuri yra reikalaujama 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų ( 17 ) 10 straipsnio 1 dalies c, d, f, h ir i punktuose, jei įmonei ta direktyva taikoma;

e) 

išskyrus atvejus, kai ši informacija jau numatyta nacionalinės teisės aktuose, akcininkų susirinkimo veikimo bei jo pagrindinių įgaliojimų aprašymas ir akcininkų teisių bei naudojimosi jomis aprašymas;

f) 

administracinio, valdymo ir priežiūros organų ir jų komitetų sudėtis ir veikimas, ir

▼M4

g) 

įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams taikomos įvairovės politikos, susijusios su lytimi ir kitais aspektais, kaip antai amžiumi, negalia arba išsilavinimu ir profesine patirtimi, aprašymas, nurodant tos įvairovės politikos tikslus, įgyvendinimo būdą ir rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu. Jei tokia politika netaikoma, ataskaitoje paaiškinama, kodėl taip yra.

▼M4

Laikoma, kad įmonės, kurioms taikomas 19a straipsnis, įvykdė šios dalies pirmos pastraipos g punkte nustatytą pareigą, jei į savo teikiamą informaciją apie tvarumą įtraukė tame punkte reikalaujamą informaciją ir įmonės valdymo pareiškime pateikė nuorodą į tą informaciją.

▼B

2.  

Valstybės narės gali leisti informaciją, kurios reikalaujama 1 dalyje, pateikti:

a) 

atskirame pranešime, jį skelbiant kartu su vadovybės pranešimu, kaip nurodyta 30 straipsnyje, arba

b) 

dokumente, viešai pateiktame įmonės interneto svetainėje, į kurią nuoroda daroma vadovybės pranešime.

Kai 1 dalies d punkte reikalaujama informacija pateikiama vadovybės pranešime, šios dalies atitinkamai a ir b punktuose minimame tame atskirame pranešime arba dokumente gali būti pateikiama kryžminė nuoroda į tą vadovybės pranešimą.

▼M1

3.   Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pagal 34 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą pareiškia nuomonę dėl pagal šio straipsnio 1 dalies c ir d punktus parengtos informacijos ir patikrina, kad būtų pateikta šio straipsnio 1 dalies a, b, e, f ir g punktuose nurodyta informacija. 4.   Valstybės narės nuo šio straipsnio 1 dalies a, b, e, f ir g punktų taikymo gali atleisti 1 dalyje nurodytas įmones, kurios yra išleidusios tik vertybinius popierius, kurie nėra akcijos, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, apibrėžtoje Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, išskyrus atvejus, kai tokios įmonės yra išleidusios akcijų, kuriomis prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje, apibrėžtoje Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte.

▼M1

5.   Nepaisant 40 straipsnio, 1 dalies g punktas netaikomas mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

▼B

6

SKYRIUS

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR PRANEŠIMAI

21 straipsnis

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir pranešimų taikymo sritis

Šiame skyriuje patronuojančioji įmonė ir visos jos patronuojamosios įmonės yra konsoliduojamos įmonės, jeigu patronuojančioji įmonė yra įmonė, kuriai taikomos šioje direktyvoje numatytos koordinavimo priemonės, vadovaujantis 1 straipsnio 1 dalimi.

22 straipsnis

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo reikalavimas

1.  

Valstybė narė reikalauja, kad nacionalinės teisės aktais reglamentuojama įmonė rengtų konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, jeigu ta įmonė (patronuojančioji įmonė):

a) 

turi daugumą kitos įmonės (patronuojamosios įmonės) akcininkų ar narių balsavimo teisių;

b) 

turi teisę skirti arba atleisti daugumą kitos įmonės (patronuojamosios įmonės) administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių ir kartu yra tos įmonės akcininkė arba narė;

c) 

turi teisę įmonei (patronuojamajai įmonei), kurios akcininkė arba narė ji yra, daryti lemiamą įtaką pagal su ta įmone sudarytą sutartį arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatas, jeigu pagal tą patronuojamąją įmonę reglamentuojančius teisės aktus leidžiama, kad tai įmonei būtų taikomos tokios sutartys ar nuostatos.

Valstybė narė neturi nurodyti, kad patronuojančioji įmonė privalo būti savo patronuojamosios įmonės akcininkė arba narė. Nereikalaujama, kad tos valstybės narės, kurių teisės aktuose nenumatomos tokios minėtos sutartys ar išlygos, taikytų šią nuostatą; arba

d) 

yra įmonės akcininkė arba narė ir:

i) 

dauguma tos įmonės (patronuojamosios įmonės) administracinio, valdymo ar priežiūros organų narių, kurie dirbo šiose pareigose ataskaitiniais finansiniais metais, praėjusiais finansiniais metais ir iki pat konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimo dienos, buvo paskirti tik todėl, kad patronuojančioji įmonė pasinaudojo savo balsavimo teisėmis, arba

ii) 

pagal susitarimą su kitais tos įmonės (patronuojamosios įmonės) akcininkais arba nariais viena kontroliuoja daugumą akcininkų arba narių balsavimo teisių toje įmonėje. Valstybės narės gali priimti nuostatas, išsamiau nustatančias tokių susitarimų formą ir turinį.

Valstybės narės reikalauja, kad būtų taikomos bent ii papunktyje nurodytos nuostatos. Jos gali nustatyti, kad i papunktis taikomas, jeigu įvykdomas reikalavimas, kad balsavimo teisės sudaro bent jau 20 % visų teisių.

Tačiau i papunktis netaikomas, jeigu trečioji šalis tos įmonės atžvilgiu turi a, b ar c punktuose nurodytas teises.

2.  

Šalia 1 dalyje nurodytų atvejų valstybės narės gali reikalauti, kad nacionalinės teisės aktais reglamentuojama įmonė rengtų konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, jeigu:

a) 

ta įmonė (patronuojančioji įmonė) gali daryti lemiamą įtaką ar kontroliuoti arba faktiškai daro lemiamą įtaką ar kontroliuoja kitą įmonę (patronuojamąją įmonę) arba

b) 

ta įmonė (patronuojančioji įmonė) ir kita įmonė (patronuojamoji įmonė) yra bendrai valdomos patronuojančiosios įmonės.

3.   Taikant 1 dalies a, b ir d punktus visų kitų patronuojamųjų įmonių, taip pat visų patronuojančiosios įmonės arba kitos patronuojamosios įmonės naudai, bet savo vardu veikiančių asmenų balsavimo teisės bei skyrimo ir atleidimo teisės įskaitomos į atitinkamos patronuojančiosios įmonės teises. 4.  

Taikant 1 dalies a, b ir d punktus, į 3 dalyje minimas teises neįskaitomos teisės:

a) 

suteikiamos akcijų, turimų asmens, kuris nėra nei patronuojančioji įmonė, nei tos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, naudai arba

b) 

suteikiamos akcijų,

i) 

turimų kaip užstatas, jeigu atitinkamomis teisėmis naudojamasi pagal gautus nurodymus, arba

ii) 

turimų dėl įprastos verslo veiklos metu suteiktų paskolų su sąlyga, kad tomis balsavimo teisėmis naudojamasi užstato davėjo interesais.

5.   Taikant 1 dalies a ir d punktus į visas akcininkų ar narių balsavimo teises patronuojamojoje įmonėje neįskaitomos balsavimo teisės, suteikiamos akcijų, kurias turi pati įmonė, tos įmonės patronuojamoji įmonė arba savo vardu, bet tų įmonių naudai veikiantis asmuo. 6.   Nedarant poveikio 23 straipsnio 9 daliai, patronuojančioji įmonė ir visos jos patronuojamosios įmonės turi būti konsoliduojamos, neatsižvelgiant į tai, kur yra tokių patronuojamųjų įmonių registruotosios būstinės. 7.  

Nedarant poveikio šiam straipsniui, 21 ir 23 straipsniams, valstybė narė gali reikalauti, kad nacionalinės teisės aktais reglamentuojama įmonė rengtų konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, jeigu:

a) 

ta įmonė ir viena ar daugiau pagal 1 arba 2 dalį su ja nesusijusių kitų įmonių yra bendrai valdomos pagal:

i) 

su ta įmone sudarytą sutartį, ar

ii) 

tų kitų įmonių steigimo sutartį ar įstatus, arba

b) 

tos įmonės ir vienos ar daugiau kitų su ja nesusijusių įmonių, kaip apibrėžta 1 ar 2 dalyje, administraciniai, valdymo ar priežiūros organai yra daugiausia sudaryti iš tų pačių asmenų, einančių pareigas ataskaitiniais finansiniais metais ir iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimo dienos.

8.   Kai taikoma 7 dalyje nurodyta valstybės narės galimybė, toje dalyje apibūdintos įmonės ir visos jų patronuojamosios įmonės yra konsoliduojamos, jeigu viena ar daugiau iš tų įmonių priskiriamos vienai iš I arba II priede išvardytų įmonių rūšių. 9.  

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytoms konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms ir konsoliduotajam vadovybės pranešimui taikomos šio straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio 1, 2, 9 ir 10 dalys, taip pat 24–29 straipsniai, laikantis tokių pakeitimų:

a) 

nuorodos į patronuojančiąsias įmones suprantamos kaip nuorodos į visas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas įmones, ir

b) 

nedarant poveikio 24 straipsnio 3 daliai į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukiamų straipsnių „Kapitalas“, „Akcijų priedai“, „Perkainojimo rezervas“, „Rezervai“, „Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)“ ir „Finansinių metų pelnas (nuostoliai)“ sumos yra agreguotos sumos, priskirtinos kiekvienai iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų įmonių.

23 straipsnis

Atleidimas nuo konsolidavimo

1.   Mažosios grupės atleidžiamos nuo prievolės rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, išskyrus atvejus, kai kuri nors susijusi įmonė yra viešojo intereso įmonė. 2.   Valstybės narės gali atleisti vidutines grupes nuo prievolės rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, išskyrus atvejus, kai kuri nors susijusi įmonė yra viešojo intereso įmonė. 3.  

Nepaisydama šio straipsnio 1 ir 2 dalių, toliau nurodytais atvejais nuo prievolės rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą valstybė narė atleidžia nacionalinės teisės aktais reglamentuojamą patronuojančiąją įmonę (įmonę, kuriai taikoma išimtis), kuri yra ir patronuojamoji įmonė, įskaitant viešojo intereso įmonę, išskyrus atvejus, kai tai viešojo intereso įmonei taikomas 2 straipsnio 1 punkto a papunktis, jeigu tos įmonės patronuojančioji įmonė reglamentuojama valstybės narės teisės aktais ir:

a) 

įmonės, kuriai taikoma išimtis, patronuojančioji įmonė yra visų įmonės, kuriai taikoma išimtis, akcijų savininkė. Į įmonės, kuriai taikoma išimtis, akcijas, kurias turi jos administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariai, vadovaujantis teisine prievole arba tos įmonės steigimo sutartyje arba įstatuose įrašyta prievole, šiuo tikslu neatsižvelgiama arba

b) 

įmonės, kuriai taikoma išimtis, patronuojančioji įmonė turi 90 % arba daugiau įmonės, kuriai taikoma išimtis, akcijų ir kiti įmonės, kuriai taikoma išimtis, akcininkai arba nariai tai išimčiai pritarė.

4.  

3 dalyje minėtais išimties atvejais turi būti laikomasi visų šių sąlygų:

a) 

įmonė, kuriai taikoma išimtis, ir, nedarant poveikio 9 daliai, visos jos patronuojamosios įmonės konsoliduojamos didesnės įmonių grupės, kurią valdo valstybės narės teisės aktais reglamentuojama patronuojančioji įmonė, konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose;

▼M4

b) 

a punkte nurodytas didesnės įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą rengia tos grupės patronuojančioji įmonė, laikydamasi valstybės narės teisės aktų, kuriais reglamentuojama ta patronuojančioji įmonė, pagal šią direktyvą, išskyrus 29a straipsnyje nustatytus reikalavimus, arba pagal tarptautinius apskaitos standartus, priimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;

▼B

c) 

laikantis 30 straipsnio, toliau nurodyti dokumentai, susiję su įmone, kuriai taikoma išimtis, skelbiami taip, kaip numatyta valstybės narės teisės aktuose, kuriais reglamentuojama ta įmonė, kuriai taikoma išimtis:

i) 

a punkte nurodytos konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir b punkte nurodytas konsoliduotasis vadovybės pranešimas,

ii) 

audito išvada ir

iii) 

prireikus, 6 dalyje nurodytas priedas.

Ta valstybė narė gali reikalauti, kad i, ii ir iii papunkčiuose nurodyti dokumentai būtų skelbiami jos valstybine kalba, o jų vertimai atitinkamai patvirtinami;

d) 

įmonės, kuriai taikoma išimtis, metinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte atskleidžiama ši informacija:

i) 

patronuojančiosios įmonės, rengiančios a punkte nurodytas konsoliduotąsias finansines ataskaitas, pavadinimas ir registruotosios būstinės adresas ir

ii) 

atleidimas nuo prievolės rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą.

5.  

3 dalyje nenumatytais atvejais valstybė narė, nedarydama poveikio šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, gali atleisti nuo prievolės rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą nacionalinės teisės aktais reglamentuojamą bet kurią patronuojančiąją įmonę (įmonę, kuriai taikoma išimtis), kuri yra ir patronuojamoji įmonė, įskaitant viešojo intereso įmonę, išskyrus atvejus, kai tai viešojo intereso įmonei taikomas 2 straipsnio 1 punkto a papunktis, kurios patronuojančioji įmonė reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, jeigu įvykdomos visos 4 dalyje išvardytos sąlygos ir jeigu:

a) 

įmonės, kuriai taikoma išimtis, akcininkai arba nariai, kuriems priklauso minimali tos įmonės pasirašytojo kapitalo dalis, likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki finansinių metų pabaigos nepareikalavo parengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų;

b) 

a punkte minima minimali dalis neviršija šių ribų:

i) 

10 % pasirašytojo kapitalo akcinių bendrovių ir komanditinių ūkinių bendrijų su akciniu kapitalu atveju ir

ii) 

20 % pasirašytojo kapitalo kitų tipų įmonių atveju.

c) 

valstybė narė nedaro išimčių, laikydamasi:

i) 

sąlygos, kad patronuojančioji įmonė, parengusi 4 dalies a punkte nurodytas konsoliduotąsias finansines ataskaitas, būtų reglamentuojama išimtį suteikiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktais, arba

ii) 

su tų finansinių ataskaitų parengimu ir auditu susijusių sąlygų.

6.   Valstybė narė gali suteikti 3 ir 5 dalyse numatytas išimtis, jeigu įmonės 4 dalies a punkte nurodytose konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose arba jų prieduose pagal šią direktyvą atskleidžiama papildoma informacija, jei tą informaciją tokiomis pat aplinkybėmis turi pateikti tos valstybės narės nacionalinės teisės aktais reglamentuojamos įmonės, kurios yra įpareigotos rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas. 7.  

3–6 dalys taikomos nedarant poveikio valstybių narių teisės aktams dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ar konsoliduotojo vadovybės pranešimo rengimo, jeigu tie dokumentai reikalingi:

a) 

darbuotojams ar jų atstovams informuoti arba

b) 

administracinei ar teisminei institucijai saviems tikslams.

8.  

Nedarant poveikio šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalims, valstybė narė, kuri numato taikyti šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas išimtis, taip pat gali atleisti nuo prievolės rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą nacionalinės teisės aktais reglamentuojamą patronuojančiąją įmonę (įmonę, kuriai taikoma išimtis), kuri yra ir patronuojamoji įmonė, įskaitant viešojo intereso įmonę, išskyrus atvejus, kai tai viešojo intereso įmonei taikomas 2 straipsnio 1 punkto a papunktis, kurios patronuojančioji įmonė nėra reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

įmonė, kuriai taikoma išimtis, ir, nedarant poveikio 9 daliai, visos jos patronuojamosios įmonės yra konsoliduojamos didesnės įmonių grupės finansinėse ataskaitose;

b) 

a punkte nurodytos konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir prireikus konsoliduotasis vadovybės pranešimas rengiami:

▼M4

i) 

pagal šią direktyvą, išskyrus 29a straipsnyje nustatytus reikalavimus,

▼B

ii) 

pagal tarptautinius apskaitos standartus, priimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002,

▼M4

iii) 

būdu, lygiaverčiu konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir konsoliduotojo vadovybės pranešimo rengimui pagal šią direktyvą, išskyrus 29a straipsnyje nustatytus reikalavimus, arba

▼B

iv) 

būdu, lygiaverčiu tarptautiniams apskaitos standartams, kaip nustatyta remiantis 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1569/2007, nustatančiu trečiosios šalies vertybinių popierių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo nustatymo mechanizmą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/71/EB ir 2004/109/EB ( 18 );

c) 

a punkte nurodytų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą atliko teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) ar audito įmonė (-s), įgaliota (-os) atlikti finansinių ataskaitų auditą pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais reglamentuojama tas ataskaitas parengusi įmonė.

Taikomi 4 dalies c ir d punktai ir 5, 6 ir 7 dalys.

9.  

Įmonės, įskaitant viešojo intereso įmonę, nereikia įtraukti į konsoliduotąsias finansines ataskaitas, jei įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:

a) 

ypač retais atvejais, kai nedarant per didelių išlaidų arba pernelyg nedelsiant neįmanoma gauti informacijos, reikalingos konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti pagal šią direktyvą;

b) 

tos įmonės akcijos turimos tik siekiant jas vėliau vėl parduoti, arba

c) 

griežti ilgalaikiai apribojimai iš esmės trukdo:

i) 

patronuojančiajai įmonei naudotis savo teisėmis į tos įmonės turtą ar valdymą arba

ii) 

bendrai valdyti tą įmonę, jeigu ji susijusi su kitomis įmonėmis 22 straipsnio 7 dalyje apibrėžtais ryšiais.

10.  

Nedarant poveikio 6 straipsnio 1 dalies b punktui, 21 straipsniui ir šio straipsnio 1 ir 2 dalims, patronuojančioji įmonė, įskaitant viešojo intereso įmonę, atleidžiama nuo 22 straipsnyje nustatytos prievolės, jeigu:

a) 

jos turimos patronuojamosios įmonės yra nereikšmingos tiek individualiai, tiek kartu arba

b) 

visos jos patronuojamosios įmonės pagal šio straipsnio 9 dalį gali būti atleistos nuo konsolidavimo prievolės.

24 straipsnis

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimas

1.   2 ir 3 skyriai taikomi konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, atsižvelgiant į dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ypatingų požymių, palyginti su metinėmis finansinėmis ataskaitomis, atliktą esminį koregavimą. 2.   Į konsoliduotąjį balansą įtraukiamas visas konsoliduojamų įmonių turtas ir įsipareigojimai. 3.  

Konsoliduojamų įmonių kapitalo akcijų balansinė vertė įskaitoma pagal tų akcijų dalį tų įmonių kapitale ir rezervuose tokia tvarka:

a) 

išskyrus atvejus, kai patronuojančios įmonės kapitalo akcijas turi pati ta įmonė arba kita konsoliduojama įmonė (tokiu atveju pagal 3 skyrių turi būti laikoma, kad tai savos akcijos), tas įskaitymas vykdomas pagal balansines vertes tą dieną, kurią tos įmonės pirmą kartą konsoliduojamos. Atliekant tuos įskaitymus gauti skirtumai įrašomi, kiek įmanoma, tiesiogiai į tuos konsoliduotojo balanso straipsnius, kurių vertės yra didesnės arba mažesnės už jų balansinę vertę;

b) 

valstybė narė gali leisti arba reikalauti įskaitymą atlikti remiantis identifikuojamo turto ir įsipareigojimų verte akcijų įsigijimo dieną arba, jeigu akcijos buvo įsigyjamos dviem ar daugiau etapų, tą dieną, kai įmonė tapo patronuojamąja įmone;

c) 

pritaikius a punktą likęs arba dėl b punkto taikymo susidaręs skirtumas konsoliduotajame balanse parodomas kaip prestižas;

d) 

metodai, taikyti prestižo vertei apskaičiuoti, ir visi reikšmingi su praėjusiais finansiniais metais susiję vertės pokyčiai paaiškinami finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte;

e) 

jeigu valstybė narė leidžia įskaityti teigiamą ir neigiamą prestižą, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiama prestižo analizė;

f) 

neigiamas prestižas gali būti perkeltas į konsoliduotąją pelno (nuostolių) ataskaitą, kai tai leidžiama pagal 2 skyriuje nustatytus principus.

4.   Tuo atveju, kai konsoliduojamų patronuojamųjų įmonių akcijos priklauso kitiems subjektams nei tos konsoliduojamos įmonės, toms akcijoms priskiriama suma atskirai parodoma konsoliduotajame balanse kaip nekontroliniai akcijų paketai. 5.   Į konsoliduotąją pelno (nuostolių) ataskaitą įrašomos visos konsoliduojamų įmonių pajamos ir sąnaudos. 6.   Visos pelno ar nuostolių sumos, priskiriamos 4 dalyje nurodytoms akcijoms, atskirai parodomos konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip nekontroliniams akcijų paketams priskiriamas pelnas arba nuostoliai. 7.  

Konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose konsoliduojamų įmonių turtas, įsipareigojimai, finansinė būklė, pelnas arba nuostoliai parodomi taip, lyg jos būtų viena įmonė. Visų pirma iš konsoliduotųjų finansinių ataskaitų išbraukiami:

a) 

įmonių tarpusavio skolos ir reikalavimai;

b) 

pajamos ir sąnaudos, susijusios su įmonių tarpusavio sandoriais, ir

c) 

iš įmonių tarpusavio sandorių gautas pelnas (nuostoliai), kai jie įskaičiuojami į turto balansinę vertę.

8.   Konsoliduotosios finansinės ataskaitos parengiamos tą pačią dieną, kaip ir patronuojančiosios įmonės metinės finansinės ataskaitos.

Tačiau valstybė narė gali leisti arba reikalauti, kad konsoliduotosios finansinės ataskaitos būtų parengtos kitą dieną, kad būtų atsižvelgta į daugumos arba svarbiausių konsoliduojamų įmonių balanso datas, jeigu:

a) 

tai atskleidžiama konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ir nurodomos priežastys;

b) 

atsižvelgiama į svarbius įvykius, susijusius su konsoliduojamos įmonės turtu ir įsipareigojimais, finansine būkle ir pelnu arba nuostoliais, kurie įvyko laikotarpiu nuo tos įmonės balanso datos iki konsoliduotojo balanso datos, arba atskleidžiama informacija apie juos ir

c) 

jeigu įmonės balanso data už konsoliduotojo balanso datą yra ankstesnė ar vėlesnė daugiau kaip trimis mėnesiais, ta įmonė konsoliduojama remiantis tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis, parengtomis tą pačią dieną kaip konsoliduotasis balansas.

9.   Jeigu per finansinius metus labai pasikeitė konsoliduojamų įmonių sudėtis, konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose pateikiama informacija, kuria remiantis galima prasmingai palyginti vienas po kito sudarytus konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius. Šią prievolę galima įvykdyti parengiant pakoreguotą lyginamąjį balansą ir pakoreguotą lyginamąją pelno (nuostolių) ataskaitą. 10.   Į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukti turtas ir įsipareigojimai vertinami remiantis vienodu pagrindu ir vadovaujantis 2 skyriumi. 11.   Konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengianti įmonė taiko tą patį vertinimo pagrindą kaip ir savo metinėse finansinėse ataskaitose. Tačiau valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose būtų naudojami kiti vertinimo pagrindai pagal 2 skyrių. Pasinaudojus šia nukrypti leidžiančia nuostata, tai atskleidžiama konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ir nurodomos priežastys. 12.   Jeigu konsoliduojamos įmonės į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtrauktą turtą ir įsipareigojimus įvertino kitokiais pagrindais, nei naudojami konsoliduojant, tas turtas ir įsipareigojimai iš naujo įvertinami remiantis konsoliduojant naudojamais vertinimo pagrindais. Išimtiniais atvejais leidžiama nukrypti nuo šio reikalavimo. Visi tokie nukrypimai atskleidžiami konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ir nurodomos priežastys. 13.   Jeigu yra tikimybė, kad vienai iš konsoliduojamų įmonių netolimoje ateityje bus pateiktas reikalavimas sumokėti mokesčius, konsoliduojant pripažįstami atidėtųjų mokesčių likučiai. 14.   Jeigu į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukto turto vertė buvo koreguojama tik mokesčių apskaičiavimo tikslais, jis į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukiamas tik išbraukus šį koregavimą.

25 straipsnis

Verslo sujungimas įmonių grupėje

1.   Valstybė narė gali leisti arba reikalauti, kad konsoliduojamos įmonės turimų kapitalo akcijų balansinės vertės būtų įskaitytos tik pagal atitinkamą procentinę kapitalo dalį, jeigu verslą sujungusias įmones prieš verslo sujungimą ir po jo galiausiai kontroliuoja ta pati šalis ir kontrolė nėra trumpalaikė. 2.   Konsoliduoti rezervai atitinkamai didinami arba mažinami skirtumais, susidariusiais taikant 1 dalį. 3.   1 dalyje aprašyto metodo taikymas, dėl to įvykę rezervų pasikeitimai bei atitinkamų įmonių pavadinimai ir registruotų jų būstinių adresai atskleidžiami konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

26 straipsnis

Proporcingas konsolidavimas

1.   Jeigu konsoliduojama įmonė valdo kitą įmonę kartu su viena arba daugiau nekonsoliduojamų įmonių, valstybės narės gali leisti arba reikalauti tą kitą įmonę įtraukti į konsoliduotąsias finansines ataskaitas proporcingai jos kapitalo daliai, kuri priklauso konsoliduojamai įmonei. 2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam proporcingam konsolidavimui mutatis mutandis taikoma 23 straipsnio 9 ir 10 dalys ir 24 straipsnis.

27 straipsnis

Asocijuotųjų įmonių nuosavybės apskaita

1.   Jei konsoliduojama įmonė turi asocijuotąją įmonę, ta asocijuotoji įmonė konsoliduotajame balanse parodoma atskirame atitinkamai pavadintame straipsnyje. 2.  

Kai šis straipsnis pirmą kartą taikomas asocijuotajai įmonei, ta asocijuotoji įmonė konsoliduotajame balanse parodoma:

a) 

savo balansine verte, apskaičiuota pagal 2 ir 3 skyriuose nustatytas vertinimo taisykles. Tos vertės ir sumos, atitinkančios asocijuotosios įmonės kapitalo ir rezervų dalį, priklausančią konsoliduojamai įmonei, skirtumas atskleidžiamas atskirai konsoliduotajame balanse arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Tas skirtumas apskaičiuojamas tą dieną, kurią tas metodas taikomas pirmą kartą; arba

b) 

suma, atitinkančia asocijuotosios įmonės kapitalo ir rezervų dalį, priklausančią konsoliduojamai įmonei. Tos sumos ir pagal 2 ir 3 skyriuose išdėstytas vertinimo taisykles apskaičiuotos balansinės vertės skirtumas atskirai atskleidžiamas konsoliduotajame balanse arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Tas skirtumas apskaičiuojamas tą dieną, kurią tas metodas taikomas pirmą kartą.

Valstybė narė gali nustatyti, kad taikoma viena arba kita a arba b punkte nustatyta galimybė. Tokiais atvejais konsoliduotajame balanse arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodoma, kuri iš galimybių buvo taikyta.

Be to, a ir b punktų tikslais valstybė narė gali leisti arba reikalauti, kad skirtumas būtų skaičiuojamas akcijų įsigijimo dieną arba, jeigu jos buvo įsigytos dviem ar daugiau etapų, tą dieną, kai įmonė tapo asocijuotąja įmone.

3.   Jeigu asocijuotosios įmonės turtas ar įsipareigojimai įvertinti kitokiais metodais, nei pagal 24 straipsnio 11 dalį konsolidavimui naudojami metodai, 2 dalies a arba b punktuose nurodyto skirtumo apskaičiavimo tikslais juos galima pakartotinai įvertinti pagal konsolidavimui naudojamus metodus. Jeigu toks pakartotinis įvertinimas neatliktas, tai atskleidžiama konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Valstybė narė gali reikalauti, kad toks pakartotinis įvertinimas būtų atliktas. 4.   2 dalies a punkte nurodyta balansinė vertė arba 2 dalies b punkte nurodyta suma, atitinkanti asocijuotosios įmonės kapitalo ir rezervų dalį, didinama arba mažinama bet kokių tai konsoliduojamai įmonei priklausančios asocijuotosios įmonės kapitalo ir rezervų dalies pasikeitimų, įvykusių per finansinius metus, sumomis; ji mažinama dividendų, susijusių su tuo konsoliduojamai įmonei priklausančiu akcijų paketu, suma. 5.   Jeigu 2 dalies a arba b punktuose nurodyto teigiamo skirtumo negalima susieti su jokia turto ar įsipareigojimų kategorija, jam taikomos straipsniui „prestižas“ skirtos taisyklės, kaip nurodyta 12 straipsnio 6 dalies d punkte, 12 straipsnio 11 dalies pirmoje pastraipoje, 24 straipsnio 3 dalies c punkte ir III priede bei IV priede. 6.   Asocijuotųjų įmonių pelno arba nuostolių dalis, priskirtina tokių asocijuotųjų įmonių akcijų paketams, konsoliduotojoje pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma atskirame atitinkamai pavadintame straipsnyje. 7.   Jeigu faktai yra žinomi arba gali būti patvirtinti, atliekami 24 straipsnio 7 dalyje nurodyti išbraukimai. 8.   Jeigu asocijuotoji įmonė rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas, tose konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodytam kapitalui ir rezervams taikomos 1–7 dalys. 9.   Šio straipsnio taikyti nereikia tais atvejais, kai konsoliduojamai įmonei priklausantis asocijuotosios įmonės kapitalas nėra reikšmingas.

28 straipsnis

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1.  

Be visos kitos informacijos, kurios reikalaujama pagal kitas šios direktyvos nuostatas, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiama 16, 17 ir 18 straipsniuose reikalaujama informacija taip, kad būtų lengviau įvertinti konsoliduojamų įmonių, kaip visumos, finansinę būklę, atsižvelgiant į esminį koregavimą dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ypatingų požymių, palyginti su metinėmis finansinėmis ataskaitomis, be kita ko:

a) 

atskleidžiant informaciją apie susijusių šalių sandorius, informacija apie konsoliduojamų susijusių šalių sandorius, kurie konsoliduojant yra išbraukiami, neįtraukiama;

b) 

atskleidžiant informaciją apie vidutinį darbuotojų skaičių finansiniais metais, proporcingai konsoliduojamų įmonių vidutinis darbuotojų skaičius atskleidžiamas atskirai ir

c) 

atskleidžiant informaciją apie administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariams išmokėto atlygio, avansų ir suteiktų paskolų sumas, informacija atskleidžiama tik apie sumas, kurias patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės paskyrė patronuojančiosios įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariams.

2.  

Be 1 dalyje reikalaujamos informacijos, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiama ši informacija:

a) 

konsoliduojamų įmonių atveju:

i) 

tų įmonių pavadinimai ir registruotųjų būstinių adresai;

ii) 

tų įmonių, išskyrus patronuojančiąją įmonę, kapitalo dalys, priklausančios konsoliduojamoms įmonėms arba tų įmonių naudai, bet savo vardu veikiantiems asmenims, ir

iii) 

informacija apie tai, kurios iš sąlygų, nurodytų 22 straipsnio 1, 2 ir 7 dalyse, taikant 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, sudarė pagrindą konsolidavimui. Tačiau tokios informacijos galima ir nepateikti, jeigu buvo konsoliduota 22 straipsnio 1 dalies a punkto pagrindu ir jeigu turimo kapitalo dalis yra lygi turimų balsavimo teisių daliai.

Tokia pati informacija pateikiama ir apie tas įmones, kurios yra atleistos nuo konsolidavimo dėl nereikšmingumo pagal 6 straipsnio 1 dalies j punktą ir 23 straipsnio 10 dalį, ir paaiškinamas 23 straipsnio 9 dalyje nurodytų įmonių atleidimo nuo konsolidavimo pagrindas;

b) 

pagal 27 straipsnio 1 dalį konsoliduojamų asocijuotųjų įmonių pavadinimai ir registruotųjų būstinių adresai ir jų kapitalo dalys, priklausančios konsoliduojamoms įmonėms arba tų įmonių naudai, bet savo vardu veikiantiems asmenims;

c) 

pagal 26 straipsnį proporcingai konsoliduojamų įmonių pavadinimai ir registruotųjų būstinių adresai, veiksniai, kuriais remiantis tos įmonės bendrai valdomos, ir jų kapitalo dalys, priklausančios konsoliduojamoms įmonėms arba tų įmonių naudai, bet savo vardu veikiantiems asmenims, ir

d) 

kiekvienos įmonės atveju, išskyrus a, b ir c punktuose nurodytas įmones, kurių akcijų paketą turi pačios konsoliduojamos įmonės arba jų naudai, bet savo vardu veikiantys asmenys, pateikiama:

i) 

tų įmonių pavadinimai ir registruotųjų būstinių adresai;

ii) 

turimo kapitalo dalis;

iii) 

kapitalo ir rezervų dydis ir tos įmonės paskutinių finansinių metų, kurių finansinės ataskaitos buvo patvirtintos, pelnas arba nuostoliai.

Informacijos apie kapitalą ir rezervus bei pelną arba nuostolius galima nepateikti, jeigu atitinkama įmonė neskelbia savo balanso.

3.   Valstybės narės gali leisti informaciją, kurios reikalaujama pagal 2 dalies a–d punktus, pateikti pranešimo forma pagal Direktyvos 2009/101/EB 3 straipsnio 3 dalį. Pateikus tokį pranešimą, tai nurodoma konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Taip pat valstybės narės gali leisti nepateikti tokios informacijos, jeigu dėl tos informacijos pobūdžio ją atskleidus būtų labai pakenkta kuriai nors iš įmonių, su kuriomis ji susijusi. Valstybės narės gali reikalauti, kad norint nepateikti tokios informacijos reikėtų gauti išankstinį administracinės arba teisminės institucijos leidimą. Kiekvienas toks informacijos nepateikimas nurodomas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

29 straipsnis

Konsoliduotasis vadovybės pranešimas

1.   Be visos kitos informacijos, kurios reikalaujama pagal kitas šios direktyvos nuostatas, konsoliduotajame vadovybės pranešime bent jau pateikiama 19 ir 20 straipsniuose reikalaujama informacija, atsižvelgiant į esminį koregavimą dėl konsoliduotojo vadovybės pranešimo ypatingų požymių, palyginti su vadovybės pranešimu, taip, kad būtų lengviau įvertinti konsoliduojamų įmonių, kaip visumos, būklę. 2.  

19 ir 20 straipsniuose reikalaujama pateikti informacija koreguojama taip:

a) 

pateikiant išsamią informaciją apie įsigytas savas akcijas, konsoliduotajame vadovybės pranešime nurodomas visų patronuojančiosios įmonės akcijų, priklausančių tai patronuojančiajai įmonei, tos patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba bet kurios iš tų įmonių naudai, bet savo vardu veikiantiems asmenims, skaičius ir nominalioji vertė arba, jeigu nominaliosios vertės nėra – buhalterinė vertė. Valstybė narė gali leisti arba reikalauti atskleisti tą informaciją konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte;

b) 

pateikiant informaciją apie vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, įmonės valdymo pranešime nurodomos konsoliduojamų įmonių, kaip visumos, pagrindinės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų savybės.

3.   Kai be vadovybės pranešimo reikalaujama pateikti konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, šie du pranešimai gali būti pateikiami kaip vienas.

▼M4

29a straipsnis

Konsoliduotos informacijos apie tvarumą teikimas

1.   ►M9  Grupės, kurios grynoji apyvarta ir vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus, vertinant konsoliduotai, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija atitinkamai 450 000 000  EUR ir 1 000 darbuotojų, patronuojančiosios įmonės į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą įtraukia informaciją, reikalingą grupės poveikiui tvarumo klausimams suprasti, ir informaciją, reikalingą poveikiui, kurį grupės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei turi tvarumo klausimai, suprasti. ◄

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija konsoliduotame vadovybės pranešime turi būti aiškiai identifikuojama specialiame konsoliduoto vadovybės pranešimo skirsnyje.

2.  

1 dalyje nurodytoje informacijoje visų pirma pateikiama:

a) 

trumpas grupės verslo modelio ir strategijos aprašymas, be kita ko, nurodant:

i) 

grupės verslo modelio ir strategijos atsparumą rizikai, susijusiai su tvarumo klausimais;

ii) 

grupės galimybes, susijusias su tvarumo klausimais;

iii) 

grupės planus, įskaitant įgyvendinimo veiksmus ir susijusius finansinius ir investicijų planus, kuriais užtikrinama, kad jos verslo modelis ir strategija būtų suderinami su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir Paryžiaus klimato susitarime nustatytu tikslu apriboti visuotinį atšilimą 1,5 °C, ir poveikio klimatui neutralumo tikslu iki 2050 m., kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, ir, kai aktualu, tai, kokį poveikį įmonei daro su anglimis, nafta ir dujomis susijusi veikla;

iv) 

tai, kaip grupės verslo modelyje bei strategijoje atsižvelgiama į grupės suinteresuotųjų subjektų interesus ir grupės poveikį tvarumo klausimams;

v) 

tai, kaip grupės strategija įgyvendinta atsižvelgiant į tvarumo klausimus;

b) 

grupės per tam tikrą laiką pasiektinų nustatytų tikslų, susijusių su tvarumo klausimais, įskaitant, kai aktualu, absoliutaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus bent 2030 ir 2050 m. ir padarytos pažangos siekiant tų tikslų aprašymas ir pareiškimas, ar grupės tikslai, susiję su aplinkos veiksniais, yra pagrįsti įtikinamais moksliniais įrodymais;

c) 

administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmens tvarumo klausimais aprašymas ir jų ekspertinių žinių ir įgūdžių, kurių reikia tam vaidmeniui atlikti, arba tokių organų galimybės naudotis tokiomis žiniomis ir įgūdžiais, aprašymas;

d) 

grupės politikos, susijusios su tvarumo klausimais, aprašymas;

e) 

informacija apie esamas paskatų sistemas, siūlomas su tvarumo klausimais susijusių administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariams;

f) 

toliau nurodytų dalykų aprašymas:

i) 

išsamaus patikrinimo proceso, grupės įgyvendinamo tvarumo klausimais ir, kai taikytina, laikantis Sąjungos reikalavimų įmonėms vykdyti išsamaus patikrinimo procesą;

ii) 

pagrindinio faktinio arba galimo neigiamo poveikio, susijusio su grupės veikla ir jos vertės grandine, įskaitant jos produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę, veiksmus, kurių imtasi tam poveikiui nustatyti ir stebėti, ir kito neigiamo poveikio, kurį patronuojančioji įmonė turi nustatyti pagal kitus Sąjungos reikalavimus išsamaus patikrinimo procesui vykdyti;

iii) 

visų veiksmų, kurių grupė ėmėsi siekdama užkirsti kelią faktiniam arba galimam neigiamam poveikiui, jį sušvelninti, ištaisyti ir pašalinti, ir tokių veiksmų rezultatų;

g) 

pagrindinės rizikos grupei, susijusios su tvarumo klausimais, įskaitant grupės pagrindinę priklausomybę nuo tų klausimų, ir tos rizikos valdymo būdų aprašymas;

h) 

rodikliai, susiję a–g punktuose nurodyta atskleidžiama informacija.

Patronuojančiosios įmonės aprašo procesą, kurio laikytasi nustatant informaciją, įtrauktą į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą pagal šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija apima informaciją, susijusią su atitinkama trumpalaike, vidutinės trukmės ir ilgalaike perspektyva.

3.   Kai taikytina, 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija apima informaciją apie grupės veiklą ir jos vertės grandinę, įskaitant produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę.

▼M9

Trečioje, ketvirtoje ir penktoje pastraipose vartojamų terminų apibrėžtys:

a) 

informaciją teikianti įmonė – įmonė, privalanti teikti informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį;

b) 

saugoma įmonė – įmonė:

▼C2

i) 

kurios vidutinis darbuotojų skaičius per praėjusius finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 1 000 darbuotojų ir

▼M9

ii) 

kuri yra informaciją teikiančios įmonės vertės grandinėje;

c) 

savanoriški standartai – savanoriškai taikomi standartai, kaip nurodyta 29ca straipsnyje.

Informaciją teikiančios įmonės gali remtis savo vertės grandinės įmonių savideklaracija, kad nustatytų, ar jos yra saugomos įmonės. Informaciją teikiančios įmonės neprivalo imtis veiksmų informacijai tokioje savideklaracijoje patikrinti. Tačiau jos nesiremia savideklaracija, jei joms žinoma arba galima pagrįstai tikėtis, kad joms yra žinoma, jog deklaracija yra akivaizdžiai neteisinga.

Saugomos įmonės, atsakydamos į prašymą, pateiktą tvarumo atskaitomybės tikslais, kaip reikalaujama šioje direktyvoje, turi teisę atsisakyti pateikti platesnės apimties informaciją, nei ta, kuri nurodyta savanoriškuose standartuose. Be to:

a) 

nustatydamos sutartinius ir kitokius susitarimus, kuriais siekiama įvykdyti šioje direktyvoje nustatytus tvarumo atskaitomybės reikalavimus, informaciją teikiančios įmonės negali reikalauti, kad saugomos įmonės pateiktų platesnės apimties informacijos, nei ta, kuri nurodyta savanoriškuose standartuose;

b) 

jokia a punktui prieštaraujanti sutartinė nuostata negali būti privaloma, tačiau tai nedaro poveikio likusių sutarties nuostatų privalomam pobūdžiui;

c) 

tais atvejais, kai informaciją teikianti įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai prašo saugomų įmonių pateikti informaciją tvarumo atskaitomybės tikslais, kaip reikalaujama šioje direktyvoje, ir kai dalis tos informacijos arba ji visa yra platesnės apimties nei ta, kuri nurodyta savanoriškuose standartuose, ta informaciją teikianti įmonė užtikrina, kad saugomos įmonės būtų informuotos apie:

i) 

tai, kuri informacija yra platesnės apimties nei tai, kuri nurodyta savanoriškuose standartuose, ir

ii) 

saugomos įmonės teisės aktų nustatytą teisę atsisakyti pateikti tą informaciją;

d) 

Laikoma, kad informaciją teikiančios įmonės, kurios teikia būtiną vertės grandinės informaciją iš saugomų įmonių neteikdamos platesnės apimties informacijos nei ta, kuri nurodyta savanoriškuose standartuose, įvykdė pirmoje pastraipoje nustatytą pareigą teikti vertės grandinės informaciją.

Jokia ketvirtos pastraipos nuostata:

a) 

nedaro poveikio prašymams pateikti informaciją kitais nei tvarumo atskaitomybės tikslais, kaip reikalaujama šioje direktyvoje, įskaitant prašymus dėl reikalavimų Sąjungos įmonėms atlikti išsamaus patikrinimo procesą vykdymo tikslais, arba

b) 

jokiai vertės grandinės įmonei nenustato ir nereiškia pareigos teikti informaciją apie tvarumą.

Pirmuosius trejus metus, kuriais taikomi tvarumo atskaitomybės reikalavimai pagal 1 dalį, ir tuo atveju, kai patronuojančioji įmonė neturi visos reikiamos informacijos apie savo vertės grandinę, ji paaiškina, kokias pastangas ji įdėjo siekdama gauti reikiamą informaciją apie savo vertės grandinę, priežastis, kodėl nebuvo galima gauti visos reikiamos informacijos, ir planus, kaip ji ateityje ketina gauti visą reikiamą informaciją. Pasibaigus tam trejų metų pereinamajam laikotarpiui, patronuojančioji įmonė turi laikytis vertės grandinės informacijos teikimo reikalavimų, naudodama atitinkamai informaciją, tiesiogiai gautą iš jos vertės grandinės įmonių, arba tai informacijai taikomus įverčius.

▼M9 —————

▼M4

Kai taikytina, 1 ir 2 dalyse nurodytoje informacijoje taip pat pateikiamos ir papildomai paaiškinamos nuorodos į kitą informaciją, įtrauktą į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą pagal šios direktyvos 29 straipsnį, ir į sumas, nurodytas konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

▼M9

Patronuojančiosios įmonės, teikdamos 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, gali neįtraukti šios informacijos:

a) 

išimtiniais atvejais informacijos, kurios atskleidimas stipriai pakenktų grupės komercinei padėčiai, jei tenkinamos šios sąlygos:

i) 

toks neįtraukimas netrukdo teisingai ir subalansuotai suprasti grupės veiklos pokyčių, veiklos rezultatų ir būklės arba jos pagrindinės rizikos ar pagrindinio poveikio;

ii) 

patronuojančioji įmonė yra nustačiusi, kad neįmanoma atskleisti informacijos tokiu būdu, kuris leistų jai pasiekti atskleidimo reikalavimo tikslus, stipriai nepakenkiant grupės komercinei padėčiai, pavyzdžiui, agreguotu lygmeniu;

iii) 

patronuojančioji įmonė atskleidžia tai, kad ji pasinaudojo šioje pastraipoje nustatyta išimtimi, ir

iv) 

patronuojančioji įmonė kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš naujo įvertina, ar informacija vis dar gali būti neįtraukta;

b) 

informacijos, susijusios su intelektiniu kapitalu, intelektine nuosavybe, praktine patirtimi, technologine informacija arba inovacijų rezultatais, kuri būtų laikoma komercine paslaptimi, kuri apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/943 2 straipsnio 1 punkte, jei tenkinamos šios sąlygos:

i) 

patronuojančioji įmonė atskleidžia tai, kad ji pasinaudojo šioje pastraipoje nustatyta išimtimi, ir

ii) 

patronuojančioji įmonė kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš naujo įvertina, ar informacija vis dar gali būti neįtraukta;

c) 

įslaptintos informacijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2418 2 straipsnio 7 punkte, jei tenkinamos šios sąlygos:

i) 

patronuojančioji įmonė atskleidžia tai, kad ji pasinaudojo šioje pastraipoje nustatyta išimtimi, ir

ii) 

patronuojančioji įmonė kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš naujo įvertina, ar informacija vis dar gali būti neįtraukta;

d) 

kitos informacijos, kuri turi būti apsaugota nuo neleistinos prieigos ar atskleidimo dėl pareigų, nustatytų kituose Sąjungos teisės aktuose arba nacionalinėje teisėje, arba siekiant užtikrinti fizinio asmens privatumą ar saugumą arba juridinio asmens saugumą, jei tenkinamos šios sąlygos:

i) 

patronuojančioji įmonė atskleidžia tai, kad ji pasinaudojo šioje pastraipoje nustatyta išimtimi, ir

ii) 

patronuojančioji įmonė kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš naujo įvertina, ar informacija vis dar gali būti neįtraukta;

▼M4

4.   Jei informaciją teikianti įmonė nustato reikšmingų skirtumų tarp grupei kylančios rizikos arba poveikio ir vienos ar daugiau jos patronuojamųjų įmonių rizikos arba poveikio, ta įmonė tinkamai parodo, kad supranta atitinkamos (-ų) patronuojamosios (-ųjų) įmonės (-ių) riziką ir poveikį.

Įmonės nurodo, kurioms konsoliduotoms patronuojamosioms įmonėms netaikomas kasmetinio arba konsoliduoto informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimas atitinkamai pagal 19a straipsnio 9 dalį arba 29a straipsnio 8 dalį.

▼M9

4a.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, tuo atveju, jei dėl įmonių įsigijimo arba susijungimo per finansinius metus pasikeitė grupės sudėtis, patronuojančioji įmonė gali nuspręsti į tų finansinių metų konsoliduotąjį vadovybės pranešimą neįtraukti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos apie įmones, kurios įsigyjamos arba sujungiamos.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, patronuojančioji įmonė gali nuspręsti į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą neįtraukti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos apie bet kurią patronuojamąją įmonę, kuri per finansinius metus pasitraukė iš grupės.

Patronuojančioji įmonė, naudodamasi pirmoje arba antroje pastraipoje nurodytomis galimybėmis, nurodo visus reikšmingus įvykius, kurie ją paveikė per finansinius metus ir kurie daro įtaką grupės poveikiui, ar rizikoms ar galimybėms, susijusiems su tvarumo klausimais.

▼M4

5.   Patronuojančiosios įmonės šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytą informaciją praneša laikydamosi pagal 29b straipsnį priimtų informacijos apie tvarumą teikimo standartų. 6.   Patronuojančiosios įmonės vadovybė tinkamu lygmeniu informuoja darbuotojų atstovus ir su jais aptaria susijusią informaciją ir informacijos apie tvarumą gavimo bei patikrinimo būdus. Darbuotojų atstovų nuomonė prireikus perduodama atitinkamiems administraciniams, valdymo ar priežiūros organams. 7.   Laikoma, kad patronuojančioji įmonė, kuri laikosi šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų, įvykdė 19 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir 19a straipsnyje nustatytus reikalavimus.

▼M9

7a.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad patronuojančiosios įmonės, kurios yra finansų kontroliuojančiosios įmonės, turinčios patronuojamųjų įmonių, kurių verslo modeliai ir veikla yra nepriklausomi vienas nuo kito, galėtų nuspręsti į savo konsoliduotąjį vadovybės pranešimą neįtraukti 1 dalyje nurodytos informacijos.

▼M4

8.   Jei tenkinamos antroje pastraipoje nustatytos sąlygos, patronuojančioji įmonė, kuri kartu yra patronuojamoji įmonė, yra atleidžiama nuo šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytų reikalavimų (toliau – patronuojančioji įmonė, kuriai netaikomi reikalavimai), jeigu tokia patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, parengtą laikantis 29 straipsnio ir šio straipsnio. Patronuojančioji įmonė, kuri yra patronuojančiosios įmonės, įsisteigusios trečiojoje valstybėje, patronuojamoji įmonė, taip pat atleidžiama nuo šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų, jeigu tokia patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į tos patronuojančiosios įmonės, kuri yra įsteigta trečiojoje valstybėje, konsoliduotąją informaciją apie tvarumą ir jeigu ši konsoliduotoji informacija apie tvarumą yra parengta laikantis informacijos apie tvarumą teikimo standartų, priimtų pagal 29b straipsnį, arba būdu, lygiaverčiu informacijos apie tvarumą teikimo standartams, kaip nustatyta pagal Komisijos įgyvendinimo aktą dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo, priimto pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą.

Pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis taikoma laikantis šių sąlygų:

a) 

patronuojančiosios įmonės, kuriai netaikomi reikalavimai, vadovybės pranešime pateikiama visa ši informacija:

i) 

patronuojančiosios įmonės, teikiančios informaciją grupės lygmeniu pagal šį straipsnį arba būdu, lygiaverčiu pagal šios direktyvos 29b straipsnį priimtiems informacijos apie tvarumą teikimo standartams, kaip nustatyta pagal Komisijos įgyvendinimo aktą dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo, priimto pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, pavadinimas ir registruota buveinė;

ii) 

interneto nuorodos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą arba, kai taikytina, į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąją informaciją apie tvarumą, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, ir į šios direktyvos 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą užtikrinimo nuomonę arba į šios pastraipos b punkte nurodytą užtikrinimo nuomonę;

iii) 

informacija, kad patronuojančiajai įmonei netaikomi šio straipsnio 1–5 dalyse nustatyti reikalavimai;

b) 

kai patronuojančioji įmonė yra įsteigta trečiojoje valstybėje, jos konsoliduotoji informacija apie tvarumą ir užtikrinimo nuomonė, kurią pareiškė vienas ar daugiau asmenų arba įmonių, kurie pagal patronuojančiajai įmonei taikomą nacionalinę teisę įgalioti pareikšti užtikrinimo nuomonę dėl informacijos apie tvarumą teikimo, skelbiamos pagal 30 straipsnį ir laikantis valstybės narės, kurios teisė taikoma patronuojančiajai įmonei, kuriai netaikomi reikalavimai, teisės aktų;

c) 

jei patronuojančioji įmonė įsteigta trečiojoje valstybėje, Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje nustatyta atskleistina informacija, apimanti Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės, kuriai netaikomi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai remiantis šios direktyvos 19a straipsnio 9 dalimi, vykdomą veiklą, įtraukiami į patronuojančiosios įmonės, kuriai netaikomi reikalavimai, vadovybės pranešimą arba į trečiojoje valstybėje įsteigtos patronuojančiosios įmonės parengtą konsoliduotąją informaciją apie tvarumą.

Valstybė narė, kurios teisės aktais reglamentuojama patronuojančioji įmonė, kuriai netaikomi reikalavimai, gali reikalauti, kad patronuojančiosios įmonės konsoliduotasis vadovybės pranešimas arba, kai taikytina, konsoliduotoji informacija apie tvarumą būtų skelbiami jai priimtina kalba ir kad būtų pateiktas reikalaujamas vertimas į tą kalbą. Prie nepatvirtinto vertimo turi būti pridėtas atitinkamas pareiškimas.

Patronuojančiosioms įmonėms, kurioms netaikomas reikalavimas parengti vadovybės pranešimą pagal 37 straipsnį, šios dalies antros pastraipos a punkto i–iii papunkčiuose nurodytos informacijos teikti neprivaloma, jeigu tokios įmonės skelbia konsoliduotąjį vadovybės pranešimą pagal 37 straipsnį.

Taikant šios dalies pirmą pastraipą ir kai taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnis, šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos kredito įstaigos, nuolat susijusios su centrine įstaiga, kuri jas prižiūri Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, laikomos tos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.

Taikant šios dalies pirmą pastraipą šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos draudimo įmonės, kurios priklauso grupei esant Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje nurodytiems finansiniams ryšiams ir kurioms taikoma grupės priežiūra pagal tos direktyvos 213 straipsnio 2 dalies a–c punktus, laikomos tos grupės patronuojančiosios įmonės patronuojamosiomis įmonėmis.

▼M9

9.   8 dalyje nustatyta išimtis taip pat taikoma viešojo intereso įmonėms, kurioms taikomi šio straipsnio reikalavimai.

▼M4

6a SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE TVARUMĄ TEIKIMO STANDARTAI

29b straipsnis

Informacijos apie tvarumą teikimo standartai

1.   Komisija pagal 49 straipsnį priima šią direktyvą papildančius deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai. Tuose informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nurodoma informacija, kurią įmonės turi pateikti pagal 19a ir 29a straipsnius, ir, kai taikytina, nurodoma, pagal kokią struktūrą ta informacija turi būti pateikta.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose Komisija ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. nurodo, kokią informaciją, kai taikytina, įmonės turi pateikti pagal 19a straipsnio 1 bei 2 dalis ir 29a straipsnio 1 bei 2 dalis; ta informacija turi apimti bent informaciją, kuri reikalinga finansų rinkų dalyviams, kuriems taikomi Reglamente (ES) 2019/2088 nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai, kad jie galėtų įvykdyti tuos reikalavimus.

▼M9 —————

▼M4

Pirmoje pastraipoje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatyti informacijos teikimo reikalavimai įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus keturiems mėnesiams po to, kai juos priima Komisija.

▼M9 —————

▼M4

Komisija pagal šį straipsnį priimtus deleguotuosius aktus persvarsto ne rečiau kaip kas trejus metus nuo jų taikymo pradžios dienos, atsižvelgdama į Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) technines rekomendacijas, ir prireikus iš dalies juos pakeičia, kad būtų atsižvelgta į aktualius pokyčius, taip pat į pokyčius tarptautiniuose standartuose.

Komisija bent kartą per metus konsultuojasi su Europos Parlamentu ir bendrai konsultuojasi su Reglamento (ES) 2020/852 24 straipsnyje nurodyta Valstybių narių ekspertų grupe tvarių finansų klausimais, taip pat Apskaitos reguliavimo komitetu, nurodytu Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnyje, dėl EFRAG darbo programos, kiek tai susiję su informacijos apie tvarumą teikimo standartų rengimu.

2.   ►M9  Tvarumo atskaitomybės standartais užtikrinama pateikiamos informacijos kokybė reikalaujant, kad ji būtų suprantama, aktuali, patikrinama, palyginama ir pateikta tinkamai. Tvarumo atskaitomybės standartais turi būti vengiama įmonėms užkrauti neproporcingai didelę administracinę arba finansinę naštą, be kita ko, kiek įmanoma labiau atsižvelgiant į pasaulinių tvarumo atskaitomybės standartų nustatymo iniciatyvų darbą, kaip reikalaujama pagal 5 dalies a punktą, ir užtikrinant kuo didesnį nuoseklumą su kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Tvarumo atskaitomybės standartuose, kiek įmanoma, pirmenybė teikiama kiekybinės informacijos atskleidimui, atsižvelgiant į įmonėms tenkančią naštą ir vartotojų poreikius. ◄

Atsižvelgiant į konkretaus standarto sritį informacijos apie tvarumą teikimo standartuose:

a) 

nurodoma informacija, kurią įmonės turi atskleisti apie šiuos aplinkos veiksnius:

i) 

klimato kaitos švelninimą, be kita ko, kiek tai susiję su 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio išmetamųjų ŠESD kiekiais;

ii) 

prisitaikymą prie klimato kaitos;

iii) 

vandens ir jūrų išteklius;

iv) 

išteklių naudojimą ir žiedinę ekonomiką;

v) 

taršą;

vi) 

biologinę įvairovę ir ekosistemas;

b) 

nurodoma informacija, kurią įmonės turi atskleisti apie šiuos socialinius ir žmogaus teisių veiksnius:

i) 

vienodas sąlygas ir lygias galimybes visiems, įskaitant lyčių lygybę ir vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą, mokymą ir įgūdžių ugdymą, neįgaliųjų užimtumą ir įtrauktį, kovos su smurtu ir priekabiavimu darbo vietoje priemones, taip pat įvairovę;

ii) 

darbo sąlygas, įskaitant saugų užimtumą, darbo laiką, deramą darbo užmokestį, socialinį dialogą, asociacijų laisvę, esamas darbo tarybas, kolektyvines derybas, įskaitant darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, dalį, darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo teises, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sveikatą ir saugą;

iii) 

pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratiniams principams ir standartams, nustatytiems Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje ir kitose pagrindinėse JT žmogaus teisių konvencijose, įskaitant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, Tarptautinės darbo organizacijos deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos socialinę chartiją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

c) 

nurodoma informacija, kurią įmonės turi atskleisti apie šiuos valdymo veiksnius:

i) 

įmonės administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmenį tvarumo klausimais, jų sudėtį ir jų ekspertines žinias bei įgūdžius, reikalingus šiam vaidmeniui atlikti, arba galimybes naudotis tokiomis ekspertinėmis žiniomis ir įgūdžiais;

ii) 

su informacijos apie tvarumą teikimo ir sprendimų priėmimo procesu susijusias įmonės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų pagrindines savybes;

iii) 

verslo etiką ir įmonės kultūrą, įskaitant kovą su korupcija, kyšininkavimu, informatorių apsaugą ir gyvūnų gerovę;

iv) 

įmonės veiklą ir įsipareigojimus, susijusius su politinės įtakos darymu, įskaitant lobistinę veiklą;

v) 

santykių su klientais, tiekėjais ir bendruomenėmis, kurioms daro įtaką įmonės veikla, valdymą ir kokybę, įskaitant mokėjimo praktiką, visų pirma kiek tai susiję su pavėluotu mokėjimu mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

3.   Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nurodoma į ateitį orientuota ir retrospektyvi bei, kai tinkama, įmonių teiktina kokybinė ir kiekybinė informacija. 4.   ►M9  Tvarumo atskaitomybės teikimo standartuose atsižvelgiama į sunkumus, su kuriais įmonės gali susidurti rinkdamos informaciją iš visos savo vertės grandinės dalyvių, ypač iš tų, kuriems pagal 19a arba 29a straipsnį nėra taikomos informacijos apie tvarumą teikimo pareigos, ir tiekėjų iš besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių. Tvarumo atskaitomybės teikimo standartuose nurodoma su vertės grandinėmis susijusi atskleistina informacija, kuri turi būti proporcinga ir atitikti vertės grandinėse dalyvaujančių įmonių pajėgumus ir ypatumus bei jų veiklos mastą ir sudėtingumą, taip pat, ypač tų įmonių, kurioms pagal 19a arba 29a straipsnį nėra taikomi tvarumo atskaitomybės teikimo reikalavimai. Tvarumo atskaitomybės standartuose nenurodoma atskleistina informacija, dėl kurios įmonės iš savo vertės grandinės įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 1 000 darbuotojų, turėtų gauti platesnės apimties informaciją nei ta, kurią reikia atskleisti pagal 29ca straipsnyje nurodytus savanoriškai taikytinus tvarumo atskaitomybės standartus. ◄

Pirma pastraipa nedaro poveikio Sąjungos reikalavimams įmonėms vykdyti išsamaus patikrinimo procesą.

5.  

Priimdama deleguotuosius aktus pagal 1 dalį, Komisija kuo labiau atsižvelgia į:

a) 

pasaulinių standartizacijos iniciatyvų darbą, susijusį su informacijos apie tvarumą teikimu, galiojančius gamtinio kapitalo apskaitos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, atsakingo verslo, įmonių socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi standartus bei sistemas;

b) 

informaciją, reikalingą finansų rinkų dalyviams, kad jie galėtų vykdyti savo informacijos atskleidimo pareigas, nustatytas Reglamente (ES) 2019/2088 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose;

c) 

kriterijus, rodiklius ir metodiką, nustatytus pagal Reglamentą (ES) 2020/852 priimtuose deleguotuosiuose aktuose, įskaitant techninės analizės kriterijus, nustatytus pagal to reglamento 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį, ir ataskaitų teikimo reikalavimus, nustatytus deleguotajame akte, priimtame pagal to reglamento 8 straipsnį;

d) 

lyginamųjų indeksų administratoriams taikomus informacijos atskleidimo reikalavimus, susijusius su lyginamojo indekso pažyma, lyginamųjų indeksų metodika ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais pagal Komisijos deleguotuosius reglamentus (ES) 2020/1816 ( 19 ), (ES) 2020/1817 ( 20 ) ir (ES) 2020/1818 ( 21 );

e) 

informaciją, nurodytą įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 434a straipsnį;

f) 

Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES ( 22 );.

g) 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ( 23 );

h) 

Reglamentą (ES) 2021/1119;

i) 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 ( 24 );

j) 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 ( 25 ).

▼M9 —————

▼M9

29ca straipsnis

Savanoriškai taikomi tvarumo atskaitomybės standartai

1.   Siekiant įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per praėjusius finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 1 000 darbuotojų, sudaryti sąlygas palankesniam savanoriškai taikytinos tvarumo atskaitomybės teikimui ir apriboti informaciją, kurios šios direktyvos tikslais gali būti reikalaujama iš tokių vertės grandinės įmonių, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 49 straipsnį priimti deleguotuosius aktus nustatant savanoriškai taikytinus tvarumo atskaitomybės standartus ne vėliau kaip 2026 m. liepos 19 d. 2.   Nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti savanoriškai taikomi tvarumo atskaitomybės standartai grindžiami Komisijos rekomendacijos (ES) 2025/1710 ( 26 ) pirmine redakcija. Be to, jie turi būti proporcingi ir aktualūs įmonių, kurioms jie skirti, pajėgumams ir ypatumams, taip pat jų veiklos mastui ir sudėtingumui. Savanoriškai taikomuose tvarumo atskaitomybės standartuose taip pat, kiek tai įmanoma, nurodoma tokios informacijos apie tvarumą pateikimo struktūra. 3.   Komisija ne rečiau kaip kas ketverius metus nuo 1 dalyje nurodyto savanoriškai taikomuose tvarumo atskaitomybės standartų taikymo pradžios dienos juos peržiūri ir prireikus iš dalies pakeičia, kad būtų atsižvelgta į tvarumo atskaitomybei reikšmingus pokyčius. 4.   Peržiūrėdama savanoriškai taikomus tvarumo atskaitomybės standartus pagal 3 dalį, Komisija atsižvelgia į EFRAG technines rekomendacijas.

▼M4

6b SKYRIUS

VIENAS ELEKTRONINIO ATASKAITŲ TEIKIMO FORMATAS

▼M9

29d straipsnis

Vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas

1.   Įmonės, kurioms taikomi šios direktyvos 19a straipsnio reikalavimai, savo vadovybės pranešimą rengia elektroniniu ataskaitų teikimo formatu, nurodytu Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815 ( 27 ) 3 straipsnyje, ir savo tvarumo atskaitomybę, įskaitant Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje numatytą atskleistiną informaciją, ženklina pagal tame deleguotajame reglamente nurodytiną elektroninį informacijos teikimo formatą. Kol pagal tą deleguotąjį reglamentą nebus priimtos tokios ženklinimo taisyklės, negali būti reikalaujama, kad įmonės ženklintų savo tvarumo atskaitomybę. 2.   Patronuojančiosios įmonės, kurioms taikomi 29a straipsnio reikalavimai, savo konsoliduotąjį vadovybės pranešimą rengia elektroniniu ataskaitų teikimo formatu, nurodytu Deleguotojo reglamento (ES) 2019/815 3 straipsnyje, ir savo tvarumo atskaitomybę, įskaitant Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje numatytą atskleistiną informaciją, ženklina pagal tame deleguotajame reglamente nurodytiną elektroninį informacijos teikimo formatą. Kol pagal tą deleguotąjį reglamentą nebus priimtos tokios ženklinimo taisyklės, negali būti reikalaujama, kad patronuojančiosios įmonės ženklintų savo tvarumo atskaitomybę.

▼M9

6c SKYRIUS

SKAITMENINĖS PAGALBOS PRIEMONĖS

29e straipsnis

Skaitmeninis tvarumo atskaitomybės portalas

Komisija sukuria specialų portalą, per kurį įmonės gali gauti informaciją, gaires ir paramą, įskaitant atitinkamus šablonus, susijusius su šioje direktyvoje nurodyta privaloma ir savanoriška tvarumo atskaitomybės sistema. Siekiant atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, portalas turi būti sujungtas su valstybių narių teikiamomis internetinėmis pagalbos priemonėmis, jei tokių yra.

29f straipsnis

Tvarumo atskaitomybės technologinių sprendimų ataskaita

Komisija ne vėliau kaip 2028 m. kovo 19 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tvarumo atskaitomybės technologinių sprendimų ataskaitą, apimančią iniciatyvas, kurios sudaro sąlygas įmonėms saugiai, sklandžiai ir automatizuotai rinkti bei tvarkyti duomenis ir jais keistis.

▼B

7

SKYRIUS

SKELBIMAS

30 straipsnis

Bendrasis skelbimo reikalavimas

▼M4

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės per pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija 12 mėnesių nuo balanso datos, paskelbtų tinkamai patvirtintas metines finansines ataskaitas ir, kai taikytina, vadovybės pranešimą šios direktyvos 29d straipsnyje nustatytu elektroniniu ataskaitų teikimo formatu kartu su teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės pateikta nuomone ir pareiškimu, nurodytais šios direktyvos 34 straipsnyje, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 ( 28 ) 1 antraštinės dalies III skyrių.

Valstybės narės gali reikalauti, kad įmonės, kurioms taikomi 19a ir 29a straipsniai, vadovybės pranešimą nemokamai viešai paskelbtų savo interneto svetainėje. Jei įmonė neturi interneto svetainės, valstybės narės gali reikalauti, kad gavusios prašymą jos pateiktų rašytinę savo vadovybės pranešimo kopiją.

Jei nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas pareiškia 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą nuomonę, ji skelbiama kartu su šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytais dokumentais.

Tačiau valstybės narės gali įmones atleisti nuo pareigos skelbti vadovybės pranešimą, jeigu paprašius galima lengvai gauti viso tokio pranešimo ar jo dalies kopiją už kainą, neviršijančią jos parengimo administracinių išlaidų.

Šios dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyta išimtis netaikoma įmonėms, kurioms taikomi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, numatyti 19a ir 29a straipsniuose.

▼B

2.  

Valstybės narės gali atleisti II priede nurodytą įmonę, kuriai taikomos šioje direktyvoje numatytos koordinavimo priemonės, vadovaujantis 1 straipsnio 1 dalies b punktu, nuo reikalavimo skelbti finansines ataskaitas pagal Direktyvos 2009/101/EB 3 straipsnį, jeigu tos finansinės ataskaitos viešai prieinamos jos pagrindinėje būstinėje, šiais atvejais:

a) 

visi atitinkamos įmonės neribotos atsakomybės nariai yra įmonės, nurodytos I priede ir reglamentuojamos kitų valstybių narių, o ne valstybės narės, kurios įstatymai reglamentuoja tą įmonę, įstatymais, ir nė viena iš tų įmonių kartu su savo finansinėmis ataskaitomis neskelbia atitinkamos įmonės finansinių ataskaitų;

b) 

visi atitinkamos įmonės neribotos atsakomybės nariai yra įmonės, kurių nereglamentuoja valstybės narės įstatymai, bet kurių teisinė forma panaši į Direktyvoje 2009/101/EB nurodytų įmonių formą.

Finansinių ataskaitų kopijas turi būti įmanoma gauti pateikus prašymą. Tokios kopijos kaina negali viršyti jos rengimo administracinių išlaidų.

3.   1 dalis taikoma konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms ir konsoliduotiesiems vadovybės pranešimams.

Jeigu konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengianti įmonė priskiriama vienai iš II priede išvardytų įmonių rūšių ir pagal savo valstybės narės teisės aktus neprivalo viešai skelbti 1 dalyje nurodytų dokumentų tokiu pat būdu, kaip nurodyta Direktyvos 2009/101/EB 3 straipsnyje, ji bent suteikia galimybę visuomenei su jais susipažinti savo pagrindinėje būstinėje ir gavusi prašymą pateikia jų kopiją, kurios kaina neviršija jos parengimo administracinių išlaidų.

31 straipsnis

Mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomi supaprastinimai

1.   Valstybės narės gali atleisti mažąsias įmones nuo prievolės skelbti savo pelno (nuostolių) ataskaitas ir vadovybės pranešimus. 2.  

Valstybės narės gali leisti vidutinėms įmonėms skelbti:

a) 

sutrumpintus balansus, kuriuose rodomi tik III ir IV prieduose pateiktoje formoje raidėmis ir romėniškais skaitmenimis pažymėti straipsniai, atskirai balanse arba finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte atskleidžiant:

i) 

III priedo dalies „Turtas“ C.I 3, C.II 1, 2, 3 ir 4, C.III.1, 2, 3 ir 4, D.II 2, 3 ir 6, D.III.1 ir 2 straipsnius ir dalies „Kapitalas, rezervai ir įsipareigojimai“ C.1, 2, 6, 7 ir 9 straipsnius,

ii) 

IV priedo C.I.3, C.II 1, 2, 3 ir 4, C.III 1, 2, 3, ir 4, D.II 2, 3 ir 6, D.III 1 ir 2, F 1, 2, 6, 7 ir 9 bei I 1, 2, 6, 7 ir 9 straipsnius,

iii) 

III priedo dalies „Turtas“ C. II straipsnio ir dalies „Kapitalas, rezervai ir įsipareigojimai“ C straipsnio skliaustuose reikalaujamą informaciją bendrai visų atitinkamų straipsnių atžvilgiu ir atskirai dalies „Turtas“ C.II 2 ir 3 straipsnių ir dalies „Kapitalas, rezervai ir įsipareigojimai“ C 1, 2, 6, 7 ir 9 straipsnių atžvilgiu,

iv) 

IV priedo D.II straipsnio skliaustuose reikalaujamą informaciją bendrai visų atitinkamų straipsnių atžvilgiu ir atskirai D.II 2 ir 3 straipsnių atžvilgiu;

b) 

sutrumpintą savo finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą be 17 straipsnio 1 dalies f ir j punktuose reikalaujamos informacijos.

Šia dalimi nedaromas poveikis 30 straipsnio 1 daliai, kiek tas straipsnis susijęs su pelno (nuostolių) ataskaita, vadovybės pranešimu ir teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės nuomone.

32 straipsnis

Kiti skelbimo reikalavimai

1.   Jeigu skelbiamas visas metinių finansinių ataskaitų ir vadovybės pranešimo tekstas, pateikiamas tas tekstas ir ta forma, kurių pagrindu teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pateikė savo nuomonę. Kartu pateikiamas visas audito išvados tekstas. 2.  

Jeigu skelbiamas ne visas metinių finansinių ataskaitų tekstas, sutrumpintame tų finansinių ataskaitų variante, su kuriuo nepateikiama audito išvada:

a) 

nurodoma, kad skelbiamas sutrumpintas variantas;

b) 

pateikiama nuoroda į registrą, kuriam pagal Direktyvos 2009/101/EB 3 straipsnį pateiktos finansinės ataskaitos, arba, jeigu finansinės ataskaitos dar nepateiktos registrui, tas faktas atskleidžiamas;

c) 

atskleidžiama, ar teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pateikė besąlyginę, sąlyginę ar neigiamą audito nuomonę, ar teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė negalėjo pateikti audito nuomonės;

d) 

atskleidžiama, ar audito išvadoje buvo pateikta nuoroda į kokius nors dalykus, į kuriuos teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė atkreipė dėmesį juos pabrėždami, bet dėl to nepateikdami sąlyginės audito nuomonės.

33 straipsnis

Pareiga parengti ir paskelbti finansines ataskaitas ir vadovybės pranešimą ir atsakomybė už tai

▼M9

1.  

Valstybės narės užtikrina, kad įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, turėtų kolektyvinę pareigą užtikrinti, kad toliau nurodyti dokumentai būtų rengiami ir skelbiami laikantis šios direktyvos reikalavimų ir, kai taikytina, tarptautinių apskaitos standartų, priimtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, Deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, tvarumo atskaitomybės standartų, nurodytų šios direktyvos 29b straipsnyje, ir šios direktyvos 29d straipsnio reikalavimų:

a) 

metinės finansinės ataskaitos, vadovybės pranešimas ir įmonės valdymo pareiškimas, jei jis teikiamas atskirai, ir

b) 

konsoliduotosios finansinės ataskaitos, konsoliduotasis vadovybės pranešimas ir konsoliduotasis įmonės valdymo pareiškimas, jei jis teikiamas atskirai.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, valstybės narės gali nustatyti, kad įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionaliniais teisės aktais, neturėtų kolektyvinės pareigos užtikrinti, kad vadovybės pranešimas arba atitinkamai konsoliduotasis vadovybės pranešimas būtų parengti pagal 29d straipsnį.

▼B

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonių administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariams už 1 dalyje nurodytų pareigų nevykdymą bent jau įmonės atžvilgiu būtų taikomi jų įstatymai ir kiti teisės aktai dėl atsakomybės.

▼M5

33a straipsnis

Informacijos prieinamumas Europos bendrame prieigos punkte

1.   Nuo 2028 m. sausio 10 d. valstybės narės užtikrina, kad viešai skelbdamos vadovybės pranešimą, konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, įskaitant informaciją, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnį, abiejų pranešimų atveju, taip pat metines finansines ataskaitas, konsoliduotąsias finansines ataskaitas, audito ataskaitą, užtikrinimo ataskaitą, su trečiųjų valstybių įmonėmis susijusias tvarumo ataskaitas ir susijusią užtikrinimo nuomonę, šios direktyvos 40a straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytą pareiškimą, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą ir konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą, nurodytą šios direktyvos 30, 40d ir 45 straipsniuose, įmonės, nurodytos šios direktyvos 19a, 29a ir 40a straipsniuose, pateiktų tuos pranešimus ir tas ataskaitas tuo pačiu metu šio straipsnio 4 dalyje nurodytai duomenis renkančiai įstaigai, kad jie būtų prieinami Europos bendrame prieigos punkte (toliau – ESAP), sukurtame pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/2859 ( 29 ).

Valstybės narės užtikrina, kad informacija atitiktų šiuos reikalavimus:

a) 

būtų pateikta nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 3 punkte, arba, kai to reikalaujama pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, elektroniniu formatu, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 4 punkte;

b) 

prie jos būtų pridėti šie metaduomenys:

i) 

visi įmonės, su kuria yra susijusi informacija, pavadinimai, ir, kai ataskaitą teikianti įmonė yra patronuojamoji įmonė, kuriai taikoma išimtis, kaip nurodyta 29a straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, patronuojančiosios įmonės, kuri teikia informaciją grupės lygmeniu, pavadinimas;

ii) 

įmonės juridinio asmens identifikatorius ir, jei informaciją teikianti įmonė yra 29a straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodyta patronuojamoji įmonė, kuriai taikoma išimtis, jei yra, patronuojančiosios įmonės, teikiančios informaciją grupės lygmeniu, juridinio asmens identifikatorius, kaip nurodyta pagal Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalies b punktą;

iii) 

įmonės dydis pagal kategorijas, kaip nurodyta pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies d punktą;

iv) 

įmonės ekonominės veiklos sektorius (-iai), kaip nurodyta pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies e punktą;

v) 

informacijos rūšis, kaip suklasifikuota pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies c punktą;

vi) 

nurodymas, ar informacija apima asmens duomenis.

2.   Jei įmonė pateikė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją oficialiai nustatytam mechanizmui pagal Direktyvos 2004/109/EB 23a straipsnį, kad ta informacija būtų padaryta prieinama ESAP, turi būti laikoma, kad ta įmonė įvykdė savo pareigas pagal šio straipsnio 1 dalį, jei ta informacija atitinka visus su šio straipsnio 1 dalyje išdėstytais metaduomenimis susijusius reikalavimus. 3.   1 dalies b punkto ii papunkčio tikslais valstybės narės užtikrina, kad įmonės gautų juridinio asmens identifikatorių. 4.   Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 9 d., siekiant, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija būtų padaryta prieinama ESAP, valstybės narės paskiria bent vieną duomenis renkančią įstaigą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 2 punkte, ir apie tai praneša ESMA. 5.  

Kad būtų užtikrintas veiksmingas pagal 1 dalį teikiamos informacijos rinkimas ir valdymas, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis nustatoma:

a) 

bet kokie kiti prie informacijos pridėtini metaduomenys;

b) 

informacijos duomenų struktūra;

c) 

informacija, kurią privaloma pateikti elektroniniu formatu, ir tais atvejais, kai informaciją privaloma teikti elektroniniu formatu, kuris elektroninis formatas turi būti naudojamas.

6.   Komisija, prireikus, priima gaires, siekdama užtikrinti, kad pagal 5 dalies a punktą pateikti metaduomenys būtų teisingi.

▼B

8

SKYRIUS

▼C1

AUDITAS IR INFORMACIJOS APIE TVARUMĄ TEIKIMO UŽTIKRINIMAS

▼B

34 straipsnis

Bendrasis reikalavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad vienas ar daugiau teisės aktais nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių, kuriuos valstybės narės patvirtino atlikti teisės aktų nustatytą auditą pagal Direktyvą 2006/43/EB, atliktų viešojo intereso įmonių, vidutinių ir didžiųjų įmonių finansinių ataskaitų auditą.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) ar audito įmonė (-s) taip pat:

a) 

pareiškia nuomonę dėl to:

i) 

ar vadovybės pranešimas atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas, ir

▼M4

ii) 

ar vadovybės pranešimas buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų, išskyrus šios direktyvos 19a straipsnyje nustatytus informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus;

▼M9

aa) 

kai taikytina, pareiškia nuomonę, parengtą atlikus riboto užtikrinimo užduotį, dėl tvarumo atskaitomybės atitikties šios direktyvos reikalavimams, įskaitant tvarumo atskaitomybės atitiktį pagal 29b straipsnį priimtiems tvarumo atskaitomybės standartams, dėl įmonės taikomo proceso siekiant nustatyti informaciją, teikiamą pagal tuos tvarumo atskaitomybės standartus, dėl reikalavimo ženklinti tvarumo atskaitomybę pagal 29d straipsnį laikymosi ir dėl Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje nustatytų informacijos teikimo reikalavimų laikymosi;

▼B

b) 

pareiškia, ar atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie įmonę bei jos aplinką, yra nustatyti reikšmingi iškraipymai vadovybės pranešime, ir nurodo tokių iškraipymų pobūdį.

2.   1 dalies pirma pastraipa mutatis mutandis taikoma konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms. 1 dalies antra pastraipa mutatis mutandis taikoma konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms ir konsoliduotiesiems vadovybės pranešimams.

▼M9

2a.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodyta nuomonė būtų parengta visapusiškai paisant vertės grandinės įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per praėjusius finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 1 000 darbuotojų, teisės atsisakyti informaciją teikiančiai įmonei teikti platesnės apimties informaciją nei ta, kuri nurodyta 29ca straipsnyje nurodytuose savanoriškai taikomuose standartuose.

▼M4

3.   Valstybės narės gali leisti kitam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui ar audito įmonei nei tas (tie), kuris (-ie) atlieka teisės aktų nustatytą finansinių ataskaitų auditą, pareikšti 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą nuomonę.

▼M4

4.  

Valstybės narės gali leisti nepriklausomam jų teritorijoje įsisteigusiam užtikrinimo paslaugų teikėjui pareikšti 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą nuomonę, jeigu tokiam nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui taikomi reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB ( 30 ) nustatytiems reikalavimams, susijusiems su tos direktyvos 2 straipsnio 22 punkte apibrėžtu informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, visų pirma reikalavimai dėl:

a) 

mokymo ir egzaminų, kuriais užtikrinama, kad nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai įgytų reikiamos kompetencijos informacijos apie tvarumą teikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo srityse;

b) 

tęstinio švietimo;

c) 

kokybės užtikrinimo sistemų;

d) 

profesinės etikos, nepriklausomumo, objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties;

e) 

skyrimo ir atleidimo;

f) 

tyrimų ir sankcijų;

g) 

nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų darbo organizavimo, ypač dėl aprūpinimo pakankamais ištekliais bei personalu ir duomenų apie klientus bei klientų bylų tvarkymo, taip pat

h) 

pranešimo apie pažeidimus.

Valstybės narės užtikrina, kad kai nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas pareiškia 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą nuomonę, ta nuomonė būtų parengta pagal Direktyvos 2006/43/EB 26a, 27a ir 28a straipsnius ir kad, kai taikytina, audito komitetas arba specialus komitetas peržiūrėtų ir stebėtų nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo nepriklausomumą pagal Direktyvos 2006/43/EB 39 straipsnio 6 dalies e punktą.

Valstybės narės užtikrina, kad iš nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, kurie akredituoti iki 2024 m. sausio 1 d. informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nebūtų reikalaujama šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų mokymo ir egzaminų reikalavimų.

Valstybės narės užtikrina, kad iš nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, kurių akreditavimo pagal atitinkamus nacionalinius reikalavimus procesas 2024 m. sausio 1 d. dar nėra užbaigtas, nebūtų reikalaujama pirmos pastraipos a punkte nurodytų mokymo ir egzaminų reikalavimų, kiek tai susiję su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, jei jie tą procesą užbaigia ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d.

Valstybės narės užtikrina, kad trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodyti nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai pagal pirmos pastraipos b punkte nurodytą tęstinio švietimo reikalavimą įgytų reikiamų žinių apie informacijos apie tvarumą teikimą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.

Jei valstybė narė vadovaudamasi pirma pastraipa nusprendžia leisti nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui pareikšti 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą nuomonę, ji taip pat leidžia tokią nuomonę pareikšti kitam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui nei tas (tie), kuris (-ie) atlieka teisės aktų nustatytą finansinių ataskaitų auditą, kaip numatyta 3 dalyje.

5.   Nuo 2027 m. sausio 6 d. valstybė narė, kuri pasinaudojo 4 dalyje nustatyta teise (toliau – priimančioji valstybė narė), leidžia kitoje valstybėje narėje nei priimančioji valstybė narė (toliau – buveinės valstybė narė) įsisteigusiam nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui teikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo paslaugas.

Buveinės valstybė narė yra atsakinga už jos teritorijoje įsisteigusių nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūrą, išskyrus atvejus, kai priimanti valstybė narė nusprendžia savo teritorijoje prižiūrėti nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų atliekamą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.

Jei priimančioji valstybė narė nusprendžia prižiūrėti kitoje valstybėje narėje registruotų nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų jos teritorijoje atliekamą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, priimančioji valstybė narė:

a) 

tokiems nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams nenustato griežtesnių informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo reikalavimų ar atsakomybės nei tie, kurie pagal nacionalinę teisę taikomi toje priimančiojoje valstybėje narėje įsisteigusiems nepriklausomiems užtikrinimo teikėjams ar auditoriams; ir

b) 

informuoja kitas valstybes nares apie savo sprendimą prižiūrėti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų atliekamą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.

6.   Valstybės narės užtikrina, jog tais atvejais, kai pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad įmonės informacijos apie tvarumą elementus patikrintų akredituota nepriklausoma trečioji šalis, tos akredituotos nepriklausomos trečiosios šalies išvada būtų pateikiama kaip vadovybės pranešimo priedas arba kitomis viešai prieinamomis priemonėmis.

▼B

35 straipsnis

Dalinis Direktyvos 2006/43/EB pakeitimas dėl audito išvados

Direktyvos 2006/43/EB 28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Audito išvada

1.  

Audito išvadoje turi būti:

a) 

įžanga, kurioje bent jau nurodomos finansinės ataskaitos, kurių teisės aktų nustatytas auditas atliktas, kartu su finansinės atskaitomybės tvarka, kuri buvo taikoma jas rengiant;

b) 

teisės aktų nustatyto audito taikymo srities aprašas, kuriame bent jau nurodomi audito standartai, kurių laikantis atliktas teisės aktų nustatytas auditas;

c) 

audito nuomonė, kuri yra besąlyginė, sąlyginė ar neigiama ir kuria teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius aiškiai pareiškia:

i) 

ar metinėse finansinėse ataskaitose parodytas tikras ir teisingas vaizdas pagal atitinkamą finansinės atskaitomybės tvarką ir

ii) 

kai tinka, ar metinės finansinės ataskaitos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius negali pareikšti audito nuomonės, išvadoje pateikiamas atsisakymas pareikšti nuomonę;

d) 

nuoroda į bet kokius dalykus, į kuriuos teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atkreipia dėmesį juos pabrėždamas, bet nepateikdamas sąlyginės nuomonės;

e) 

Direktyvos 2013/34/ES 2013 m. birželio 26 d. dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB ( 31 ) 34 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta nuomonė ir pareiškimas.

2.   Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius pasirašo audito išvadą ir nurodo jos datą. Kai audito įmonė atlieka teisės aktų nustatytą auditą, audito išvadą pasirašo bent jau teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), atliekantis (-ys) auditą audito įmonės vardu. Išimtinėmis aplinkybėmis valstybės narės gali numatyti, kad tokio (-ių) parašo (-ų) nereikia atskleisti visuomenei, jei toks atskleidimas galėtų kelti neišvengiamą ir reikšmingą grėsmę kurio nors asmens asmeniniam saugumui. Bet kuriuo atveju atitinkamo(-ų) asmens (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės) turi būti žinoma (-os) atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. 3.   Audito išvada dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų atitinka 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus. Pateikdami išvadą dėl vadovybės pranešimo ir finansinių ataskaitų atitikimo, kaip reikalaujama pagal 1 dalies e punktą, auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė atsižvelgia į konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą. Kai prie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pridedamos patronuojančiosios įmonės metinės finansinės ataskaitos, šiuo straipsniu reikalaujamos audito išvados gali būti sujungiamos.

9

SKYRIUS

NUOSTATOS DĖL IŠIMČIŲ IR IŠIMČIŲ APRIBOJIMŲ

36 straipsnis

Labai mažoms įmonėms taikomos išimtys

1.  

Valstybės narės gali labai mažas įmones atleisti nuo kai kurių ar visų šių prievolių:

a) 

prievolės pateikti informaciją apie ateinančių laikotarpių sąnaudas bei sukauptas pajamas ir apie sukauptas sąnaudas bei būsimųjų laikotarpių pajamas. Kai valstybė narė pasinaudoja ta galimybe, ji gali leisti toms įmonėms nesilaikyti 6 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatų, susijusių su ateinančių laikotarpių sąnaudomis ir sukauptų pajamų ir sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų pripažinimu, tik šio straipsnio 2 dalies b punkto vi papunktyje nurodytų kitų sąnaudų atveju, jei tai nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte arba, kaip nurodyta šios dalies b punkte, balanso apačioje;

b) 

prievolės parengti finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą pagal 16 straipsnį, jeigu informacija, kurios reikalaujama pagal šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalies d ir e punktus ir Direktyvos 2012/30/ES 24 straipsnio 2 dalį, atskleidžiama balanso apačioje;

c) 

prievolės parengti vadovybės pranešimą pagal 5 skyrių, jei pagal Direktyvos 2012/30/ES 24 straipsnio 2 dalį reikalaujama informacija atskleidžiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte arba, kaip nurodyta šios dalies b punkte, balanso apačioje;

d) 

prievolės paskelbti metines finansines ataskaitas pagal šios direktyvos 7 skyrių, jei jose nurodyta balanso informacija pagal nacionalinės teisės aktus tinkamai pateikta bent vienai atitinkamos valstybės narės paskirtai kompetentingai valdžios institucijai. Kai kompetentinga valdžios institucija nėra centrinis registras, komercinis registras ar bendrovių registras, kaip nurodyta Direktyvos 2009/101/EB 3 straipsnio 1 dalyje, kompetentinga valdžios institucija turi pateiktą informaciją užregistruoti registre.

2.  

Valstybės narės labai mažoms įmonėms gali leisti:

a) 

parengti tik sutrumpintą balansą, atskirai nurodant bent III ar IV prieduose pateiktus raidėmis pažymėtus straipsnius, kai taikytina. Tais atvejais, kai taikomas šio straipsnio 1 dalies a punktas, į balansą neįtraukiami III priede nurodyti dalies „Turtas“ E straipsniai ir dalies „Įsipareigojimai“ D straipsniai arba IV priede nurodyti E ir K straipsniai;

b) 

parengti tik sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, atskirai nurodant bent šiuos punktus, kai taikytina:

i) 

grynosios pajamos,

ii) 

kitos pajamos,

iii) 

žaliavų ir sudedamųjų dalių sąnaudos,

iv) 

personalo sąnaudos,

v) 

vertės koregavimas,

vi) 

kitos sąnaudos,

vii) 

mokesčiai,

viii) 

pelnas arba nuostoliai.

3.   Valstybės narės labai mažoms įmonėms, kurios naudojasi bet kuria šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta išimtimi, neleidžia taikyti 8 straipsnio arba nereikalauja, kad jos jį taikytų. 4.   Laikoma, kad labai mažų įmonių atžvilgiu pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis parengtose metinėse finansinėse ataskaitose parodomas tikras ir teisingas vaizdas, kaip reikalaujama 4 straipsnio 3 dalyje, ir todėl tokioms finansinėms ataskaitoms 4 straipsnio 4 dalis netaikoma. 5.   Jei taikomas šio straipsnio 1 dalies a punktas, 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą bendrą balanso sumą sudaro III priedo dalies „Turtas“ A–D straipsniuose nurodytas turtas arba IV priedo A–D straipsniuose nurodytas turtas. 6.   Nedarant poveikio šiam straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad labai mažos įmonės kitu atveju būtų laikomos mažosiomis įmonėmis. 7.   Valstybės narės nesuteikia galimybės investicinėms arba finansų kontroliuojančiosioms įmonėms naudotis 1, 2 ir 3 dalyse nurodytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis. 8.   Valstybėms narėms, kurios 2013 m. liepos 19 buvo priėmusios įstatymus ir kitus teisės aktus, įgyvendinančius 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/6/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių nuostatos, susijusios su mikrosubjektais ( 32 ), gali būti netaikomi 3 straipsnio 9 dalyje nustatyti reikalavimai, susiję su 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų viršutinių ribų konvertavimu į nacionalines valiutas, taikant 53 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį. 9.   Ne vėliau kaip 2018 m. liepos 20 Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui labai mažų įmonių padėties ataskaitą, ypač atsižvelgdama į nacionaliniu lygmeniu vyraujančią padėtį, susijusią su įmonių, kurios atitinka dydžio kriterijus ir kurių administracinė našta mažinama pritaikius skelbimo reikalavimo išimtį, skaičiumi.

37 straipsnis

Patronuojamosioms įmonėms taikoma išimtis

Nepaisant direktyvų 2009/101/EB ir 2012/30/ES nuostatų, valstybė narė neprivalo šios direktyvos nuostatų dėl metinių finansinių ataskaitų ir vadovybės pranešimo turinio, audito ir skelbimo taikyti jos nacionalinės teisės aktais reglamentuojamoms įmonėms, kurios yra patronuojamosios įmonės, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

1) 

patronuojančiajai įmonei taikomi valstybės narės įstatymai

2) 

visi patronuojamosios įmonės akcininkai arba nariai pareiškė sutinkantys, kad kiekvienais finansiniais metais, kuriais taikoma išimtis, įmonė būtų atleista nuo tokios prievolės;

3) 

patronuojančioji įmonė pareiškė, kad ji garantuoja patronuojamosios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą;

4) 

šio straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytus pareiškimus patronuojamoji įmonė paskelbia valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka pagal Direktyvos 2009/101/EB 2 skyrių;

5) 

patronuojamoji įmonė įtraukta į patronuojančiosios įmonės pagal šią direktyvą rengiamas konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

6) 

išimtis nurodoma patronuojančiosios įmonės parengtų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ir

7) 

patronuojamosios įmonės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, nurodytos šio straipsnio 5 punkte, konsoliduotasis vadovybės pranešimas ir audito išvada paskelbta valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka pagal Direktyvos 2009/101/EB 2 skyrių.

38 straipsnis

Įmonės, kurios yra kitų įmonių neribotos atsakomybės nariai

1.   Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos įmonės, kurios reglamentuojamos jų teisės aktais ir kurios yra bet kurios 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos įmonės (atitinkamos įmonės) neribotos atsakomybės nariai, kartu su savo pačių finansinėmis ataskaitomis parengtų, pateiktų auditui ir paskelbtų atitinkamos įmonės finansines ataskaitas pagal šią direktyvą; tokiu atveju šios direktyvos reikalavimai atitinkamai įmonei netaikomi. 2.  

Valstybės narės neprivalo taikyti šios direktyvos reikalavimų atitinkamai įmonei, jei:

a) 

atitinkamos įmonės finansines ataskaitas rengia, pateikia auditui ir skelbia pagal šios direktyvos nuostatas įmonė, kuri:

i) 

yra tos atitinkamos įmonės neribotos atsakomybės narys ir

ii) 

yra reglamentuojama kitos valstybės narės teisės aktais;

b) 

atitinkama įmonė įtraukta į konsoliduotąsias finansines ataskaitas, kurias pagal šią direktyvą rengia, pateikia auditui ir skelbia:

i) 

neribotos atsakomybės narys arba

ii) 

jei atitinkama įmonė įtraukta į didesnės įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, kurias pagal šią direktyvą rengia, pateikia auditui ir skelbia patronuojančioji įmonė, reglamentuojama valstybės narės teisės aktais. Ši išimtis nurodoma konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

3.   2 dalyje nurodytais atvejais atitinkama įmonė gavusi prašymą atskleidžia finansines ataskaitas skelbiančios įmonės pavadinimą.

39 straipsnis

Su pelno (nuostolių) ataskaita susijusi išimtis, taikoma konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengiančioms patronuojančiosioms įmonėms

Valstybė narė neprivalo šios direktyvos nuostatų dėl pelno (nuostolių) ataskaitos audito ir skelbimo taikyti savo nacionalinės teisės aktais reglamentuojamoms įmonėms, kurios yra patronuojančiosios įmonės, jeigu laikomasi šių sąlygų:

1) 

patronuojančioji įmonė rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal šią direktyvą ir yra į jas įtraukta;

2) 

išimtis nurodoma patronuojančiosios įmonės metinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte;

3) 

išimtis nurodoma patronuojančiosios įmonės parengtų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ir

4) 

patronuojančiosios įmonės pelnas arba nuostoliai, nustatyti pagal šią direktyvą, parodomi jos balanse.

40 straipsnis

Išimčių apribojimas viešojo intereso įmonėms

Valstybės narės nesuteikia galimybės šioje direktyvoje nustatytais supaprastinimais ir išimtimis naudotis viešojo intereso įmonėms, nebent šioje direktyvoje aiškiai nustatyta kitaip. Viešojo intereso įmonė laikoma didžiąja įmone, neatsižvelgiant į jos grynąsias pajamas, bendrą balansą ar vidutinį darbuotojų skaičių finansiniais metais.

▼M4

9a SKYRIUS

INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS, TEIKIMAS

40a straipsnis

Informacijos apie tvarumą, susijusios su trečiųjų valstybių įmonėmis, teikimas

1.   Valstybė narė reikalauja, kad jos teritorijoje įsteigta patronuojamoji įmonė, kurios pagrindinė patronuojančioji įmonė yra reglamentuojama trečiosios valstybės teisės aktais, tos pagrindinės trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės grupės lygmeniu paskelbtų informaciją apie tvarumą, kurioje būtų pateikta 29a straipsnio 2 dalies a punkto iii–v papunkčiuose, b–f punktuose ir, kai tinkama, h punkte nurodyta informacija, ir užtikrintų jos prieinamumą.

▼M9

Pirma pastraipa taikoma tik patronuojamosioms įmonėms, kurių grynoji apyvarta per praėjusius finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršijo 200 000 000  EUR.

▼M4

Valstybė narė reikalauja, kad jos teritorijoje esantis filialas, kuris yra įmonės, reglamentuojamos pagal trečiosios valstybės teisę, filialas, kuris arba nepriklauso grupei, arba kurį galiausiai valdo pagal trečiosios valstybės teisę įsteigta įmonė, grupės lygmeniu arba, jei netaikoma, atskirai, trečiosios valstybės įmonės lygmeniu, paskelbtų informaciją apie tvarumą, kurioje būtų pateikta 29a straipsnio 2 dalies a punkto iii–v papunkčiuose, b–f punktuose ir, kai taikoma, h punkte nurodyta informacija, ir užtikrintų jos prieinamumą.

▼M9

Trečioje pastraipoje nurodyta taisyklė taikoma tik filialui, jei trečiosios valstybės įmonė neturi patronuojamosios įmonės, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, ir jei filialo grynoji apyvarta praėjusiais finansiniais metais viršijo 200 000 000  EUR.

Pirma ir trečia pastraipos taikomos tose pastraipose nurodytoms patronuojamosioms įmonėms arba filialams tik tais atvejais, kai grupės lygmeniu arba, jei netaikoma, atskiros įmonės lygmeniu trečiosios valstybės įmonės grynoji apyvarta Sąjungoje kiekvienais iš pastarųjų dvejų finansinių metų iš eilės viršija 450 000 000  EUR.

▼M4

Valstybės narės gali reikalauti, kad pirmoje ir trečioje pastraipose nurodytos patronuojamosios įmonės ar filialai joms pateiktų informaciją apie trečiųjų valstybių įmonių grynąją apyvartą jų teritorijoje ir Sąjungoje.

▼M9

Nukrypstant nuo pirmos ir trečios pastraipų, jei trečiosios valstybės įmonė yra finansų kontroliuojančioji įmonė, turinti patronuojamųjų įmonių, kurių verslo modeliai ir veikla yra nepriklausomi vienas nuo kito, valstybės narės užtikrina, kad patronuojamosios įmonės ir filialai galėtų nuspręsti neskelbti pirmoje ir trečioje pastraipose nurodytos tvarumo ataskaitos ir užtikrinti jos prieinamumo.

▼M4

2.   Valstybės narės reikalauja, kad 1 dalyje nurodyta patronuojamosios įmonės ar filialo pateikta informacija apie tvarumą būtų parengta vadovaujantis standartais, priimtais pagal 40b straipsnį.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie tvarumą gali būti rengiama laikantis informacijos apie tvarumą teikimo standartų, priimtų pagal 29b straipsnį, arba tokiu būdu, kuris yra lygiavertis tiems informacijos apie tvarumą teikimo standartams, kurie nustatyti vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo aktu dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo, priimtu pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą.

Jei šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, kurios reikia informacijai apie tvarumą parengti, neprieinama, 1 dalyje nurodyta patronuojamoji įmonė arba filialas prašo trečiosios valstybės įmonės pateikti visą informaciją, kurios reikia jų pareigoms vykdyti.

Jei pateikiama ne visa prašoma informacija, 1 dalyje nurodyta patronuojamoji įmonė arba filialas parengia, paskelbia ir padaro prieinamą 1 dalyje nurodytą informaciją apie tvarumą, kurioje pateikiama visa jų turima, gauta ar įgyta informacija, ir paskelbia pareiškimą, kuriame paaiškina, kad trečiosios valstybės įmonė nepateikė reikiamos informacijos.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad 1 dalyje nurodyta informacija apie tvarumą būtų skelbiama kartu su užtikrinimo nuomone, kurią pareiškė vienas ar daugiau asmenų ar įmonių, įgaliotų pateikti užtikrinimo nuomonę dėl informacijos apie tvarumą pagal trečiosios valstybės įmonės nacionalinę teisę arba valstybės narės nacionalinę teisę.

Jei trečiosios valstybės įmonė nepateikia užtikrinimo nuomonės pagal pirmą pastraipą, patronuojamoji įmonė arba filialas pateikia pareiškimą, kuriame nurodoma, kad trečiosios valstybės įmonė nepateikė reikiamos užtikrinimo nuomonės.

4.   Valstybės narės gali kasmet informuoti Komisiją apie trečiųjų valstybių įmonių patronuojamąsias įmones arba filialus, kurie įvykdė 40d straipsnyje nustatytą skelbimo reikalavimą, ir apie atvejus, kai informacija buvo paskelbta, tačiau filialas arba patronuojamoji įmonė veikė pagal šio straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą. Komisija savo interneto svetainėje viešai paskelbia informaciją apie tvarumą skelbiančių trečiųjų valstybių įmonių sąrašą.

40b straipsnis

Trečiųjų valstybių įmonių informacijos apie tvarumą teikimo standartai

Ne vėliau kaip ►M7  2026 m. birželio 30 d. ◄ Komisija pagal 49 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma nustatant trečiosios valstybės įmonėms taikomus informacijos apie tvarumą teikimo standartus, kuriuose nurodoma informacija, įtrauktina į 40a straipsnyje nurodytą informaciją apie tvarumą.

40c straipsnis

Atsakomybė už informacijos apie tvarumą, susijusios su trečiųjų valstybių įmonėmis, rengimą, skelbimą ir prieinamumą

Valstybės narės numato, kad trečiųjų valstybių įmonių filialai yra atsakingi, kiek leidžia jų turimos žinios ir gebėjimai, kad jų informacija apie tvarumą būtų parengta pagal 40a straipsnį ir kad ji būtų paskelbta ir prieinama, kaip nurodyta 40d straipsnyje.

Valstybės narės numato, kad 40a straipsnyje nurodytų patronuojamųjų įmonių administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai būtų kolektyviai atsakingi, kiek leidžia jų turimos žinios ir gebėjimai, kad jų informacija apie tvarumą būtų parengta pagal 40a straipsnį ir kad ji būtų paskelbta ir prieinama, kaip nurodyta 40d straipsnyje.

40d straipsnis

Skelbimas

1.   Šios direktyvos 40a straipsnio 1 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės ir filialai savo informaciją apie tvarumą kartu su užtikrinimo nuomone ir, kai taikoma, šios direktyvos 40a straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytu pareiškimu paskelbia per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengta ta informacija, paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, kaip numatyta kiekvienos valstybės narės pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 14–28 straipsnius ir, kai aktualu, pagal tos direktyvos 36 straipsnį. 2.   Kai pagal šio straipsnio 1 dalį paskelbta informacija apie tvarumą kartu su užtikrinimo nuomone ir, kai taikytina, pareiškimu nėra nemokamai prieinami visuomenei Direktyvos (ES) 2017/1132 16 straipsnyje nurodyto registro interneto svetainėje, valstybės narės užtikrina, kad įmonių paskelbta informacija apie tvarumą kartu su užtikrinimo nuomone ir, kai taikytina, pareiškimu pagal šio straipsnio 1 dalį būtų nemokamai prieinami bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, kurių informacija parengta, paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos patronuojamosios įmonės arba filialo interneto svetainėje, kaip nurodyta šios direktyvos 40a straipsnio 1 dalyje.

▼B

10

SKYRIUS

MOKĖJIMŲ VALDŽIOS INSTITUCIJOMS ATASKAITA

41 straipsnis

Terminų apibrėžtys, susijusios su ataskaitomis dėl mokėjimų valdžios institucijoms

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

gavybos pramonės įmonė – įmonė, vykdanti veiklą, susijusią su mineralų, naftos, gamtinių dujų telkinių ar kitų medžiagų žvalgyba, tyrimu, aptikimu, eksploatavimu ir gavyba, kaip nurodyta 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006, nustatančio statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ( 33 ) I priedo B sekcijos 05–08 skyriuose išvardytose ekonominės veiklos rūšyse;

2)

neliestų miškų medienos ruošos įmonė – įmonė, neliestuose miškuose vykdanti veiklą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 I priedo A sekcijos 02 skyriaus 02.2 grupėje;

3)

valdžios institucija – valstybės narės ar trečiosios šalies nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucija. Valdžios institucijoms priskiriami departamentai, agentūros ar įmonės, kuriuos ta institucija kontroliuoja, kaip nustatyta šios direktyvos 22 straipsnio 1–6 dalyse;

4)

projektas – veikla, kuri yra reglamentuojama viena sutartimi, licencija, nuomos sutartimi, koncesija arba panašiais teisiniais susitarimais ir kuri yra mokėjimo įsipareigojimų valdžios institucijai pagrindas. Nepaisant to, jei daug tokių susitarimų yra iš esmės tarpusavyje susiję, tai laikoma projektu.

5)

mokėjimas –

pinigais ar natūra sumokėta suma už 1 ir 2 punktuose aprašytą šių rūšių veiklą:

a) 

gamybos teisės;

b) 

mokesčiai, kuriais apmokestinamos bendrovių pajamos, gamyba ar pelnas, tačiau neįskaitant vartojimo mokesčių, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pajamų mokesčių ar pardavimo mokesčių;

c) 

mokesčiai už gamtos išteklius;

d) 

dividendai;

e) 

pasirašymo, aptikimo ir gamybos premijos;

f) 

licencijų mokesčiai, nuomos mokesčiai, prieigos mokesčiai ir kitas atlygis už licencijas ir (arba) koncesijas ir

g) 

mokėjimai už infrastruktūros patobulinimus.

42 straipsnis

Įmonės, privalančios teikti mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad didžiosios įmonės ir visos viešojo intereso įmonės, kurios yra gavybos pramonės arba neliestų miškų medienos ruošos įmonės, kasmet rengtų ir viešai skelbtų mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą. 2.  

Ta prievolė netaikoma jokiai valstybės narės teisės aktais reglamentuojamai įmonei, kuri yra patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

a) 

patronuojančiajai įmonei taikomi valstybės narės įstatymai ir

b) 

įmonės mokėjimai valdžios institucijoms įtraukiami į tos patronuojančiosios įmonės pagal 44 straipsnį rengiamą konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą.

43 straipsnis

Ataskaitos turinys

1.   Ataskaitoje nereikia atsižvelgti į tokį mokėjimą nesvarbu, ar tai vienkartinis mokėjimas ar keletas susijusių mokėjimų, jeigu finansiniais metais jo vertė yra mažesnė nei 100 000  EUR. 2.  

Ataskaitoje atskleidžiama toliau nurodyta informacija, susijusi su 41 straipsnio 1 ir 2 punktuose aprašyta veikla atitinkamais finansiniais metais:

a) 

bendra mokėjimų kiekvienai valdžios institucijai suma;

b) 

bendra kiekvienos rūšies mokėjimų, kaip nurodyta 41 straipsnio 5 punkto a-g papunkčiuose, kiekvienai valdžios institucijai suma;

c) 

tais atvejais, kai mokėjimai priskiriami konkrečiam projektui, bendra kiekvienos rūšies mokėjimų, kaip nurodyta 41 straipsnio 5 punkto a-g papunkčiuose, atliktų kiekvieno tokio projekto atžvilgiu, suma ir bendra mokėjimų, atliktų kiekvieno tokio projekto atžvilgiu, suma.

Informacija apie įmonių atliktus mokėjimus, susijusius su subjektų lygmeniu nustatytais įsipareigojimais, gali būti atskleista subjektų lygmeniu, o ne projektų lygmeniu.

3.   Kai valdžios institucijai atliekami mokėjimai natūra, informacija apie juos pateikiama pagal vertę ir tam tikrais atvejais pagal apimtį. Pateikiamos pagrindžiančios pastabos, kuriomis paaiškinama, kaip buvo nustatyta jų vertė. 4.   Atskleidžiant informaciją apie šiame straipsnyje nurodytus mokėjimus nurodoma atitinkamo mokėjimo arba veiklos esmė, o ne forma. Mokėjimai ir veikla negali būti dirbtinai suskaldyti arba sutelkti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo. 5.  

Valstybių narių, kurios nėra įsivedusios euro, atveju 1 dalyje nurodyta viršutinė riba eurais konvertuojama į nacionalines valiutas:

a) 

taikant bet kurios iš direktyvų, kuriomis nustatoma ta viršutinė riba, įsigaliojimo dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą valiutų keitimo kursą ir

b) 

suapvalinant iki artimiausio šimto.

44 straipsnis

Konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita

1.   Valstybė narė reikalauja, kad nacionalinės teisės aktais reglamentuojamos didžiosios įmonės ar viešojo intereso įmonės, kurios yra gavybos pramonės arba neliestų miškų medienos ruošos įmonės, parengtų konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą pagal 42 ir 43 straipsnius, jei tai patronuojančiajai įmonei taikoma prievolė rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, kaip nustatyta 22 straipsnio 1–6 dalyse.

Laikoma, kad patronuojančioji įmonė yra gavybos pramonės įmonė arba neliestų miškų medienos ruošos įmonė, jeigu kuri nors jos patronuojamųjų įmonių yra gavybos pramonės įmonė arba neliestų miškų medienos ruošos įmonė.

Į konsoliduotąją ataskaitą įtraukiami tik tie mokėjimai, kurie atliekami vykdant gavybos ir (arba) medienos ruošos operacijas.

2.  

Prievolė parengti 1 dalyje nurodytą konsoliduotąją ataskaitą netaikoma:

a) 

3 straipsnio 5 dalyje apibrėžtos mažosios grupės patronuojančiajai įmonei, išskyrus atvejus, kai kuri nors susijusi įmonė yra viešojo intereso įmonė;

b) 

3 straipsnio 6 dalyje apibrėžtos vidutinės grupės patronuojančiajai įmonei, išskyrus atvejus, kai kuri nors susijusi įmonė yra viešojo intereso įmonė, ir

c) 

valstybės narės teisės aktais reglamentuojamai patronuojančiajai įmonei, kuri taip pat yra patronuojamoji įmonė, jei jos patronuojančioji įmonė reglamentuojama valstybės narės teisės aktais.

3.  

Įmonė, įskaitant viešojo intereso įmonę, neturi būti įtraukta į konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą, jei įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:

a) 

griežti ilgalaikiai apribojimai iš esmės trukdo patronuojančiajai įmonei naudotis savo teisėmis į tos įmonės turtą ar valdymą;

b) 

ypač retais atvejais, kai nedarant per didelių išlaidų arba pernelyg nedelsiant neįmanoma gauti informacijos, reikalingos konsoliduotosioms mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitoms parengti pagal šią direktyvą;

c) 

tos įmonės akcijos turimos tik siekiant jas vėliau vėl parduoti.

Pirmiau nurodytos išimtys taikomos, tik jeigu jos naudojamos ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų tikslais.

45 straipsnis

Skelbimas

1.   42 straipsnyje nurodyta mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita ir 44 straipsnyje nurodyta konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita skelbiamos kiekvienos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka pagal Direktyvos 2009/101/EB 2 skyrių. 2.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės atsakingų organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, būtų atsakingi už užtikrinimą, kad, pasitelkiant visas jų žinias ir pajėgumus, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita būtų parengta ir paskelbta laikantis šios direktyvos reikalavimų.

46 straipsnis

Lygiavertiškumo kriterijai

1.   42 ir 44 straipsniuose nurodytoms įmonėms, kurios rengia ir viešai skelbia ataskaitą, atitinkančią trečiosios šalies ataskaitų teikimo reikalavimus, įvertintus, laikantis 47 straipsnio, kaip lygiaverčius šio skyriaus reikalavimams, šio skyriaus reikalavimai netaikomi, išskyrus prievolę paskelbti šią ataskaitą, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose, pagal Direktyvos 2009/101/EB 2 skyrių. 2.   Komisija yra įgaliojama pagal 49 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai, taikytini šio straipsnio 1 dalies tikslais vertinant, ar trečiosios šalies ataskaitų teikimo reikalavimai yra lygiaverčiai šiame skyriuje išdėstytiems reikalavimams. 3.  

Komisijos pagal 2 dalį nustatyti kriterijai turi:

a) 

apimti:

i) 

tikslines įmones,

ii) 

tikslinius mokėjimų gavėjus,

iii) 

užfiksuotus mokėjimus,

iv) 

užfiksuotų mokėjimų priskyrimą,

v) 

užfiksuotų mokėjimų suskirstymą,

vi) 

veiksnius, kuriems esant teikiamos konsoliduotosios ataskaitos,

vii) 

ataskaitų teikimo būdą,

viii) 

ataskaitų teikimo dažnumą ir

ix) 

kovos su vengimu atskleisti informaciją priemones,

b) 

kitais atžvilgiais apimti tik tuos kriterijus, kurie padeda tiesiogiai palyginti trečiosios šalies ataskaitų teikimo reikalavimus su šio skyriaus reikalavimais.

47 straipsnis

Lygiavertiškumo kriterijų taikymas

Komisija yra įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi tie trečiosios šalies ataskaitų teikimo reikalavimai, kuriuos, pritaikius pagal 46 straipsnį nustatytus lygiavertiškumo kriterijus, ji laiko lygiaverčiais šio skyriaus reikalavimams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

48 straipsnis

Peržiūra

Komisija peržiūri šio skyriaus įgyvendinimą ir veiksmingumą ir pateikia dėl to ataskaitą, visų pirma kiek tai susiję su ataskaitų teikimo prievolių apimtimi ir ataskaitų pagal projektus teikimo sąlygomis bei jų laikymusi.

Ataskaitoje atsižvelgiama į tarptautinius pokyčius, visų pirma didinant mokėjimų valdžios institucijoms skaidrumą, įvertinamas kitų tarptautinių sistemų poveikis ir svarstomas poveikis konkurencingumui ir energijos tiekimo saugumui. Ji užbaigiama ne vėliau kaip 2018 m. liepos 21.

Ataskaita pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Ataskaitoje svarstoma galimybė ataskaitų teikimo reikalavimus taikyti ir papildomiems pramonės sektoriams, taip pat tai, ar mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita turėtų būti audituojama. Ataskaitoje taip pat svarstoma, ar būtų galima atskleisti papildomą informaciją apie vidutinį darbuotojų skaičių, naudojimąsi subrangovų paslaugomis ir visas valstybės skirtas pinigines sankcijas.

▼M1

Atsižvelgiant į EBPO naujoves ir susijusių Europos iniciatyvų rezultatus, ataskaitoje taip pat apsvarstoma galimybė įpareigoti didžiąsias įmones kasmet pagal šalis viešai skelbti ataskaitas, kurios apimtų bent informaciją apie kiekvienoje valstybėje narėje ir trečiojoje šalyje, kurioje jos veikia, gautą pelną, sumokėtus pelno mokesčius ir gautas viešąsias subsidijas.

▼B

Be to, ataskaitoje analizuojama galimybė nustatyti prievolę visiems Sąjungos emitentams tinkamai pasirūpinti, kad išgaunant mineralus būtų užtikrinta, jog tiekimo grandinės nebūtų susijusios su konfliktuojančiomis šalimis ir būtų laikomasi EITI bei EBPO rekomendacijų dėl atsakingo tiekimo grandinės valdymo.

▼M3

10a SKYRIUS

PELNO MOKESČIO INFORMACIJOS ATASKAITA

48a straipsnis

Terminų apibrėžtys, susijusios su pelno mokesčio informacijos ataskaitos teikimu

1.  

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) 

pagrindinė patronuojančioji įmonė – įmonė, rengianti didžiausios įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

2) 

konsoliduotosios finansinės ataskaitos – finansinės ataskaitos, kurias rengia grupės patronuojančioji įmonė ir kurioje turtas, įsipareigojimai, nuosavybė, pajamos ir išlaidos pateikiami kaip vieno ūkio subjekto finansinės ataskaitos;

3) 

mokesčių jurisdikciją turintis subjektas – valstybinis arba nevalstybinis jurisdikciją turintis subjektas, turintis fiskalinę autonomiją pelno mokesčio atžvilgiu;

4) 

atskira įmonė – įmonė, kuri nepriklauso grupei, kaip apibrėžta 2 straipsnio 11 punkte.

2.  

Šios direktyvos 48b straipsnyje „pajamos“ reiškia:

a) 

grynąsias pajamas – valstybės narės teisės aktais reguliuojamų įmonių, kurios netaiko tarptautinių apskaitos standartų, patvirtintų remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1606/2002, atveju, arba

b) 

pajamas – kaip apibrėžta arba suprantama finansinės atskaitomybės sistemoje, kurios pagrindu rengiamos finansinės ataskaitos – kitų įmonių atveju.

48b straipsnis

Įmonės ir filialai, privalantys teikti pelno mokesčio informacijos ataskaitas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad jų nacionalinės teisės aktais reguliuojamos pagrindinės patronuojančiosios įmonės, kurių konsoliduotosios pajamos, nurodytos jų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną viršijo 750 000 000  EUR, parengtų bei paskelbtų su antraisiais iš tų dvejų finansinių metų iš eilės susijusią pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir užtikrintų jos prieinamumą.

Valstybės narės numato, kad pagrindinei patronuojančiajai įmonei nebebūtų taikomos pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos teikti ataskaitas, kai visos konsoliduotosios pajamos, nurodytos jos konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną buvo mažesnės nei 750 000 000  EUR.

Valstybės narės reikalauja, kad jų nacionalinės teisės aktais reguliuojamos atskiros įmonės, kurių pajamos, nurodytos jų metinėse finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną viršijo 750 000 000  EUR, parengtų bei paskelbtų su antraisiais iš tų dvejų finansinių metų iš eilės susijusią pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir užtikrintų jos prieinamumą.

Valstybės narės numato, kad atskirai įmonei nebebūtų taikomos trečioje pastraipoje nustatytos pareigos teikti ataskaitas, kai visos pajamos, nurodytos jos finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną buvo mažesnės nei 750 000 000  EUR.

2.   Valstybės narės numato, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė netaikoma atskiroms įmonėms arba pagrindinėms patronuojančiosioms įmonėms ir su jomis susijusioms įmonėms, jei tokios įmonės, įskaitant jų filialus, yra įsisteigusios arba turi nuolatinę verslo arba pastovios verslo veiklos vietą tik vienos valstybės narės teritorijoje ir nėra įsisteigusios arba tokios vietos neturi jokiame kitame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte. 3.   Valstybės narės numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė netaikoma atskiroms įmonėms ir pagrindinėms patronuojančiosioms įmonėms, jei tokios įmonės arba su jomis susijusios įmonės paskelbia ataskaitą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES ( 34 ) 89 straipsnį ir į tą ataskaitą įtraukia informaciją apie visą savo veiklą ir, pagrindinių patronuojančiųjų įmonių atveju, visą susijusių įmonių, įtrauktų į konsoliduotas finansines ataskaitas, veiklą. 4.   Valstybės narės reikalauja, kad 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos vidutinės ir didžiosios patronuojamosios įmonės, reguliuojamos jų nacionalinės teisės aktais ir kontroliuojamos pagrindinės patronuojančiosios įmonės, kurios nereguliuoja valstybės narės teisė ir kurios konsoliduotosios pajamos kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną viršijo 750 000 000  EUR, paskelbtų su antraisiais iš tų paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės susijusią tos pagrindinės patronuojančiosios įmonės pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir užtikrintų jos prieinamumą.

Kai tokia informacija arba ataskaita yra neprieinama, patronuojamoji įmonė paprašo savo pagrindinės patronuojančiosios įmonės pateikti jai visą reikiamą informaciją, kad ji galėtų įvykdyti savo pareigas pagal pirmą pastraipą. Jei pagrindinė patronuojančioji įmonė visos reikalaujamos informacijos nepateikia, patronuojamoji įmonė parengia ir paskelbia pelno mokesčio informacijos ataskaitą, kurioje pateikiama visa jos turima, gauta arba įgyta informacija, ir pareiškimą, kuriame nurodoma, kad jos pagrindinė patronuojančioji įmonė nepateikė reikiamos informacijos, ir užtikrina jų prieinamumą.

Valstybės narės numato, kad vidutinėms ir didžiosioms patronuojamosioms įmonėms nebebūtų taikomos šioje dalyje nustatytos pareigos teikti ataskaitas, kai pagrindinės patronuojančiosios įmonės visos konsoliduotosios pajamos, nurodytos jos konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną buvo mažesnės nei 750 000 000  EUR.

5.   Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijose atidaryti įmonių, kurių nereguliuoja valstybės narės teisė, filialai paskelbtų su antraisiais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės susijusią šeštos pastraipos a punkte nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros įmonės pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir užtikrintų jos prieinamumą.

Kai tos informacijos arba ataskaitos neturima, asmuo (-enys), paskirtas (-i) vykdyti 48e straipsnio 2 dalyje nurodytus informacijos atskleidimo formalumus, paprašo šios dalies šeštos pastraipos a punkte nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros įmonės pateikti jam (jiems) visą informaciją, kad jis (jie) galėtų įvykdyti savo pareigas.

Tuo atveju, jei visa reikalaujama informacija nepateikiama, filialas parengia ir paskelbia pelno mokesčio informacijos ataskaitą, kurioje pateikiama visa jo turima, gauta arba įgyta informacija, ir pareiškimą, kuriame nurodoma, kad pagrindinė patronuojančioji įmonė arba atskira įmonė nepateikė reikiamos informacijos, ir užtikrina jų prieinamumą.

Valstybės narės numato, kad šioje dalyje nustatytos pareigos teikti ataskaitas būtų taikomos tik tiems filialams, kurių grynosios pajamos kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės viršijo ribą, kaip perkelta į nacionalinę teisę pagal 3 straipsnio 2 dalį.

Valstybės narės numato, kad filialui, kuriam pagal šią dalį taikomos pareigos teikti ataskaitas, tos pareigos nebebūtų taikomos, kai grynosios pajamos kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės krenta žemiau ribos, kaip perkelta į nacionalinę teisę pagal 3 straipsnio 2 dalį.

Valstybės narės numato, kad šioje dalyje nustatytos taisyklės filialui taikomos, tik jei tenkinami šie kriterijai:

a) 

įmonė, kuri atidarė filialą, yra susijusi įmonė grupėje, kurios pagrindinės patronuojančiosios įmonės nereguliuoja valstybės narės teisė ir kurios konsoliduotosios pajamos, nurodytos jos konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną viršijo 750 000 000  EUR, arba atskira įmonė, kurios pajamos, nurodytos jos finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš paskutinių dvejų finansinių metų iš eilės balanso dieną viršijo 750 000 000  EUR; ir

b) 

šios pastraipos a punkte nurodyta pagrindinė patronuojančioji įmonė neturi vidutinės arba didžiosios patronuojamosios įmonės, kaip nurodyta 4 dalyje.

Valstybės narės numato, kad filialui nebetaikomos šioje dalyje nustatytos pareigos teikti ataskaitas, kai dvejus finansinius metus iš eilės nebetenkinamas a punkte numatytas kriterijus.

6.  

Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytų taisyklių valstybės narės netaiko, kai pelno mokesčio informacijos ataskaita yra parengta pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros įmonės, kurios nereguliuoja valstybės narės teisė, kaip numatyta 48c straipsnyje, ir atitinka šiuos kriterijus:

a) 

ji yra prieinama visuomenei nemokamai ir elektroninio ataskaitų teikimo formatu, kuris nuskaitomas mašininiu būdu:

i) 

tos pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba tos atskiros įmonės svetainėje;

ii) 

bent viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų;

iii) 

ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos ataskaita yra parengta, balanso datos, ir

b) 

joje nurodomas pagal 48d straipsnio 1 dalį ataskaitą paskelbusių vienintelės patronuojamosios įmonės pavadinimas ir registruotoji būstinė arba vienintelio filialo, kurį reguliuoja valstybės narės teisė, pavadinimas ir adresas.

7.   Valstybės narės reikalauja, kad patronuojamosios įmonės arba filialai, kuriems netaikomos šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos, skelbtų pelno mokesčio informacijos ataskaitą ir užtikrintų jos prieinamumą, jei tokios patronuojamosios įmonės arba filialai neturi kito tikslo kaip tik išvengti šiame skyriuje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymo.

48c straipsnis

Pelno mokesčio informacijos ataskaitos turinys

1.   Į pagal 48b straipsnį reikalaujamą pelno mokesčio informacijos ataskaitą įtraukiama informacija, susijusi su visa atskiros įmonės arba pagrindinės patronuojančiosios įmonės veikla, įskaitant visų susijusių įmonių veiklą, konsoliduota atitinkamų finansinių metų finansinėse ataskaitose. 2.  

1 dalyje nurodyta informacija yra ši:

a) 

pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros įmonės pavadinimas, atitinkami finansiniai metai, ataskaitai pateikti naudojama valiuta, ir, kai taikytina, visų patronuojamųjų įmonių, įsteigtų Sąjungoje arba mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose, nurodytuose Tarybos išvadų dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų peržiūrėto ES sąrašo I ir II prieduose, pateikiamų pagrindinės patronuojančiosios įmonės atitinkamų finansinių metų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, sąrašas;

b) 

trumpas veiklos pobūdžio apibūdinimas;

c) 

darbuotojų skaičius visos darbo dienos ekvivalentais;

d) 

pajamos, apskaičiuojamos kaip:

i) 

grynųjų pajamų, kitų veiklos pajamų, pajamų iš kitų įmonių akcijų paketų, išskyrus iš susijusių įmonių gautus dividendus, pajamų iš kitų investicijų ir suteiktų paskolų, kurios yra ilgalaikio turto dalis, kitų gautinų palūkanų ir panašių pajamų, kaip išvardyta šios direktyvos V ir VI prieduose, suma, arba

ii) 

pelnas, kaip apibrėžta finansinės atskaitomybės sistemoje, kurios pagrindu rengiamos finansinės ataskaitos, išskyrus vertės koregavimą ir dividendus, gautus iš susijusių įmonių;

e) 

pelno (nuostolių) suma prieš sumokant pajamų mokestį;

f) 

atitinkamais finansiniais metais sukaupto pelno mokesčio suma, kuri turi būti apskaičiuojama kaip einamosios mokesčių išlaidos, kurias už finansinių metų apmokestinamą pelną arba nuostolius apskaičiavo įmonės ir filialai atitinkamame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte;

g) 

remiantis grynųjų pinigų principu sumokėta pelno mokesčio suma, kuri turi būti apskaičiuojama kaip per atitinkamus finansinius metus įmonių ir filialų sumokėta pelno mokesčio suma atitinkamame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, ir

h) 

atitinkamų finansinių metų pabaigoje sukauptų pajamų suma.

D punkto tikslais pajamos apima sandorius su susijusiomis šalimis.

F punkto tikslais einamosios mokesčių išlaidos siejamos tik su įmonės veikla atitinkamais finansiniais metais, į ją neįtraukiami atidėtieji mokesčiai arba atidėjiniai neapibrėžtiems mokestiniams įsipareigojimams.

G punkto tikslais sumokėtų mokesčių suma apima išskaičiuojamuosius mokesčius, kuriuos sumokėjo kitos įmonės mokėjimų įmonėms ir filialams grupėje atžvilgiu.

H punkto tikslais sukauptos pajamos – ankstesnių finansinių metų ir atitinkamų finansinių metų pelno suma, dėl kurios paskirstymo dar nenuspręsta. Filialų atveju sukauptos pajamos reiškia filialą atidariusios įmonės pajamas.

3.   Valstybės narės sudaro sąlygas tam, kad šio straipsnio 2 dalyje išvardyta informacija būtų teikiama laikantis ataskaitų teikimo taisyklių, nurodytų Tarybos direktyvos 2011/16/ES ( 35 ) III priedo III skirsnio B ir C dalyse. 4.   Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija pateikiama naudojant bendrąjį šabloną ir elektroninio ataskaitų teikimo formatus, kurie nuskaitomi mašininiu būdu. Komisija įgyvendinimo aktais nustato tą bendrąjį šabloną ir tuos elektroninio ataskaitų teikimo formatus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 5.   2 arba 3 dalyje nurodyta informacija pelno mokesčio informacijos ataskaitoje pateikiama atskirai pagal kiekvieną valstybę narę. Jei valstybė narė apima kelius mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus, informacija agreguojama valstybės narės lygmeniu.

Be to, šio straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodyta informacija pelno mokesčio informacijos ataskaitoje pateikiama atskirai pagal kiekvieną mokesčių jurisdikciją turintį subjektą, kuris finansinių metų, už kuriuos turi būti parengta ataskaita, kovo 1 d. yra įtrauktas į Tarybos išvadų dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų peržiūrėto ES sąrašo I priedą, ir tokia informacija pateikiama atskirai pagal kiekvieną mokesčių jurisdikciją turintį subjektą, kuris finansinių metų, už kuriuos turi būti parengta ataskaita, kovo 1 d. ir ankstesnių finansinių metų kovo 1 d. buvo nurodytas Tarybos išvadų dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų peržiūrėto ES sąrašo II priede.

Be to, 2 arba 3 dalyje nurodyta informacija apie kitus mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus pelno mokesčio informacijos ataskaitoje pateikiama agreguota.

Informacija kiekvienam atitinkamam mokesčių jurisdikciją turinčiam subjektui priskiriama pagal įsisteigimą, nuolatinę verslo arba pastovios verslo veiklos vietą, kuriai, atsižvelgiant į grupės arba atskiros įmonės vykdomą veiklą, gali būti taikomas pelno mokestis tame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte.

Kai kelių susijusių įmonių veiklai pelno mokestis gali būti taikomas viename mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, tam mokesčių jurisdikciją turinčiam subjektui priskirta informacija yra susumuota informacija, susijusi su šia kiekvienos susijusios įmonės ir jų filialų veikla tame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte.

Informacija apie vieną veiklą tuo pat metu nepriskiriama daugiau kaip vienam mokesčių jurisdikciją turinčiam subjektui.

6.   Valstybės narės gali leisti į ataskaitą laikinai neįtraukti vieno ar daugiau konkrečių pagal 2 arba 3 dalį kitais atvejais reikalaujamų atskleisti informacijos elementų, jei juos atskleidus būtų labai pakenkta įmonių, su kuriomis ta ataskaita susijusi, komercinei padėčiai. Apie bet kokį informacijos neįtraukimą aiškiai nurodoma ataskaitoje kartu pateikiant deramai pagrįstą neįtraukimo priežasčių paaiškinimą.

Valstybės narės užtikrina, kad pagal pirmą pastraipą visa neįtraukta informacija būtų paskelbiama vėlesnėje pelno mokesčio informacijos ataskaitoje per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį nuo jos neįtraukimo pirmą kartą datos.

Valstybės narės užtikrina, kad informacija, susijusi su mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais, įtrauktais į Tarybos išvadų dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų peržiūrėto ES sąrašo I ir II priedus, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, būtų įtraukta visais atvejais.

7.   Pelno mokesčio informacijos ataskaitoje, kai taikytina grupės lygmeniu, galima išdėstyti bendrus faktus, pateikiant paaiškinimus apie bet kokius reikšmingus 2 dalies f ir g punktuose atskleistų sumų neatitikimus atsižvelgiant į, jei tinkama, atitinkamas ankstesnių finansinių metų sumas. 8.   Pelno mokesčio informacijos ataskaitoje naudojama valiuta – valiuta, naudojama pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose arba atskiros įmonės metinėse finansinėse ataskaitose. Valstybės narės nereikalauja, kad ši ataskaita būtų skelbiama naudojant kitą negu finansinių ataskaitų valiutą.

Tačiau 48b straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytu atveju pelno mokesčio informacijos ataskaitoje naudojama valiuta yra valiuta, kuria patronuojamoji įmonė skelbia savo metines finansines ataskaitas.

9.   Valstybės narės, kurios nėra įsivedusios euro, gali 750 000 000  EUR ribą konvertuoti į savo nacionalinę valiutą. Atlikdamos tokį konvertavimą, tos valstybės narės taiko 2021 m. gruodžio 21 d. galiojantį valiutos kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tos valstybės narės ribas gali padidinti arba sumažinti ne daugiau kaip 5 %, kad būtų gauta suapvalinta suma nacionaline valiuta.

48b straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos ribos konvertuojamos į lygiavertę atitinkamos trečiosios valstybės nacionalinės valiutos sumą taikant 2021 m. gruodžio 21 d. galiojantį valiutos kursą, suapvalintą iki artimiausio tūkstančio.

10.   Pelno mokesčio informacijos ataskaitoje nurodoma, ar ji buvo parengta pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį.

48d straipsnis

Skelbimas ir prieinamumas

1.   Pelno mokesčio informacijos ataskaita ir šios direktyvos 48b straipsnyje nurodyta ataskaita paskelbiama per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos rengiama ataskaita, balanso datos, kaip numatyta kiekvienoje valstybėje narėje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 ( 36 ) 14–28 straipsnius ir, kai aktualu, pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 36 straipsnį. 2.  

Valstybės narės užtikrina, kad įmonių paskelbta pelno mokesčio informacijos ataskaita ir pagal šio straipsnio 1 dalį paskelbta ataskaita būtų prieinamos visuomenei bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų nemokamai ne vėliau kaip per 12 mėnesių po finansinių metų, už kuriuos rengiama ataskaita, balanso datos,

a) 

įmonės svetainėje, kai taikoma 48b straipsnio 1 dalis;

b) 

patronuojamosios įmonės svetainėje arba susijusios įmonės svetainėje, kai taikoma 48b straipsnio 4 dalis, arba

c) 

filialo arba jį atidariusios įmonės svetainėje, arba susijusios įmonės svetainėje, kai taikoma 48b straipsnio 5 dalis.

3.   Valstybės narės gali atleisti įmones nuo šio straipsnio 2 dalyje išdėstytų taisyklių taikymo, kai pagal šio straipsnio 1 dalį paskelbta pelno mokesčio informacijos ataskaita tuo pat metu tampa prieinama visuomenei elektroninio ataskaitų teikimo formatu, kuris nuskaitomas mašininiu būdu, Direktyvos (ES) 2017/1132 16 straipsnyje nurodyto registro svetainėje, nemokamai bet kuriai Sąjungoje esančiai trečiajai šaliai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje įmonių ir filialų svetainėje pateikiama informacija apie tą atleidimą ir nuoroda į atitinkamo registro svetainę. 4.   48b straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyta ataskaita ir, kai taikytina, to straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta ataskaita turi likti prieinama atitinkamoje svetainėje mažiausiai penkerius metus iš eilės.

48e straipsnis

Atsakomybė už pelno mokesčio ataskaitos parengimą, paskelbimą ir prieinamumą

1.   Valstybės narės numato, kad 48b straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindinių patronuojančiųjų įmonių arba atskirų įmonių administraciniai, valdymo ir priežiūros organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, būtų bendrai atsakingi už užtikrinimą, kad ataskaitos apie pelno mokestį būtų parengtos, paskelbtos ir prieinamos pagal 48b, 48c ir 48d straipsnius. 2.   Valstybės narės numato, kad šios direktyvos 48b straipsnio 4 dalyje nurodytų patronuojamųjų įmonių administraciniai, valdymo ir priežiūros organų nariai ir asmuo (-enys), paskirtas (-i) vykdyti Direktyvos (ES) 2017/1132 41 straipsnyje nustatytus informacijos atskleidimo formalumus šios direktyvos 48b straipsnio 5 dalyje nurodytuose filialuose, veikdami pagal nacionalinės teisės aktais jiems suteiktą kompetenciją, būtų bendrai atsakingi už užtikrinimą, pasitelkiant visas savo žinias ir pajėgumus, kad pelno mokesčio informacijos ataskaita būtų parengta taip, kad būtų nuosekliai laikomasi atitinkamai 48b ir 48c straipsnių, ir kad ji būtų paskelbta bei prieinama pagal 48d straipsnį.

48f straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ataskaita

Valstybės narės reikalauja, kad tuo atveju, kai valstybės narės teisės aktais reguliuojamos įmonės finansinės ataskaitos turi būti audituojamos vieno ar daugiau teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių, audito ataskaitoje būtų nurodyta, ar prieš finansinius metus, už kuriuos parengtos audituojamosios finansinės ataskaitos, einančiais finansiniais metais įmonė pagal 48b straipsnį privalėjo paskelbti pelno mokesčio informacijos ataskaitą, ir jei taip, ar ta ataskaita buvo paskelbta pagal 48d straipsnį.

48g straipsnis

Pirmos pelno mokesčio informacijos ataskaitos teikimo data

Valstybės narės užtikrina, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais 48a–48f straipsniai perkeliami į nacionalinę teisę, būtų taikomi ne vėliau kaip nuo pirmųjų finansinių metų, prasidėjusių 2024 m. birželio 22 d., pradžios datos.

48h straipsnis

Peržiūros nuostata

Komisija ne vėliau kaip 2027 m. birželio 22 d. pateikia ataskaitą dėl 48a–48f straipsniuose nustatytų pareigų teikti ataskaitas laikymosi ir poveikio, ir, atsižvelgdama į padėtį EBPO lygmeniu, poreikį užtikrinti pakankamą skaidrumo lygį ir poreikį išsaugoti ir užtikrinti konkurencingą aplinką įmonėms ir privačiosioms investicijoms, ji visų pirma peržiūri ir įvertina, ar būtų tikslinga išplėsti 48b straipsnyje nustatytą pareigą teikti pelno mokesčio informacijos ataskaitą, ją taikant ir didelėms įmonėms bei didelėms grupėms, kaip apibrėžta atitinkamai 3 straipsnio 4 ir 7 dalyse, ir išplėsti 48c straipsnyje nustatytą pelno mokesčio informacijos ataskaitos turinį įtraukiant papildomų elementų. Komisija toje ataskaitoje taip pat įvertina, kokį poveikį šios direktyvos veiksmingumui daro agreguotos mokesčių informacijos pateikimas pagal trečiųjų šalių mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus, kaip numatyta 48c straipsnio 5 dalyje, ir 48c straipsnio 6 dalyje numatytas laikinas informacijos neįtraukimas.

Komisija ataskaitą ir, jei tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

▼M4

11 SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

▼M4

48i straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 6 d. valstybės narės leidžia Sąjungos patronuojamajai įmonei, kuriai taikomas 19a arba 29a straipsnis ir kurios patronuojančioji įmonė nėra reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, pagal 29a straipsnio reikalavimus parengti konsoliduotąją informaciją apie tvarumą, apimančią visas tokios patronuojančiosios įmonės Sąjungos patronuojamąsias įmones, kurioms taikomas 19a arba 29a straipsnis.

Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 6 d. valstybės narės leidžia, kad į šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą konsoliduotąją informaciją apie tvarumą būtų įtraukta atskleidžiama informacija pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnį, apimanti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos patronuojančiosios įmonės visų Sąjungos patronuojamųjų įmonių, kurioms taikomas šios direktyvos 19a arba 29a straipsnis, vykdomą veiklą.

2.   1 dalyje nurodyta Sąjungos patronuojamoji įmonė yra viena iš grupės Sąjungos patronuojamųjų įmonių, kurių apyvarta (kai taikytina, konsoliduota) bent vienais iš ankstesnių penkerių finansinių metų buvo didžiausia Sąjungoje. 3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta konsoliduotoji informacija apie tvarumą skelbiama pagal 30 straipsnį. 4.   Taikant 19a straipsnio 9 dalyje ir 29a straipsnio 8 dalyje nustatytą išimtį informacijos teikimas pagal šio straipsnio 1 dalį laikomas patronuojančiosios įmonės grupės lygmens informacijos teikimu apie konsoliduotas įmones. Laikoma, kad teikiant informaciją pagal šio straipsnio 1 dalies antrą pastraipą atitinkamai laikomasi 19a straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punkte ir 29a straipsnio 8 dalies antros pastraipos c punkte nurodytų sąlygų.

▼B

49 straipsnis

Deleguotųjų įgaliojimų vykdymas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

▼M9

2.   1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 13 dalies a punkte, 29b ir 40b straipsniuose ir 46 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 5 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki 5 metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

▼M9

2a.   3 straipsnio 13 dalies b ir c punktuose ir 29ca straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2026 m. kovo 18 d.

▼M9

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 13 dalyje, 29b, 29ca bei 40b straipsniuose ir 46 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po to sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

▼M3

3a.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros ( 37 ) nustatytais principais.

▼M4

3b.  

►M9  Priimdama deleguotuosius aktus pagal 29b straipsnį, Komisija atsižvelgia į EFRAG technines rekomendacijas, jei: ◄

a) 

tokios rekomendacijos parengtos laikantis tinkamo proceso, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų, proporcingai dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir remiantis jų kompetencija, skiriant pakankamą viešąjį finansavimą, kad būtų užtikrintas jų nepriklausomumas, ir paremtos darbo programa, dėl kurios konsultuotasi su Komisija;

b) 

tokios rekomendacijos pateikiamos kartu su sąnaudų ir naudos analize, apimančia techninių rekomendacijų poveikio tvarumo klausimams analizę;

c) 

tokios rekomendacijos pateikiamos kartu su paaiškinimu, kaip jose atsižvelgiama į 29b straipsnio 5 dalyje išvardytus elementus;

d) 

dalyvavimas EFRAG darbe techniniu lygmeniu grindžiamas ekspertinėmis žiniomis informacijos apie tvarumą teikimo srityje ir nepriklauso nuo finansinio įnašo.

Šios dalies a ir d punktai nedaro poveikio viešojo sektoriaus institucijų ir nacionalinių standartus nustatančių organizacijų dalyvavimui EFRAG techniniame darbe.

EFRAG techninės rekomendacijos siunčiamos kartu su tų techninių rekomendacijų lydimaisiais dokumentais.

▼M9

Prieš priimdama šios direktyvos 29b straipsnyje nurodytus deleguotųjų aktų projektus Komisija dėl jų bendrai konsultuojasi su Reglamento (ES) 2020/852 24 straipsnyje nurodyta valstybių narių ekspertų grupe tvarių finansų klausimais ir Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnyje nurodytu Apskaitos reguliavimo komitetu.

▼M4

Komisija paprašo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI), Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) nuomonės dėl EFRAG parengtų techninių rekomendacijų, visų pirma dėl jų suderinamumo su Reglamentu (ES) 2019/2088 ir pagal tą reglamentą priimtais deleguotaisiais aktais. EVPRI, EBI ir EIOPA savo nuomones pateikia per du mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo dienos.

▼M9

Prieš priimdama šios direktyvos 29b straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus, Komisija dėl EFRAG parengtų techninių rekomendacijų taip pat konsultuojasi su Europos aplinkos agentūra, Europos pagrindinių teisių agentūra, Europos Centriniu Banku, Europos audito priežiūros įstaigų komitetu ir Tvaraus finansavimo platforma, sukurta pagal Reglamento (ES) 2020/852 20 straipsnį.

▼B

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

▼M9

5.   Pagal 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 13 dalį, 29b, 29ca ar 40b straipsnį arba 46 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

▼B

50 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

51 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės numato sankcijas, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, ir imasi visų būtinų jų įgyvendinimą užtikrinančių priemonių. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios.

52 straipsnis

Direktyvų 78/660/EEB ir 83/349/EEB panaikinimas

Direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB panaikinamos.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal VII priede pateiktą atitikties lentelę.

53 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2015 m. liepos 20. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai tų nuostatų tekstus.

Valstybės narės gali numatyti, kad pirmoje pastraipoje nurodytos nuostatos pirmiausia būtų taikomos finansinių metų, kurie prasideda 2016 sausio 1 d., finansinėms ataskaitoms arba 2016 kalendoriniais metais.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstą.

54 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

55 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS

1 STRAIPSNIO 1 DALIES A PUNKTE NURODYTOS ĮMONIŲ RŪŠYS

—  Belgijoje: la société anonyme/de naamloze vennootschap, la société en commandite par actions/de commanditaire vennootschap op aandelen, la société privée à responsabilité limitée/de besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid, la société coopérative à responsabilité limitée/de coöperatieve vennootschap met beperkte aansprakelijkheid; —  Bulgarijoje: акционерно дружество, дружество с ограничена отговорност, командитно дружество с акции; —  Čekijoje: společnost s ručením omezeným, akciová společnost; —  Danijoje: aktieselskaber, kommanditaktieselskaber, anpartsselskaber; —  Vokietijoje: die Aktiengesellschaft, die Kommanditgesellschaft auf Aktien, die Gesellschaft mit beschränkter Haftung; —  Estijoje: aktsiaselts, osaühing; —  Airijoje: public companies limited by shares or by guarantee, private companies limited by shares or by guarantee; —  Graikijoje: η ανώνυμη εταιρία, η εταιρία περιορισμένης ευθύνης, η ετερόρρυθμη κατά μετοχές εταιρία; —  Ispanijoje: la sociedad anónima, la sociedad comanditaria por acciones, la sociedad de responsabilidad limitada; —  Prancūzijoje: la société anonyme, la société en commandite par actions, la société à responsabilité limitée, la société par actions simplifiée;

▼M2

—  Kroatijoje: dioničko društvo, društvo s ograničenom odgovornošću;

▼B

—  Italijoje: la società per azioni, la società in accomandita per azioni, la società a responsabilità limitata; —  Kipre: Δημόσιες εταιρείες περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή με εγγύηση, ιδιωτικές εταιρείες περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή με εγγύηση; —  Latvijoje: akciju sabiedrība, sabiedrība ar ierobežotu atbildību; —  Lietuvoje: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės; —  Liuksemburge: la société anonyme, la société en commandite par actions, la société à responsabilité limitée; —  Vengrijoje: részvénytársaság, korlátolt felelősségű társaság; —  Maltoje: kumpanija pubblika —public limited liability company, kumpannija privata —private limited liability company, soċjeta in akkomandita bil-kapital maqsum f'azzjonijiet —partnership en commandite with the capital divided into shares; —  Nyderlanduose: de naamloze vennootschap, de besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid; —  Austrijoje: die Aktiengesellschaft, die Gesellschaft mit beschränkter Haftung; —  Lenkijoje: spółka akcyjna, spółka z ograniczoną odpowiedzialnością, spółka komandytowo-akcyjna; —  Portugalijoje: a sociedade anónima, de responsabilidade limitada, a sociedade em comandita por ações, a sociedade por quotas de responsabilidade limitada; —  Rumunijoje: societate pe acțiuni, societate cu răspundere limitată, societate în comandită pe acțiuni; —  Slovėnijoje: delniška družba, družba z omejeno odgovornostjo, komanditna delniška družba; —  Slovakijoje: akciová spoločnosť, spoločnosť s ručením obmedzeným; —  Suomijoje: yksityinen osakeyhtiö/privat aktiebolag, julkinen osakeyhtiö/publikt aktiebolag; —  Švedijoje: aktiebolag; —  Jungtinėje Karalystėje: public companies limited by shares or by guarantee, private companies limited by shares or by guarantee.

II PRIEDAS

1 STRAIPSNIO 1 DALIES B PUNKTE NURODYTOS ĮMONIŲ RŪŠYS

—  Belgijoje: la société en nom collectif/de vennootschap onder firma, la société en commandite simple/de gewone commanditaire vennootschap, la société coopérative à responsabilité illimitée/de coöperatieve vennootschap met onbeperkte aansprakelijkheid; —  Bulgarijoje: събирателно дружество, командитно дружество; —  Čekijoje: veřejná obchodní společnost, komanditní společnost; —  Danijoje: interessentskaber, kommanditselskaber; —  Vokietijoje: die offene Handelsgesellschaft, die Kommanditgesellschaft; —  Estijoje: täisühing, usaldusühing; —  Airijoje: partnerships, limited partnerships, unlimited companies; —  Graikijoje: η ομόρρυθμος εταιρία, η ετερόρρυθμος εταιρία; —  Ispanijoje: sociedad colectiva, sociedad en comandita simple; —  Prancūzijoje: la société en nom collectif, la société en commandite simple;

▼M2

—  Kroatijoje: javno trgovačko društvo, komanditno društvo, gospodarsko interesno udruženje;

▼B

—  Italijoje: la società in nome collettivo, la società in accomandita semplice; —  Kipre: Ομόρρυθμες και ετερόρρυθμες εταιρείες (συνεταιρισμοί); —  Latvijoje: pilnsabiedrība, komandītsabiedrība; —  Lietuvoje: tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos; —  Liuksemburge: la société en nom collectif, la société en commandite simple; —  Vengrijoje: közkereseti társaság, betéti társaság, közös vállalat, egyesülés, egyéni cég; —  Maltoje: soċjeta f'isem kollettiv jew soċjeta in akkomandita, bil-kapital li mhux maqsum f'azzjonijiet meta s-soċji kollha li għandhom responsabbilita' llimitata huma soċjetajiet in akkomandita bil-kapital maqsum f'azzjonijiet — partnership en nom collectif or partnership en commandite with capital that is not divided into shares, when all the partners with unlimited liability are partnership en commandite with the capital divided into shares; —  Nyderlanduose: de vennootschap onder firma, de commanditaire vennootschap; —  Austrijoje: die offene Gesellschaft, die Kommanditgesellschaft; —  Lenkijoje: spółka jawna, spółka komandytowa; —  Portugalijoje: sociedade em nome colectivo, sociedade em comandita simples; —  Rumunijoje: societate în nume colectiv, societate în comandită simplă; —  Slovėnijoje: družba z neomejeno odgovornostjo, komanditna družba; —  Slovakijoje: verejná obchodná spoločnosť, komanditná spoločnosť; —  Suomijoje: avoin yhtiö/ öppet bolag, kommandiittiyhtiö/kommanditbolag; —  Švedijoje: handelsbolag, kommanditbolag; —  Jungtinėje Karalystėje: partnerships, limited partnerships, unlimited companies.

III PRIEDAS

10 STRAIPSNYJE NURODYTA HORIZONTALIOJI BALANSO FORMA

Turtas

A.   Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas

iš kurio pareikalauta apmokėti

(jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta pareikalauto apmokėti kapitalo nurodyti dalyje „Kapitalas ir rezervai“, šiuo atveju pareikalauto apmokėti, bet dar neapmokėto kapitalo dalis nurodoma dalies „Turtas“ A arba D.II.5 straipsnyje).

B.   Formavimo išlaidos

kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose ir jeigu nacionalinės teisės aktuose jas leidžiama rodyti kaip turtą. Nacionalinės teisės aktuose taip pat gali būti numatyta formavimo išlaidas rodyti „Nematerialiojo turto“ pirmajame straipsnyje.

C.   Ilgalaikis turtas

I.   Nematerialusis turtas

1. Plėtros išlaidos, jeigu nacionalinės teisės aktuose leidžiama jas rodyti kaip turtą.

2. Koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės bei turtas, jeigu jie:

a) 

įsigyti atsilygintinai ir jų nereikia rodyti C.I.3 straipsnyje, arba

b) 

sukurti pačios įmonės, jeigu nacionalinės teisės aktuose leidžiama juos rodyti kaip turtą.

3. Prestižas, jeigu jis buvo įsigytas atsilygintinai.

4. Išankstiniai apmokėjimai.

II.   Materialusis turtas

1. Žemė ir pastatai.

2. Įranga ir mašinos.

3. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai.

4. Išankstiniai apmokėjimai ir nebaigta (materialiojo turto) statyba.

III.   Finansinis turtas

1. Susijusių įmonių akcijos.

2. Paskolos susijusioms įmonėms.

3. Kitų įmonių akcijų paketai.

4. Paskolos įmonėms, kurių akcijų paketus įmonė yra įsigijusi.

5. Investicijos, kurios laikomos ilgalaikiu turtu.

6. Kitos paskolos.

D.   Trumpalaikis turtas

I.   Atsargos

1. Žaliavos ir sudedamosios dalys.

2. Nebaigta gamyba.

3. Pagaminta produkcija ir prekės, skirtos perparduoti.

4. Išankstiniai apmokėjimai.

II.   Gautinos sumos

(Daugiau nei po vienų metų gautinos sumos kiekviename straipsnyje pateikiamos atskirai.)

1. Pirkėjų įsiskolinimas.

2. Susijusių įmonių skolos.

3. Įmonių, kurių akcijų paketus įmonė yra įsigijusi, skolos.

4. Kitos gautinos sumos.

5. Pareikalautas, bet neapmokėtas pasirašytasis kapitalas (jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta pareikalauto apmokėti kapitalo rodyti „Turto“ A straipsnyje).

6. Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos (jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta tokių sumų rodyti dalies „Turtas“ E straipsnyje).

III.   Investicijos

1. Susijusių įmonių akcijos.

2. Savos akcijos (nurodant jų nominalią vertę, o jei nominalios vertės nėra – buhalterinę vertę), jeigu nacionalinės teisės aktuose leidžiama jas nurodyti balanse.

3. Kitos investicijos.

IV.   Grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje

E.   Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos

(jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta tokių sumų rodyti dalies „Turtas“ D.II.6 straipsnyje).

Kapitalas, rezervai ir įsipareigojimai

A.   Kapitalas ir rezervai

I.   Pasirašytasis kapitalas

(jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta šiame straipsnyje rodyti pareikalautą apmokėti kapitalą, tokiu atveju pasirašytojo kapitalo ir apmokėtojo kapitalo sumos rodomos atskirai).

II.   Akcijų priedai

III.   Perkainojimo rezervas

IV.   Rezervai

1. Įstatymo numatytas rezervas, jeigu tokį rezervą sudaryti reikalaujama nacionalinės teisės aktuose.

2. Savų akcijų rezervas, jeigu tokį rezervą sudaryti reikalaujama nacionalinės teisės aktuose, nedarant poveikio Direktyvos 2012/30/ES 24 straipsnio 1 dalies b punktui.

3. Įmonės įstatuose numatyti rezervai.

4. Kiti rezervai, įskaitant tikrosios vertės rezervus.

V.   Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)

VI.   Finansinių metų pelnas (nuostoliai)

B.   Atidėjiniai

1. Pensijų ir panašių įsipareigojimų atidėjiniai.

2. Mokesčių atidėjiniai.

3. Kiti atidėjiniai.

C.   Mokėtinos sumos

(Per vienus metus mokėtinos sumos ir daugiau kaip po vienų metų mokėtinos sumos kiekviename straipsnyje ir agreguotuose straipsniuose nurodomos atskirai.)

1. Skolos už išleistas obligacijas, atskirai parodant konvertuojamas skolas.

2. Skolos kredito įstaigoms.

3. Avansu gautos sumos už užsakymus, jeigu šios sumos atskirai nerodomos kaip atsargų sumažėjimas.

4. Prekybos skolos.

5. Apmokėtini vekseliai.

6. Susijusioms įmonėms mokėtinos sumos.

7. Įmonėms, kurių akcijų paketus įmonė yra įsigijusi, mokėtinos sumos.

8. Kitos skolos, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

9. Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos (jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti D straipsnyje).

D.   Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

(jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti dalies „Mokėtinos sumos“ C.9 straipsnyje).

IV PRIEDAS

10 STRAIPSNYJE NURODYTA VERTIKALIOJI BALANSO FORMA

A.   Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas

iš kurio pareikalauta apmokėti

(jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta pareikalauto apmokėti kapitalo nurodyti L straipsnyje, šiuo atveju pareikalauto apmokėti, bet dar neapmokėto kapitalo dalis turi būti nurodoma A arba D.II.5 straipsnyje.)

B.   Formavimo išlaidos

kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose ir jeigu nacionalinės teisės aktuose jas leidžiama rodyti kaip turtą. Nacionalinės teisės aktuose taip pat gali būti numatyta formavimo išlaidas rodyti „Nematerialiojo turto“ pirmajame straipsnyje.

C.   Ilgalaikis turtas

I.   Nematerialusis turtas

1. Plėtros išlaidos, jeigu nacionalinės teisės aktuose leidžiama jas rodyti kaip turtą.

2. Koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės bei turtas, jeigu jie:

a) 

įsigyti atsilygintinai ir jų nereikia rodyti C.I.3 straipsnyje, arba

b) 

sukurti pačios įmonės, jeigu nacionalinės teisės aktuose leidžiama juos rodyti kaip turtą.

3. Prestižas, jeigu jis buvo įsigytas atsilygintinai.

4. Išankstiniai apmokėjimai.

II.   Materialusis turtas

1. Žemė ir pastatai.

2. Įranga ir mašinos.

3. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai.

4. Išankstiniai apmokėjimai ir nebaigta (materialiojo turto) statyba.

III.   Finansinis turtas

1. Susijusių įmonių akcijos.

2. Paskolos susijusioms įmonėms.

3. Kitų įmonių akcijų paketai.

4. Paskolos įmonėms, kurių akcijų paketus įmonė yra įsigijusi.

5. Investicijos, kurios laikomos ilgalaikiu turtu.

6. Kitos paskolos.

D.   Trumpalaikis turtas

I.   Atsargos

1. Žaliavos ir sudedamosios dalys.

2. Nebaigta gamyba.

3. Pagaminta produkcija ir prekės, skirtos perparduoti.

4. Išankstiniai apmokėjimai.

II.   Gautinos sumos

(Daugiau nei po vienų metų gautinos sumos kiekviename straipsnyje pateikiamos atskirai.)

1. Pirkėjų įsiskolinimas.

2. Susijusių įmonių skolos.

3. Įmonių, kurių akcijų paketus bendrovė yra įsigijusi, skolos.

4. Kitos gautinos sumos.

5. Pareikalautas, bet neapmokėtas pasirašytasis kapitalas (jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta pareikalauto apmokėti kapitalo rodyti kaip turto A straipsnyje).

6. Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos (jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta tokių sumų rodyti kaip turto E straipsnyje).

III.   Investicijos

1. Susijusių įmonių akcijos.

2. Savos akcijos (nurodant jų nominalią vertę, o jei nominalios vertės nėra – buhalterinę vertę), jeigu nacionalinės teisės aktuose leidžiama jas nurodyti balanse.

3. Kitos investicijos.

IV.   Grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje

E.   Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos

(Jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti D.II.6 straipsnyje).

F.   Mokėtinos sumos: per vienus metus mokėtinos sumos

1. Skolos už išleistas obligacijas, atskirai parodant konvertuojamas skolas.

2. Skolos kredito įstaigoms.

3. Avansu gautos sumos už užsakymus, jeigu šios sumos atskirai nerodomos kaip atsargų sumažėjimas.

4. Prekybos skolos.

5. Apmokėtini vekseliai.

6. Susijusioms įmonėms mokėtinos sumos.

7. Įmonėms, kurių akcijų paketus įmonė yra įsigijusi, mokėtinos sumos.

8. Kitos skolos, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

9. Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos (jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti K straipsnyje.

G.   Grynasis trumpalaikis turtas ir (arba) įsipareigojimai

(Atsižvelgiant į ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptas pajamas, kai jie rodomi E straipsnyje, ir į sukauptas sąnaudas ir būsimųjų laikotarpių pajamas, kai jos rodomos K straipsnyje).

H.   Visas turtas, atėmus trumpalaikius įsipareigojimus

I.   Mokėtinos sumos: daugiau kaip po vienų metų mokėtinos sumos

1. Skolos už išleistas obligacijas, atskirai parodant konvertuojamas skolas.

2. Skolos kredito įstaigoms.

3. Avansu gautos sumos už užsakymus, jeigu šios sumos atskirai nerodomos kaip atsargų sumažėjimas.

4. Prekybos skolos.

5. Apmokėtini vekseliai.

6. Susijusioms įmonėms mokėtinos sumos.

7. Įmonėms, kurių akcijų paketus įmonė yra įsigijusi, mokėtinos sumos.

8. Kitos skolos, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

9. Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos (jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti K straipsnyje.

J.   Atidėjiniai

1. Pensijų ir panašių įsipareigojimų atidėjiniai.

2. Mokesčių atidėjiniai.

3. Kiti atidėjiniai.

K.   Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

(Jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti F.9 ar I.9 straipsnyje arba abiejuose straipsniuose).

L.   Kapitalas ir rezervai

I.   Pasirašytasis kapitalas

(Jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatyta šiame straipsnyje rodyti pareikalautą apmokėti kapitalą, tokiu atveju pasirašytojo kapitalo ir apmokėtojo kapitalo sumos turi būti rodomos atskirai).

II.   Akcijų priedai

III.   Perkainojimo rezervas

IV.   Rezervai

1. Įstatymo numatytas rezervas, jeigu tokį rezervą sudaryti reikalaujama nacionalinės teisės aktuose.

2. Savų akcijų rezervas, jeigu tokį rezervą sudaryti reikalaujama nacionalinės teisės aktuose, nedarant poveikio Direktyvos 2012/30/ES 24 straipsnio 1 dalies b punktui.

3. Įmonės įstatuose numatyti rezervai.

4. Kiti rezervai, įskaitant tikrosios vertės rezervus.

V.   Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)

VI.   Finansinių metų pelnas (nuostoliai)

V PRIEDAS

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMA PAGAL SĄNAUDŲ POBŪDĮ, KAIP NUSTATYTA 13 STRAIPSNYJE

1. Grynosios pajamos.

2. Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos atsargų pasikeitimai.

3. Įmonės sau atlikti ir kapitalizuoti darbai.

4. Kitos veiklos pajamos.

5.

  a) 

Žaliavos ir sudedamosios dalys;

b) 

kitos išorinės sąnaudos.

6. Personalo sąnaudos:

a) 

darbo užmokestis;

b) 

socialinio draudimo sąnaudos, atskirai nurodant su pensijomis susijusias sąnaudas.

7.

  a) 

Formavimo išlaidų, materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto vertės koregavimas;

b) 

trumpalaikio turto vertės koregavimas, jeigu jis viršija atitinkamai įmonei įprastą vertės koregavimo sumą.

8. Kitos veiklos sąnaudos.

9. Pajamos iš kitų įmonių akcijų paketų, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių.

10. Pajamos iš kitų investicijų ir suteiktų paskolų, kurios yra ilgalaikio turto dalis, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių.

11. Kitos gautinos palūkanos ir panašios pajamos, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių.

12. Finansinio turto ir investicijų, kurios laikomos trumpalaikiu turtu, vertės koregavimas.

13. Mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos, atskirai nurodant sumas, mokėtinas susijusioms įmonėms.

14. Pelno (nuostolių) mokestis.

15. Pelnas (nuostoliai) po mokesčių.

16. Kiti mokesčiai, neįtraukti į 1–15 punktus.

17. Finansinių metų pelnas (nuostoliai).

VI PRIEDAS

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMA PAGAL SĄNAUDŲ PASKIRTĮ, KAIP NUSTATYTA 13 STRAIPSNYJE

1. Grynosios pajamos.

2. Pardavimo savikaina (įskaitant vertės koregavimą).

3. Bendrasis pelnas (nuostoliai).

4. Platinimo sąnaudos (įskaitant vertės koregavimą).

5. Administracinės sąnaudos (įskaitant vertės koregavimą).

6. Kitos veiklos pajamos.

7. Pajamos iš kitų įmonių akcijų paketų, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių.

8. Pajamos iš kitų investicijų ir suteiktų paskolų, kurios yra ilgalaikio turto dalis, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių.

9. Kitos gautinos palūkanos ir panašios pajamos, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių.

10. Finansinio turto ir investicijų, kurios laikomos trumpalaikiu turtu, vertės koregavimas.

11. Mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos, atskirai nurodant sumas, mokėtinas susijusioms įmonėms.

12. Pelno (nuostolių) mokestis.

13. Pelnas (nuostoliai) po mokesčių.

14. Kiti mokesčiai, neįtraukti į 1–13 punktus.

15. Finansinių metų pelnas (nuostoliai).

VII PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 78/660/EEB

Direktyva 83/349/EEB

Ši direktyva

1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įvadiniai žodžiai

—

1 straipsnio 1 dalies a punktas

1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma – dvidešimt septinta įtraukos

—

I priedas

1 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

—

1 straipsnio 1 dalies b punktas

1 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a–aa punktai

—

II priedas

1 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

—

—

1 straipsnio 2 dalis

—

—

2 straipsnio 1 dalis

—

4 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalis

—

4 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalis

—

4 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 4 dalis

—

4 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 5 dalis

—

4 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 6 dalis

—

4 straipsnio 5 dalis

3 straipsnis

—

9 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

—

9 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis

—

9 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 3 dalis

—

9 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 4 dalis

—

9 straipsnio 5 dalis

4 straipsnio 5 dalis

—

—

4 straipsnio 6 dalis

—

6 straipsnio 1 dalies h punktas ir 6 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 1 dalis

—

—

5 straipsnio 2 dalis

—

2 straipsnio 14 dalis

5 straipsnio 3 dalis

—

2 straipsnio 15 dalis

6 straipsnis

—

9 straipsnio 6 dalis

7 straipsnis

 

6 straipsnio 1 dalies g punktas

8 straipsnis

 

10 straipsnis

9 straipsnio A punktas

—

III priedo A punktas

9 straipsnio B punktas

—

III priedo B punktas

9 straipsnio C punktas

—

III priedo C punktas

9 straipsnio D punktas

—

III priedo D punktas

9 straipsnio E punktas

—

III priedo E punktas

9 straipsnio F punktas

—

—

Įsipareigojimai

9 straipsnio A punktas

—

Kapitalas, rezervai ir įsipareigojimai

III priedo A punktas

9 straipsnio B punktas

—

III priedo B punktas

9 straipsnio C punktas

—

III priedo C punktas

9 straipsnio D punktas

—

III priedo D punktas

9 straipsnio E punktas

—

—

10 straipsnis

—

IV priedas

10a straipsnis

—

11 straipsnis

11 straipsnio pirma pastraipa

—

3 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio antra pastraipa

—

—

11 straipsnio trečia pastraipa

—

3 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa

12 straipsnio 1 dalis

—

3 straipsnio 10 dalis

12 straipsnio 2 dalis

—

3 straipsnio 9 dalies antra pastraipa

12 straipsnio 3 dalis

—

3 straipsnio 11 dalis

13 straipsnio 1 dalis

—

12 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 dalis

—

12 straipsnio 2 dalis

14 straipsnis

—

16 straipsnio 1 dalies d punktas

15 straipsnio 1 dalis

—

12 straipsnio 3 dalis

15 straipsnio 2 dalis

—

2 straipsnio 4 punktas

15 straipsnio 3 dalies a punktas

—

17 straipsnio 1 dalies a punktas

15 straipsnio 3 dalies b punktas

—

—

15 straipsnio 3 dalies c punktas

—

17 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis

15 straipsnio 4 dalis

—

—

16 straipsnis

—

12 straipsnio 4 dalis

17 straipsnis

—

2 straipsnio 2 punktas

18 straipsnis

—

—

19 straipsnis

 

2 straipsnio 8 punktas

20 straipsnio 1 dalis

—

12 straipsnio 12 dalies pirma pastraipa

20 straipsnio 2 dalis

—

12 straipsnio 12 dalies antra pastraipa

20 straipsnio 3 dalis

—

12 straipsnio 12 dalies trečia pastraipa

21 straipsnis

—

—

22 straipsnio pirma pastraipa

—

13 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio antra pastraipa

—

13 straipsnio 2 dalis

23 straipsnio 1–15 punktai

—

V priedo 1–15 punktai

23 straipsnio 16–19 punktai

—

—

23 straipsnio 20 ir 21 punktai

—

V priedo 16 ir 17 punktai

24 straipsnis

—

—

25 straipsnio 1–13 punktai

—

VI priedo 1–13 punktai

25 straipsnio 14–17 punktai

—

—

25 straipsnio 18 ir 19 punktai

—

VI priedo 14 ir 15 punktai

26 straipsnis

—

—

27 straipsnio pirmos pastraipos įžanginiai žodžiai

—

3 straipsnio 3 dalis

27 straipsnio pirmos pastraipos a ir c punktai

—

14 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

27 straipsnio pirmos pastraipos b ir d punktai

—

—

27 straipsnio antra pastraipa

—

3 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa

28 straipsnis

—

2 straipsnio 5 punktas

29 straipsnis

—

—

30 straipsnis

—

—

31 straipsnio 1 dalis

—

6 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai ir a–f punktai

31 straipsnio 1a dalis

—

6 straipsnio 5 dalis

31 straipsnio 2 dalis

—

4 straipsnio 4 dalis

32 straipsnis

—

6 straipsnio 1 dalies i punktas

33 straipsnio 1 dalies įvadas

—

7 straipsnio 1 dalis

33 straipsnio 1 dalies a ir b punktai ir antra bei trečia pastraipos

—

—

33 straipsnio 1 dalies c punktas

—

7 straipsnio 1 dalis

33 straipsnio 2 dalies a punkto pirma pastraipa ir 33 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktai

—

7 straipsnio 2 dalis

33 straipsnio 2 dalies a punkto antra pastraipa

—

16 straipsnio 1 dalies b punktas

33 straipsnio 3 dalis

—

7 straipsnio 3 dalis

33 straipsnio 4 dalis

—

16 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis

33 straipsnio 5 dalis

—

—

34 straipsnis

—

12 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa

35 straipsnio 1 dalies a punktas

—

6 straipsnio 1 dalies i punktas

35 straipsnio 1 dalies b punktas

—

12 straipsnio 5 dalis

35 straipsnio 1 dalies c punktas

 

12 straipsnio 6 dalis

35 straipsnio 1 dalies d punktas

 

17 straipsnio 1 dalies b punktas

35 straipsnio 2 dalis

—

2 straipsnio 6 dalis

35 straipsnio 3 dalis

—

2 straipsnio 7 dalis

35 straipsnio 4 dalis

—

12 straipsnio 8 dalis ir 17 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis

36 straipsnis

—

—

37 straipsnio 1 dalis

—

12 straipsnio 11 dalies pirma, trečia ir penkta pastraipos

37 straipsnio 2 dalis

—

12 straipsnio 11 dalies pirma ir antra pastraipos

38 straipsnis

—

—

39 straipsnio 1 dalies a punktas

—

6 straipsnio 1 dalies i punktas

39 straipsnio 1 dalies b punktas

—

12 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa

39 straipsnio 1 dalies c punktas

—

—

39 straipsnio 1 dalies d punktas

—

12 straipsnio 7 dalies antra pastraipa

39 straipsnio 1 dalies e punktas

—

17 straipsnio 1 dalies b punktas

39 straipsnio 2 dalis

—

2 straipsnio 6 punktas

40 straipsnio 1 dalis

—

12 straipsnio 9 dalis

40 straipsnio 2 dalis

—

—

41 straipsnis

—

12 straipsnio 10 dalis

42 straipsnio pirma pastraipa

—

12 straipsnio 12 dalies trečia pastraipa

42 straipsnio antra pastraipa

—

—

42a straipsnio 1 dalis

—

8 straipsnio 1 dalies a punktas

42a straipsnio 2 dalis

—

8 straipsnio 2 dalis

42a straipsnio 3 dalis

—

8 straipsnio 3 dalis

42a straipsnio 4 dalis

—

8 straipsnio 4 dalis

42a straipsnio 5 dalis

—

8 straipsnio 5 dalis

42a straipsnio 5a dalis

—

8 straipsnio 6 dalis

42b straipsnis

—

8 straipsnio 7 dalis

42c straipsnis

—

8 straipsnio 8 dalis

42d straipsnis

—

16 straipsnio 1 dalies c punktas

42e straipsnis

—

8 straipsnio 1 dalies b punktas

42f straipsnis

—

8 straipsnio 9 dalis

43 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai

—

16 straipsnio 1 dalies įžanginiai žodžiai

43 straipsnio 1 dalies 1 punktas

—

16 straipsnio 1 dalies a punktas

43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pirma pastraipa

—

17 straipsnio 1 dalies g punkto pirma pastraipa

43 straipsnio 1 dalies 2 punkto antra pastraipa

—

17 straipsnio 1 dalies k punktas

43 straipsnio 1 dalies 3 punktas

—

17 straipsnio 1 dalies h punktas

43 straipsnio 1 dalies 4 punktas

—

17 straipsnio 1 dalies i punktas

43 straipsnio 1 dalies 5 punktas

—

17 straipsnio 1 dalies j punktas

43 straipsnio 1 dalies 6 punktas

—

16 straipsnio 1 dalies g punktas

43 straipsnio 1 dalies 7 punktas

—

16 straipsnio 1 dalies d punktas

43 straipsnio 1 dalies 7a punktas

—

17 straipsnio 1 dalies p punktas

43 straipsnio 1 dalies 7b punktas

—

2 straipsnio 3 punktas ir 17 straipsnio 1 dalies r punktas

43 straipsnio 1 dalies 8 punktas

—

18 straipsnio 1 dalies a punktas

43 straipsnio 1 dalies 9 punktas

—

17 straipsnio 1 dalies e punktas

43 straipsnio 1 dalies 10 punktas

—

—

43 straipsnio 1 dalies 11 punktas

—

17 straipsnio 1 dalies f punktas

43 straipsnio 1 dalies 12 punktas

—

17 straipsnio 1 dalies d punkto pirma pastraipa

43 straipsnio 1 dalies 13 punktas

—

16 straipsnio 1 dalies e punktas

43 straipsnio 1 dalies 14 punkto a papunktis

—

17 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis

43 straipsnio 1 dalies 14 punkto b papunktis

—

17 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktis

43 straipsnio 1 dalies 15 punktas

—

18 straipsnio 1 dalies b punktas ir 18 straipsnio 3 dalis

43 straipsnio 2 dalis

—

—

43 straipsnio 3 dalis

—

17 straipsnio 1 dalies g punkto antra pastraipa

44 straipsnis

—

—

45 straipsnio 1 dalis

—

17 straipsnio 1 dalies g punkto antra pastraipa

28 straipsnio 3 dalis

45 straipsnio 2 dalis

—

18 straipsnio 2 dalis

46 straipsnis

—

19 straipsnis

46a straipsnis

—

20 straipsnis

47 straipsnio 1 ir 1a dalys

—

30 straipsnio 1 ir 2 dalys

47 straipsnio 2 dalis

—

31 straipsnio 1 dalis

47 straipsnio 3 dalis

—

31 straipsnio 2 dalis

48 straipsnis

—

32 straipsnio 1 dalis

49 straipsnis

—

32 straipsnio 2 dalis

50 straipsnis

—

17 straipsnio 1 dalies o punktas

50a straipsnis

—

—

50b straipsnis

—

33 straipsnio 1 dalies a punktas

50c straipsnis

—

33 straipsnio 2 dalis

51 straipsnio 1 dalis

—

34 straipsnio 1 dalis

51 straipsnio 2 dalis

—

—

51 straipsnio 3 dalis

—

—

51a straipsnis

—

35 straipsnis

52 straipsnis

—

—

53 straipsnio 2 dalis

—

3 straipsnio 13 dalis

53a straipsnis

—

40 straipsnis

55 straipsnis

—

—

56 straipsnio 1 dalis

—

—

56 straipsnio 2 dalis

—

17 straipsnio 1 dalies l, m ir n punktai

57 straipsnis

—

37 straipsnis

57a straipsnis

—

38 straipsnis

58 straipsnis

—

39 straipsnis

59 straipsnio 1 dalis

—

9 straipsnio 7 dalies a punktas

59 straipsnio 2–6 dalių a punktas

—

9 straipsnio 7 dalies a punktas ir 27 straipsnis

59 straipsnio 6 dalies b ir c punktai

—

9 straipsnio 7 dalies b ir c punktai

59 straipsnio 7 ir 8 dalys

—

9 straipsnio 7 dalies a punktas ir 27 straipsnis

59 straipsnio 9 dalis

—

27 straipsnio 9 dalis

60 straipsnis

—

—

60a straipsnis

—

51 straipsnis

61 straipsnis

—

17 straipsnio 2 dalis

61a straipsnis

—

—

62 straipsnis

—

55 straipsnis

—

1 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 1 dalis

—

1 straipsnio 2 dalis

22 straipsnio 2 dalis

—

2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys

—

3 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 6 dalis

—

3 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 10 dalis

—

4 straipsnio 1 dalis

21 straipsnis

—

4 straipsnio 2 dalis

—

—

5 straipsnis

—

—

6 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 2 dalis

—

6 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 8 dalis

—

6 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 9 dalies antra pastraipa, 3 straipsnio 10 ir 11 dalys

 

6 straipsnio 4 dalis

23 straipsnio 2 dalis

—

7 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 3 dalis

—

7 straipsnio 2 dalis

23 straipsnio 4 dalis

—

7 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

—

8 straipsnis

23 straipsnio 5 dalis

—

9 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 6 dalis

—

9 straipsnio 2 dalis

—

—

10 straipsnis

23 straipsnio 7 dalis

—

11 straipsnis

23 straipsnio 8 dalis

—

12 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 7 dalis

 

12 straipsnio 2 dalis

22 straipsnio 8 dalis

 

12 straipsnio 3 dalis

22 straipsnio 9 dalis

—

13 straipsnio 1 ir 2 dalys

2 straipsnio 16 dalis ir 6 straipsnio 1 dalies j punktas

—

13 straipsnio 2a dalis

23 straipsnio 10 dalis

 

13 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 9 dalis

—

15 straipsnis

—

—

16 straipsnis

4 straipsnis

—

17 straipsnio 1 dalis

24 straipsnio 1 dalis

—

17 straipsnio 2 dalis

—

—

18 straipsnis

24 straipsnio 2 dalis

—

19 straipsnis

24 straipsnio 3 dalies a–e punktai

—

20 straipsnis

—

—

21 straipsnis

24 straipsnio 4 dalis

—

22 straipsnis

24 straipsnio 5 dalis

—

23 straipsnis

24 straipsnio 6 dalis

—

24 straipsnis

—

—

25 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalies b punktas

—

25 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 4 dalis

—

26 straipsnio 1 dalis

24 straipsnio 7 dalis

—

26 straipsnio 2 dalis

—

 

26 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 1 dalies j punktas

—

27 straipsnis

24 straipsnio 8 dalis

—

28 straipsnis

24 straipsnio 9 dalis

—

29 straipsnio 1 dalis

24 straipsnio 10 dalis

—

29 straipsnio 2 dalis

24 straipsnio 11 dalis

—

29 straipsnio 3 dalis

24 straipsnio 12 dalis

—

29 straipsnio 4 dalis

24 straipsnio 13 dalis

—

29 straipsnio 5 dalis

24 straipsnio 14 dalis

 

30 straipsnio 1 dalis

24 straipsnio 3 dalies c punktas

—

30 straipsnio 2 dalis

—

—

31 straipsnis

24 straipsnio 3 dalies f punktas

—

32 straipsnio 1 ir 2 dalys

26 straipsnis

 

32 straipsnio 3 dalis

—

 

33 straipsnis

27 straipsnis

—

34 straipsnio įvadinė dalis ir 34 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

16 straipsnio 1 dalies a punktas ir 27 straipsnio 1 dalis

 

34 straipsnio 1 dalies antras sakinys

—

—

34 straipsnio 2 dalis

28 straipsnio 2 dalies a punktas

—

34 straipsnio 3 dalies a punktas

28 straipsnio 2 dalies b punktas

—

34 straipsnio 3 dalies b punktas

—

—

34 straipsnio 4 dalis

28 straipsnio 2 dalies c punktas -

—

34 straipsnio 5 dalis

28 straipsnio 2 dalies d punktas

—

34 straipsnio 6 dalis

16 straipsnio 1 dalies g punktas ir 27 straipsnio 1 dalis

—

34 straipsnio 7 dalis

16 straipsnio 1 dalies d punktas ir 28 straipsnio 1 dalis

—

34 straipsnio 7a dalis

17 straipsnio 1 dalies p punktas

—

34 straipsnio 7b dalis

17 straipsnio 1 dalies r punktas

—

34 straipsnio 8 dalis

18 straipsnio 1 dalies a punktas

—

34 straipsnio 9 dalies a punktas

17 straipsnio 1 dalies e punktas

—

34 straipsnio 9 dalies b punktas

28 straipsnio 1 dalies b punktas

—

34 straipsnio 10 dalis

—

 

34 straipsnio 11 dalis

17 straipsnio 1 dalies f punktas ir 28 straipsnio 1 dalis

—

34 straipsnio 12 ir 13 dalys

28 straipsnio 1 dalies c punktas

—

34 straipsnio 14 dalis

16 straipsnio 1 dalies c punktas ir 28 straipsnio 1 dalis

—

17 straipsnio 1 dalies c punktas

17 straipsnio 1 dalies c punktas ir 28 straipsnio 1 dalis

—

34 straipsnio 16 dalis

18 straipsnio 1 dalies b punktas ir 28 straipsnio 1 dalis

—

35 straipsnio 1 dalis

28 straipsnio 3 dalis

—

35 straipsnio 2 dalis

—

—

36 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 1 dalis ir 29 straipsnio 1 dalis

—

36 straipsnio 2 dalies a punktas

—

 

36 straipsnio 2 dalies b ir c punktai

19 straipsnio 2 dalies b ir c punktai

—

36 straipsnio 2 dalies d punktas

29 straipsnio 2 dalies a punktas

—

36 straipsnio 2 dalies e punktas

19 straipsnio 2 dalies e punktas ir 29 straipsnio 1 dalis

—

36 straipsnio 2 dalies f punktas

29 straipsnio 2 dalies b punktas

—

36 straipsnio 3 dalis

29 straipsnio 3 dalis

—

36a straipsnis

33 straipsnio 1 dalies b punktas

—

36b straipsnis

33 straipsnio 2 dalis

—

37 straipsnio 1 dalis

34 straipsnio 1 ir 2 dalys

—

37 straipsnio 2 dalis

35 straipsnis

—

37 straipsnio 4 dalis

35 straipsnis

—

38 straipsnio 1 dalis

30 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

—

38 straipsnio 2 dalis

30 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

—

38 straipsnio 3 dalis

—

—

38 straipsnio 4 dalis

30 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

—

38 straipsnio 5 ir 6 dalys

—

—

38 straipsnio 7 dalis

40 straipsnis

 

38a straipsnis

 

—

39 straipsnis

—

—

40 straipsnis

—

—

41 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 12 dalis

—

41 straipsnio 1a dalis

2 straipsnio 3 dalis

—

41 straipsnio 2–5 dalys

—

—

42 straipsnis

—

—

43 straipsnis

—

—

44 straipsnis

—

—

45 straipsnis

—

—

46 straipsnis

—

—

47 straipsnis

—

—

48 straipsnis

51 straipsnis

—

49 straipsnis

—

—

50 straipsnis

—

—

50a straipsnis

—

—

51 straipsnis

55 straipsnis

( 1 )  1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 374, 1991 12 31, p. 7).

( 2 )  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

( 3 )  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

( 4 )  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/2088/oj).

( 5 )  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

( 6 )  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

( 7 )  OL L 374, 1991 12 31, p. 7.

( 8 )  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

( 9 )  1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 374, 1991 12 31, p. 7).

( 10 )  1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

( 11 )  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

( 12 )  2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

( 13 )  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2016/943/oj).

( 14 )  2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2418, kuriuo nustatoma priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA) (OL L, 2023/2418, 2023 10 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2418/oj).

( 15 )  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

( 16 )  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

( 17 )  OL L 142, 2004 4 30, p. 12.

( 18 )  OL L 340, 2007 12 22, p. 66.

( 19 )  2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas nuostatomis dėl lyginamojo indekso pažymoje pateiktino paaiškinimo, kaip kiekviename pateiktame ir paskelbtame lyginamajame indekse atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo kriterijus (OL L 406, 2020 12 3, p. 1).

( 20 )  2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1817, kuriuo dėl paaiškinimo, kaip lyginamųjų indeksų metodikoje atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo kriterijus, minimalaus turinio papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 (OL L 406, 2020 12 3, p. 12).

( 21 )  2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais (OL L 406, 2020 12 3, p. 17).

( 22 )  2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).

( 23 )  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

( 24 )  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

( 25 )  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

( 26 )  2025 m. liepos 30 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2025/1710 dėl mažųjų ir vidutinių įmonių savanoriško tvarumo atskaitomybės standarto (OL L, 2025/1710, 2025 8 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2025/1710/oj).

( 27 )  2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (OL L 143, 2019 5 29, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2019/815/oj).

( 28 )  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

( 29 )  2023 m. sausio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2859, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, užtikrinantis centralizuotą prieigą prie viešai skelbiamos informacijos, kuri yra aktuali finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo srityse (OL L, 2023/2859, 2023 12 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2859/oj).

( 30 )  2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

( 31 )  OL L 182, 2013 6 29, p. 19.“

( 32 )  OL L 81, 2012 3 21, p. 3.

( 33 )  OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

( 34 )  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

( 35 )  2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

( 36 )  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

( 37 )  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

Top

Full & Egal Universal Law Academy