EUR-Lex Document 32026R1184

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija

2026/1184

2026 6 10

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2026/1184

2026 m. gegužės 20 d.

dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo bendroje Europos geležinkelių erdvėje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nustatytas poveikio klimatui neutralumo tikslas, kurį Sąjunga turi pasiekti ne vėliau kaip 2050 m., ir aiškus tikslas grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne vėliau kaip 2030 m. sumažinti bent 50 % ir siekti, kad jis būtų sumažintas 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Abu tikslai įtvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (4). Europos žaliajame kurse raginama transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 %, kartu siekiant nulinės taršos užmojo – ne vėliau kaip 2030 m. oro taršos poveikį sveikatai sumažinti daugiau kaip 55 %, o žmonių, kurie nuolat kenčia nuo transporto triukšmo, dalį sumažinti 30 %. Transporto sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro apie 25 % viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o pastaraisiais metais šis išmetamas kiekis padidėjo. Europos žaliajame kurse pirmenybė teikiama tam, kad didelė dalis viduje gabenamų krovinių – šiuo metu 75 % jų vežama keliais – būtų perkelta vežti geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais. Kadangi geležinkelių transportas yra iš esmės elektrifikuota ir efektyviai energiją vartojanti transporto rūšis, intensyvesnis naudojimasis geležinkelių paslaugomis turėtų padėti sumažinti transporto sektoriuje išmetamą teršalų kiekį ir energijos suvartojimą;

(2)

2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ nustatytos siektinos reikšmės, kurios nurodytų kelią Sąjungos transporto sistemai kelią siekiant darnaus, išmanaus ir atsparaus judumo tikslų. Jame numatoma, kad ne vėliau kaip 2030 m. krovinių vežimo geležinkeliais eismas padidės 50 %, o ne vėliau kaip 2050 m. padvigubės, greitųjų traukinių eismas ne vėliau kaip 2030 m. išaugs dvigubai, o ne vėliau kaip 2050 m. patrigubės, be to, ne vėliau kaip 2030 m. trumpesnių nei 500 km planinių kolektyvinių kelionių anglies dioksido poveikis Sąjungoje turėtų tapti neutralus. Kad šie tikslai būtų pasiekti, geležinkelių transportas turėtų tapti patrauklesnis įperkamumo, patikimumo ir prieinamumo požiūriu. Be to, geležinkelių transporto paslaugos turėtų būti geriau pritaikytos prie keleivių ir krovinių siuntėjų poreikių;

(3)

pagrindinis šio reglamento tikslas – padidinti naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ją veiksmingiau panaudojant, pasitelkiant geresnius planavimo bei paskirstymo procesus ir pasitelkiant geresnį tarpvalstybinį veiksmų koordinavimą, ir taip prisidėti prie intensyvesnio naudojimosi geležinkelių paslaugomis laikantis Sąjungos dekarbonizavmo tikslų. Tačiau siekiant toliau didinti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, visais lygmenimis reikės papildomų priemonių, kurios nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, kad būtų patenkinta padidėjusi tiek keleivių, tiek krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų pajėgumų paklausa ir būtų padidintas bendras geležinkelių konkurencingumas;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/34/ES (5) nustatytos geležinkelių infrastruktūros valdymo bei eksploatavimo taisyklės ir pajėgumų paskirstymo vidaus ir tarptautinėms geležinkelių paslaugoms principai ir procedūros;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010 (6) numatyta sukurti krovinių vežimo geležinkeliais koridorius ir vieno langelio principu veikiančius centrus, kad būtų palengvintas prašymų dėl infrastruktūros pajėgumų tarptautinėms krovinių vežimo geležinkeliais paslaugoms teikimas;

(6)

geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymas ir geležinkelių eismo valdymas yra labai svarbūs geram geležinkelių sektoriaus veikimui. Geležinkelių transporto paslaugų, visų pirma tarpvalstybinių geležinkelių paslaugų, teikimas turi būti kruopščiai planuojamas ir koordinuojamas, kad traukiniai, kurių charakteristikos, pvz., greitis ir stabdymo atstumas, labai skiriasi, galėtų saugiai važiuoti tais pačiais bėgių keliais. Optimalus ir suderintas geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymas sukuria daugiau galimybių teikti vežimo geležinkeliais paslaugas ir didina jų patikimumą. Šiuo reglamentu infrastruktūros valdytojams turėtų būti suteikta pakankamai lankstumo, kad jie galėtų veiksmingai valdyti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kartu užtikrinant, kad visiems pareiškėjams dėl prieigos prie geležinkelių tinklo būtų taikomos teisingos, skaidrios ir nediskriminacinės sąlygos, kartu užtikrinant sąžiningą konkurenciją;

(7)

Direktyvoje 2012/34/ES pripažįstama valstybių narių teisė netaikyti geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo taisyklių tam tikroms geležinkelių tinklo dalims arba tam tikroms geležinkelių paslaugoms, jei tokia Sąjungos teisės taikymo išimtis neturėtų poveikio bendros Europos geležinkelių erdvės veikimui. Šios išimtys turėtų būti toliau taikomos tik griežtai apribotais ir tinkamai pagrįstais atvejais, o valstybės narės turėtų išlaikyti teisę ateityje prašyti tokių išimčių, be kita ko, ir šio reglamento atžvilgiu;

(8)

Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties eksploatavimą visų pirma reglamentuoja 1986 m. vasario 12 d. Kenterberyje pasirašyta Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos sutartis dėl privačių koncesininkų vykdomos Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties statybos ir eksploatavimo (toliau – Kenterberio sutartis) ir 1986 m. kovo 14 d. pasirašyta ir vėliau kelis kartus iš dalies pakeista Didžiosios Britanijos transporto ministro, Prancūzijos urbanizmo, būsto ir transporto ministro, „The Channel Tunnel Group Limited“ ir „France-Manche S.A.“ koncesijos sutartis (toliau – Koncesijos sutartis). Pagal Kenterberio sutartį ir Koncesijos sutartį koncesininkai turi valdyti geležinkelių infrastruktūrą ir teikti kelių transporto priemonių vežimo tuneliais paslaugą. Direktyva 2012/34/ES, išskyrus tam tikras nuostatas, netaikoma įmonėms, kurių veikla apsiriboja tik kelių transporto priemonių vežimo paslaugą Lamanšo sąsiaurio nuolatinėje transporto jungtyje arba transporto operacijomis, kurias sudaro kelių transporto priemonių vežimo tuneliais paslaugų teikimas toje nuolatinėje transporto jungtyje. Taip pat netikslinga šį reglamentą taikyti geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, reikalingų tokioms paslaugoms teikti, valdymui. Jei nenumatyta kitaip, šis reglamentas turėtų būti taikomas geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, reikalingų kitoms paslaugoms, pavyzdžiui, keleivių ir krovinių vežimo traukiniais paslaugoms, teikti, valdymui.

(9)

įgyvendindamos šį reglamentą, kiek tai susiję su Sąjungos geležinkelių tinklo dalimi, kuri yra geografiškai jūros atskirta nuo likusio Sąjungos geležinkelių tinklo ir kurios atveju nėra konkretaus poreikio koordinuoti veiksmus su kitomis valstybėmis narėmis arba su geležinkelių infrastruktūros valdytojais, valdančiais kitose valstybėse narėse esančią infrastruktūrą, kai pajėgumais galima nuolat naudotis ir nėra numatoma jokių svarbių pokyčių trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu, valstybės narės ir infrastruktūros valdytojai turėtų turėti galimybę laikytis pragmatiško ir proporcingo požiūrio, kad būtų išvengta neproporcingų išlaidų ir administracinės naštos, kartu laikydamiesi šiame reglamente nustatytų pareigų;

(10)

šiuo reglamentu neturėtų būti užkertamas kelias valstybėms narėms priimti priemones, būtinas esminiams saugumo ar gynybos interesams apsaugoti, ar imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad karinės pajėgos turėtų pakankamą prieigą prie geležinkelių infrastruktūros;

(11)

transporto infrastruktūra yra visos ekonomikos ir visos visuomenės atrama. Kai kuri geležinkelių infrastruktūra yra labai svarbi siekiant užtikrinti gerą gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų veikimą ir yra strategiškai svarbi nacionaliniam saugumui. Tam tikrais atvejais teisių naudotis pajėgumais suteikimas pareiškėjui galėtų kelti pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai Sąjungoje, be kita ko, valstybių narių lygmeniu, pavyzdžiui, kai geležinkelio įmonė, naudodamasi valstybės narės geležinkelių infrastruktūra, ketina gabenti į Sąjungą neteisėtai įvežtas pavojingas prekes arba ginklus. Siekiant užtikrinti sklandų, saugų ir patikimą geležinkelių transporto eismą ir kad valstybės narės galėtų užtikrinti savo geležinkelių infrastruktūros apsaugą, joms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad infrastruktūros valdytojai atsisakytų suteikti pareiškėjui teises naudotis pajėgumais arba jas panaikintų, jei prieiga prie jų geležinkelių infrastruktūros kelia pavojų viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinį saugumą ir gynybą. Visi tokie sprendimai turėtų būti tinkamai pagrįsti, tikrai būtini ir proporcingi siekiamam tikslui, taip pat atsižvelgiant į to sprendimo poveikį konkurencijai ir tiekimo grandinių tęstinumui, visų pirma ypatingos svarbos išteklių tiekimo atveju, ir kai prašoma teisė naudotis pajėgumais yra teisė naudotis kelių tinklų pajėgumais. Vertindama riziką visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, atitinkama valstybė narė turėtų turėti galimybę, be kitų veiksnių, atsižvelgti į tai, kad pareiškėjui taikomos Sąjungos patvirtintos ribojamosios priemonės, į tokių priemonių patvirtinimo priežastis, į tai, kad pareiškėjas nuosavybės teise priklauso asmeniui ar subjektui, kuriam taikomos Sąjungos patvirtintos ribojamosios priemonės, arba yra tokio asmens ar subjekto faktiškai kontroliuojamas arba veikia jo vardu ar nurodymu, taip pat į tai, kad pareiškėjas arba tas asmuo ar subjektas vykdo neteisėtą veiklą arba veiklą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos plėtoti trečiosios valstybės karinius pajėgumus, keliančius grėsmę valstybės narės nacionaliniam saugumui. Tokį sprendimą valstybė narė turėtų reguliariai peržiūrėti, visų pirma įvertinti, ar jis tebėra pagrįstas ir proporcingas. Valstybė narė turėtų informuoti Komisiją, reguliavimo instituciją, o teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais atveju ir kitas atitinkamas valstybes nares apie priimtą sprendimą bei jo priežastis ir turėtų koordinuoti veiksmus su tomis kitomis valstybėmis narėmis, jei pastarosioms kiltų susirūpinimas dėl priimto sprendimo. Jei valstybės narės iškeltas klausimas neišsprendžiamas koordinuojant veiksmus, atitinkama valstybė narė turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos rekomendacijos dėl kitos valstybės narės priimto sprendimo;

(12)

valstybės narės turėtų turėti teisę infrastruktūros valdytojui teikti strategines gaires, siekdamos užtikrinti, kad geležinkelių infrastruktūros pajėgumų planavimas ir naudojimas atitiktų jų bendruosius tikslus ir politikos gaires. Visų pirma valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad infrastruktūros valdytojai įgyvendintų konkrečius tvarkaraščių modelius, pavyzdžiui, integruotus taktinius tvarkaraščius, rezervuotų minimalų pajėgumų mastą tam tikrų rūšių eismui ir atspindėtų nacionalines aplinkybes bei politikos prioritetus pajėgumų paskirstymo ir konfliktų sprendimo metodikos parametruose. Tai darydamos valstybės narės turėtų atsižvelgti į infrastruktūros valdytojų atsakomybę už veiklos vykdymą ir užtikrinti, kad jie išlaikytų pakankamą veiklos laisvę, kad galėtų vykdyti visas savo užduotis ir pareigas;

(13)

kadangi gali būti reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojai taikytų konkrečius tvarkaraščių modelius, keliuose tinkluose traukiniais teikiamoms paslaugoms gali būti taikomi skirtingi tvarkaraščių modeliai. Atsižvelgdamos į tai ir į kitus veiksnius, valstybės narės, atsakingos už infrastruktūros valdytojus, kurie skiria teises naudotis pajėgumais, susijusias su keliuose tinkluose traukiniais teikiamomis paslaugomis, kurioms taikomi skirtingi tvarkaraščių modeliai, turėtų koordinuoti veiksmus, kad būtų užtikrintas jų strateginių gairių ir nacionalinių reikalavimų nuoseklumas. Be to, kadangi valstybėse narėse taikoma skirtinga tvarkaraščių planavimo praktika, dėl šios praktikos taip pat reikia geriau koordinuoti tarpvalstybinius infrastruktūros valdytojų veiksmus, visų pirma tais atvejais, kai reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojai iš anksto planuotų pajėgumus naudodami taktinius tvarkaraščius;

(14)

geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymo taisyklėmis ir procedūromis turėtų būti nediskriminuojant atsižvelgiama į visų geležinkelių rinkos segmentų poreikius ir jie turėtų būti tenkinami. Jomis visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti ilgalaikį turimų keleivių vežimo paslaugų, įskaitant paslaugas, teikiamas pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus, pajėgumų stabilumą ir trumpalaikį krovinių vežimo lankstumą, kad būtų galima reaguoti į rinkos paklausą. Todėl pajėgumų valdymo procesas nebeturėtų būti daugiausia sutelktas į metinį planavimą, bet turėtų būti organizuojamas trimis etapais: strateginio pajėgumų planavimo; geležinkelių paslaugų tvarkaraščio sudarymo bei pajėgumų paskirstymo ir pajėgumų pritaikymo bei tvarkaraščio keitimo. Geriau apibrėžtų ir struktūrizuotų etapų, kuriuose būtų numatyta ilgalaikio planavimo ir trumpalaikio pajėgumų valdymo pritaikymo galimybė, nustatymas būtų ypač naudingas paslaugoms, kurias sunkiau iš anksto planuoti arba sudėtingiau organizuoti, pavyzdžiui, prekinių traukinių ir tarpvalstybinių keleivinių traukinių, įskaitant naktinius traukinius, paslaugas;

(15)

vis didesnė Sąjungos geležinkelių tinklo dalis yra perpildyta arba beveik perpildyta ir negali patenkinti visų pareiškėjų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų poreikių ir prisidėti prie tolesnio geležinkelių transporto apimties augimo. Tikimasi, kad dėl infrastruktūros plėtojimo ir skaitmenizacijos, laikantis sąveikos techninės specifikacijos, parengtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/797 (7), visų pirma naudojant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), turimi pajėgumai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu didės. Vis dėlto mažai tikėtina, kad infrastruktūros valdytojai sugebės patenkinti visus prašymus dėl pajėgumų, susijusių su intensyviai naudojamos arba perpildytos geležinkelių infrastruktūros naudojimu, ir jie turėtų pasikliauti patikimu planavimu, kad galėtų numatyti poreikius, iš anksto pateikti pareiškėjams nurodymus ir palengvinti pajėgumų paskirstymą;

(16)

siekiant užtikrinti optimalų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimą, planavimo ir paskirstymo proceso metu turėtų būti atsižvelgiama į socioekonominius, veiklos ir aplinkosaugos kriterijus, visų pirma vertinant alternatyvias galimybes padalyti pajėgumus dėl geležinkelių infrastruktūros elemento, kuris yra intensyviai naudojamas arba perpildytas, taip pat konfliktų sprendimo tikslais. Ypač pareiškėjams, prašantiems skirti pajėgumų skirtingose valstybėse narėse, būtų naudinga, jei infrastruktūros valdytojai taikytų bendrą metodą ir skaidrių kriterijų rinkinį, kuriuose būtų paaiškinta, kaip buvo atsižvelgta į šiuos kriterijus ir kaip jie paveikė priimtus sprendimus;

(17)

Europos infrastruktūros valdytojų tinklas (toliau – ENIM) turėtų pateikti gaires, kaip nustatyti bendrą objektyvią, skaidrią ir nediskriminacinę metodiką, kuri būtų grindžiama pajėgumų padalijimui ir paskirstymui taikomais socioekonominiais, veiklos ir aplinkosaugos kriterijais. Kadangi tai yra nauja metodika, pagal kurią priimami sprendimai dėl pajėgumų padalijimo arba dėl konfliktų sprendimo, ir bus svarbu nustatyti tinkamo dydžio parametrų vertes, prieš pradedant taikyti veiklos, socioekonominius ir aplinkosaugos kriterijus ENIM turėtų juos išbandyti ir kalibruoti;

(18)

infrastruktūros valdytojai, kai aktualu, turėtų pakoreguoti standartinių parametrų vertes, kad būtų atsižvelgta į vietos ar nacionalines aplinkybes, remiantis pripažintais metodais ir empiriniais įrodymais;

(19)

dėl infrastruktūros valdytojų vykdomo strateginio pajėgumų planavimo turėtų gerėti geležinkelių infrastruktūros naudojimas, nes numatoma geležinkelių paslaugų paklausa, be kita ko, analizuojant tikėtinus transporto rinkos pokyčius, ir atsižvelgiama į planuojamą geležinkelių infrastruktūros plėtojimą, atnaujinimą ir techninę priežiūrą. Taip turėtų būti užtikrinta, kad geležinkelių infrastruktūros pajėgumai būtų paskirstomi taip, kad geležinkelių paslaugos suteiktų kuo didesnę vertę visuomenei. Infrastruktūros valdytojai turėtų užtikrinti, kad atliekant strateginį pajėgumų planavimą būtų pateikiama vis išsamesnė informacija apie turimus pajėgumus, atsižvelgiant į veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus, ir kad tuo būtų remiamasi paskirstant pajėgumus;

(20)

siekiant užtikrinti, kad pajėgumus būtų galima paskirstyti įvairiems geležinkelių rinkos segmentams, visų pirma krovinių vežimo ir tarpvalstybinėms geležinkelių paslaugoms, infrastruktūros valdytojams turėtų būti leidžiama iš anksto planuoti pajėgumų naudojimą perpildytoje arba intensyviai naudojamoje geležinkelių infrastruktūroje ir išplėsti tokį planavimą įtraukiant kitas tinklo atkarpas, jei manoma, kad tai būtina. Atliekant tokį išankstinį pajėgumų planavimą reikėtų atsižvelgti į skirtingus pajėgumų paskirstymo metodus ir į įvairių geležinkelių rinkos segmentų charakteristikas. Taip turėtų būti sudarytos sąlygos geriau panaudoti geležinkelių infrastruktūrą, pajėgumų paskirstymo etape grupuojant panašių eksploatacinių charakteristikų traukinius;

(21)

skirstydami pajėgumus, infrastruktūros valdytojai turėtų laikytis savo pajėgumų tiekimo strateginio planavimo ir kartu užtikrinti, kad pajėgumai būtų paskirstomi sąžiningai, nediskriminuojant ir atsižvelgiant į rinkos paklausą. Tuo tikslu kai kurie pajėgumų prašymai, kurie neatitinka pajėgumų tiekimo plano, paskirstymo etape galėtų būti atmesti arba jiems galėtų būti teikiamas mažesnis prioritetas. Pajėgumų tiekimo planas turėtų būti nuolat atnaujinamas, kad atspindėtų turimus pajėgumus;

(22)

skirtinguose geležinkelių rinkos segmentuose veikiančių įmonių gebėjimas numatyti savo geležinkelių infrastruktūros pajėgumų poreikius skiriasi. Visų pirma kai kurie krovinių vežimo paslaugų teikėjai ne visada gali būti pajėgūs laiku nustatyti savo pajėgumų poreikius, kad tuos poreikius būtų galima įtraukti į tarnybinį traukinių tvarkaraštį, t. y. į metinį traukinių ir riedmenų judėjimo planą, todėl tie poreikiai gali neatitikti metinio tvarkaraščio. Todėl infrastruktūros valdytojai turėtų turėti galimybę siūlyti pakankamos kokybės ir apimties pajėgumus toms geležinkelių paslaugoms, kurių paklausa nėra stabili, kurios organizuojamos per palyginti trumpą laiką, apima daugiau nei vieną traukinio kelionę ir galėtų būti teikiamos kelis kartus per tokį laikotarpį, kuris nesutampa su tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu. Tuo tikslu turėtų būti galima rezervuoti pajėgumus traukinių linijoms, kuriuos vėliau būtų galima paskirstyti per trumpą laiką;

(23)

pareiškėjai, norintys gauti geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, turėtų turėti galimybę planuoti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir jų prašyti kasmet pagal tarnybinius traukinių tvarkaraščius. Pareiškėjai taip pat turėtų turėti galimybę iš anksto prašyti tolesnių geležinkelių infrastruktūros pajėgumų stabilioms, daugiametėms geležinkelių paslaugoms pagal pamatinius susitarimus. Galiausiai, pareiškėjai turėtų turėti galimybę prašyti pajėgumų, kurie būtų skirti atskiriems traukiniams beveik prieš pat veiklos vykdymą, pateikdami ad hoc prašymus dėl pajėgumų arba tęstinio planavimo prašymus dėl kartotinių traukiniais teikiamų paslaugų. Kadangi tęstinis planavimas yra ypač patogus krovinių vežimo geležinkeliais paslaugoms dėl jų charakteristikų, pajėgumų paskirstymas vykdant tęstinio planavimo procesą turėtų būti susijęs bent su krovinių vežimo geležinkeliais paslaugomis;

(24)

didelė krovininių vežimo geležinkeliais dalis yra tolimojo susisiekimo transportas, todėl būtinas tarpvalstybinis infrastruktūros valdytojų veiksmų koordinavimas. Politikos tikslas didinti geležinkelių eismą taip pat priklauso nuo tarpvalstybinių keleivių vežimo paslaugų augimo. Siekiant supaprastinti ir skatinti didėjantį tarpvalstybinį eismą bendroje Europos geležinkelių erdvėje, būtina užtikrinti didesnį geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymo taisyklių bei procedūrų nuoseklumą ir suderinimą, kad jos būtų rengiamos remiantis sektoriuje įgyta patirtimi ir ekspertinėmis žinioms. Todėl reikėtų sustiprinti ENIM vaidmenį – jam patikėti parengti gaires, kad būtų sudarytos sąlygos vienodam šiame reglamente nustatytų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymo procedūrų ir metodų įgyvendinimui ir aktyviam tarpvalstybinių pajėgumų ir eismo koordinavimui. Visų pirma ENIM turėtų sukurti europines pajėgumų valdymo, tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo bei veiklos rezultatų peržiūros sistemas. Rengiant šias europines sistemas taip pat turėtų būti konsultuojamasi su geležinkelio įmonėmis, pareiškėjais ir kitais veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais;

(25)

europinėje pajėgumų valdymo sistemoje, europinėje tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikdymų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo sistemoje ir europinėje veiklos rezultatų peržiūros sistemoje, kurias visas plėtoja ENIM, turėtų būti pateiktos gairės, kuriose būtų nustatytos bendros priemonės, metodikos ir procedūrinė tvarka, kuriomis būtų sudarytos sąlygos infrastruktūros valdytojams vienodai įgyvendinti šį reglamentą bendroje Europos geležinkelių erdvėje, kiek tai susiję su geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymu, tarpvalstybinio eismo koordinavimu, eismo sutrikimų ir krizinių situacijų valdymu, taip pat veiklos rezultatų peržiūra. Nors tos sistemos ir jose nustatyti elementai turėtų būti neprivalomi, o infrastruktūros valdytojai turėtų ir toliau būti atsakingi už savo veiklos vykdymo sprendimus, vis dėlto infrastruktūros valdytojai turėtų laikytis tų sistemų, išskyrus atvejus, kai nukrypimas nuo jų yra pateisinamas konkrečiomis aplinkybėmis. Tokiais atvejais infrastruktūros valdytojai turėtų veikti laikydamiesi principo „laikykis taisyklių arba paaiškink“ ir turėtų pagrįsti bet kurio nukrypimo nuo tų sistemų priežastį. Toks metodas leidžia užtikrinti pusiausvyrą tarp poreikių bendroje Europos geležinkelių erdvėje koordinuoti veiksmus ir laikytis suderintų požiūrių ir poreikio pritaikyti procedūras bei metodikas prie konkrečių geografinių vietovių ypatumų. Jei ENIM nesusitaria dėl bendrų priemonių, metodikų bei procedūrinės tvarkos ir todėl negali plėtoti europinių sistemų arba jei, net ir pasiekus tokį susitarimą, tos sistemos yra netinkamos numatytiems jų tikslams pasiekti, arba yra didelių nukrypimų nuo tų sistemų taikymo, kurie trukdo vienodai įgyvendinti šį reglamentą, Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos privalomos taisyklės dėl bendrų priemonių, metodikų ir procedūrinės tvarkos, būtinų vienodam tų europinių sistemų ar jų elementų įgyvendinimui;

(26)

ENIM turėtų paskirti tinklo koordinatorių, kuris vykdytų paramos ir veiklos užduotis. Skirdamas tinklo koordinatorių, ENIM turėtų apsvarstyti galimybę skirti ne pelno asociaciją, turinčią patirties ir dalyvaujančią gerinant geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymą;

(27)

tarpvalstybinio geležinkelių eismo valdymo įprastomis sąlygomis ir trukdžių atveju taisyklėmis turėtų būti skatinamas patikimas, atsparus ir sklandus geležinkelių transporto paslaugų teikimas. Jose turėtų būti numatyta infrastruktūros valdytojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų struktūrizuoto veiksmų koordinavimo sistema;

(28)

kad geležinkelių infrastruktūra veiktų, reikia ne tik glaudaus infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo, bet ir glaudžios sąveikos su geležinkelio įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, tiesiogiai dalyvaujančiais geležinkelių ir daugiarūšio vežimo bei logistikos operacijose. Todėl būtina numatyti struktūrizuotas infrastruktūros valdytojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų konsultacijas. Šioms struktūrizuotoms konsultacijoms vykdyti turėtų būti naudojama Europos geležinkelių platforma (toliau – ERP), nes joje turėtų dalyvauti visų su geležinkelių transporto paslaugomis susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant geležinkelio įmones, paslaugų įrenginių operatorius ar daugiarūšio transporto terminalų operatorius, ir ne tik jų, atstovai. ERP turėtų turėti galimybę teikti ENIM nuomones dėl europinių sistemų plėtojimo ir pateikti konkrečių patirties pavyzdžių ir praktinių pasiūlymų dėl konkrečių iššūkių, taip pat padėti toliau gerinti Europos geležinkelių transporto paslaugų veikimą;

(29)

geležinkelių paslaugų patikimumas ir žinojimas gerokai iš anksto, kada paslaugos gali būti teikiamos, yra vieni iš labiausiai geležinkelio paslaugų naudotojų ir pareiškėjų vertinamų aspektų. Tvarkaraščių patikimumas taip pat yra labai svarbus sklandaus geležinkelių sistemos veikimo aspektas, kai esama stiprios paslaugų ir tinklo išorės veiksnių sąveikos. Dėl tos priežasties turėtų būti kuo mažiau nukrypstama nuo tvarkaraščio ir turėtų būti nustatyta tinkamų paskatų sistema, kad infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai būtų skatinami vykdyti įsipareigojimus;

(30)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta baudų sistema; baudos turi būti mokamos tuo atveju, kai infrastruktūros valdytojas arba pareiškėjas nevykdo savo įsipareigojimų, susijusių su paskirstyta teise naudotis pajėgumais. Mokėtinos baudos dydis turėtų būti veiksmingas, proporcingas, atgrasantis ir nediskriminacinis, kad būtų užtikrintas planuojamas pajėgumų naudojimas. Baudos dydį taip pat turėtų patvirtinti reguliavimo institucija. Infrastruktūros valdytojas, siūlydamas baudų dydį, galėtų remtis geležinkelių tinkle sumokėtais mokesčiais už naudojimąsi bėgių keliais. Moduliuojant baudą reikėtų atsižvelgti į keletą veiksnių, įskaitant pranešimo apie pakeitimą laiką, alternatyvių pajėgumų, teikiamų atsižvelgiant į papildomą atstumą ar laiką, kokybę, technines charakteristikas ir kitus aktualius aspektus, arba į tai, ar pajėgumai gali būti perskirstyti ir ar jais gali naudotis kitas pareiškėjas. Taikomas moduliavimas turėtų būti nedidelis, kai alternatyvos kokybė yra aukšta arba kai pajėgumus galima perskirstyti. Taikomas moduliavimas turėtų būti didesnis, kai pakeitimo prašoma likus nedaug laiko iki teisės naudotis pajėgumais panaudojimo arba kai kokybė yra per žema, palyginti su pradine paskirstyta teise naudotis pajėgumais. Valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, infrastruktūros valdytojai turėtų numatyti baudų dydžius savo valiuta, kurie atitiktų šiame reglamente nustatytus dydžius eurais jo įsigaliojimo dieną. Tie infrastruktūros valdytojai raginami reguliariai peržiūrėti baudų dydžius, be kita ko, atsižvelgiant į valiutos kurso pokyčius. Šia baudų sistema turėtų būti siekiama paspartinti ginčų sprendimą ir sumažinti bylinėjimosi atvejus, susijusius su paskirstytų teisių naudotis pajėgumais nesilaikymu, taip pat užtikrinti tikrumą, teisinį saugumą, nuspėjamumą ir skaidrumą infrastruktūros valdytojams ir pareiškėjams, kiek tai susiję su jų įsipareigojimais dėl paskirstytų teisių naudotis pajėgumais;

(31)

nuolatinė geležinkelių infrastruktūros paslaugų ir geležinkelių transporto paslaugų kokybės stebėsena yra būtina sąlyga siekiant pagerinti tų paslaugų teikimą. Infrastruktūros valdytojai turėtų stebėti ir lyginti geležinkelių infrastruktūros paslaugų ir geležinkelių transporto paslaugų veiklos rezultatus nacionaliniu lygmeniu, o ENIM turėtų stebėti veiklos rezultatus Sąjungos lygmeniu. Todėl būtina sukurti skaidrią ir objektyvią rodiklių sistemą, pagal kurią būtų teikiamo atsiliepimai apie veiklos rezultatų aspektus, kurie yra aktualūs įvairiems veiklą vykdantiems suinteresuotiesiems subjektams ir galutiniams geležinkelių transporto paslaugų naudotojams. Pagrindinė tos sistemos funkcija turėtų būti sutelkta į veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir veiklos rezultatų pažangos stebėseną, kartu atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes ir ypatumus geležinkelių sektoriuje. Siekdami sukurti tokią sistemą ir atlikti jos rezultatų analizę, ENIM ir Komisija turėtų turėti galimybę pasikliauti nepriklausomais ekspertais, kurie sudarytų patariamąją veiklos rezultatų grupę. Patariamoji veiklos rezultatų grupė turėtų turėti galimybę teikti nepriklausomas konsultacijas ENIM ir Komisijai, taip pat veiklą vykdantiems suinteresuotiesiems subjektams ir Europos koordinatoriams visose srityse, kurios turi įtakos geležinkelių paslaugų ir geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos rezultatams. Ji taip pat turėtų prisidėti rengiant veiklos rezultatų peržiūros ataskaitą;

(32)

siekdamas pagerinti geležinkelių infrastruktūros paslaugų veiklos rezultatus bendroje Europos geležinkelių erdvėje, ENIM turėtų sukurti europinę veiklos rezultatų peržiūros sistemą. Šia sistema turėtų būti siekiama užtikrinti, kad visi Sąjungos infrastruktūros valdytojai taikytų bendras veiklos rezultatų vertinimo pagal sutartus rodiklius priemones, metodikas ir procedūrinę tvarką. Ji turėtų sudaryti sąlygas nustatyti Sąjungos geležinkelių tinklo veiklos rezultatų trūkumus. Ja turėtų būti siekiama užtikrinti, kad infrastruktūros valdytojai veiklos rezultatų tikslus nustatytų taip, kad būtų atsižvelgiama į jų valdomo tinklo ypatumus, tačiau kartu būtų užtikrinamas nuoseklumas nustatant svarbiausius veiklos rezultatų trūkumus. Ji turėtų sudaryti sąlygas infrastruktūros valdytojams bendradarbiauti Sąjungos lygmeniu nustatant veiklos rezultatų trūkumų šalinimo priemones ir stebėti jų poveikį. ENIM turėtų reguliariai peržiūrėti šią sistemą, siekdamas užtikrinti, kad ji atitiktų paskirtį;

(33)

siekiant užtikrinti veiksmingą geležinkelių infrastruktūros valdytojų veiksmų koordinavimą Sąjungos lygmeniu, ENIM vaidmuo turėtų tapti aktyvesnis. Jo veikla turėtų apimti sprendimų priėmimo mechanizmus, kurie geležinkelių infrastruktūros valdytojams sudarytų sąlygas veiksmingai koordinuoti strateginį pajėgumų planavimą;

(34)

ENIM nariais turėtų būti visų valstybių narių infrastruktūros valdytojai, atsakingi už į pagrindinį ir išplėstą pagrindinį transeuropinį transporto tinklą (toliau – TEN-T) įtrauktas linijas. Galimybę dalyvauti ENIM svarstymuose taip pat turėtų turėti kiti valstybių narių infrastruktūros valdytojai, dalyvaujantys vykdant strateginį pagrindiniam ir išplėstiniam pagrindiniam TEN-T tinklui nepriklausančių linijų pajėgumų valdymą. Kiti infrastruktūros valdytojai galėtų būti kviečiami dalyvauti ENIM veikloje stebėtojų teisėmis, tačiau be balsavimo teisių. Be to, Sąjunga yra suinteresuota leisti ENIM veikloje dalyvauti infrastruktūros valdytojams, atsakingiems už Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių ir pagal Tarybos sprendimą (ES) 2017/1937 (8) Sąjungos pasirašytos Transporto bendrijos steigimo sutarties susitariančiųjų Pietryčių Europos šalių pagrindinio arba išplėsto pagrindinio TEN-T tinklo linijas, su sąlyga, kad tos valstybės ar susitariančiosios šalys taiko šį reglamentą pagal su Sąjunga sudarytą tarptautinį susitarimą. Jų dalyvavimo ENIM sąlygos turėtų būti nustatytos tų valstybių ir susitariančiųjų šalių su Sąjunga sudarytame susitarime. Tos valstybės ir susitariančiosios šalys yra glaudžiai susijusios su Sąjunga transporto sektoriuje. Be to, dėl geografinės padėties dauguma jų turi svarbias geležinkelių jungtis su valstybėmis narėmis arba tranzitinį eismą tarp dviejų ar daugiau valstybių narių. Todėl jų indėlis į ENIM darbą yra svarbus;

(35)

geležinkelių reguliavimo institucijos turėtų bendradarbiauti Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrintas nuoseklus reguliavimo sistemos taikymas ir nuoseklus pareiškėjų traktavimas visoje bendroje Europos geležinkelių erdvėje. Tai jos turėtų daryti pasitelkdamos Europos geležinkelių reguliavimo institucijų tinklą (toliau – EGRIT), siekdamos parengti bendrą sprendimų, kuriuos priimti jos yra įgaliotos pagal šį reglamentą, priėmimo praktiką. Tuo tikslu EGRIT turėtų vykdyti koordinavimo užduotis ir gali priimti neprivalomas rekomendacijas, nuomones ar ataskaitas, susijusias su tarpvalstybinėmis geležinkelių paslaugomis ir geležinkelių infrastruktūros paslaugų bei geležinkelių transporto paslaugų veiklos rezultatais. EGRIT priimtomis rekomendacijomis ir nuomonėmis turėtų būti skatinami nacionaliniai sprendimai, kuriais būtų remiamos europinėse sistemose apibūdintos suderintos procedūros, ir neturėtų būti daromas poveikis geležinkelių reguliavimo institucijų ar infrastruktūros valdytojų kompetencijai;

(36)

siekiant veiksmingai valdyti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir valdyti geležinkelių eismą, reikia, kad infrastruktūros valdytojai, pareiškėjai ir kiti veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai keistųsi duomenimis ir informacija. Tas keitimasis informacija gali būti daug veiksmingesnis ir efektyvesnis, jei būtų pasitelkiamos sąveikios skaitmeninės priemonės ir, kai įmanoma, automatizavimas. Todėl sąveikos specifikacijos turėtų būti įgyvendinamos pirmumo tvarka ir toliau plėtojamos, kad nebūtų atsiliekama nuo technologinių pokyčių ir šiame reglamente numatytų naujų procesų. Kadangi Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (toliau – ESGA) yra Europos telematikos priemonių sistemos institucija, ji turėtų aktyviai dalyvauti plėtojant ir įgyvendinant šiame reglamente nurodytas skaitmenines priemones, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų telematikos priemonių technines sąveikos specifikacijas (TSS), kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2016/797, ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/796 (9) 23 straipsnio;

(37)

infrastruktūros valdytojai turėtų užtikrinti suderinamumą, visų pirma skaitmenizacijos srityje, su Europos geležinkelių bendrosios įmonės, įsteigtos Tarybos reglamentu (ES) 2021/2085 (10), vykdomu darbu pasitelkdami Sistemos ramsčio iniciatyvinę grupę ir Įgyvendinimo grupę, nurodytas atitinkamai to reglamento 96 ir 97 straipsniuose;

(38)

siekiant užtikrinti sklandų tarptautinių geležinkelių paslaugų pajėgumų ir eismo valdymo procesą, kuo labiau sumažinti paskirstytų pajėgumų atšaukimo atvejus ir geležinkelių veiklos pertrūkius dėl geležinkelių tinklo sutrikimų ir siekiant atsižvelgti į infrastruktūros valdytojų praktikos raidą ir į tai, kad naudojami nauji pajėgumų paskirstymo metodai ir informacinės bei ryšių technologijos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl siektinų rezultatų vykdant infrastruktūros pajėgumų strateginį planavimą tam tikrų elementų; strateginio pajėgumų planavimo ir pajėgumų paskirstymo proceso grafiko; paskirstytų pajėgumų pakeitimų trukmės ir alternatyvių sprendimų pareiškėjams rengimo; tam tikrų elementų, susijusių su pajėgumų apribojimų, kuriuos lemia geležinkelių infrastruktūros darbai, koordinavimo, konsultavimosi dėl jų ir jų paskelbimo; intensyviai naudojamos ir perpildytos geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo ribų; baudų dydžių koregavimo atsižvelgiant į infliaciją ir informacijos, kuri turi būti teikiama veiklą vykdantiems suinteresuotiesiems subjektams. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(39)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti techninius ir veiklos reikalavimus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandžiam bendros Europos geležinkelių erdvės veikimui, kiek tai susiję su vienodais infrastruktūros valdytojų nustatytų reikalavimų pareiškėjams kriterijais, nenumatytų atvejų planavimo techniniais ir veiklos reikalavimais, išsamiomis taisyklėmis dėl pamatinių susitarimų sudarymo procedūros, tokių pamatinių susitarimų forma ir turiniu, taip pat išsamiomis taisyklėmis dėl tęstinio planavimo proceso ir su europinėmis sistemomis susijusiomis taisyklėmis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12). Jei pagal Direktyvą 2012/34/ES įsteigtas komitetas nepateikia nuomonės pagal nagrinėjimo procedūrą, Komisija įgyvendinimo akto projekto priimti neturėtų;

(40)

Komisija pareiškė ketinanti, atsižvelgdama į planuojamą Reglamento (ES) 2016/796 peržiūrą, įvertinti galimybę išplėsti ESGA kompetenciją, kad ji apimtų geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, ir galimą to naudą. Vertinant galėtų būti apsvarstyta, kaip pasinaudoti esamomis ESGA kompetencijomis vykdant sektorių masto konsultavimosi procesus, visų pirma rengiant antrinės teisės aktus, taip pat pagalbinį vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas nepriklausomai veiklos rezultatų stebėsenai ir poveikio biudžetui vertinimui;

(41)

Direktyvoje 2012/34/ES nustatytos pajėgumų paskirstymo taisyklės pakeičiamos šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo taisyklės, geležinkelių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo taisyklės, tinklo nuostatų, kuriuose apibūdinamas geležinkelio įmonėms prieinamos geležinkelių infrastruktūros pobūdis, elementų reikalavimai, prieigos prie infrastruktūros sąlygos ir pajėgumų paskirstymo principai bei kriterijai. Bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo taisyklėms, taip pat tinklo nuostatų elementams, kurie nėra susiję su pajėgumų valdymu, šis reglamentas neturėtų turėti poveikio;

(42)

atlikus Reglamento (ES) Nr. 913/2010 ex post vertinimą padaryta išvada, kad to reglamento poveikis buvo pernelyg ribotas siekiant paskatinti nuo kelių transporto pereiti prie geležinkelių transporto. Be to, valstybių narių ir infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimas geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymo srityje vis dar buvo neveiksmingas tarpvalstybiniu požiūriu. To vertinimo metu taip pat paaiškėjo, kad atskiras krovinių vežimo geležinkeliais koridorių ir likusios tinklo dalies pajėgumų valdymas yra neefektyvus. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų veikimui turėtų būti taikoma bendra reguliavimo sistema, konsoliduojant susijusias Direktyvos 2012/34/ES ir Reglamento (ES) Nr. 913/2010 nuostatas. Todėl po pakankamos trukmės pereinamojo laikotarpio Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 turėtų būti panaikintas, o Direktyvos 2012/34/ES nuostatos dėl pajėgumų paskirstymo turėtų būti pakeistos šiuo reglamentu;

(43)

sudarant tarnybinius traukinių tvarkaraščius reikia, kad pasirengimo veikla būtų vykdoma kelerius metus iki to tvarkaraščio įsigaliojimo. Todėl perėjimas nuo Direktyva 2012/34/ES ir Reglamentu (ES) Nr. 913/2010 nustatytos reguliavimo sistemos prie šiuo reglamentu nustatytos sistemos reiškia, kad pasirengimas sudaryti tarnybinius traukinių tvarkaraščius pagal naująją reguliavimo sistemą turėtų prasidėti tuo pačiu metu, kai bus pradėtos taikyti taisyklės pagal dabartinę sistemą. Taigi, pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti taikoma dvejopa tvarka, pagal kurią atliekant būtinus atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimo veiksmus turėtų būti laikomasi tam konkrečiam tvarkaraščiui taikomos reguliavimo sistemos. Pagal dabartinę sistemą sudaryti pamatiniai susitarimai turėtų galėti galioti kol pasibaigs jų galiojimas;

(44)

pagal naująją reguliavimo sistemą tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimo veiksmai turėtų būti pradedami tada, kai prasideda pajėgumų strategijos etapas, likus penkeriems metams iki to tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo. Tas laikotarpis dera su laikotarpiu, kuriam sudaromos valstybės narės ir infrastruktūros valdytojo sutartys, į kurias įtraukiama mokėjimų, dėl kurių susitarta siekiant skirti finansavimą infrastruktūros valdytojui, struktūra ir kurios apima ne trumpesnį kaip penkerių metų laikotarpį, kaip numatyta Direktyvoje 2012/34/ES. Norint kuo anksčiau pradėti taikyti naująją reguliavimo sistemą ir atsižvelgiant į sektoriuje jau atliktą parengiamąjį darbą, veiksmų, kuriais nustatomi pirmieji du tarnybiniai traukinių tvarkaraščiai, grafikas galėtų būti supaprastintas sutrumpinus pajėgumų strategijos etapą. Todėl pirmasis tarnybinis traukinių tvarkaraštis pagal naująją reguliavimo sistemą turėtų būti tarnybinis traukinių tvarkaraštis, pradedantis galioti 2030 m. gruodžio 14 d. Kad galėtų laikytis naujosios reguliavimo sistemos, visi suinteresuotieji subjektai turėtų nedelsdami pradėti būtiną pasirengimą;

(45)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2022/2557 (13) nustatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti aukštą ypatingos svarbos subjektų, teikiančių esmines paslaugas Sąjungoje, atsparumo lygį. Infrastruktūros valdytojai, kuriems taikomas šis reglamentas, iš esmės taip pat patenka į tos direktyvos taikymo sritį. Direktyvoje (ES) 2022/2557 reikalaujama, kad ypatingos svarbos subjektai imtųsi atsparumo didinimo priemonių. Šiame reglamente taip pat reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojai imtųsi atsparumo didinimo priemonių tinklo sutrikimo ir krizinių situacijų, darančių poveikį geležinkelių eismui, atveju. Atsparumo priemonės pagal šį reglamentą turėtų būti taikomos nedarant poveikio Direktyvai (ES) 2022/2557 ir ją papildant. Infrastruktūros valdytojai turi užtikrinti, kad jie taip pat vykdytų savo pareigas pagal Direktyvą (ES) 2022/2557. Jei infrastruktūros valdytojai jau ėmėsi priemonių ir parengė dokumentus pagal šį reglamentą, kurie yra aktualūs atsparumo didinimo priemonių pagal Direktyvą (ES) 2022/2557 kontekste, jie turėtų turėti galimybę naudotis tomis priemonėmis ir dokumentais, kad įvykdytų reikalavimus, susijusius su atsparumo priemonėmis pagal tą direktyvą;

(46)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. veiksmingiau valdyti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir eismą, taip gerinant paslaugų kokybę ir užtikrinant didesnius eismo srautus geležinkelių tinkle, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo tarpvalstybinio masto jo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, taikomi geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymui, eismo valdymui, krizių valdymui, vidaus ir tarptautinių geležinkelių paslaugų srities veiklos rezultatų valdymui bei infrastruktūros valdytojų ir kitų veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimui, taip pat principai, taisyklės bei procedūros, taikomi įgyvendinant skaitmenines priemones, kuriomis remiami šiame reglamente nurodyti pajėgumų ir eismo valdymo procesai. Jame taip pat nustatomos Europos infrastruktūros valdytojų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimo tinklo taisyklės ir pajėgumų bei eismo valdymo priežiūros taisyklės.

2.   Šis reglamentas taikomas geležinkelių infrastruktūros, įskaitant paslaugų įrenginius, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 11 punkte, naudojimui teikiant vidaus ir tarptautines vežimo geležinkeliais paslaugas, kaip nurodyta tos direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje.

3.   Šio reglamento I skyriaus 2 ir 3 straipsniai ir II–V skyriai netaikomi geležinkelių infrastruktūrai ar geležinkelių paslaugoms, kurioms valstybės narės netaiko Direktyvos 2012/34/ES IV skyriaus pagal tos direktyvos 2 straipsnio 3, 3a, 4, 8 ir 8a dalis atitinkamų išimčių galiojimo laikotarpiu.

4.   Šis reglamentas netaikomas geležinkelių paslaugoms, kurioms valstybė narė netaiko Direktyvos 2012/34/ES IV skyriaus pagal tos direktyvos 2 straipsnio 10 dalį.

5.   Šis reglamentas netaikomas įmonėms arba transporto veiklai, nurodytoms Direktyvos 2012/34/ES 2 straipsnio 9 dalyje.

6.   Šis reglamentas netaikomas Kiprui ir Maltai, kol jų teritorijoje nėra sukurtos geležinkelių sistemos.

7.   Šiuo reglamentu valstybėms narėms neužkertamas kelias priimti priemones, būtinas esminiams saugumo ar gynybos interesams apsaugoti, ar priemones, kuriomis užtikrinama, kad karinės pajėgos turėtų pakankamą prieigą prie geležinkelių infrastruktūros, visų pirma karinių operacijų ir mokymų tikslais, įskaitant 49 straipsnio 1 dalies a–e punktuose numatytas priemonių rūšis.

2 straipsnis

Bendrosios pareigos ir principai

1.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis infrastruktūros valdytojų valdymo nepriklausomumui, kaip nustatyta Direktyvos 2012/34/ES 4 straipsnyje.

2.   Nedarant poveikio Direktyvos 2012/34/ES 7c straipsniui, infrastruktūros valdytojai yra atsakingi už geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymą ir geležinkelių eismo valdymą.

Nuorodos į infrastruktūros valdytoją visose šio reglamento nuostatose, susijusiose su geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymu, laikomos nuorodomis į paskirstymo įstaigą, nurodytą Direktyvos 2012/34/ES 7a straipsnio 3 dalyje.

3.   Siekdami sudaryti palankesnes sąlygas efektyviai ir veiksmingai užtikrinti geležinkelių infrastruktūros pajėgumų ir eismo valdymą Sąjungoje, 58 straipsnio 3 dalyje nurodyti infrastruktūros valdytojai bendradarbiauja Direktyvos 2012/34/ES 7f straipsnyje nurodytame Europos infrastruktūros valdytojų tinkle (ENIM), laikydamiesi šio reglamento nuostatų dėl bendradarbiavimo.

4.   Vykdydami savo užduotis ir pareigas pagal šį reglamentą, infrastruktūros valdytojai:

a)

atlikdami veiksmingą planavimą ir veiksmų koordinavimą optimaliai veiksmingai panaudoja turimą geležinkelių infrastruktūrą, siekiant tiek keleivių, tiek krovinių vežimo paslaugų srityje padidinti geležinkelių transporto dalį, palyginti su kitomis transporto rūšimis, laikantis Sąjungos klimato tikslų;

b)

kuo labiau didina geležinkelių transporto paslaugų, kurios teikiamos naudojantis geležinkelių infrastruktūra, vertę visuomenei socialiniu, ekonominiu ir aplinkos atžvilgiu;

c)

užtikrina nediskriminacinį geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymą ir teisingą bei skaidrią prieigą prie jų, be kita ko, vykstant geležinkelių infrastruktūros darbams, kad būtų sudarytos sąlygos sąžiningai konkurencijai ir siekiant užtikrinti optimalų geležinkelių paslaugų konkurencingumą;

d)

sudaro sąlygas sklandžiam geležinkelių eismui daugiau nei viename tinkle ir tarpvalstybiniu mastu, stengdamiesi šalinti strigties taškus ir veiklos kliūtis;

e)

užtikrina skaidrumą, susijusį su geležinkelių infrastruktūros pajėgumų būkle ir prieinamumu;

f)

glaudžiai bendradarbiaudami su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais peržiūri ir gerina geležinkelių infrastruktūros veiklos rezultatus;

g)

prisideda prie bendros Europos geležinkelių erdvės įgyvendinimo ir plėtojimo, visų pirma taikant bendras Europos technines ir veiklos taisykles bei standartus.

3 straipsnis

Infrastruktūros valdytojo nešališkumas pajėgumų ir eismo valdymo atžvilgiu, įskaitant techninės priežiūros planavimą

1.   Infrastruktūros valdytojai pajėgumų ir eismo valdymo funkcijas, įskaitant techninės priežiūros planavimą, vykdo teisingai, skaidriai ir nediskriminuodami. Asmenys, atsakingi už sprendimų dėl tų funkcijų priėmimą, turi nebūti veikiami jokio interesų konflikto.

2.   Infrastruktūros valdytojai užtikrina jiems pateiktos informacijos komercinį konfidencialumą pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, be kita ko, kai tinkama, anonimindami informaciją, kuria dalijamasi su kitomis šalimis.

3.   Eismo valdymo srityje infrastruktūros valdytojai užtikrina, kad poveikį veiklą vykdantiems suinteresuotiesiems subjektams darančių sutrikimų atvejais pastarieji turėtų visapusišką ir savalaikę prieigą prie atitinkamos informacijos. Kai infrastruktūros valdytojas suteikia prieigą prie eismo valdymo proceso, atitinkamam veiklą vykdančiam suinteresuotajam subjektui jis ją suteikia teisingai, skaidriai ir nediskriminuodamas.

4.   Pajėgumų valdymo ir geležinkelių infrastruktūros kapitalinio remonto, atnaujinimo ir modernizavimo ilgalaikio planavimo klausimais infrastruktūros valdytojas pagal šį reglamentą konsultuojasi su pareiškėjais, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 19 punkte, ir kuo geriau atsižvelgia į tų pareiškėjų pareikštus susirūpinimą keliančius klausimus.

4 straipsnis

Strateginės gairės ir nacionaliniai reikalavimai

1.   Valstybės narės gali infrastruktūros valdytojui teikti strategines gaires, grindžiamas Direktyvos 2012/34/ES 8 straipsnio 1 dalyje nurodytomis orientacinėmis geležinkelių infrastruktūros plėtojimo strategijomis. Tose strateginėse gairėse laikomasi šio reglamento ir atsižvelgiama į infrastruktūros valdytojų atsakomybę už veiklos vykdymą, kad jie galėtų optimizuoti tinklo naudojimą ir veiksmingai koordinuoti pajėgumų skyrimą tarpvalstybiniam eismui. Jos turi būti pateikiamos laiku, kad infrastruktūros valdytojai galėtų laikytis šio reglamento I priede nustatytų terminų, ir jose gali būti aptarti arba nurodyti šie aspektai:

a)

bendrieji nacionalinės geležinkelių politikos tikslai, svarbūs į šio reglamento taikymo sritį patenkančiam strateginiam pajėgumų planavimui;

b)

geležinkelių infrastruktūros plėtojimo perspektyvos, atsižvelgiant į atitinkamus nacionalinio ar regioninio lygmens planus bei strategijas ir Europos transporto koridorių darbo organizavimo planus;

c)

bendrieji reikalavimai ir gairės, susiję su geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, į kuriuos infrastruktūros valdytojas atsižvelgia vykdydamas strateginį pajėgumų planavimą, visų pirma susijusį su šio reglamento 23 straipsnyje nurodyta intensyviai naudojama ir perpildyta geležinkelių infrastruktūra;

d)

geležinkelių paslaugų, teikiamų pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus, planuojamo plėtojimo perspektyvos, prireikus atsižvelgiant į susijusių regioninių ar vietos valdžios institucijų nuomonę.

2.   Valstybės narės gali nustatyti, kad vienas ar daugiau šioje dalyje nurodytų gairių elementų būtų privalomi, ir reikalauti, kad infrastruktūros valdytojai:

a)

įdiegtų konkrečius krovinių ir keleivių vežimo paslaugų tvarkaraščio modelius, pvz., integruotus taktinius tvarkaraščius;

b)

rezervuotų minimalios apimties pajėgumus 14 straipsnyje nurodytų rūšių geležinkelių transporto paslaugoms, kad būtų atsižvelgta į jų transporto politikos prioritetus;

c)

iš anksto suplanuotų geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tam tikrose atkarpose ir mazguose pagal 20 straipsnio 5 dalį;

d)

atspindėtų nacionalinės transporto politikos prioritetus, taikydami nacionalinius parametrus pajėgumų padalijimo metodikoje pagal 27 straipsnį ir nacionalinius parametrus oficialaus konfliktų sprendimo metodikoje pagal 39 straipsnį.

Jokio geležinkelių infrastruktūros elemento turimi pajėgumai dėl tokių reikalavimų nepriskiriami tokiu mastu, kad infrastruktūros valdytojas netektų pakankamos veiklos maržos, kad galėtų vykdyti visas 2 straipsnio 4 dalyje nustatytas užduotis ir pareigas.

Geležinkelių transporto paslaugų teikimas pagal konkrečius tvarkaraščio modelius, pavyzdžiui, integruotus taktinius tvarkaraščius, konsultacijos dėl strateginio pajėgumų planavimo ir tokioms paslaugoms reikalingų teisių naudotis pajėgumais paskirstymas turi teisingomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis išlikti atviri visiems pareiškėjams ir geležinkelio įmonėms.

3.   Jei valstybės narės yra priėmusios strategines gaires ir reikalavimus pagal 1 ir 2 dalis, jos pateikia juos viename dokumente ir jį viešai paskelbia savo interneto svetainėje. ENIM savo interneto svetainėje paskelbia nuorodas į tuos dokumentus.

4.   Siekdamos remti tarptautinių keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų plėtojimą, valstybės narės koordinuoja savo veiksmus pagal 56 straipsnį, kad būtų užtikrintas atitinkamų strateginių gairių ir reikalavimų, kuriuos jos rengia pagal šį straipsnį, nuoseklumas.

5.   Nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės, kai tinkama, gali skirti infrastruktūros valdytojui kompensaciją, atitinkančią prarastas pajamas, susijusias tik su strateginių gairių ir reikalavimų dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo laikymusi.

5 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šio reglamento tikslais taikomos Direktyvos (ES) 2012/34/ES 3 straipsnyje numatytos terminų apibrėžtys.

Taip pat taikomos šios terminų apibrėžtys:

1)

force majeure – bet koks nenuspėjamas, neišvengiamas ar išimtinis įvykis ar aplinkybės: kurių veiklą vykdantis suinteresuotasis subjektas negali kontroliuoti; kuriems neįmanoma užkirsti kelio užtikrinant pakankamą apdairumą ir prideramą rūpestingumą; kurių negalima ištaisyti priemonėmis, kurių techniniu, finansiniu ar ekonominiu požiūriu pagrįstai gali imtis veiklą vykdantis suinteresuotasis subjektas; kurie iš tikrųjų įvyko ir tai galima objektyviai patikrinti ir dėl kurių veiklą vykdantis suinteresuotasis subjektas laikinai arba išvis negali vykdyti savo pareigų pagal šį reglamentą, Direktyvą 2012/34/ES arba savo sutartinių įsipareigojimų;

2)

sąveika – sąveika, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 (14) 2 straipsnio 2 punkte;

3)

veiklą vykdantis suinteresuotasis subjektas – pareiškėjas, geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 (15) nurodyta kompetentinga institucija, paslaugų įrenginio operatorius ar bet kuris kitas subjektas, tiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto paslaugos teikimu;

4)

Europos koordinatorius – pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1679 (16) 52 straipsnį paskirtas koordinatorius;

5)

Europos transporto koridoriai – Reglamento (ES) 2024/1679 7 ir 11 straipsniuose ir III priede nurodyti koridoriai;

6)

pamatinis susitarimas – pagal viešąją ar privatinę teisę sudarytas teisiškai privalomas bendro pobūdžio susitarimas, kuriuo nustatomos pareiškėjo ir infrastruktūros valdytojo teisės ir pareigos, susijusios su geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymu ir mokesčių ėmimu per ilgesnį negu vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį;

7)

vienalaikis pajėgumų paskirstymas – procesas, kai infrastruktūros valdytojai paskirsto geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reaguodami į iki tam tikros galutinės datos gautus prašymus skirti pajėgumų ir šiuos prašymus derindami, kad būtų užtikrintas kuo geresnis geležinkelių infrastruktūros panaudojimas ir kuo artimesnė atitiktis prašymams;

8)

eiliškumo principas – geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo principas, kai paskirstymo proceso prioritetas teikiamas laikantis chronologinės prašymų skirti pajėgumų pateikimo tvarkos;

9)

traukinio linija – geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, reikalingi tam, kad konkrečiu laikotarpiu traukinys galėtų važiuoti tarp dviejų vietovių, apibūdinami to traukinio tiksliu maršrutu ir laiku, nurodant jo išvykimo ir atvykimo vietas, atvykimo laiką ir dieną, išvykimo laiką ir dieną, įskaitant visas sustojimo stotis ir susijusius išvykimo laikus;

10)

pajėgumų specifikacija – teisė naudotis pajėgumais, kuria nurodomos atitinkamam pareiškėjui aktualios komercinės ir eksploatacinės geležinkelių infrastruktūros pajėgumų charakteristikos ir kuri suteikia infrastruktūros valdytojui pakankamai informacijos, kad jis galėtų parengti tas charakteristikas atitinkančias konkrečias traukinio linijas;

11)

keliuose tinkluose teikiama vežimo geležinkelių transportu paslauga – vidaus arba tarptautinė krovinių arba keleivių vežimo geležinkeliais paslauga, teikiama dviejuose ar daugiau tinklų, kuriuos valdo skirtingi infrastruktūros valdytojai; traukinys gali būti performuotas ir įvairios jo dalys gali būti pradėjusios maršrutą skirtingose vietose ir vykti į skirtingas paskirties vietas;

12)

teisė naudotis kelių tinklų pajėgumais – teisių naudotis pajėgumais, leidžiančių teikti vežimo geležinkelių transportu paslaugą keliuose tinkluose, visuma;

13)

geležinkelių infrastruktūros pajėgumų padalijimas – geležinkelių infrastruktūros elemento visų turimų pajėgumų dalių priskyrimas įvairių rūšių geležinkelių transporto paslaugoms ir pajėgumų apribojimams, kylantiems dėl geležinkelių infrastruktūros darbų;

14)

tarnybinis traukinių tvarkaraštis – nuolat atnaujinami duomenys, atspindintys visą suplanuotą traukinių ir riedmenų eismą atitinkama geležinkelių infrastruktūra pagal paskirstytas teises naudotis pajėgumais per tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį;

15)

tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpis – laikotarpis, kuriuo galioja tam tikras tarnybinis traukinių tvarkaraštis;

16)

geležinkelių infrastruktūros darbai – su geležinkelių infrastruktūra susijęs intervencinis veiksmas, kuriuo siekiama plėtoti, techniškai prižiūrėti, atnaujinti arba modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio atitinkamai 2a, 2c, 2d ir 2e punktuose;

17)

reguliavimo institucija – Direktyvos 2012/34/ES 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija;

18)

incidentas – bet koks įvykis ar tos pačios kilmės įvykių seka, dėl kurių sutrinka geležinkelių eismas;

19)

atkarpos ir mazgai – geležinkelių tinklo schema, kurią sudaro atkarpomis sujungti mazgai ir kurios struktūra yra tokia, kad būtų galima atsižvelgti į atitinkamas geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pasiūlos ir paklausos charakteristikas, visų pirma strateginio pajėgumų planavimo tikslu;

20)

konkretus tvarkaraščio modelis – konkretus traukinio linijų išdėstymo tvarkaraštyje būdas, įskaitant eismą keliuose tinkluose, siekiant konkrečių politikos tikslų;

21)

ypatingasis transportas – ypatingasis transportas, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 (17) J priedėlyje;

22)

taktinis tvarkaraštis – konkretus tvarkaraščio modelis, pagal kurį geležinkelių paslaugos atkartojamos reguliariais bei nuosekliais intervalais ir pagal kurį pateikiami linijų deriniai tinklo ar tinklo dalies atkarpose ir mazguose, atsižvelgiant, kai aktualu, į jungtis ir persėdimo ar perkrovimo iš vieno traukinio į kitą laiką;

23)

geležinkelių infrastruktūros elementas – tinklo bėgių kelių dalis, kurią infrastruktūros valdytojas nustato tam tikrų konkrečių šio reglamento nuostatų taikymo tikslu;

24)

pajėgumų apribojimas – infrastruktūros pajėgumų sumažinimas arba geležinkelių infrastruktūros eksploatacinių savybių sumažinimas žemiau jos projektinių verčių dėl priežasčių, kurių infrastruktūros valdytojas negali kontroliuoti, pavyzdžiui, geležinkelių infrastruktūros darbų, turto būklės blogėjimo ar ekstremalių meteorologinių reiškinių.

II SKYRIUS

Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymas

1 skirsnis

Bendrieji geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymo principai

6 straipsnis

Pajėgumų valdymas

1.   Infrastruktūros valdytojai geležinkelių infrastruktūros pajėgumus valdo vykdydami planavimo ir paskirstymo procesą, kurį sudaro trys etapai:

a)

strateginis pajėgumų planavimas, nurodytas 2 skirsnyje;

b)

tvarkaraščių sudarymas ir geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas, nurodytas 3 skirsnyje;

c)

paskirstytų pajėgumų pritaikymas ir tvarkaraščio keitimas, nurodytas 4 skirsnyje.

2.   Be Direktyvos 2012/34/ES IV priede nustatyto turinio, infrastruktūros valdytojai į tos direktyvos 27 straipsnyje nurodytus tinklo nuostatus įtraukia:

a)

skyrių, kuriame aprašoma geležinkelių infrastruktūra, kuria gali naudotis geležinkelio įmonės;

b)

skyrių, kuriame aprašomas pajėgumų valdymas;

c)

skyrių, kuriame aprašomos veiklos operacijos, įskaitant eismo valdymą, sutrikimų valdymą ir krizių valdymą, ir

d)

skyrių, kuriame aprašomas veiklos rezultatų valdymas pagal šio reglamento V priedą.

3.   Sprendimų dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pajėgumų valdymo, įskaitant pajėgumų prieinamumo nustatymą bei vertinimą ir teisių naudotis pajėgumais paskirstymą, priėmimas yra esminė infrastruktūros valdytojo funkcija, kaip tai suprantama Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 2f punkte. Toje direktyvoje išdėstytos nuostatos dėl esminių funkcijų taikomos priimant sprendimus dėl pajėgumų valdymo.

7 straipsnis

Pajėgumų valdymo europinė sistema

1.   Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 12 d. ENIM pagal 4 straipsnio ir II skyriaus nuostatas parengia ir patvirtina pajėgumų valdymo europinę sistemą, kuria nustatomos geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymo bei infrastruktūros valdytojų ir kitų veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų veiklos koordinavimo bendros priemonės, metodikos ir procedūrinė tvarka. Infrastruktūros valdytojai kuo labiau atsižvelgia į tas bendras geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymo priemones, metodikas ir procedūrinę tvarką.

2.   Rengdami Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnyje ir šio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus tinklo nuostatus infrastruktūros valdytojai kuo labiau atsižvelgia į pajėgumų valdymo europinę sistemą. Tinklo nuostatuose jie paaiškina bet kokio nukrypimo nuo bendrų priemonių, metodikų ir procedūrinės tvarkos, nustatytų pajėgumų valdymo europinėje sistemoje, priežastį.

3.   ENIM paskelbia pajėgumų valdymo europinės sistemos projektą, kad galėtų surengti konsultaciją su Europos geležinkelių platforma (toliau – ERP) ir veiklą vykdančiomis suinteresuotaisiais subjektais. ERP ir veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai atsakymus į šios konsultacijos klausimus gali pateikti per tris mėnesius po šio projekto paskelbimo.

4.   ENIM ne vėliau kaip 2027 m. birželio 12 d. Europos geležinkelių reguliavimo institucijų tinklui (toliau – EGRIT) pateikia galutinį pajėgumų valdymo europinės sistemos projektą. Per tris mėnesius nuo ENIM parengto projekto gavimo dienos EGRIT pateikia rekomendaciją ENIM dėl pajėgumų valdymo europinės sistemos. Tvirtindamas pajėgumų valdymo europinę sistemą, ENIM kuo labiau atsižvelgia į šią rekomendaciją.

5.   Pajėgumų valdymo europinė sistema apima bent III priede išvardytus elementus ir prireikus atnaujinama atsižvelgiant į veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų patirtį ir ENIM veiklą. Kai pajėgumų valdymo europinė sistema atnaujinama, ENIM konsultuojasi su ERP ir veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais ir pateikia galutinį projektą EGRIT, kad šis pateiktų rekomendaciją pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis.

6.   Naudodamasi savo įgaliojimais, susijusiais su tinklo nuostatais pagal Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, reguliavimo institucija atsižvelgia į EGRIT pagal šio straipsnio 4 dalį priimtą rekomendaciją dėl pajėgumų valdymo europinės sistemos, nedarant poveikio reguliavimo institucijų nepriklausomumo principui.

7.   Komisijai pagal 74 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma pajėgumų valdymo europinė sistema, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Pareiškėjai

1.   Pareiškėjai teikia prašymus dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo. Siekdami panaudoti tokius geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pareiškėjai, kurie nėra geležinkelio įmonės, paskiria geležinkelio įmonę. Geležinkelio įmonė sudaro susitarimą su infrastruktūros valdytoju pagal Direktyvos 2012/34/ES 28 straipsnį. Tai, kad geležinkelio įmonė sudaro tokį susitarimą, nedaro poveikio pareiškėjų teisei sudaryti pamatinius susitarimus su infrastruktūros valdytojais pagal šio reglamento 33 straipsnį.

2.   Infrastruktūros valdytojas, siekdamas užtikrinti, kad jo teisėti lūkesčiai dėl būsimų pajamų ir geležinkelių infrastruktūros panaudojimo būtų apsaugoti, gali pareiškėjams nustatyti tam tikrus reikalavimus. Tokie reikalavimai turi būti tinkami, skaidrūs ir nediskriminaciniai. Juose gali būti numatytas tik finansinės garantijos, kuri neviršija tam tikro numatomam pareiškėjo veiklos mastui proporcingo dydžio, suteikimas ir gebėjimo parengti tinkamas paraiškas dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų užtikrinimas. Tokie reikalavimai nurodomi tinklo nuostatuose pagal V priedo 2 punkto c papunktį.

3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose išsamiai nustatomi kriterijai, kurių turi būti laikomasi taikant šio straipsnio 2 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9 straipsnis

Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymas

1.   Geležinkelių infrastruktūros valdytojai užtikrina, kad infrastruktūros pajėgumai būtų valdomi visais šio reglamento 6 straipsnyje nurodyto pajėgumų valdymo proceso etapais pagal Direktyvos 2012/34/ES 26 straipsnyje ir šio reglamento 2 straipsnyje nustatytus principus.

2.   Priimdami sprendimus dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, infrastruktūros valdytojai atsižvelgia į valstybių narių pagal 4 straipsnį pateiktas geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo strategines gaires ir nacionalinius reikalavimus, jei valstybės narės tokias gaires ir reikalavimus yra pateikusios. Pajėgumai planuojami ir paskirstomi laikantis teisingų, skaidrių ir nediskriminacinių procedūrų.

3.   Infrastruktūros valdytojai pajėgumus planuoja ir paskirsto kuo labiau įtraukdami atitinkamus pareiškėjus, siekdami rasti pareiškėjų pajėgumų poreikius ir prašymus dėl teisių naudotis pajėgumais atitinkančius sprendimus, kartu užtikrindami bendrą optimalų geležinkelių infrastruktūros naudojimą atitinkamame tinkle.

10 straipsnis

Informacija apie geležinkelių infrastruktūros pajėgumus

1.   Infrastruktūros valdytojai pareiškėjams, reguliavimo institucijoms ir, kai tinkama, kitiems veiklą vykdantiems suinteresuotiesiems subjektams teikia tikslią ir naujausią informaciją apie turimus geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viso pajėgumų valdymo proceso metu, be kita ko, 2 skirsnyje nurodyto strateginio planavimo etapu, 3 skirsnyje nustatytų tvarkaraščio sudarymo ir pajėgumų paskirstymo procesų metu ir kaskart, kai daromi paskirstytų pajėgumų pakeitimai, kaip nurodyta 4 skirsnyje.

Infrastruktūros valdytojai nedelsdami paskelbia 20 straipsnyje nurodyto pajėgumų tiekimo plano ir 32 straipsnyje nurodyto tarnybinio traukinių tvarkaraščio atnaujinimus.

2.   Infrastruktūros valdytojai skelbia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją pagal 66 straipsnio 5 dalį.

3.   Pareiškėjų prašymu infrastruktūros valdytojai 1 dalyje nurodytą informaciją pateikia remdamiesi konkrečiomis komercinių ir veiklos poreikių specifikacijomis. Tarpvalstybinių paslaugų atveju infrastruktūros valdytojai tokius prašymus priima ir į juos atsako vienoje vietoje ir atlikdami tik vieną operaciją arba naudodami vieną sąsają.

11 straipsnis

Pajėgumų apribojimai dėl geležinkelių infrastruktūros darbų ir pablogėjusios geležinkelių infrastruktūros

1.   Nedarant poveikio Direktyvos 2012/34/ES 7, 7a, 7c ir 7e straipsniams, infrastruktūros valdytojai planuoja geležinkelių infrastruktūros darbus pagal verslo planą ir investicijų bei finansines programas, nurodytas Direktyvos 2012/34/ES 8 straipsnio 3 dalyje. Jeigu priėmus verslo planą tų programų pakeitimai turi arba gali turėti įtakos geležinkelių infrastruktūros darbų planavimui, infrastruktūros valdytojas tinklo nuostatuose pateikia tokių pakeitimų ir jų tikėtino poveikio apžvalgą.

2.   Planuodamas geležinkelių infrastruktūros darbus, infrastruktūros valdytojas veikia pagal 2 straipsnio 4 dalį ir 3 straipsnį.

Visų pirma infrastruktūros valdytojas subalansuotai atsižvelgia į geležinkelių infrastruktūros darbų poveikį jo paties turto valdymui ir finansinei padėčiai, taip pat į numatomą veiklos ir finansinį poveikį visiems atitinkamiems pareiškėjams.

3.   Dėl geležinkelių infrastruktūros darbų infrastruktūros valdytojai konsultuojasi su pareiškėjais pagal Direktyvos 2012/34/ES 7e straipsnyje nurodytus koordinavimo mechanizmus, o kai tai susiję su tarpvalstybinėmis geležinkelių paslaugomis – pagal šio reglamento 57 straipsnį.

4.   Infrastruktūros valdytojas pakankamai iš anksto planuoja, informuoja pareiškėjus ir su jais konsultuojasi dėl pajėgumo apribojimų, susijusių su geležinkelių infrastruktūros darbais, atsižvelgdamas į numatomą poveikį geležinkelio įmonėms. Tuo tikslu infrastruktūros valdytojai laikosi grafiko ir reikalavimų, nustatytų I priedo 3 skirsnyje.

5.   Jei pajėgumų apribojimai daro labai didelį poveikį, kaip tai suprantama I priedo 3 skirsnio 1 punkte, pareiškėjai gali prašyti infrastruktūros valdytojo pateikti alternatyvų pajėgumų apribojimo planą, kad būtų galima nustatyti ir pasirinkti galimybę, kuria subalansuotai atsižvelgiama į poveikį pareiškėjams ir infrastruktūros valdytojams. Infrastruktūros valdytojas tiems pareiškėjams pateikia preliminarų pajėgumų apribojimo laikotarpiu turimo alternatyvių pajėgumų planą.

Preliminarus planas turi apimti tiek paveiktą maršrutą, tiek alternatyvius maršrutus, jeigu tokie alternatyvūs maršrutai egzistuoja, be kita ko, kituose tinkluose, ir turi būti atspindėtas 19 straipsnyje nurodytame pajėgumų modelyje bei 20 straipsnyje nurodytame pajėgumų tiekimo plane.

6.   Infrastruktūros valdytojai atsižvelgia į geležinkelių infrastruktūros darbų poveikį tarpvalstybiniam eismui ir jį mažina. Infrastruktūros valdytojai pagal 55 straipsnį koordinuoja bent veiksmus, susijusius su visais geležinkelių infrastruktūros darbais geležinkelio linijose, kurios yra Europos transporto koridorių dalis, ir veiksmus, susijusius su visais kitais geležinkelių infrastruktūros darbais, darančiais reikšmingą tarpvalstybinį poveikį.

Koordinavimas visų pirma apima geležinkelių infrastruktūros darbų grafiko optimizavimą ir alternatyvių pajėgumų suteikimą paveiktame maršrute ir alternatyviuose maršrutuose, kaip nurodyta 5 dalies antroje pastraipoje, atsižvelgiant į pareiškėjų veiklos ir komercinius poreikius.

7.   Pajėgumų apribojimais taip pat laikomas geležinkelių infrastruktūros pajėgumų ar eksploatacinių savybių sumažinimas žemiau jos projektinių verčių dėl turto būklės blogėjimo, pavyzdžiui, leidžiamo greičio arba ašies apkrovos sumažinimas. Už tokius pajėgumų apribojimus sankcijos pagal 42 straipsnį netaikomos, išskyrus atvejus, kai dėl to pasikeičia paskirtos teisės naudotis pajėgumais savybės, apie kurias pareiškėjas nežinojo paskirstymo metu, ir kai šis pakeitimas priskiriamas prie reikšmingų pagal 41 straipsnio 6 dalį. Tokiems pajėgumų apribojimams taikomos 10 straipsnyje nustatytos informavimo pareigos.

8.   Infrastruktūros valdytojai kuo anksčiau paskelbia informaciją ir konsultuojasi su pareiškėjais dėl planuojamų laikinų pajėgumų apribojimų, jų poveikio komerciniais tikslais prieinamiems pajėgumams ir alternatyviems pajėgumams.

9.   Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedo 3 skirsnis, jei paaiškėjo, kad jame išdėstyti elementai yra neveiksmingi arba dėl jų kilo didelių įgyvendinimo sunkumų, arba jei sektorius yra išplėtojęs naują ir plačiai pripažintą geriausią praktiką, siekiant dar labiau sumažinti pajėgumų apribojimų, atsirandančių dėl geležinkelių infrastruktūros darbų, poveikį geležinkelių eismui ir infrastruktūros valdytojams tenkančią administracinę naštą, kartu atsižvelgiant į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų planavimo, veiklos, techninius ir komercinius aspektus ir ENIM patirtį bei nuomones.

12 straipsnis

Atsisakymas suteikti teises naudotis pajėgumais arba jų panaikinimas dėl viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo priežasčių

1.   Valstybė narė gali reikalauti, kad infrastruktūros valdytojas atsisakytų suteikti pareiškėjui teises naudotis pajėgumais arba jas panaikintų, jei tos valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, kad tokių teisių suteikimas tam pareiškėjui kelia rimtą ir didelį pavojų viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui, įskaitant tos valstybės narės nacionalinį saugumą ir gynybą. Tokie sprendimai turi būti tinkamai pagrįsti ir griežtai būtini bei proporcingi siekiamam tikslui.

2.   Nedarant poveikio įslaptintos informacijos konfidencialumui, valstybės narės per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo pagal 1 dalį dienos informuoja Komisiją, reguliavimo instituciją, o teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais atveju – kitas atitinkamas valstybes nares apie tokio sprendimo priėmimą ir jo priežastis. Visus tokius sprendimus valstybės narės reguliariai peržiūri.

3.   Jei valstybė narė pareiškia susirūpinimą dėl kitos valstybės narės pagal šio straipsnio 1 dalį priimto sprendimo, atitinkamos valstybės narės tarpusavyje koordinuoja veiksmus pagal 56 straipsnį.

4.   Teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais atveju atitinkama valstybė narė gali prašyti Komisijos rekomendacijos dėl kitos valstybės narės pagal 1 dalį priimto sprendimo.

2 skirsnis

Strateginis pajėgumų planavimas

13 straipsnis

Strateginis pajėgumų planavimas

1.   Strateginis pajėgumų planavimas apima visą 14–27 straipsniuose nurodytą veiklą.

2.   Strateginio pajėgumų planavimo rezultatas – toliau nurodyta planavimo dokumentų, kuriuose pateikiami vis išsamesni duomenys apie turimus pajėgumus, seka:

a)

18 straipsnyje nurodyta pajėgumų strategija;

b)

19 straipsnyje nurodytas pajėgumų modelis;

c)

20 straipsnyje nurodytas pajėgumų tiekimo planas.

Šių siektinų rezultatų turinys ir jų parengimo grafikas nustatyti I priedo 1 ir 2 skirsniuose.

Infrastruktūros valdytojas pagal pirmos pastraipos a, b ir c punktus parengtus dokumentus pateikia bent dviem oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis.

3.   Infrastruktūros valdytojai patvirtina planavimo dokumentus kaip kito planavimo proceso etapo pagrindą.

4.   Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

i)

I priedo 1 skirsnyje pateiktos pajėgumų strategijos, pajėgumų modelio bei pajėgumų tiekimo plano išsamaus turinio tam tikros dalys ir

ii)

I priedo 2 skirsnyje nustatyti terminai,

jei paaiškėjo, kad tie elementai yra neveiksmingi, arba jei dėl jų kilo labai didelių įgyvendinimo sunkumų arba jei geležinkelių sektorius yra išplėtojęs naują ir plačiai pripažintą geriausią praktiką, siekiant užtikrinti veiksmingą strateginio planavimo procesą ir atspindėti infrastruktūros valdytojų ir pareiškėjų veiklos problemas, atsižvelgiant į ENIM, pareiškėjų, reguliavimo institucijų ir EGRIT I priedo 1 ir 2 skirsnių įgyvendinimo patirtį ir jų nuomones.

5.   Strateginis pajėgumų planavimas neapima teisių naudotis pajėgumais suteikimo atskiriems pareiškėjams pagal 28 straipsnį.

14 straipsnis

Bendrieji strateginio pajėgumų planavimo reikalavimai

1.   Infrastruktūros valdytojai teisingai, skaidriai ir nediskriminuodami atsižvelgia į visų rūšių geležinkelių transporto paslaugas, dėl kurių jie gali gauti prašymus skirti pajėgumų, neatsižvelgiant į jų apimtį, galutinės grandies rinkos dydį, vienas po kito sudaromų tvarkaraščių stabilumą, reguliarumą ar dažnumą tam tikru tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.

2.   Planuodami pajėgumus, visų pirma 19 straipsnyje nurodytame pajėgumų modelyje ir 20 straipsnyje nurodytame pajėgumų tiekimo plane, infrastruktūros valdytojai skiria bent šių rūšių geležinkelių transporto paslaugas:

a)

krovinių vežimo paslaugas;

b)

keleivių vežimo tarpmiestiniais (tolimojo susisiekimo) maršrutais paslaugas;

c)

miesto ir regioninio keleivių vežimo paslaugas.

Prireikus, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant šį reglamentą, ir siekiant remti tarpvalstybinį strateginio planavimo proceso nuoseklumą, ENIM, konsultuodamasis su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais ir ERP, gali parengti išsamesnį suderintą sąrašą, kuriame būtų smulkiau diferencijuojamos geležinkelių transporto paslaugų rūšys. Tas sąrašas įtraukiamas į pajėgumų valdymo europinę sistemą.

3.   Vykdydami strateginį pajėgumų planavimą, visų pirma 19 straipsnyje nurodytame pajėgumų modelyje ir 20 straipsnyje nurodytame pajėgumų tiekimo plane, infrastruktūros valdytojai nurodo iš anksto suplanuotus pajėgumus, tinkamus geležinkelių paslaugoms teikti keliuose tinkluose.

4.   Vykdant strateginį pajėgumų planavimą taip pat atsižvelgiama į:

a)

stebimą geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paklausos struktūrą ir pokyčius, nustatytus vykdant pajėgumų paskirstymą ankstesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais ir rinkos stebėseną, nurodytą Direktyvos 2012/34/ES 15 straipsnyje;

b)

numatomą transporto poreikių raidą ir su ja susijusią geležinkelių transporto paslaugų ir geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paklausą, nustatytą atlikus šio reglamento 17 straipsnyje nurodytą analizę;

c)

pareiškėjų pranešimus apie pajėgumų poreikius ir per konsultacijas su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais pagal šio reglamento 15 straipsnį gautą informaciją;

d)

numatomą arba planuojamą geležinkelių infrastruktūros pajėgumų plėtojimą, visų pirma kaip nustatyta Direktyvos 2012/34/ES 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoje orientacinėje geležinkelių infrastruktūros plėtros strategijoje ir Direktyvos 2012/34/ES 8 straipsnio 3 dalyje nurodytame infrastruktūros valdytojo verslo plane;

e)

planuojamus geležinkelių infrastruktūros darbus, kurie, tikėtina turės įtakos tinklui;

f)

skirtingų geležinkelių transporto rinkų ypatumus, visų pirma susijusius su:

i)

greičiu;

ii)

dažnumu;

iii)

leidžiamaisiais nuokrypiais nuo paskirtos traukinio linijos;

iv)

galimybe pakeisti maršrutą, pakeisti paslaugų teikimo tvarkaraštį arba pakeisti paslaugas kitomis transporto rūšimis tinklo sutrikimų atveju;

v)

geležinkelių transporto paklausos nepastovumu ir iš to kylančiu poreikiu planuoti geležinkelių paslaugas kitokios trukmės laikotarpiui.

5.   Strateginis pajėgumų planavimas turi atspindėti pagal pamatinius susitarimus ir vykdant tęstinį planavimą paskirstytus pajėgumus.

6.   Strateginis pajėgumų planavimas turi apimti TEN-T pagrindinio ir išplėsto pagrindinio tinklo atkarpų ir mazgų dalį, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2024/1679 I priede. Infrastruktūros valdytojai gali nuspręsti į strateginį pajėgumų planavimą įtraukti kitas jų valdomo tinklo atkarpas ir mazgus. Valstybės narės, vadovaudamosi 4 straipsnyje nurodytomis strateginėmis gairėmis, gali nustatyti, kad infrastruktūros valdytojai vykdo strateginį pajėgumų planavimą kitose tų infrastruktūros valdytojų valdomo tinklo atkarpose ir mazguose.

Strateginis pajėgumų planavimas vykdomas tokiu lygmeniu, kuris yra pakankamai išsamus, kad būtų galima planuoti tinklo pajėgumus. Tuo tikslu tinklas apibūdinamas atkarpomis ir mazgais, kuriuose galima atsižvelgti į atitinkamas pajėgumų paklausos ir pasiūlos charakteristikas.

Valstybės narės paveda infrastruktūros valdytojams nurodyti tas atkarpas ir mazgus Direktyvos (ES) 2016/797 49 straipsnyje nurodytame infrastruktūros registre.

7.   Strateginio pajėgumų planavimo tikslu infrastruktūros valdytojai parengia strateginių maršrutų žemėlapį, kiek tai susiję su atkarpomis ir mazgais, kuriame nurodoma:

a)

18 straipsnyje nurodytos pajėgumų strategijos, 19 straipsnyje nurodyto pajėgumų modelio ir 20 straipsnyje nurodyto pajėgumų tiekimo plano geografinė taikymo sritis;

b)

alternatyvios linijos, svarstytos 11 straipsnyje nurodytų pajėgumų apribojimų atveju ir vykdant 21 straipsnyje nurodytą nenumatytų atvejų planavimą.

Valstybės narės užtikrina, kad strateginių maršrutų žemėlapis būtų paskelbtas viešai ir įtrauktas į Direktyvos (ES) 2016/797 49 straipsnyje nurodytą infrastruktūros registrą.

8.   Strateginis pajėgumų planavimas apima laikotarpį, kuris prasideda likus penkeriems metams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio, su kuriais jis susijęs, pakeitimo. Infrastruktūros valdytojai šį laikotarpį gali pratęsti iki daugiau kaip penkerių metų, visų pirma siekdami remti infrastruktūros plėtrą pagal Direktyvos 2012/34/ES 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą orientacinę geležinkelių infrastruktūros plėtros strategiją.

9.   Infrastruktūros valdytojai peržiūri ir atnaujina strateginio pajėgumų planavimo rezultatus, visų pirma atsižvelgdami į:

a)

geležinkelių infrastruktūros plėtojimą;

b)

geležinkelių infrastruktūros pajėgumų rinkos paklausos pokyčius, be kita ko, per pranešimus apie pajėgumų poreikius;

c)

šio skyriaus 3 ir 4 skirsniuose nurodytų paskirstymo procesų rezultatus ankstesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais, įskaitant pareiškėjų naudojimosi geležinkelių infrastruktūros pajėgumais laipsnį;

d)

eismo valdymo pagal III skyrių įžvalgas;

e)

sutrikimų ir krizių valdymo pagal III skyrių rezultatus;

f)

veiklos rezultatų peržiūros pagal IV skyrių rezultatus.

10.   ENIM parengia ir į pajėgumų valdymo europinę sistemą įtraukia gaires, kuriose nustatomos bendros strateginio pajėgumų planavimo priemonės, metodikos ir procedūrinė tvarka.

11.   Infrastruktūros valdytojai Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnyje nurodytuose tinklo nuostatuose atsižvelgia į tas gaires. Jie tinklo nuostatuose paaiškina bet kokio nukrypimo nuo gairėse nustatytų bendrų planavimo priemonių, metodikos ir procedūrinės tvarkos priežastį.

15 straipsnis

Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais dėl strateginio pajėgumų planavimo

1.   Infrastruktūros valdytojai pagal Direktyvos 2012/34/ES 7e straipsnį konsultuojasi su visais veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant veiklą vykdančius suinteresuotuosius subjektus, teikiančius vežimo geležinkelių transportu paslaugas keliuose tinkluose, dėl strateginio pajėgumų planavimo, įskaitant šio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus planavimo dokumentus, pagal šio reglamento I priedo 2 skirsnyje nustatytą grafiką.

2.   Konsultavimosi su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais, teikiančiais vežimo geležinkelių transportu paslaugas keliuose tinkluose, tikslu infrastruktūros valdytojai koordinuoja veiksmus tarpusavyje pagal 55 straipsnį, o dėl europinių ir tarpvalstybinių klausimų – pagal 57 straipsnį.

16 straipsnis

Infrastruktūros valdytojų vykdomas strateginio pajėgumų planavimo tarpusavio koordinavimas

1.   Kai aktualu, su strateginiu pajėgumų planavimu susijusius savo veiksmus infrastruktūros valdytojai koordinuoja pagal 55 straipsnį.

Koordinavimu visų pirma užtikrinama:

a)

atitinkamų tinklų strateginio planavimo nuoseklumas, visų pirma susijęs su pajėgumų strategija, pajėgumų modeliu ir pajėgumų tiekimo planu, geležinkelių infrastruktūros darbų planavimu ir nenumatytų atvejų planavimu;

b)

tinkamas keliuose tinkluose teikiamoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms reikalingų pajėgumų apsvarstymas pajėgumų strategijoje, pajėgumų modelyje ir pajėgumų tiekimo plane;

c)

strateginio pajėgumų planavimo veiksmingumo ir rezultatų peržiūra pagal IV skyrių;

d)

visų veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų ir, kai aktualu, ERP, reguliavimo institucijų ir EGRIT, Europos koordinatorių bei valstybių narių institucijų ir prireikus kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas.

2.   Pareiškėjai turi teisę kreiptis į ENIM dėl jiems susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su 13 straipsnio 2 dalyje nurodytais planavimo dokumentais. ENIM gali priimti nuomonę ar rekomendaciją dėl šių susirūpinimą keliančių klausimų ir informuoja EGRIT.

3.   Infrastruktūros valdytojai atsižvelgia į visas ENIM rekomendacijas, priimtas pagal 2 dalį. Jei infrastruktūros valdytojai nesilaiko rekomendacijos, jie paaiškina savo motyvus planavimo dokumentuose.

4.   EGRIT stebi koordinavimo procesą ir jo įgyvendinimą. Jis informuoja Komisiją apie savo nuomonę dėl poreikio šalinti koordinavimo proceso trūkumus.

17 straipsnis

Numatomų transporto rinkos pokyčių analizė

1.   Infrastruktūros valdytojai reguliariai stebi ir analizuoja transporto rinkas, kad galėtų pagrįsti savo bendrą verslo strategiją, pajėgumų ir nenumatytų atvejų valdymą bei investavimo sprendimus.

2.   Tinklo koordinatorius reguliariai atlieka transporto rinkos tyrimą, susijusį su tinklo ir rinkos pokyčiais tarpvalstybinių geležinkelių paslaugų atveju. Tinklo koordinatorius peržiūri ir atitinkamai atnaujina transporto rinkos tyrimą, bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kas penkerius metus. Rinkos tyrimo rezultatai skelbiami viešai.

3.   Transporto rinkos analize, kaip tai suprantama šio straipsnio 1 dalyje, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytu transporto rinkos tyrimu visų pirma prisidedama prie strateginio pajėgumų planavimo, nurodyto 4 straipsnyje, geležinkelių infrastruktūros pajėgumų padalijimo, nurodyto 27 straipsnyje, ir pajėgumų paskirstymo remiantis 39 straipsnyje nurodytu oficialiu konfliktų sprendimo mechanizmu.

Infrastruktūros valdytojai atsižvelgia į transporto rinkos analizę, kaip tai suprantama 1 dalyje, ir 2 dalyje nurodytą rinkos tyrimą, kad galėtų pagrįsti savo bendrą verslo strategiją, pajėgumų ir nenumatytų atvejų valdymą ir investicinius sprendimus.

18 straipsnis

Pajėgumų strategija

1.   Infrastruktūros valdytojas priima pajėgumų strategiją, kurioje išdėsto savo lūkesčius dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paklausos ir pasiūlos būsimų pokyčių ir viziją, kaip prie tų pokyčių prisitaikyti.

Pajėgumų strategija naudojama kaip veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų ryšių palaikymo, konsultacijų ir veiksmų koordinavimo pagrindas.

2.   Pajėgumų strategijoje nurodoma I priedo 1 skirsnyje išvardyta informacija.

3.   Infrastruktūros valdytojas parengia, paskelbia ir prireikus atnaujina pajėgumų strategiją pagal I priedo 2 skirsnyje nustatytą grafiką ir turinį.

19 straipsnis

Pajėgumų modelis

1.   Infrastruktūros valdytojas nustato pajėgumų modelį, kuriuo pajėgumų strategija detalizuojama remiantis 15 straipsnyje nurodytų konsultacijų su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais ir 16 straipsnyje nurodytos konsultacijų ir koordinavimo veiklos, be kita ko, 14 straipsnio 4 dalies c punkte nurodyto pranešimo apie pajėgumų poreikius forma, rezultatais.

Pajėgumų modelis padeda proporcingai atsižvelgti į įvairių geležinkelių transporto paslaugų segmentų pajėgumų poreikius ir infrastruktūros valdytojų poreikius prižiūrėti, atnaujinti ir plėtoti geležinkelių infrastruktūrą, įskaitant esamos geležinkelių infrastruktūros modernizavimą ir naujos geležinkelių infrastruktūros statybą. Jis naudojamas kaip veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų ryšių palaikymo, konsultacijų ir strateginio pajėgumo planavimo koordinavimo pagrindas.

2.   Pajėgumų modelyje pateikiama I priedo 1 skirsnyje nurodyta informacija. Infrastruktūros valdytojai parengia ir paskelbia kiekvieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio pajėgumų modelį ir prireikus jį atnaujina pagal I priedo 2 skirsnyje nustatytą grafiką. Pareiga atnaujinti pajėgumų modelį netaikoma, jei yra paskelbtas to paties tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio pajėgumų tiekimo planas.

3.   Infrastruktūros valdytojas turi teisę, neperžengdamas pagrįstų ribų, pasiūlyti pajėgumų modelį, kuris skiriasi nuo duomenų, gautų konsultuojantis su pareiškėjais. Infrastruktūros valdytojas taikytinas ribas nustato savo tinklo nuostatuose. ENIM parengia gaires dėl tų ribų ir įtraukia jas į pajėgumų valdymo europinę sistemą.

4.   Jei infrastruktūros valdytojas negali parengti pajėgumų modelio laikydamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodytų ribų, jis to geležinkelių infrastruktūros elemento pajėgumus padalija pagal 27 straipsnį.

5.   Kai aktualu, infrastruktūros valdytojai koordinuoja veiksmus pagal 16 straipsnį, siekdami užtikrinti, kad pajėgumų padalijimo rezultatai būtų nuoseklūs, ir siekdami užtikrinti, kad būtų užtikrintos vientisos keliuose tinkluose teikiamos paslaugos.

6.   Infrastruktūros valdytojai dokumentuoja ir prireikus pagrindžia visus esminius pajėgumų modelio ir pajėgumų strategijos, susijusių su tuo pačiu tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, skirtumus.

20 straipsnis

Pajėgumų tiekimo planas

1.   Infrastruktūros valdytojas, remdamasis 15 straipsnyje nurodytomis konsultacijomis su pareiškėjais, vykdomomis, be kita ko, 14 straipsnio 4 dalies c punkte nurodytų pranešimų apie pajėgumų poreikius forma, taip pat remdamasis 16 straipsnyje nurodytu infrastruktūros valdytojų veiklos koordinavimu, parengia pajėgumų tiekimo planą, kuriuo detalizuojamas pajėgumų modelis.

Pajėgumų tiekimo planu remiamasi atliekant pajėgumų paskirstymą. Laikantis I priedo 1 ir 2 skirsniuose nustatytų reikalavimų, jame pateikiama išsami informacija apie:

a)

geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kuriuos galima paskirstyti pareiškėjams;

b)

geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurių negalima paskirstyti.

Pajėgumų tiekimo plane nurodoma I priedo 1 skirsnyje išvardyta informacija.

2.   Infrastruktūros valdytojai pajėgumų tiekimo planą parengia atsižvelgdami į 13–19 straipsniuose nurodyto strateginio pajėgumų planavimo proceso rezultatus ir laikydamiesi I priedo 2 skirsnyje nustatyto grafiko.

3.   Infrastruktūros valdytojai paskelbia kiekvieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio pajėgumų tiekimo planą ne vėliau kaip iki I priedo 2 skirsnyje nustatyto termino ir tą planą nuolat atnaujina iki jame nurodyto tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio pabaigos. Pateikiamas kiekvienos atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio dienos pajėgumų tiekimo planas.

4.   Infrastruktūros valdytojai dokumentuoja ir prireikus pagrindžia visus pajėgumų tiekimo plano ir pajėgumų modelio, susijusių su tuo pačiu tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, skirtumus.

5.   Pajėgumų tiekimo plane infrastruktūros valdytojai gali nurodyti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus kaip iš anksto suplanuotus. Iš anksto suplanuoti pajėgumai reiškia pajėgumus, kurių atžvilgiu infrastruktūros valdytojas apibrėžia turimų pajėgumų, į kuriuos gali pretenduoti pareiškėjai, charakteristikas ir apimtį, nustato tokių pajėgumų paskirstymo taisykles ir jų prašymo procesą pagal 22 straipsnį. Skirstant iš anksto suplanuotus pajėgumus atsižvelgiama į nurodytas charakteristikas, taisykles ir paskirstymo procesus.

6.   Iš anksto suplanuoti pajėgumai pateikiami pajėgumų tiekimo plane kaip pajėgumų planavimo objektai, nurodyti 22 straipsnyje, kuriems būdinga tam tikra pajėgumų apimtis ir charakteristikos ir kurie yra susiję su paskirstymo taisyklėmis ir procesais, kuriais tokie pajėgumai suteikiami.

7.   Infrastruktūros valdytojas turi teisę, neperžengdamas pagrįstų ribų, pasiūlyti pajėgumų tiekimo planą, kuris skiriasi nuo duomenų, gautų konsultuojantis su pareiškėjais. Infrastruktūros valdytojas taikytinas ribas nustato savo tinklo nuostatuose. ENIM parengia gaires dėl tų ribų ir įtraukia jas į pajėgumų valdymo europinę sistemą.

8.   Jei infrastruktūros valdytojas negali parengti pajėgumų tiekimo plano laikydamasis šio straipsnio 7 dalyje nurodytų ribų, jis to geležinkelių infrastruktūros elemento pajėgumus padalija pagal 27 straipsnį.

9.   Kai aktualu, infrastruktūros valdytojai koordinuoja veiksmus pagal 16 straipsnį, siekdami užtikrinti, kad pajėgumų padalijimo rezultatai būtų nuoseklūs ir kad būtų užtikrintos vientisos keliuose tinkluose teikiamos paslaugos.

10.   Infrastruktūros valdytojas pateikia pajėgumų tiekimo plano projektą reguliavimo institucijai tikrinti, o po to reguliavimo institucija išnagrinėja šį planą ir gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas iš dalies pakeistų pajėgumų tiekimo planą, jei atlikus analizę padaroma išvada, kad tas planas neatitinka šio reglamento, Direktyvos 2012/34/ES arba skaidrumo ir nediskriminavimo principų, laikantis šio reglamento I priedo 2 skirsnyje nurodytų terminų.

Kai aktualu, reguliavimo institucijos koordinuoja veiksmus su kitomis reguliavimo institucijomis.

11.   ENIM parengia gaires ir įtraukia jas į pajėgumų valdymo europinę sistemą; gairėse nustatoma:

a)

priemonės, kuriomis skelbiamas pajėgumų tiekimo planas, įskaitant skaitmenines paslaugas, priemones, funkcijas ir sąsajas;

b)

konsultacijų su pareiškėjais dėl pajėgumų tiekimo plano procesas.

21 straipsnis

Nenumatytų atvejų planavimas

1.   Infrastruktūros valdytojai įdiegia ir įgyvendina nenutrūkstamą nenumatytų atvejų planavimo procesą, kad pasirengtų tinklo veiklos sutrikimams ir kitoms krizinėms situacijoms, darančioms poveikį geležinkelių eismui.

Nenumatytų atvejų planavimas turi būti eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo pagal 44 straipsnį pagrindas, siekiant sudaryti sąlygas greitai reaguoti į tokias situacijas ir kuo labiau sumažinti jų poveikį geležinkelių eismui.

Infrastruktūros valdytojai nenumatytų atvejų planavimo rezultatus dokumentuoja nenumatytų atvejų plane.

2.   Nenumatytų atvejų planavimas visų pirma apima:

a)

paskyrimą alternatyvių maršrutų, jei tokių maršrutų yra, be kita ko, kituose tinkluose, kuriais galima nukreipti eismą, kai pagrindinio ir išplėsto pagrindinio TEN-T tinklo geležinkelių infrastruktūros elementai ir bet kurios atkarpos ir mazgai, įtraukti į strateginio pajėgumų planavimo dokumentus, tampa neprieinami;

b)

preliminarų pagal a punktą paskirtuose alternatyviuose maršrutuose turimų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų planą, kuriuo užtikrinamas tokiuose maršrutuose turimų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie gali būti panaudoti įvykus incidentams ir visų pirma sutrikus tinklui pagal 48 straipsnį, skaidrumas;

c)

eismo ir krizių valdymo taisyklių ir procedūrų, įskaitant infrastruktūros valdytojų, kitų veiklą vykdančių ir kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, už geležinkelius ar saugumą ir reagavimą į ekstremalias situacijas atsakingų valdžios institucijų, dalijimąsi informacija, nustatymą, taip pat šių procedūrų aktyvinimo kriterijus;

d)

institucijų, kurios turi būti informuotos įvykus rimtiems incidentams ar rimtiems traukinių judėjimo sutrikimams, nustatymą ir sąrašą;

e)

bet kokį kitą pasirengimą, būtiną sutrikimų valdymui ir krizių valdymui pagal 44 straipsnį ir 46 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą užtikrinti.

3.   Infrastruktūros valdytojai užtikrina nenumatytų atvejų planavimo atitiktį strateginiam pajėgumų planavimui, visų pirma pajėgumų strategijai, pajėgumų modeliui, pajėgumų tiekimo planui ir geležinkelių infrastruktūros darbų planavimui, kaip nurodyta 11 straipsnyje.

4.   Nenumatytų atvejų planavimo rezultatai, visų pirma alternatyvių maršrutų paskyrimas pagal 2 dalies a punktą ir preliminarus alternatyvių maršrutų pajėgumų planavimas pagal 2 dalies b punktą, įtraukiami į pajėgumų modelį ir pajėgumų tiekimo planą.

5.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais išsamiai nustatoma procedūra ir kriterijai, kurių reikia laikytis taikant šio straipsnio 2 dalį, visų pirma tais atvejais, kurie gali turėti įtakos tarpvalstybiniam eismui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

22 straipsnis

Iš anksto suplanuotų pajėgumų paskirstymo ir pajėgumų planavimo objektų apibrėžimo kriterijai ir procedūros

1.   Infrastruktūros valdytojai iš anksto suplanuotus pajėgumus, įtrauktus į 20 straipsnyje nurodytą pajėgumų tiekimo planą, paskirsto remdamiesi teisingais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais ir procedūromis.

Infrastruktūros valdytojai tuos kriterijus ir procedūras įtraukia į tinklo nuostatus, atsižvelgdami į 4 dalyje nurodytą bendrą sistemą.

2.   Infrastruktūros valdytojai, iš anksto planuodami pajėgumus, kad būtų parengtas konkretus tvarkaraščio modelis, gali grupuoti pajėgumų planavimo objektus, pavyzdžiui, iš anksto suplanuotas traukinio linijas, vadovaudamiesi 4 straipsnyje nurodytomis strateginėmis gairėmis, jei tokios gairės yra pateiktos, ir atsižvelgdami į pareiškėjų nurodytus rinkos poreikius.

3.   Pajėgumų planavimo objektais apibrėžiamos įvairių iš anksto suplanuotų pajėgumų rūšių, įskaitant turimus pajėgumus, kurių gali prašyti pareiškėjai, geležinkelių infrastruktūros darbams rezervuotus pajėgumus ir jau paskirstytus pajėgumus, charakteristikos ir savybės. Tos charakteristikos ir savybės apima visus aspektus, susijusius su konkrečiomis iš anksto suplanuotų pajėgumų rūšimis, pvz., maršrutą, laiką, garantuotą arba reikalaujamą minimalų greitį, didžiausią ilgį, techninius parametrus ir linijų skaičių tiek krovinių, tiek keleivių vežimo geležinkeliais paslaugoms.

4.   ENIM parengia bendrą 1 dalyje nurodytų kriterijų ir procedūrų sistemą ir įtraukia ją į pajėgumų valdymo europinę sistemą. Bendroje sistemoje pajėgumų rezervavimo konkrečių rūšių vežimo geležinkeliais paslaugoms arba paskirstymo procesams nauda turi būti subalansuota su poreikiu užtikrinti lankstumą, kad skirstant pajėgumus būtų galima atsižvelgti į rinkos poreikius. Tuo tikslu bendroje sistemoje numatoma galimybė priimti pajėgumų tiekimo plano neatitinkančius prašymus suteikti teises naudotis pajėgumais ir poreikis atitinkamai pakoreguoti pajėgumų tiekimo planą.

5.   ENIM parengia pajėgumų planavimo objektų specifikacijas žmogaus skaitomu ir kompiuterio skaitomu formatu. Tas specifikacijas ENIM įtraukia į pajėgumų valdymo europinę sistemą. Remdamasis patirtimi, įgyta taikant šį straipsnį, ENIM pagal šio reglamento 66 straipsnio 3 dalį teikia Komisijai informaciją apie galimus techninių sąveikos specifikacijų pakeitimus, kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2016/797 ir pagal tą direktyvą priimtuose įgyvendinimo aktuose.

23 straipsnis

Intensyviai naudojama ir perpildyta geležinkelių infrastruktūra

1.   Infrastruktūros valdytojai nedelsdami deklaruoja, kad geležinkelių infrastruktūros elementas yra intensyviai naudojamas arba perpildytas, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a)

ankstesniu arba dabartiniu tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu II priede nustatytais ataskaitiniais laikotarpiais geležinkelio infrastruktūros pajėgumų naudojimas viršijo intensyviai naudojamos geležinkelių infrastruktūros arba perpildytos geležinkelių infrastruktūros ribines vertes;

b)

infrastruktūros valdytojai, planuodami strateginius pajėgumus, privalo padalyti pajėgumus pagal 19 straipsnio 4 dalį arba 20 straipsnio 8 dalį;

c)

pajėgumai tampa intensyviai naudojami arba perpildyti dėl didelių geležinkelių infrastruktūros darbų, dėl kurių pagal 11 straipsnį suplanuoti pajėgumų apribojimai.

Infrastruktūros valdytojai įvertina geležinkelio infrastruktūros pajėgumų naudojimą remdamiesi objektyviomis, skaidriomis ir tinkamomis procedūromis ir metodais.

2.   ENIM parengia geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo bendrą metodą. Tas metodas turi būti įtrauktas į pajėgumų valdymo europinę sistemą.

3.   1 dalyje nurodytoje deklaracijoje nurodomas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpis ir geležinkelių infrastruktūros elementas bei konkretūs laikotarpiai, su kuriais ji yra susijusi.

4.   Tarpusavyje nesuderinami atskiri prašymai skirti pajėgumų, pateikti tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, negali būti pagrindas paskelbti, kad tam tikras geležinkelių infrastruktūros elementas yra intensyviai naudojamas arba perpildytas, išskyrus atvejus, kai tenkinama bent viena iš 1 dalyje nustatytų sąlygų.

5.   Paskelbus, kad tam tikras geležinkelių infrastruktūros elementas yra intensyviai naudojamas arba perpildytas, infrastruktūros valdytojas pagal 24 straipsnį atlieka pajėgumų analizę, išskyrus atvejus, kai penkerių metų laikotarpiu iki paskelbimo apie tai, kad tas geležinkelių infrastruktūros elementas yra intensyviai naudojamas arba perpildytas, buvo įgyvendinamas 25 straipsnyje numatytas pajėgumų didinimo planas, kuriame atsižvelgta į visus svarbius veiksnius, arba kai toks planas jau yra įgyvendinamas.

6.   Geležinkelių infrastruktūros elementų, kurie paskelbti kaip intensyviai naudojami arba perpildyti, atveju infrastruktūros valdytojai 20 straipsnyje nurodytame pajėgumų tiekimo plane rezervuoja pajėgumus, atsižvelgdami į 24 straipsnyje nurodytos pajėgumų analizės rezultatus.

7.   Valstybės narės paveda infrastruktūros valdytojams nurodyti geležinkelių infrastruktūros elementus, kurie paskelbti kaip intensyviai naudojami arba perpildyti, Direktyvos (ES) 2016/797 49 straipsnyje nurodytame infrastruktūros registre.

8.   Perpildytos geležinkelių infrastruktūros atveju taikomos procedūros ir naudojami kriterijai nurodomi tinklo nuostatuose ir tomis procedūromis ir kriterijais turi būti atsižvelgiama į visas pagal 27 straipsnį priimtas priemones ir kriterijus.

9.   Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos II priede nustatytos pajėgumų naudojimo ribos ir ataskaitiniai laikotarpiai, jei paaiškėjo, kad tie elementai yra neveiksmingi arba dėl jų kilo labai didelių įgyvendinimo sunkumų, arba jei sektorius yra išplėtojęs naują ir plačiai pripažintą geriausią praktiką, siekiant užtikrinti veiksmingą geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymą intensyviai naudojamoje ir perpildytoje geležinkelių infrastruktūroje ir atspindėti infrastruktūros valdytojų bei pareiškėjų veiklos problemas, atsižvelgiant į ENIM, infrastruktūros valdytojų, pareiškėjų ir kitų veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų, reguliavimo institucijų ir EGRIT patirtį įgyvendinant šį straipsnį.

24 straipsnis

Pajėgumų analizė intensyviai naudojamos arba perpildytos geležinkelių infrastruktūros atveju

1.   Infrastruktūros valdytojas per šešis mėnesius nuo geležinkelių infrastruktūros paskelbimo intensyviai naudojama arba perpildyta dienos atlieka pajėgumų analizę, išskyrus atvejus, kai penkerių metų laikotarpiu iki paskelbimo, kad infrastruktūra yra intensyviai naudojama arba perpildyta, buvo įgyvendinamas pajėgumų didinimo planas, kuriame atsižvelgta į visus svarbius veiksnius, arba kai toks planas jau yra įgyvendinamas.

Atliekant pajėgumų analizę nustatomi geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimai, dėl kurių pareiškėjų nurodyti pajėgumų poreikiai negali būti įtraukti į pajėgumų modelį arba pajėgumų tiekimo planą arba dėl kurių negalima tinkamai patenkinti prašymų skirti geležinkelių infrastruktūros pajėgumų.

Į pajėgumų analizę taip pat įtraukiamas pirmas orientacinis galimų priemonių, kurių reikia imtis trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ir kuriomis siekiama sumažinti perkrovą ir padidinti pajėgumų prieinamumą, rinkinys.

2.   Atliekant pajėgumų analizę įvertinamos geležinkelių infrastruktūros charakteristikos, susijusios su geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, galimybėmis ir sąveika, veiklos procedūros, įvairių teikiamų paslaugų pobūdis ir visų tų veiksnių įtaka geležinkelių infrastruktūros pajėgumams. Priemonės, kurias reikia įvertinti, apima visų pirma transporto paslaugų nukreipimą kitais maršrutais, be kita ko, jei taikytina, kitais tinklais, kito laiko paskyrimą, traukinių judėjimo greičio pakeitimus, veiklos procedūrų derinimą ir geležinkelių infrastruktūros gerinimą.

3.   Infrastruktūros valdytojai konsultuojasi su pareiškėjais dėl pajėgumų analizės projekto pagal Direktyvos 2012/34/ES 7e straipsnį ir, jeigu atitinkamas geležinkelių infrastruktūros elementas yra Europos transporto koridoriaus dalis, pagal šio reglamento 57 straipsnį.

Infrastruktūros valdytojas viešai savo interneto svetainėje paskelbia pajėgumų analizės rezultatus. ENIM savo interneto svetainėje paskelbia nuorodas į pajėgumų analizės rezultatus.

4.   Infrastruktūros valdytojai, planuodami pajėgumus, visų pirma pajėgumų strategijoje, pajėgumų modelyje ir pajėgumų tiekimo plane, kai aktualu, atsižvelgia į bet kokios pagal šį straipsnį atliktos pajėgumų analizės, be kita ko, kituose atitinkamuose tinkluose, rezultatus.

Pajėgumų analizės rezultatai pateikiami valstybių narių institucijoms, atsakingoms už Direktyvos 2012/34/ES 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos orientacinės geležinkelių infrastruktūros plėtros strategijos parengimą, ir Europos koordinatoriui.

25 straipsnis

Pajėgumų didinimo planas

1.   Per šešis mėnesius nuo pajėgumų analizės pagal 24 straipsnį atlikimo infrastruktūros valdytojas parengia pajėgumų didinimo planą, skirtą geležinkelių infrastruktūros elementams, kurie paskelbti kaip perpildyti, vadovaujantis 23 straipsniu.

Pajėgumų didinimo plane nurodoma:

a)

infrastruktūros perpildymo priežastys;

b)

tikėtinas būsimas eismo plėtojimas;

c)

geležinkelių infrastruktūros plėtros suvaržymai;

d)

galimybės padidinti pajėgumus ir su tuo susijusios išlaidos, įskaitant 24 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ir galimus mokesčių už prieigą prie infrastruktūros pakeitimus.

Remiantis nustatytų galimų priemonių ekonominės naudos analize, pajėgumų didinimo plane nustatoma, kokių veiksmų būtina imtis norint padidinti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant šių priemonių įgyvendinimo grafiką.

2.   Pajėgumų didinimo planas parengiamas pasikonsultavus su atitinkamos perpildytos geležinkelių infrastruktūros naudotojais pagal 15 straipsnį.

Valstybė narė gali nuspręsti, kad ji turi tą planą iš anksto patvirtinti.

3.   Atitinkama valstybė narė, atnaujindama Direktyvos 2012/34/ES 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą orientacinę geležinkelių infrastruktūros plėtros strategiją, atsižvelgia į pajėgumų didinimo planus.

Atitinkamas Europos koordinatorius savo darbo plane, nurodytame Reglamento (ES) 2024/1679 53 straipsnyje, atsižvelgia į pajėgumų didinimo planą.

4.   Nedarant poveikio šio reglamento 42 straipsniui, infrastruktūros valdytojas nebetaiko jokių mokesčių už atitinkamą geležinkelių infrastruktūrą pagal Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 4 dalį vienu iš šių atvejų:

a)

infrastruktūros valdytojas neparengia pajėgumų didinimo plano;

b)

infrastruktūros valdytojas nedaro pažangos įgyvendindamas pajėgumų didinimo plane nustatytas priemones.

5.   Nepaisant 4 dalies, gavęs reguliavimo institucijos patvirtinimą, infrastruktūros valdytojas gali toliau taikyti tuos mokesčius vienu iš šių atvejų:

a)

jei pajėgumų didinimo planas negali būti įgyvendintas dėl priežasčių, kurių infrastruktūros valdytojas negali kontroliuoti;

b)

jei esamos pasirinkimo galimybės yra ekonomiškai arba finansiškai neperspektyvios.

26 straipsnis

Specializuota geležinkelių infrastruktūra

1.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, laikoma, kad geležinkelių infrastruktūros pajėgumu galima naudotis visų rūšių eismui, suderinamam su maršrutu, kurį ketinama eksploatuoti pagal Direktyvą (ES) 2016/797 ir remiantis ja priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatytas specifikacijas.

2.   Jeigu yra tinkamų alternatyvių maršrutų ir pagal 27 straipsnyje nustatytą procedūrą galima įrodyti, kad tai pagrįsta socialiniu, ekonominiu ir aplinkos atžvilgiu, infrastruktūros valdytojas, pasikonsultavęs su suinteresuotosiomis šalimis, gali paskirti infrastruktūros elementus naudoti tam tikrų rūšių eismui. Tokiu atveju infrastruktūros valdytojas 13 straipsnio 2 dalyje nurodytuose planavimo dokumentuose ir tinklo nuostatuose nurodo paskyrimą ir pajėgumų tiekimo plane rezervuoja pajėgumus konkrečioms eismo rūšims.

Toks paskyrimas neužkerta kelio tokią geležinkelių infrastruktūrą naudoti kitų rūšių eismui, jeigu yra laisvų pajėgumų.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio 2 dalį paskirta geležinkelių infrastruktūra būtų nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 49 straipsnyje nurodytame infrastruktūros registre.

27 straipsnis

Geležinkelių infrastruktūros, kuri paskelbta kaip intensyviai naudojama arba perpildyta, pajėgumų padalijimas

1.   Infrastruktūros valdytojas padalija pajėgumus geležinkelių infrastruktūros, kuri paskelbta kaip intensyviai naudojama arba perpildyta, elementams taikydamas teisingą, skaidrią ir nediskriminacinę metodiką.

Infrastruktūros valdytojas išsamią informaciją apie metodiką, įskaitant visas taikytinas parametrų vertes, pateikia tinklo nuostatuose, atsižvelgdamas į pajėgumų valdymo europinę sistemą. Infrastruktūros valdytojo nustatytos parametrų vertės suderinamos pagal Direktyvos 2012/34/ES 7e straipsnio d punktą.

Infrastruktūros valdytojas atsižvelgia į keliuose tinkluose teikiamų vežimo geležinkelių transportu paslaugų pajėgumų poreikį.

2.   1 dalyje nurodytą metodiką sudaro šie etapai:

a)

alternatyvių pajėgumų padalijimo įvairių rūšių geležinkelių transporto paslaugoms scenarijų, įskaitant, kai įmanoma, alternatyvių pajėgumų suteikimą kituose maršrutuose arba alternatyvaus laiko suteikimą, parengimas;

b)

šios dalies a punkte nurodytų scenarijų vertinimas ir eiliškumo nustatymas, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje išdėstytus veiklos, socioekonominius ir aplinkosaugos kriterijus;

c)

geriausio scenarijaus pasirinkimas remiantis šios dalies b punkte nurodytu vertinimu ir atitinkami pajėgumų modelio ir pajėgumų tiekimo plano pakeitimai.

Metodika turi būti tokia, kad būtų galima atsižvelgti į keliuose tinkluose teikiamų vežimo geležinkelių transportu paslaugų poreikį.

3.   2 dalies b punkte nurodytas vertinimas grindžiamas, be kita ko, toliau išdėstytais veiklos, socioekonominiais ir aplinkosaugos kriterijais, jei turima duomenų, ir atsižvelgiant į techninius bei veiklos aspektus ir geležinkelių infrastruktūros naudojimą:

a)

geležinkelių transporto paslaugų operatorių veiklos sąnaudomis ir su jomis susijusiu poveikiu kainoms geležinkelių transporto paslaugų klientams;

b)

su laiku susijusiomis geležinkelių transporto paslaugų klientų sąnaudomis;

c)

junglumu ir prieinamumu žmonėms ir regionuose, kuriems ir kuriuose teikiamos geležinkelių transporto paslaugos, įskaitant jungčių kokybę, visų pirma geležinkelių keleivių persėdimo bei krovinių perkrovimo iš vieno traukinio į kitą laiką ir dažnumo atžvilgiu;

d)

poveikį išorinėms transporto sąnaudoms, tokioms kaip nelaimingi atsitikimai, teršalų išmetimas, šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir triukšmas, kurios susidaro dėl geležinkelių transporto paslaugų ir jų galimų alternatyvų;

e)

vežamų žmonių skaičiumi ir krovinių kiekiu.

4.   ENIM nustato teisingą, skaidrią ir nediskriminacinę metodiką ir sudaro parametrų, susijusių su geležinkelių transporto paslaugomis, ir veiklos, socioekonominių ir aplinkosaugos kriterijų, būtinų 3 dalyje nurodytam vertinimui atlikti, sąrašą. Kai aktualu, ENIM nustato standartinių parametrų vertes arba standartinių verčių intervalus. ENIM užtikrina, kad parametrų vertės būtų pakankamai išbandytos ir kalibruotos veiklos kontekste.

ENIM į pajėgumų valdymo europinę sistemą įtraukia metodiką ir parametrų sąrašą bei standartinių parametrų vertes.

Kai aktualu, infrastruktūros valdytojas standartinių parametrų vertes pakoreguoja, kad būtų atsižvelgta į vietos ar nacionalines aplinkybes, remdamasis pripažintais metodais ir empiriniais įrodymais ir, kai taikytina, taiko valstybės narės reikalavimus pagal 4 straipsnio 2 dalies d punktą.

3 skirsnis

Tvarkaraščių sudarymas ir pajėgumų paskirstymas

28 straipsnis

Teisės į pajėgumus

1.   Pareiškėjai pagal viešąją arba privatinę teisę gali kreiptis į infrastruktūros valdytoją prašydami, kad su jais būtų sudaryta sutartis, suteikianti teisę į geležinkelių infrastruktūros pajėgumus už mokestį, kaip numatyta Direktyvos 2012/34/ES IV skyriaus 2 skirsnyje.

Infrastruktūros valdytojai teises į geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjams paskirsto vienu iš šių būdų:

a)

pajėgumų specifikacijomis;

b)

traukinių linijomis.

ENIM apibrėžia pajėgumų specifikacijų charakteristikas ir įtraukia jas į pajėgumų valdymo europinę sistemą.

2.   Infrastruktūros valdytojai, laikydamiesi I priedo 4, 5 ir 6 skirsniuose nustatytų terminų, pajėgumų specifikacijos forma paskirstytas teises naudotis pajėgumais konvertuoja į teises naudotis pajėgumais traukinio linijos forma iki faktinės traukinio kelionės.

3.   Teisės naudotis pajėgumais traukinio linijos forma pareiškėjams gali būti suteiktos laikotarpiui, ne ilgesniam kaip vienas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpis. Teisės naudotis pajėgumais pajėgumų specifikacijos forma pagal 33 ir 35 straipsnius gali būti paskirstytos laikotarpiui, kuris yra ilgesnis nei vienas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpis.

4.   Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, infrastruktūros valdytojų ir pareiškėjų atitinkamos teisės ir pareigos dėl pajėgumų paskirstymo nustatomos sutartyse arba nacionalinėje teisėje.

5.   Teisę naudotis pajėgumais paskyrus pareiškėjui, jos gavėjas negali jos perduoti kitai įmonei ar kitai paslaugai.

Bet kokia forma gautas teises perdavęs gavėjas iš tolesnio pajėgumų paskirstymo pašalinamas einamuoju tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu ir vieną laikotarpį po to.

Kai pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė, veiklą, tai nelaikoma pajėgumų perdavimu. Pareiškėjas, kuris nėra geležinkelio įmonė, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki pajėgumų naudojimo pradžios informuoja infrastruktūros valdytoją, kuri geležinkelio įmonė naudos pajėgumus. Ta informacija apima įrodymus, kad geležinkelio įmonė sutiko naudoti tuos pajėgumus.

6.   Jei pareiškėjas ketina prašyti skirti geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kad galėtų teikti keleivių vežimo paslaugas valstybėje narėje, kurioje prieigos prie geležinkelių infrastruktūros teisė yra apribota pagal Direktyvos 2012/34/ES 11 straipsnį, jis likus ne mažiau kaip 18 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio, su kuriuo susijęs prašymas skirti pajėgumų, įsigaliojimo dienos apie tai informuoja infrastruktūros valdytojus ir atitinkamas reguliavimo institucijas. Kad atitinkamos reguliavimo institucijos galėtų įvertinti galimą ekonominį poveikį esamoms viešojo paslaugų pirkimo sutartims, jos užtikrina, kad nepagrįstai nedelsiant ir ne vėliau kaip per 10 dienų apie tai būtų informuotos visos kompetentingos institucijos, kurios paskyrė teikti keleivių vežimo geležinkeliais tuo viešojo paslaugų pirkimo sutartyje apibrėžtu maršrutu paslaugą, kitos suinteresuotos kompetentingos institucijos, turinčios teisę apriboti prieigą pagal Direktyvos 2012/34/ES 11 straipsnį, ir geležinkelio įmonės, vykdančios viešojo paslaugų pirkimo sutartį tos keleivių vežimo paslaugos maršrutu.

29 straipsnis

Pajėgumų paskirstymo metodai

1.   Infrastruktūros valdytojai teises naudotis pajėgumais pareiškėjams suteikia vykdydami 33–36 straipsniuose nurodytus paskirstymo procesus.

Bet koks paskirstyto pajėgumo pakeitimas taip pat laikomas pajėgumų paskirstymu.

2.   Infrastruktūros valdytojai geležinkelių infrastruktūros pajėgumus paskirsto skaitmeninėmis priemonėmis ir skaitmeninėmis paslaugomis pagal 66 straipsnį.

3.   Infrastruktūros valdytojas atšaukia teisę naudotis pajėgumais, kuria bent per vieną mėnesį buvo pasinaudota mažiau negu ribinė kvota, nebent tai nutiko ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti. Tokiu atveju infrastruktūros valdytojas informuoja reguliavimo instituciją.

ENIM nustato ribinių kvotų intervalus ir įtraukia juos į pajėgumo valdymo europinę sistemą.

Infrastruktūros valdytojai nustato ribines kvotas tinklo nuostatuose, atsižvelgdami į ENIM apibrėžtus ribinių kvotų intervalus.

Reguliavimo institucija stebi teisingą, skaidrų ir nediskriminacinį šioje dalyje nustatytų pareigų taikymą ir nagrinėja visus gautus skundus.

4.   Jeigu infrastruktūros valdytojas pagal 3 dalį atšaukia teises naudotis kelių tinklų pajėgumais, už tą infrastruktūros valdytoją atsakinga reguliavimo institucija apie tai informuoja atitinkamas reguliavimo institucijas ir EGRIT.

30 straipsnis

Teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais paskyrimas ir derinimas

1.   Pareiškėjai turi teisę prašyti teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais pagal 33–36 straipsniuose nurodytus paskyrimo procesus, įskaitant visus reisus į abi puses, ir gauti atsakymus į tokius prašymus vieno langelio principu veikiančioje sistemoje, sukurtoje pagal 66 straipsnio 5 dalį.

Infrastruktūros valdytojai derina pajėgumų paskirstymą keliuose tinkluose teikiamoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms pagal 55 straipsnį, visų pirma krovinių vežimo tarpvalstybinėms geležinkelių paslaugoms ir keleivių vežimo tarpvalstybinėms geležinkelių paslaugoms.

2.   1 dalyje nurodytu derinimu visų pirma užtikrinama:

a)

vieno bendro kontaktinio punkto, atsakingo už bendravimą su pareiškėju dėl prašymo teisę naudotis kelių tinklų pajėgumais, paskyrimas, apie kurį pareiškėjui nedelsiant pranešama gavus prašymą;

b)

teisės naudotis kelių tinklų pajėgumais atitiktis minimaliems kokybės kriterijams, susijusiems su nuoseklumu tarp tinklų ir tokiais aspektais kaip maršruto parinkimas, laikas, prieinamumas skirtingomis kelionių dienomis ir paskirstymo būsena;

c)

nuoseklus teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais paskyrimo proceso, įskaitant visų pirma 38 straipsnyje nurodytą konfliktų sprendimo bendru sutarimu mechanizmą ir 39 straipsnyje nurodytą oficialų konfliktų sprendimo mechanizmą, vykdymas;

d)

bet kokių paskirstytų teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais pakeitimų derinimas pagal 4 skirsnį, siekiant visada užtikrinti teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais vientisumą;

e)

nedarant poveikio 1 straipsnio 7 daliai, greiti ir veiksmingi ypatingojo transporto, kuris kerta daugiau nei vieną tinklą kariniais ar gynybos tikslais, maršruto suderinamumo patikrinimai.

Jei infrastruktūros valdytojai nepaskiria vieno bendro kontaktinio punkto, pareiškėjas atrenka infrastruktūros valdytoją, kuris veikia kaip vienas bendras kontaktinis punktas, teikiantis užklausas, susijusias su konkrečiu prašymu dėl pajėgumų.

3.   Infrastruktūros valdytojas atšaukia teisę naudotis kelių tinklų pajėgumais pagal 29 straipsnio 3 dalį, iš anksto nederindamas pagal 55 straipsnį su kitais atitinkamais infrastruktūros valdytojais.

Jeigu infrastruktūros valdytojas pagal 29 straipsnio 3 dalį atšaukia teises naudotis kelių tinklų pajėgumais, jis apie tai informuoja reguliavimo instituciją. Reguliavimo institucija apie tai informuoja atitinkamas reguliavimo institucijas ir EGRIT.

4.   Paraiškos dėl teisės naudotis kelių tinklų pajėgumais vertinamos vienodai ir nediskriminuojant, palyginti su paraiškomis dėl teisės naudotis vieno tinklo pajėgumais.

5.   Siekiant skatinti vienodą šio straipsnio ir 2 dalies b punkte nurodytų minimalių kokybės reikalavimų taikymą, ENIM nustato išsamias procedūras ir metodus ir įtraukia juos į pajėgumų valdymo europinę sistemą.

31 straipsnis

Bendradarbiavimas paskirstant geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir paslaugų įrenginių pajėgumus

1.   Infrastruktūros valdytojai ir paslaugų įrenginių operatoriai, kurie siūlo paslaugas, būtinas geležinkelių transporto paslaugai teikti, ir kurių paslaugų įrenginiai yra transeuropinio transporto tinklo dalis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2024/1679 II priede, įskaitant esančius miesto transporto mazguose, apibrėžtuose to reglamento 3 straipsnio 6 punkte, bendradarbiauja siekdami prireikus užtikrinti, kad geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ir paslaugų įrenginių pajėgumai būtų paskirstyti nuosekliai.

2.   Infrastruktūros valdytojai tinklo nuostatuose pateikia 1 dalyje nurodytų paslaugų įrenginių sąrašą.

3.   Infrastruktūros valdytojai užtikrina, kad pareiškėjai vienoje vietoje ir vienu veiksmu galėtų prašyti skirti teises naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodytais geležinkelių infrastruktūros pajėgumais ir paslaugų įrenginių pajėgumais, naudodamiesi pagal 66 straipsnio 5 dalį sukurta vieno langelio principu veikiančia sistema.

4.   Infrastruktūros valdytojai gali sudaryti susitarimą su kitų paslaugų įrenginių operatoriais dėl bendro pajėgumų teikimo.

5.   3 dalies tikslais infrastruktūros valdytojai ir paslaugų įrenginių operatoriai derina pajėgumus ir suteikia teises naudotis pajėgumais, įskaitant paslaugų įrenginių pajėgumus, kurie atitinka pareiškėjo reikalavimus, arba deda pastangas, kad suteiktų perspektyvią alternatyvą prašomiems pajėgumams.

6.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų įrenginių operatoriai infrastruktūros valdytojui pateikia informaciją apie turimus pajėgumus skaitmenine forma pagal 66 straipsnio 5 dalį. Tikralaikė informacija teikiama kaskart, kai ji palaikoma 66 straipsnio 5 dalyje nurodytomis skaitmeninėmis priemonėmis.

7.   Šis straipsnis netaikomas paslaugų įrenginių operatoriams, kuriems taikoma išimtis pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2177 (18) 2 straipsnį.

32 straipsnis

Tarnybinis traukinių tvarkaraštis

1.   Infrastruktūros valdytojai paskelbia naują tarnybinį traukinių tvarkaraštį prieš prasidedant kiekvienam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

Infrastruktūros valdytojai, paskirstydami pajėgumus per 34 straipsnyje nurodytą metinį paskirstymo procesą, inicijuoja tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimą, atsižvelgdami į teises naudotis pajėgumais, paskirstytas pagal pamatinius susitarimus pagal 33 straipsnį ir vykdant 35 straipsnyje nurodytą tęstinio planavimo procesą.

2.   Infrastruktūros valdytojai iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio pabaigos užtikrina, kad tarnybinis traukinių tvarkaraštis būtų atnaujinamas, atsižvelgdami į pajėgumus, paskirstytus vykdant 35 straipsnyje nurodytą tęstinio planavimo procesą, pajėgumą, paskirstytą taikant 36 straipsnyje nurodytą ad hoc procesą, teisių naudotis pajėgumais pakeitimus pagal 41 straipsnį ir tvarkaraščio keitimą atsižvelgiant į sutrikimų valdymą ir krizių valdymą pagal 43 straipsnį.

33 straipsnis

Pajėgumų paskirstymas pagal pamatinius susitarimus

1.   Pareiškėjai turi teisę prašyti geležinkelių infrastruktūros pajėgumų per laikotarpį, viršijantį vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį, pagal pamatinius susitarimus.

Pamatiniuose susitarimuose nurodomos teisės naudotis pajėgumais, suteiktos pajėgumų specifikacijos forma, kaip nurodyta 28 straipsnio 1 dalies a punkte. Jie negali apimti teisių naudotis pajėgumais traukinio linijos forma.

Valstybės narės gali reikalauti, kad pamatinius susitarimus iš anksto patvirtintų reguliavimo institucija. Pamatinių susitarimų, susijusių su tarpvalstybiniu eismu, atveju atitinkamos reguliavimo institucijos koordinuoja tarpusavyje.

2.   Infrastruktūros valdytojai strateginio pajėgumų planavimo dokumentuose nurodo pajėgumus, kuriuos jie planuoja rezervuoti paskirstymui pagal pamatinius susitarimus. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101, 102 ir 106 straipsniams, tuose planavimo dokumentuose nurodytus pamatiniams susitarimams rezervuotus pajėgumus pareiškėjams pagal tokius susitarimus paskirsto infrastruktūros valdytojas, laikydamasis šio straipsnio 5 ir 6 dalių. Tai neužkerta kelio infrastruktūros valdytojams paskirstyti prašomus pajėgumus pagal pamatinius susitarimus tais atvejais, kai tokie pajėgumai planavimo dokumentuose nėra rezervuoti, laikantis šio straipsnio 6 dalies.

3.   Jeigu pamatiniai susitarimai apima daugiau nei vieną tinklą, juos gali sudaryti keli infrastruktūros valdytojai ir pareiškėjas.

4.   Pareiškėjas, kuris yra pamatinio susitarimo šalis, prašo infrastruktūros valdytojo pamatiniame susitarime pateiktas pajėgumų specifikacijas pakeisti atitinkama traukinio linija pagal tą susitarimą. Tas pakeitimas atliekamas pagal 28 straipsnio 2 dalį.

5.   Infrastruktūros valdytojai užtikrina, kad pamatiniai susitarimai atitiktų:

a)

planavimo dokumentus, susijusius su strateginiu pajėgumų planavimu, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje;

b)

strategines gaires, įskaitant galimus privalomus jų elementus, jei valstybės narės tokias gaires yra pateikusios pagal 4 straipsnį.

Kaimyniniai infrastruktūros valdytojai koordinuoja savo strateginį pajėgumų planavimą, susijusį su turimais pajėgumais, skirtais tarpvalstybiniams pamatiniams susitarimams.

6.   Pamatiniai susitarimai neturi trukdyti naudoti atitinkamą infrastruktūrą kitiems pareiškėjams ar teikiant kitas paslaugas. Tuo tikslu infrastruktūros valdytojai nustato didžiausias visų pajėgumų dalis, kurios gali būti paskirstytos pagal pamatinius susitarimus, ir įtraukia jas į tinklo nuostatus.

7.   Pamatiniuose susitarimuose numatoma galimybė iš dalies keisti juose nustatytas sąlygas, kad būtų sudarytos sąlygos geriau panaudoti geležinkelių infrastruktūrą, nedarant poveikio 41 ir 42 straipsniams. Pagal pamatinius susitarimus paskirstytų teisių naudotis pajėgumais kitų pakeitimų atveju taikoma bauda pagal 42 straipsnį.

8.   Pamatiniai susitarimai iš esmės apima I priedo 5 skirsnyje nurodytą laikotarpį. Konkrečiais atvejais infrastruktūros valdytojas gali susitarti dėl trumpesnio arba ilgesnio laikotarpio. Bet koks ilgesnis nei I priedo 5 skirsnyje nurodytas laikotarpis pagrindžiamas specialių investicijų būtinybe naujiems rinkos dalyviams arba esminiu paslaugos naujoviškumu, numatant reikšmingą paslaugos kokybės pagerėjimą.

9.   Pamatiniai susitarimai dėl paslaugų, teikiamų naudojantis specializuota geležinkelių infrastruktūra, nurodyta 26 straipsnyje, kurioms reikia tinkamai pareiškėjo pagrįstų, didelių ir ilgalaikių investicijų, gali būti sudaryti laikotarpiui iki 15 metų. Dėl ilgesnio nei 15 metų laikotarpio galima susitarti tik išimtiniais atvejais, visų pirma kai tai susiję su didelėmis ir ilgalaikėmis investicijomis ir kai tokios investicijos numatytos sutartiniais įsipareigojimais, įskaitant daugiametį amortizacijos planą.

10.   Infrastruktūros valdytojai pagal pamatinius susitarimus paskirstytus pajėgumus įtraukia į 19 straipsnyje nurodytą pajėgumų modelį ir į 20 straipsnyje nurodytą pajėgumų tiekimo planą.

11.   Bet kuriai suinteresuotajai šaliai leidžiama susipažinti su kiekvieno pamatinio susitarimo bendruoju pobūdžiu, kartu išsaugant komercinį konfidencialumą.

12.   Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, remdamasi reguliavimo institucijų, kompetentingų valdžios institucijų, geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir EGRIT patirtimi, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl pamatinių susitarimų sudarymo procedūros ir kriterijų, tokių susitarimų formos ir turinio. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

34 straipsnis

Pajėgumų paskirstymas vykdant metinį paskirstymo procesą

1.   Infrastruktūros valdytojas paskirsto pajėgumus vykdydamas vienalaikį pajėgumų paskirstymą, kad, kiek įmanoma, būtų patenkinti visi 32 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, laikantis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių. Infrastruktūros valdytojas kiek įmanoma atsižvelgia į visus pareiškėjų patiriamus suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį jų veiklai.

2.   Pagal 20 ir 22 straipsnius infrastruktūros valdytojas gali priimti arba atmesti pajėgumų tiekimo plano neatitinkančius prašymus dėl teisių naudotis pajėgumais.

Jei prašymas neatitinka pajėgumų tiekimo plano, infrastruktūros valdytojas turi teisę, neperžengdamas pagrįstų ribų, siūlyti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie skiriasi nuo prašytų pajėgumų, ir iš dalies keisti pajėgumų tiekimo planą arba atlikti abu šiuos veiksmus. Tokiais atvejais infrastruktūros valdytojas taiko 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus ir procedūras.

Priimdamas pajėgumų tiekimo plano neatitinkančius prašymus, infrastruktūros valdytojas siekia išlaikyti bendrą 20 straipsnio 6 dalyje išvardytų pajėgumų tiekimo plano elementų pusiausvyrą ir, jei prašymai prieštarauja kitiems prašymams, teikia pirmenybę pajėgumų tiekimo planą, visų pirma iš anksto suplanuotus pajėgumus, atitinkantiems prašymams.

Atmesdamas pajėgumų tiekimo plano neatitinkančius prašymus, infrastruktūros valdytojas nedelsdamas informuoja atitinkamą pareiškėją apie savo ketinimą atmesti prašymą. Atitinkamas pareiškėjas turi teisę pateikti skundą reguliavimo institucijai.

Infrastruktūros valdytojai bent kartą per metus informuoja reguliavimo instituciją apie visus gautus prašymus dėl pajėgumų, kurie neatitiko turimų pajėgumų parametrų, kaip nustatyta pajėgumų tiekimo plane, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo priimti, ar atmesti. Remdamasi tokia informacija reguliavimo institucija gali pateikti nuomonę, kurioje gali rekomenduoti infrastruktūros valdytojui iš dalies pakeisti pajėgumų modelį.

3.   Jei du ar daugiau prašymų dėl pajėgumų prieštarauja vienas kitam, infrastruktūros valdytojas pirmiausia bando išspręsti konfliktą taikydamas 38 straipsnyje nurodytą konfliktų sprendimo bendru sutarimu mechanizmą. Jei taikant tą ginčų sprendimo bendru sutarimu mechanizmą konfliktas dėl pajėgumų neišsprendžiamas, infrastruktūros valdytojas taiko 39 straipsnyje nurodytą oficialų konfliktų sprendimo mechanizmą.

4.   Per metinį paskirstymo procesą suteikiamos teisės naudotis pajėgumais gali apimti:

a)

pajėgumų specifikacijas;

b)

traukinio linijas.

Infrastruktūros valdytojai teises naudotis pajėgumais pajėgumų specifikacijų forma pagal I priedo 4 skirsnį pakeičia teisėmis naudotis pajėgumais traukinio linijų forma.

5.   Infrastruktūros valdytojas laikosi I priedo 4 skirsnyje pateikto paskirstymo proceso grafiko.

6.   Infrastruktūros valdytojas apsvarsto prašymus, pateiktus po I priedo 4 skirsnyje nustatyto termino, ir paskirsto pajėgumus remdamasis eiliškumo principu.

7.   Po termino pateiktiems prašymams, kurių negalima patenkinti nei likusiais tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui rezervuotais pajėgumais, nei turimais nesuplanuotais pajėgumais, infrastruktūros valdytojas stengiasi pasiūlyti alternatyvų pagal kitą maršrutą.

8.   Infrastruktūros valdytojas konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto. Suinteresuotos šalys – tai visos prašymus dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pateikusios šalys ir kitos šalys, kurios nori turėti galimybę pareikšti savo nuomonę, kaip per tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali paveikti jų galimybes pirkti geležinkelių paslaugas.

9.   Infrastruktūros valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad išspręstų visus klausimus, dėl kurių buvo pareikštas susirūpinimas.

35 straipsnis

Pajėgumų paskirstymas vykdant tęstinio planavimo procesą

1.   Infrastruktūros valdytojai geležinkelių infrastruktūros pajėgumus paskirsto vykdydami tęstinį planavimą bent krovinių vežimo geležinkeliais paslaugoms, laikydamiesi I priedo 6 skirsnyje nustatytų terminų. Infrastruktūros valdytojai tuo tikslu rezervuoja pajėgumus 20 straipsnyje nurodytame pajėgumų tiekimo plane.

Nedarant poveikio SESV 101, 102 ir 106 straipsniams, planavimo dokumentuose tęstiniam planavimui rezervuotus pajėgumus infrastruktūros valdytojas pareiškėjams paskirsto vykdydamas tęstinio planavimo procesą. Tai nekliudo infrastruktūros valdytojams paskirstyti prašomus pajėgumus vykdant tęstinio planavimo procesą tais atvejais, kai tokie pajėgumai planavimo dokumentuose nėra rezervuoti. Tęstinio planavimo procesas neturi trukdyti naudoti atitinkamą geležinkelių infrastruktūrą kitiems pareiškėjams ar teikiant kitas paslaugas.

2.   Vykdant tęstinio planavimo procesą suteikiamos teisės naudotis pajėgumais gali apimti:

a)

traukinio linijas arba pajėgumų specifikacijas visoms kelionių dienoms tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, apimančiu pirmą prašyme nurodytą kelionės dieną;

b)

pajėgumų specifikacijas visoms kelionių dienoms po tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio, įskaitant pirmą prašyme nurodytą kelionės dieną, ne ilgesniam kaip I priedo 6 skirsnyje nurodytam laikotarpiui.

Infrastruktūros valdytojai teises naudotis pajėgumais pajėgumų specifikacijų forma pagal I priedo 6 skirsnį pakeičia į teisėmis naudotis pajėgumais traukinio linijų forma.

3.   Infrastruktūros valdytojai ir pareiškėjai gali kartu nuspręsti iš dalies keisti pagal tęstinio planavimo procesą suteiktų pajėgumų specifikacijas, kad būtų sudarytos sąlygos geriau naudoti geležinkelių infrastruktūrą. Tie daliniai pakeitimai nelaikomi teisių naudotis pajėgumais pakeitimais, kurių atveju taikoma bauda 42 straipsnio tikslais. Kitų pagal tęstinio planavimo procesą paskirstytų teisių naudotis pajėgumais pakeitimų atveju taikoma bauda pagal 42 straipsnį.

4.   Nedarant poveikio 20 straipsniui, infrastruktūros valdytojai pajėgumus, rezervuotus tęstinio planavimo procesui, paskirsto remdamiesi eiliškumo principu.

5.   Laikydamiesi 22 straipsnyje nustatytų taisyklių ir procedūrų, infrastruktūros valdytojai deda visas pastangas siekdami pasiūlyti alternatyvius pajėgumus pagal tęstinio planavimo prašymus, jei prašymai neatitinka 20 straipsnyje nurodyto pajėgumų tiekimo plano. Jeigu neįmanoma pasiūlyti alternatyvos, infrastruktūros valdytojas gali atsisakyti skirti pajėgumus pagal tokius plano neatitinkančius prašymus. Pareiškėjas turi teisę pateikti skundą reguliavimo institucijai.

6.   Infrastruktūros valdytojas, pranešęs reguliavimo institucijai, atmeta tęstinio planavimo prašymus, jei jie atitinka pajėgumų, kurie paprastai paskirstomi pagal pamatinius susitarimus pagal 33 straipsnį, savybes. Reguliavimo institucija informuoja EGRIT apie tokius atsisakymus ir užtikrina nuoseklų šios dalies taikymą.

7.   Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, remdamasi reguliavimo institucijų, kompetentingų valdžios institucijų, geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir EGRIT patirtimi, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl tęstinio planavimo proceso. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

36 straipsnis

Pajėgumų paskirstymas taikant ad hoc procesą

1.   Infrastruktūros valdytojas nedelsdamas ir bet kuriuo atveju per I priedo 7 skirsnyje nustatytus terminus atsako į ad hoc prašymus dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, pateiktus bet kuriuo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu. Informacija apie esamą laisvus pajėgumus pagal 10 straipsnį suteikiama visiems pasinaudoti šiais pajėgumais norintiems pareiškėjams.

Ad hoc proceso metu teisės naudotis pajėgumais suteikiamos kaip traukinio linijų forma.

2.   Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas pagal ad hoc prašymus grindžiamas eiliškumo principu.

37 straipsnis

Pajėgumų apribojimų, susijusių su geležinkelių infrastruktūros darbais, tvarkaraščio sudarymas

1.   Sudarydami geležinkelių infrastruktūros darbų tvarkaraštį pagal šį straipsnį, infrastruktūros valdytojai laikosi I priedo 3 ir 8 skirsniuose nustatyto grafiko ir reikalavimų.

2.   Sudarydami geležinkelių infrastruktūros darbų tvarkaraštį, infrastruktūros valdytojai kuo labiau apriboja poveikį iš anksto suplanuotiems pajėgumams, įtrauktiems į pajėgumų modelį arba pajėgumų tiekimo planą.

3.   Jeigu sudarant pajėgumų apribojimo, susijusio su geležinkelių infrastruktūros darbais, tvarkaraštį reikia padaryti paskirstytos teisės naudotis pajėgumais pakeitimų, kaip tai suprantama 41 straipsnyje, infrastruktūros valdytojas deda visas pastangas, kad atitinkamiems pareiškėjams būtų suteikti alternatyvūs pajėgumai, kurie sudaro sąlygas geležinkelio įmonei teikti atitinkamas paslaugas.

Tuo tikslu infrastruktūros valdytojas informuoja visus atitinkamus pareiškėjus apie numatomą atitinkamų teisių naudotis pajėgumais pakeitimą. Jis atitinkamiems pareiškėjams pasiūlo alternatyvias teises naudotis pajėgumais arba pradeda koordinuoti veiksmus su atitinkamais pareiškėjais, kad susitartų dėl alternatyvių teisių naudotis pajėgumais.

4.   Infrastruktūros valdytojai su geležinkelių infrastruktūros darbais susijusius pajėgumų apribojimus, kai tik jie suplanuojami, įtraukia į pajėgumų modelį arba pajėgumų tiekimo planą, neatsižvelgiant į tai, kada jie yra numatyti.

5.   Toliau nurodytais atvejais infrastruktūros valdytojas gali nukrypti nuo I priedo 3 skirsnio 1 lentelėje nustatytų terminų ir reikalavimo į 19 straipsnyje nurodytą pajėgumų modelį įtraukti didelio arba labai didelio poveikio pajėgumų apribojimus:

a)

yra įrodymų, kad dėl nenumatytų įvykių pajėgumų apribojimas yra būtinas siekiant atkurti saugų traukinių eismą;

b)

infrastruktūros valdytojas, jo rangovai ar kiti jo vardu veikiantys operatoriai negali kontroliuoti apribojimų laiko arba

c)

jei sutinka visi susiję veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai.

Tais atvejais infrastruktūros valdytojas nedelsdamas pasikonsultuoja su pareiškėjais ir paslaugų įrenginių operatoriais ir reguliariai juos informuoja apie pažangą siekiant atkurti įprastą veiklą.

Pajėgumų apribojimai, dėl kurių reikia padaryti teisių naudotis pajėgumais pakeitimus po paskirstymo, turi atitikti 41 straipsnyje ir I priedo 8 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

38 straipsnis

Konfliktų sprendimo bendru sutarimu mechanizmas ir prašymų derinimas

1.   Jeigu vykdant vienalaikį pajėgumų paskirstymą esama tarpusavyje nesuderinamų prašymų dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, infrastruktūros valdytojas, derindamas tuos prašymus, stengiasi užtikrinti, kad būtų kuo geriau suderinti visi prašymai.

2.   Jei reikia suderinti prašymus, infrastruktūros valdytojas stengiasi patenkinti visus prašymus dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų derinimo būdu ir turi teisę, laikydamasis pagrįstų ribų, siūlyti geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie skiriasi nuo prašytų pajėgumų. Infrastruktūros valdytojas taikytinas ribas nustato savo tinklo nuostatuose. ENIM parengia gaires dėl tų ribų ir įtraukia jas į pajėgumų valdymo europinę sistemą.

3.   Konsultuodamasis su atitinkamais pareiškėjais, infrastruktūros valdytojas stengiasi išspręsti visus konfliktus. Tokios konsultacijos grindžiamos toliau nurodytos informacijos atskleidimu per atitinkamą laiką, nemokamai ir ją pateikiant elektroniniu formatu:

a)

teisių naudotis pajėgumais, kurių paprašė visi kiti pareiškėjai tame pačiame maršrute;

b)

visiems kitiems pareiškėjams tame pačiame maršrute preliminariai paskirstytų teisių naudotis pajėgumais;

c)

alternatyvių teisių naudotis pajėgumais, siūlomų atitinkamuose maršrutuose laikantis 2 dalies;

d)

visos informacijos apie kriterijus, taikomus pajėgumų paskirstymo procese.

Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai ir gavęs visų pareiškėjų sutikimą, siekdamas palengvinti prašymų dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų derinimą, infrastruktūros valdytojas gali užmegzti visų pareiškėjų, potencialiai dalyvaujančių sprendžiant konfliktą, tarpusavio ryšius.

4.   Infrastruktūros valdytojas savo tinklo nuostatuose nustato prašymų dėl geležinkelio paslaugų pajėgumų derinimo principus.

5.   Jeigu prašymų dėl pajėgumų negalima patenkinti netaikant derinimo, infrastruktūros valdytojas stengiasi visus prašymus patenkinti juos derindamas.

6.   Prašymų dėl kelių tinklų pajėgumų atveju šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas konfliktų sprendimo bendru sutarimu mechanizmas įgyvendinamas pagal 55 straipsnį ir jame dalyvauja tinklo koordinatorius.

7.   ENIM parengia konfliktų sprendimo bendru sutarimu mechanizmo, susijusio prašymais dėl kelių tinklų pajėgumų, gaires ir jas įtraukia į pajėgumų valdymo europinę sistemą.

39 straipsnis

Oficialus konfliktų sprendimo mechanizmas

1.   Jei taikant 38 straipsnyje nurodytą konfliktų sprendimo bendru sutarimu mechanizmą konfliktas neišsprendžiamas, infrastruktūros valdytojai geležinkelių infrastruktūros pajėgumus paskirsto taikydami teisingą, skaidrią ir nediskriminacinę metodiką.

Infrastruktūros valdytojas išsamią informaciją apie metodiką, įskaitant visas taikytinas parametrų vertes, pateikia tinklo nuostatuose, atsižvelgdamas į pajėgumų valdymo europinę sistemą. Infrastruktūros valdytojo nustatytos parametrų vertės koordinuojamos pagal Direktyvos 2012/34/ES 7e straipsnio c punktą.

2.   1 dalyje nurodytą metodiką sudaro šie etapai:

a)

alternatyvių pajėgumų padalijimo įvairių rūšių geležinkelių transporto paslaugoms scenarijų, įskaitant, kai įmanoma, alternatyvių pajėgumų suteikimą kituose maršrutuose arba alternatyvaus laiko suteikimą, parengimas;

b)

šios dalies a punkte nurodytų scenarijų vertinimas ir eiliškumo nustatymas, atsižvelgiant į 3 dalyje išdėstytus veiklos, socioekonominius ir aplinkosaugos kriterijus;

c)

geriausio scenarijaus pasirinkimas remiantis šios dalies b punkte nurodytu vertinimu ir atitinkami pajėgumų modelio ir pajėgumų tiekimo plano daliniai pakeitimai.

3.   2 dalies b punkte nurodytas vertinimas grindžiamas, be kita ko, toliau išdėstytais veiklos, socioekonominiais ir aplinkosaugos kriterijais, jei turima duomenų, ir atsižvelgiant į techninius bei veiklos aspektus ir geležinkelių infrastruktūros naudojimą:

a)

geležinkelių transporto paslaugų operatorių veiklos sąnaudomis ir su jomis susijusiu poveikiu kainoms geležinkelių transporto paslaugų klientams;

b)

su laiku susijusiomis geležinkelių transporto paslaugų klientų sąnaudomis;

c)

junglumu ir prieinamumu žmonėms ir regionuose, kuriems ir kuriuose teikiamos geležinkelių transporto paslaugos, įskaitant jungčių kokybę, visų pirma geležinkelių keleivių persėdimo bei krovinių perkrovimo iš vieno traukinio į kitą laiką ir dažnumo atžvilgiu;

d)

poveikiu išorinėms transporto sąnaudoms, tokioms kaip nelaimingi atsitikimai, teršalų išmetimas, šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir triukšmas, kurios susidaro dėl geležinkelių transporto paslaugų ir jų galimų alternatyvų;

e)

vežamų žmonių skaičiumi ir krovinių kiekiu.

4.   ENIM nustato teisingą, skaidrią ir nediskriminacinę metodiką ir sudaro parametrų, susijusių su geležinkelių transporto paslaugomis, sąrašą ir nustato socialinius bei ekonominius kriterijus, būtinus 3 dalyje nurodytam vertinimui atlikti. Kai aktualu, jis nustato standartinių parametrų vertes arba standartinių verčių intervalus. ENIM užtikrina, kad tos parametrų vertės būtų pakankamai išbandytos ir kalibruotos veiklos kontekste.

ENIM į pajėgumų valdymo europinę sistemą įtraukia metodiką ir parametrų sąrašą bei standartinių parametrų vertes.

Kai aktualu, infrastruktūros valdytojas standartinių parametrų vertes pakoreguoja, kad būtų atsižvelgta į vietos ar nacionalines aplinkybes, remdamasis pripažintais metodais ir empiriniais įrodymais ir, kai taikytina, laikydamasis valstybės narės reikalavimų pagal 4 straipsnio 2 dalies d punktą.

5.   Taikant oficialų konfliktų sprendimo mechanizmą atsižvelgiama į visus prašymus dėl teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais. Jei pagal 4 dalį taikomi skirtingi nacionaliniai parametrai, tie parametrai naudojami atitinkamose atkarpose.

6.   Jei prašymai dėl pajėgumų, susiję su panašių savybių ir panašaus socioekonominio profilio geležinkelių paslaugomis, yra tarpusavyje nesuderinami, infrastruktūros valdytojas geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiria aukciono būdu arba taip, kad jais galėtų naudotis kuo daugiau pareiškėjų. Tas metodas taikomas gavus reguliavimo institucijos patvirtinimą.

40 straipsnis

Pajėgumų paskirstymo procesų grafikas

1.   33–36 straipsnių įgyvendinimo tikslais infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjai laikosi I priedo 4–7 skirsniuose išdėstyto pajėgumų paskirstymo procesų grafiko.

2.   Infrastruktūros valdytojai gali nuspręsti dėl kitokių nei šiame reglamente ir Direktyvos 2012/34/ES VI priedo 2 punkto b papunktyje nurodytų laikotarpių ir terminų, susijusių su teisių naudotis pajėgumais tarptautinėms traukinių paslaugoms paskirstymo grafiku, jeigu:

a)

tarptautinių traukinio linijų nustatymas bendradarbiaujant su trečiųjų valstybių infrastruktūros valdytojais tinkle, kurio vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio, daro reikšmingą poveikį pajėgumų paskirstymo grafikui apskritai arba

b)

tarptautinių traukinio linijų nustatymas bendradarbiaujant su trečiųjų valstybių infrastruktūros valdytojais daro reikšmingą poveikį pajėgumų paskirstymo grafikui, jeigu tai nedaro poveikio kitų Sąjungos infrastruktūros valdytojų pajėgumų paskirstymo procesams.

3.   Komisijai pagal 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I priedo 4–7 skirsniuose nustatyti terminai ir trukmė, ir, laikantis 33–36 straipsniuose nustatytos sistemos ribų, koreguoti juose nustatytus tarpinius etapus ir laikotarpius, jei paaiškėjo, kad tie elementai yra neveiksmingi arba dėl jų kilo reikšmingų įgyvendinimo sunkumų, atsižvelgiant į infrastruktūros valdytojų ir pareiškėjų patirtį, siekiant tikslų racionalizuoti pajėgumų paskirstymo procesus, užtikrinti veiksmingą paskirstymo procesą ir atsižvelgti į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų planavimo, veiklos, techninius ir komercinius interesus, susijusius su tvarkaraščių sudarymu ir pajėgumų paskirstymu.

4 skirsnis

Pritaikymas ir tvarkaraščio keitimas

41 straipsnis

Teisių naudotis pajėgumais pakeitimai po paskirstymo

1.   Infrastruktūros valdytojai pareiškėjui paskirstytas teises naudotis pajėgumais savo iniciatyva pakeisti gali tik pagal šį reglamentą. Pareiškėjai gali bet kuriuo metu prašyti pakeisti paskirstytus pajėgumus.

Padarius paskirstytų teisių naudotis pajėgumais pakeitimų, taikomas 42 straipsnis, o infrastruktūros valdytojai nedelsdami atnaujina 32 straipsnyje nurodytą tarnybinį traukinių tvarkaraštį.

2.   Atlikus teisių naudotis infrastruktūra paskirstymą, infrastruktūros valdytojai, laikydamiesi 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų principų, stengiasi daryti kuo mažiau teisių naudotis pajėgumais pakeitimų. Atitinkamai pareiškėjai stengiasi kuo rečiau teikti prašymus daryti tokių teisių naudotis pajėgumais pakeitimus.

3.   Teisių naudotis pajėgumais pakeitimai apima atvejus, kai infrastruktūros valdytojas negali leisti traukiniui važiuoti pagal paskirstytą teisę naudotis pajėgumais ir turi pakankamai laiko pasiūlyti pareiškėjui alternatyvią teisę naudotis pajėgumais iš karto po to, kai informavo pareiškėją apie poreikį padaryti pakeitimą.

4.   Teisių naudotis pajėgumais atšaukimas taip pat laikomas tam tikros rūšies pakeitimu.

5.   Teisių naudotis pajėgumams pakeitimų atveju infrastruktūros valdytojai gali taikyti trumpesnius tokių teisių paskirstymo terminus, palyginti su I priedo 8 skirsnyje nurodytais terminais. Infrastruktūros valdytojai tinklo nuostatuose pateikia informaciją apie laiką, kurio reikia traukinio linijai sudaryti.

6.   Taisyklėse ir procedūrose, kurios turi būti taikomos teisės naudotis pajėgumais pakeitimų atveju, atsižvelgiama į teisės naudotis pajėgumais pakeitimų poveikį veiklai ir komercinį poveikį. Tuo tikslu infrastruktūros valdytojai skirsto pakeitimus į kategorijas pagal jų poveikį ir nustato, kokios kategorijos pakeitimai daro reikšmingą poveikį, atsižvelgdami į ENIM pagal 10 dalį patvirtintas procedūras.

7.   Teisės naudotis kelių tinklų pajėgumais pakeitimų atveju atitinkami infrastruktūros valdytojai deda visas pagrįstas pastangas, kad užtikrintų teisių naudotis pajėgumais nuoseklumą visos traukinio kelionės metu.

Atšaukimas dėl force majeure viename tinkle laikomas teisės naudotis pajėgumais atšaukimu dėl force majeure visame maršrute, kuriam ji taikoma.

Teisės naudotis kelių tinklų pajėgumais pakeitimus darantis infrastruktūros valdytojas koordinuoja ir yra atsakingas už alternatyvios teisės naudotis kelių tinklų pajėgumais paskirstymo procesą su atitinkamais kitais infrastruktūros valdytojais ir informuoja pareiškėją bei visas susijusias šalis apie tokio koordinavimo rezultatą. Toks rezultatas yra arba alternatyvios teisės naudotis kelių tinklų pajėgumais skyrimas, arba informacija, kad alternatyvios teisės naudotis pajėgumais nėra.

8.   Šio reglamento tikslais geležinkelio įmonių nepasinaudojimas paskirstytomis teisėmis naudotis pajėgumais prilyginamas atšaukimui atitinkamos traukinio kelionės dieną.

9.   Jeigu infrastruktūros valdytojas padaro paskirstytos teisės naudotis pajėgumais pakeitimų, jis nedelsdamas apie tai informuoja pareiškėją ir atitinkamą geležinkelio įmonę.

Infrastruktūros valdytojas pareiškėjui pasiūlo alternatyvias teises naudotis pajėgumais per I priedo 8 skirsnyje nustatytus laikotarpius. Jei tai neįmanoma, infrastruktūros valdytojas pateikia pareiškėjui atitinkamą informaciją, kad pareiškėjas galėtų pateikti naują prašymą dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Kai aktualu, toje informacijoje pateikiama nuoroda į 20 straipsnyje nurodytą pajėgumų tiekimo planą ir 21 straipsnyje nurodytą nenumatytų atvejų planą.

10.   ENIM parengia ir patvirtina vienodas procedūras, skirtas valdyti teisių naudotis pajėgumais pakeitimus po paskirstymo, ir jas įtraukia į pajėgumų valdymo europinę sistemą.

Tose procedūrose nustatomi kriterijai, pagal kuriuos pakeitimai diferencijuojami pagal jų komercinį poveikį ir poveikį veiklai, įskaitant kriterijus, pagal kuriuos pakeitimai priskiriami reikšmingą poveikį darančių pakeitimų kategorijai.

Kad pakeitimas būtų priskirtas reikšmingą poveikį darančių pakeitimų kategorijai, ENIM, be kita ko, atsižvelgia į geležinkelio įmonės gebėjimą teikti paslaugą laikantis savo sutartinių įsipareigojimų, vėlavimą išvykstant arba maršruto pakeitimus, dėl kurių padidėja atstumas, kelionės laikas, mokesčiai už naudojimąsi bėgių keliais ar kitos susijusios išlaidos, taip pat į šių pakeitimų ribas.

11.   Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 12 d. Komisija pagal 75 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedo 8 skirsnis, siekiant užtikrinti veiksmingus pritaikymo ir tvarkaraščio keitimo procesus atsižvelgiant į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų planavimo, veiklos, techninius ir komercinius aspektus. Tai darydama, Komisija apsvarsto galimybę nustatyti tvarkaraščio keitimo intervalus smulkesnių darbų, nepriskiriamų labai didelio, didelio ar vidutinio poveikio kategorijai, tikslu ir taip pat atsižvelgs į infrastruktūros valdytojų ir pareiškėjų patirtį.

42 straipsnis

Bauda už teisių naudotis pajėgumais pakeitimus

1.   Jeigu infrastruktūros valdytojas arba pareiškėjas nevykdo savo įsipareigojimų, susijusių su paskirstyta teise naudotis pajėgumais, ir dėl to padaromas pakeitimas, kuris pagal 41 straipsnio 6 dalį priskiriamas darančių reikšmingą poveikį kategorijai, jis sumoka baudą kitai šaliai. Bauda turi būti veiksminga, proporcinga, atgrasoma ir nediskriminacinė.

2.   1 dalyje nurodyta bauda neturi būti mokama esant šioms aplinkybėms:

a)

force majeure;

b)

jei infrastruktūros valdytojas panaikina teises naudotis pajėgumais vykdydamas priemones, kurių valstybės narės ėmėsi pagal 12 straipsnį;

c)

jei teisė naudotis pajėgumais atšaukiama pagal 29 straipsnio 3 dalį;

d)

jei iš dalies keičiami pamatiniai susitarimai pagal 33 straipsnio 7 dalį;

e)

jei taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 37 straipsnio 5 dalį.

3.   Baudos dydis nustatomas tarp mažiausio ir didžiausio dydžio, kaip nustatyta IV priede. Gavę reguliavimo institucijos patvirtinimą infrastruktūros valdytojai tinklo nuostatuose nustato baudos, kurią turi mokėti infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas, dydžius.

4.   Infrastruktūros valdytojo mokėtina bauda nediferencijuojama pagal traukiniais teikiamos paslaugos rinkos segmentą. Pareiškėjo mokėtina bauda diferencijuojama pagal traukiniais teikiamos paslaugos rinkos segmentą.

5.   Bauda gali būti moduliuojama taikant koeficientą nuo 0,1 iki 2, priklausomai nuo padaryto pakeitimo poveikio ir laikantis šių kriterijų:

a)

pranešimo apie padarytą pakeitimą laikas;

b)

jei už padarytą pakeitimą atsakingas infrastruktūros valdytojas ir esama alternatyvių pajėgumų – alternatyvių pajėgumų kokybė arba

c)

jei už padarytą pakeitimą atsakingas pareiškėjas – ar pajėgumai gali būti perskirti ir ar juos gali naudoti kitas pareiškėjas.

Didžiausio dydžio moduliacija gali būti daroma tik tais atvejais, kai atšaukiama teisė naudotis pajėgumais.

6.   Remdamasis 5 dalyje nustatytais kriterijais, ENIM parengia moduliacijos taikymo gaires ir jas įtraukia į pajėgumų valdymo europinę sistemą.

Infrastruktūros valdytojas moduliacijos lygius nustato remdamasis tomis gairėmis.

7.   Gavęs reguliavimo institucijos patvirtinimą, infrastruktūros valdytojas tinklo nuostatuose nustato moduliacijos lygius, taikytinus infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjo mokėtinoms baudoms, atsižvelgiant į reguliavimo institucijos patvirtinimą.

8.   Teisės naudotis kelių tinklų pajėgumais atveju bendra baudos suma apskaičiuojama sudedant baudų, įskaitant moduliavimą, sumą kiekviename tinkle, atsižvelgiant į tai, kad:

a)

pareiga sumokėti baudą pareiškėjui taikoma infrastruktūros valdytojui, kuris yra atsakingas už padarytą teisės naudotis pajėgumais pakeitimą, atsižvelgiant į visą teisę naudotis pajėgumais; infrastruktūros valdytojo mokėtina bauda turi būti tris kartus didesnė už jo paties tinkle mokėtiną baudą, bet ne didesnė už baudų už visą teisę naudotis pajėgumais sumą;

b)

pareiga sumokėti baudą infrastruktūros valdytojams taikoma pareiškėjui, kuris paprašė padaryti pakeitimą, atsižvelgiant į visą teisę naudotis pajėgumais; bauda mokama atitinkamiems infrastruktūros valdytojams pagal jų atitinkamą teisės naudotis kelių tinklų pajėgumais dalį.

9.   Infrastruktūros valdytojas arba pareiškėjas turi teisę pradėti ginčą su atsakinga reguliavimo institucija dėl padaryto teisės naudotis pajėgumais pakeitimo arba susijusį su baudos mokėjimu. Reguliavimo institucija priima sprendimą nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visos informacijos, būtinos padaryto pakeitimo priežasčiai įvertinti, surinkimo.

10.   Teisės naudotis vieno tinklo pajėgumais atveju sprendimą dėl apeliacijos priima teisės naudotis pajėgumais valstybių narių reguliavimo institucija.

Teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais atveju sprendimą dėl apeliacijos priima už infrastruktūros valdytoją atsakinga reguliavimo institucija, pagal 30 straipsnį veikianti kaip vienas bendras kontaktinis punktas.

Reguliavimo institucijos apie tokius sprendimus informuoja EGRIT ir gali su juo konsultuotis. Kai konsultuojamasi su EGRIT, jis pataria reguliavimo institucijoms siekdamas užtikrinti, kad tokie sprendimai būtų nuoseklūs ir grindžiami bendrai pripažintais principais.

11.   Komisija pagal 75 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas, siekiant mažiausią ir didžiausią baudos dydžius pakoreguoti atsižvelgiant į infliacijos lygį. Baudų dydis peržiūrimas kas dvejus metus, atsižvelgiant į infliacijos lygį, nustatomą pagal Eurostato paskelbtą Europos vartotojų kainų indeksą. Pirmoji baudų dydžio peržiūra turi būti atlikta 2033 m.

43 straipsnis

Tvarkaraščio keitimas sutrikimų valdymo ir krizių valdymo kontekste

1.   Tinklo sutrikimo atveju, kaip nurodyta 48 straipsnyje, arba susidarius krizinei situacijai, kaip nurodyta 49 straipsnyje, atitinkamas infrastruktūros valdytojas ar valdytojai deda visas įmanomas pastangas, kad pakeistų sutrikimo paveikto eismo tvarkaraštį. Tuo tikslu infrastruktūros valdytojai geležinkelių infrastruktūros pajėgumus paskirsto atsižvelgdami į 2 dalyje nurodytas gaires, remdamiesi nenumatytų atvejų planais, parengtais pagal 21 straipsnį, ir glaudžiai koordinuodami veiksmus su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais ir, kai aktualu, su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

2.   ENIM parengia ir priima geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymo ir paskirstymo 48 straipsnyje nurodyto tinklo sutrikimo atveju gaires ir įtraukia jas į tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą. Visų pirma ENIM parengia sutrikimų valdymo ir eiliškumo principo taikymo gaires.

Kai taikomas sutrikimų valdymo procesas, ENIM parengia taikytinų procedūrų gaires, įskaitant atitinkamai 38 straipsnyje nurodyto konfliktų sprendimo bendru sutarimu mechanizmo ir 39 straipsnyje nurodyto oficialaus konfliktų sprendimo mechanizmo taikymą. ENIM tas gaires įtraukia į tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą, kaip nurodyta 46 straipsnyje.

3.   Infrastruktūros valdytojai ir pareiškėjai gali savanoriškai sudaryti susitarimus, kuriuose numatoma tam tikrų teisių naudotis pajėgumais pakeitimo galimybė 48 straipsnyje nurodyto tinklo sutrikimo atveju. Tokie susitarimai išvardijami 21 straipsnyje nurodytame nenumatytų atvejų plane.

4.   Jei 48 straipsnyje nurodytas tinklo sutrikimas daro poveikį eismui daugiau nei viename tinkle, atitinkami infrastruktūros valdytojai derina alternatyvių pajėgumų paskirstymą pagal 55 straipsnį ir atsižvelgia į 46 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą.

III SKYRIUS

Eismo, sutrikimų ir krizių valdymas

44 straipsnis

Eismo valdymas, sutrikimų valdymas ir krizių valdymas

1.   Infrastruktūros valdytojai valdo eismą laikydamiesi šio reglamento, Direktyvos (ES) 2016/797 ir pagal tą direktyvą priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatytų specifikacijų.

Tuo tikslu infrastruktūros valdytojai:

a)

valdo eismą įprastomis eksploatavimo sąlygomis, įskaitant incidentų, dėl kurių nuo tarnybinio traukinių tvarkaraščio nukrypstama nedaug, valdymą;

b)

valdo sutrikimus, siekdami pašalinti reikšmingus tinklo veiklos trukdžius, dėl kurių reikia imtis suderintų veiksmų pagal 48 straipsnį;

c)

valdo eismą krizinėse situacijose, kaip nurodyta 49 straipsnyje.

2.   Valdydami eismą infrastruktūros valdytojai laikosi 2 straipsnyje nustatytų principų.

Visų pirma infrastruktūros valdytojai kuo labiau sumažina trukdžius ir jų poveikį geležinkelių eismui ir:

a)

užtikrina greitą ir koordinuotą reagavimą į trukdžius, visų pirma tinklo sutrikimų ir krizinių situacijų atveju;

b)

stabilizuoja ir optimizuoja geležinkelių eismą visu tinklo sutrikimų ir krizinių situacijų laikotarpiu;

c)

teikia aktualią, tikslią ir naujausią informaciją veiklą vykdantiems suinteresuotiesiems subjektams ir kitoms susijusioms šalims, visų pirma institucijoms, atsakingoms už krizių valdymą ne geležinkelių sektoriuje; ta informacija pateikiama tinkamomis priemonėmis, įskaitant nurodytąsias 66 straipsnyje.

45 straipsnis

Eismo valdymo ir sutrikimų valdymo taisyklės ir procedūros

1.   Infrastruktūros valdytojai nustato traukinių eismo nukrypimų nuo tarnybinio traukinių tvarkaraščio valdymo taisykles ir procedūras. Tos taisyklės ir procedūros skelbiamos Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnyje nurodytuose tinklo nuostatuose ir apima eismo valdymą šio reglamento 44 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais atvejais.

2.   1 dalyje nurodytomis taisyklėmis ir procedūromis siekiama kuo labiau sumažinti bendrą nukrypimų nuo tvarkaraščio poveikį visų rūšių geležinkelių eismui, atsižvelgiant į visų rūšių transporto poreikius. Šios taisyklės ir procedūros gali apimti įvairių rūšių eismo valdymui skirtas prioriteto taisykles ir konkrečias procedūras, kriterijus ir tikslus, taikytinus remiantis optimizavimu grindžiamu požiūriu, kuris paremtas tikslinės funkcijos optimizavimu, pvz., kuo labiau sumažinant vėlavimo minučių skaičių arba laiką, per kurį galima grįžti prie įprastos veiklos, o ne aiškias prioriteto taisykles.

3.   Jeigu dėl techninių gedimų ar avarijos sutrinka traukinių eismas, infrastruktūros valdytojas imasi visų būtinų priemonių, kad atkurtų įprastą padėtį. Tuo tikslu jis įgyvendina pagal 21 straipsnį parengtą nenumatytų atvejų planą. Jeigu trukdis gali daryti poveikį tarpvalstybiniam eismui, atitinkami infrastruktūros valdytojai bendradarbiauja tarpusavyje, siekdami atkurti įprastą tarpvalstybinį eismą pagal 46 straipsnyje nurodytą eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą.

4.   Nustatydami 1 dalyje nurodytas taisykles ir procedūras, infrastruktūros valdytojai atsižvelgia į 46 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą. Tinklo nuostatuose jie paaiškina bet kokio nukrypimo nuo bendrų taisyklių ir procedūrų, nustatytų tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinėje sistemoje, priežastį.

5.   Force majeure atveju ir tada, kai tai besąlygiškai būtina dėl incidento, dėl kurio laikinai nebegalima naudotis geležinkelių infrastruktūra, paskirstytos teisės naudotis pajėgumais gali būti neperspėjus panaikintos tokiam laikotarpiui, kokio reikia sistemai sutaisyti, kartu dedant visas pastangas, kad būtų pateiktos galimos alternatyvos.

Infrastruktūros valdytojas gali, jei mano, kad tai būtina, pareikalauti, kad geležinkelio įmonės suteiktų jam išteklius, kurie, jo manymu, yra tinkamiausi siekiant kuo greičiau atkurti įprastą padėtį.

6.   Pajėgumų atšaukimo atveju infrastruktūros valdytojai informuoja geležinkelio įmones apie savo laiko valdymą, remonto pažangą ir galimas paskirstytų pajėgumų alternatyvas.

7.   Valstybės narės gali pareikalauti, kad geležinkelio įmonės dalyvautų užtikrinant saugos standartų ir taisyklių vykdymą ir stebėtų, kaip jos pačios atitinka šiuos standartus ir taisykles.

46 straipsnis

Tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinė sistema

1.   Ne vėliau kaip 2028 m. balandžio 12 d. ENIM parengia ir priima tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą pagal 44 straipsnyje nurodytus principus, kuria nustatomos infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių ir kitų veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų veiklos koordinavimo bendros priemonės, metodikos ir procedūrinė tvarka, ir atsižvelgdama į Europos geležinkelių bendrosios įmonės, įsteigtos Reglamento (ES) 2021/2085 3 straipsnio 1 dalies d punktu, darbą. Infrastruktūros valdytojai kuo labiau atsižvelgia į tas bendras tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo valdymo priemones, metodikas ir procedūrinę tvarką.

2.   Rengdami Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnyje ir šio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus tinklo nuostatus infrastruktūros valdytojai kuo labiau atsižvelgia į tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą. Tinklo nuostatuose jie paaiškina bet kokio nukrypimo nuo koordinavimo gairių, nustatytų toje sistemoje, priežastį.

3.   ENIM paskelbia tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinės sistemos projektą, kad galėtų pasikonsultuoti su ERP ir veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais. ERP ir veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai atsakymus į konsultacijų klausimus gali pateikti per tris mėnesius nuo to projekto paskelbimo.

4.   Ne vėliau kaip 2027 m. spalio 12 d. ENIM pateikia EGRIT tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinės sistemos galutinį projektą. Per tris mėnesius nuo ENIM parengto projekto gavimo dienos EGRIT pateikia ENIM rekomendaciją dėl tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinės sistemos. Priimdamas tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą, ENIM kuo labiau atsižvelgia į šią rekomendaciją.

5.   Tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinė sistema apima bent VI priede išvardytus elementus ir prireikus atnaujinama, kad būtų atsižvelgta į veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų patirtį, taip pat į ENIM veiklą. Atnaujinant tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo europinę sistemą ENIM konsultuojasi su ERP bei veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais ir pateikia projektą EGRIT, kad jis pateiktų rekomendaciją pagal 3 ir 4 dalis.

6.   Naudodamasi savo įgaliojimais, susijusiais su tinklo nuostatais pagal Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, reguliavimo institucija atsižvelgia į EGRIT pagal šio straipsnio 2 dalį priimtą rekomendaciją dėl tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo europinės sistemos, nedarant poveikio reguliavimo institucijų nepriklausomumo principui.

7.   Komisijai pagal 74 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinė sistema, kaip apibrėžta šio straipsnio 5 dalyje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

47 straipsnis

Tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimas

Infrastruktūros valdytojai koordinuoja eismo valdymą pagal 55 straipsnį ir remdamiesi 46 straipsnyje nurodyta tarpvalstybinio eismo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europine sistema.

Koordinavimu, visų pirma, užtikrinama, kad:

a)

tarptautinės geležinkelių paslaugos būtų teikiamos su minimaliais sutrikimais tiek vykdant reguliarią veiklą, tiek sutrikimų atvejais;

b)

būtų tinkamai atsižvelgta į konkrečius su tarpvalstybinėmis atkarpomis susijusius iššūkius, kylančius, be kita ko, dėl ribotos infrastruktūros sąveikos, techninės įrangos ir operacijų, kalbos ir mokymo reikalavimų, susijusių su darbuotojais, administraciniais ar pasienio formalumais;

c)

infrastruktūros valdytojai, pareiškėjai, geležinkelio įmonės ir kiti veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai, taip pat atitinkamai visos atitinkamos Sąjungos lygmens krizių valdymo struktūros, be kita ko, pagal 66 straipsnį, galėtų tarpusavyje veiksmingai keistis naujausia ir aktualia informacija.

48 straipsnis

Tinklo sutrikimas

1.   Jei incidentas sukelia arba gali lemti tinklo veiklos apribojimus, dėl kurių veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai turi imtis suderintų veiksmų, kad užtikrintų geriausią įmanomą eismo valdymą apribojimų taikymo laikotarpiu, paveikti infrastruktūros valdytojai, remdamiesi visa turima informacija ir ankstesne patirtimi, įvertina tikėtiną incidento trukmę ir poveikį, atsižvelgdami į 7 dalyje nurodytą metodą.

Jei numatoma tikėtina incidento trukmė ir poveikis atitinka VII priede nustatytus pranešimo apie tinklo sutrikimus kriterijus, atitinkami infrastruktūros valdytojai praneša apie tinklo sutrikimą ir įgyvendina 45 straipsnyje nustatytas priemones.

2.   Jei tinklo sutrikimas daro arba gali daryti poveikį daugiau nei vienam tinklui, geležinkelių infrastruktūros, kurioje įvyko tinklo sutrikimas, valdytojas praneša apie kelių tinklų veikimo sutrikimą ir koordinuoja veiksmus pagal 47 straipsnį, atsižvelgdamas į 46 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą.

3.   Jei tinklo sutrikimas daro tarpvalstybinį poveikį ir dėl to paslaugos iš dalies arba visiškai nutraukiamos ilgiau nei 15 dienų, infrastruktūros valdytojas kuo greičiau po to, kai pagal 1 arba 2 dalį praneša apie sutrikimą, tinklo koordinatoriui pateikia pranešimą apie incidentą ir per visą sutrikimo laikotarpį kas 30 dienų teikia atnaujintą informaciją.

Pranešime apie incidentą pateikiama informacija apie visas operatyvines priemones, kurių imtasi alternatyviems maršrutams užtikrinti ir reguliarioms paslaugoms atkurti.

Tinklo koordinatorius pranešimą apie incidentą pateikia ENIM ir atitinkamiems Europos koordinatoriams, taip pat atitinkamiems pareiškėjams, jei jie to prašo.

4.   Infrastruktūros valdytojas apie geležinkelių infrastruktūros pajėgumų neprieinamumą kuo greičiau informuoja suinteresuotąsias šalis.

Valstybės narės gali reikalauti, kad infrastruktūros valdytojas tokią informaciją pateiktų Direktyvos (ES) 2022/2557 9 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai.

Reguliavimo institucija gali reikalauti, kad infrastruktūros valdytojas tokią informaciją padarytų jai prieinamą, jei mano, kad tai būtina.

5.   Tinklo koordinatorius renka informaciją apie tinklo sutrikimus, analizuoja atsaką, daro išvadas dėl tokių incidentų valdymo veiksmingumo, konsultuojasi su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgdamas į pagal 57 straipsnio 2 dalį ENIM parengtas gaires, ir teikia ataskaitas ENIM ir Veiklos rezultatų patariamajai grupei.

6.   ENIM, atnaujindamas 46 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą, atsižvelgia į tinklo koordinatoriaus išvadas dėl tinklo sutrikimų.

7.   ENIM nustato tikėtinos tinklo sutrikimų trukmės ir poveikio eismui įvertinimo metodą, nustato minimalų pranešimo apie incidentą turinį ir pateikia pranešimo apie incidentą šabloną. ENIM įtraukia tą metodą, minimalų turinį ir šabloną į 46 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą. Infrastruktūros valdytojai atsižvelgia į tą metodą, minimalų turinį ir šabloną.

49 straipsnis

Krizinės situacijos

1.   Krizinėse situacijose arba neišvengiamos rizikos, kad susidarys krizinė situacija, atvejais, susijusiais su viešuoju saugumu, ligų epidemijomis, gaivalinėmis nelaimėmis ar aplinka, kurie daro arba gali daryti esminį poveikį geležinkelių transporto paslaugų pasiūlai ar paklausai, valstybėms narėms leidžiama taikyti neatidėliotinas priemones, kurios, nukrypstant nuo šio reglamento taisyklių ir nuo Direktyvos 2012/34/ES IV skyriaus 3 skirsnyje nustatytų taisyklių, susijusių su geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymu, apima:

a)

teisių naudotis pajėgumais atšaukimą be baudos pagal 42 straipsnį;

b)

alternatyvius pajėgumų valdymo principus, taisykles ir procedūras;

c)

alternatyvias eismo valdymo procedūras;

d)

alternatyvių maršrutų naudojimą;

e)

pajėgumų tiekimo planų dalinį pakeitimą.

Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad neatidėliotinos priemonės kuo labiau atitiktų šiame reglamente nustatytus pajėgumų ir eismo valdymo principus ir kad jos naudotųsi esamais nenumatytų atvejų planais, parengtais pagal 21 straipsnį. Ji koordinuoja tokias neatidėliotinas priemones su kitomis valstybėmis narėmis pagal 56 straipsnį.

Neatidėliotinų priemonių turinys ir trukmė turi neviršyti to, kas griežtai būtina ir proporcinga atitinkamai krizinei situacijai įveikti.

2.   Atitinkama valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir ENIM apie savo sprendimą taikyti neatidėliotinas priemones ir apie tokių priemonių panaikinimą, ir pateikia tų priemonių pagrindimą bei aprašymą ir numatomą jų taikymo trukmę. Jei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2747 (19), atitinkama valstybė narė apie priemones, priimtas pagal šį straipsnį, taip pat informuoja tos valstybės narės pagal to reglamento 8 straipsnį paskirtą centrinę ryšių palaikymo įstaigą.

3.   Pagal šio reglamento 64 straipsnį paskirti ryšių punktai teikia informaciją Komisijai, ENIM, kitiems infrastruktūros valdytojams, Direktyvos (ES) 2022/2557 9 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai ir kitoms suinteresuotosioms šalims apie neatidėliotinas priemones ir padeda koordinuoti tokias priemones.

4.   Jeigu neatidėliotinos priemonės daro reikšmingą poveikį tarpvalstybiniam eismui, infrastruktūros valdytojai tarpusavyje koordinuoja veiksmus pagal 55 straipsnį, kartu atsižvelgdami į ENIM pagal 57 straipsnio 2 dalį parengtas gaires. Koordinuojant veiksmus per specialias koordinavimo struktūras pagal 55 straipsnio 2 dalies a punktą, dalyvauja Komisija ir atitinkamos valstybės narės.

5.   Tuo atveju, jei neatidėliotinos priemonės daro reikšmingą poveikį tarpvalstybiniam eismui, reguliavimo institucijos ir EGRIT Komisijos prašymu per jos nustatytą laiką pateikia jai savo nuomonę apie neatidėliotinas priemones. Komisija gali priimti sprendimus, kuriais reikalaujama, kad valstybė narė panaikintų neatidėliotinas priemones, jei manoma, kad jos nėra būtinos.

6.   Valstybės narės prireikus arba Komisijos prašymu pateikia atnaujintą informaciją. Valstybės narės visą Komisijos reikalaujamą informaciją apie neatidėliotinas priemones pateikia iki jos nustatytų terminų.

7.   Už krizinių situacijų valdymą atsakingos valdžios institucijos, įskaitant karines, civilinės saugos agentūras ir kt., gali rengti pratybas, imituojančias krizines situacijas, kurioms taikomas šis straipsnis. Tokiais atvejais infrastruktūros valdytojas paskirsto pajėgumus pagal poreikį, įskaitant, jei reikia, paskirstytų teisių naudotis pajėgumais atšaukimą. Atitinkamoms valdžios institucijoms taikoma bauda už teisių naudotis pajėgumais pakeitimus pagal 42 straipsnyje nurodytus principus.

50 straipsnis

Keitimasis informacija apie eismo valdymą

1.   Visi veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai, tiesiogiai dalyvaujantys teikiant geležinkelių transporto paslaugą, turi teisę susipažinti su IX priede išdėstyta informacija apie šią geležinkelių transporto paslaugą.

Atitinkamos šalys informaciją gali naudoti tik šio reglamento, Direktyvos (ES) 2016/797 ir pagal tą direktyvą priimtų įgyvendinimo aktų tikslais, nebent sutartyse būtų nustatyta kitaip.

2.   Infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad informacija būtų prieinama pagal 66 straipsnį.

3.   Komisijai pagal šio reglamento 75 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento IX priedas, siekiant užtikrinti, kad jame būtų atsižvelgta į visus atitinkamuose įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal Direktyvą (ES) 2016/797, nustatytų techninių sąveikos specifikacijų pakeitimus ir atsižvelgiant į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų planavimo, veiklos, techninius ir komercinius aspektus.

IV SKYRIUS

Veiklos rezultatų peržiūra

51 straipsnis

Bendrieji veiklos rezultatų peržiūros principai

1.   Pagal Direktyvos 2012/34/ES 7f straipsnio d punktą ENIM stebi infrastruktūros valdytojų teikiamų geležinkelių infrastruktūros paslaugų veiklos rezultatus ir atlieka jų lyginamąją analizę, atsižvelgdamas į šio reglamento 2 straipsnyje nustatytus bendruosius principus. Kai aktualu, ENIM tuo tikslu bendradarbiauja su Europos koordinatoriais, Veiklos rezultatų patariamąja grupe ir EGRIT.

2.   Infrastruktūros valdytojai Direktyvos 2012/34/ES 8 straipsnio 3 dalyje nurodytame verslo plane nustato savo pačių veiklos rezultatų tikslus, laikydamiesi šio reglamento 52 straipsnio 5 dalies c punkte nurodytų kriterijų ir procedūrų ir atsižvelgdami į tos direktyvos 30 straipsnio 2 dalyje nurodytose sutartyse nustatytus tikslus. Tie tikslai apima tikslines vertes, nustatytas Reglamento (ES) 2024/1679 19 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.

3.   Infrastruktūros valdytojai nustato ir vykdo procedūras, skirtas veiklos rezultatų tikslų siekimo pažangos stebėsenai vykdyti ir ataskaitoms teikti, veiklos rezultatų trūkumų priežastims nustatyti kartu su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais ir taisomosioms priemonėms parengti bei įgyvendinti siekiant gerinti veiklos rezultatus. Tomis procedūromis atsižvelgiama į šio reglamento 52 straipsnyje nurodytą veiklos rezultatų peržiūros europinę sistemą.

4.   Kai tai susiję su jų pačių veiklos rezultatų tikslais, infrastruktūros valdytojai taip pat stebi geležinkelių transporto paslaugų veiklos rezultatus.

52 straipsnis

Veiklos rezultatų peržiūros europinė sistema

1.   Ne vėliau kaip 2028 m. rugpjūčio 12 d. ENIM parengia ir priima veiklos rezultatų peržiūros europinę sistemą, kurioje nustatomos bendros priemonės, metodikos ir procedūrinė tvarka, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje ir 44 straipsnio 2 dalyje nustatytus principus, Reglamento (ES) 2024/1679 19 straipsnyje nustatytus veiklos prioritetus ir pagal Direktyvos 2012/34/ES 15 straipsnio 6 dalį priimtus įgyvendinimo aktus. Infrastruktūros valdytojai, atlikdami veiklos rezultatų peržiūrą, kuo labiau atsižvelgia į tas bendras priemones, metodikas ir procedūrinę tvarką.

2.   Rengdami Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnyje ir šio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus tinklo nuostatus infrastruktūros valdytojai kuo labiau atsižvelgia į veiklos rezultatų peržiūros europinę sistemą. Jie tinklo nuostatuose paaiškina bet kokio nukrypimo nuo toje sistemoje nustatytų bendrų priemonių, metodikų ir procedūrinės tvarkos priežastį.

3.   ENIM paskelbia veiklos rezultatų peržiūros europinės sistemos projektą, kad galėtų konsultuotis su ERP ir veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais. ERP ir veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai atsakymus į konsultacijų klausimus gali pateikti per tris mėnesius nuo veiklos rezultatų peržiūros europinės sistemos projekto paskelbimo.

4.   Ne vėliau kaip 2028 m. vasario 12 d. ENIM pateikia EGRIT galutinį veiklos rezultatų peržiūros europinės sistemos projektą. Per tris mėnesius nuo galutinio projekto gavimo EGRIT pateikia ENIM rekomendaciją dėl veiklos rezultatų peržiūros europinės sistemos. Patvirtindamas veiklos rezultatų peržiūros europinę sistemą, ENIM kuo labiau atsižvelgia į tą rekomendaciją.

5.   Veiklos rezultatų peržiūros europinė sistema apima bent VIII priede nustatytas veiklos sritis. Visų pirma ji apima:

a)

prioritetinių veiklos rezultatų klausimų, kurie turi būti sprendžiami tame priede nustatytose veiklos srityse, sąrašą;

b)

veiklos rezultatų rodiklius, pagal kuriuos galima stebėti pažangą sprendžiant su veiklos rezultatais susijusius klausimus, įskaitant tokių rodiklių apskaičiavimo metodiką ir duomenų reikalavimus;

c)

kriterijus ir procedūras, pagal kuriuos nustatomi veiklos rezultatų tikslai infrastruktūros valdytojų lygmeniu;

d)

procedūras, pagal kurias stebimi ir peržiūrimi a, b ir c punktuose nurodyti elementai, taip pat taisomųjų priemonių įgyvendinimą ir veiklos rezultatų tikslų pasiekimą.

6.   Veiklos rezultatų peržiūros europinė sistema prireikus atnaujinama atsižvelgiant į veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų patirtį ir ENIM veiklą. Kai veiklos rezultatų peržiūros europinė sistema atnaujinama, ENIM konsultuojasi su ERP ir veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais ir pateikia projektą EGRIT, kad šis pateiktų rekomendaciją pagal 3 ir 4 dalis.

7.   Naudodamasi savo įgaliojimais, susijusiais su tinklo nuostatais, pagal Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, reguliavimo institucija atsižvelgia į EGRIT pagal 4 dalį priimtą rekomendaciją dėl veiklos rezultatų peržiūros europinės sistemos, nedarant poveikio reguliavimo institucijų nepriklausomumo principui.

8.   Komisijai pagal 74 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma veiklos rezultatų peržiūros europinė sistema. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

53 straipsnis

Europos veiklos rezultatų peržiūros ataskaita

1.   Nedarant poveikio Direktyvos 2012/34/ES 15 straipsniui ir juo remiantis priimtiems įgyvendinimo aktams, ENIM ne vėliau kaip 2029 m. rugpjūčio 12 d. parengia ir paskelbia Europos veiklos rezultatų peržiūros ataskaitą, grindžiamą šio reglamento 52 straipsnyje nurodyta veiklos rezultatų peržiūros europine sistema. ENIM kasmet parengia ir paskelbia atnaujintą ataskaitą.

2.   Veiklos rezultatų patariamoji grupė parengia atskirą Europos veiklos rezultatų peržiūros ataskaitos skirsnį, kuriame išdėstomas geležinkelių infrastruktūros paslaugų ir geležinkelių transporto paslaugų veiklos rezultatų vertinimas, rekomendacijos dėl pirmumo tvarka spręstinų veiklos rezultatų klausimų ir rekomendacijos dėl priemonių veiklos rezultatams pagerinti. ENIM įtraukia tą skirsnį į 1 dalyje nurodytą ataskaitą.

3.   Europos veiklos rezultatų peržiūros ataskaita apima bent linijas, įtrauktas į Europos transporto koridorius, ir joje pateikiama Reglamento (ES) 2024/1679 54 straipsnio 3 dalies g punkte nurodyta informacija. Pateikiama informacija turi būti pakankamai išsami geografinės aprėpties atžvilgiu ir apimti pakankamai ilgą laikotarpį, kad ją būtų galima prasmingai interpretuoti.

4.   Į Europos veiklos rezultatų peržiūros ataskaitą įtraukiamas specialus skirsnis apie infrastruktūros valdytojų veiksmų tarpusavio koordinavimo pagal 55 straipsnį rezultatus ir apie 57 straipsnyje nurodytą konsultacijų mechanizmą.

54 straipsnis

Veiklos rezultatų patariamoji grupė

1.   76 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali įsteigti arba paskirti nešališką kompetentingą įstaigą, kuri veiktų kaip Veiklos rezultatų patariamoji grupė. Veiklos rezultatų patariamoji grupė įsteigiama kaip nepriklausoma ir nešališka ekspertų grupė. Jos nariai skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, kartu siekiant užtikrinti su geležinkelių pajėgumais, eismu, sutrikdymų ir krizių valdymu susijusių įgūdžių ir patirties derinį. Veiklos rezultatų patariamąją grupę sudaro ne daugiau kaip devyni nariai. Narius skiria Komisija. Jos posėdžiai vyksta bent keturis kartus per metus. Veiklos rezultatų patariamosios grupės darbą finansuoja Komisija.

Veiklos rezultatų patariamosios grupės nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jų įgaliojimai gali būti pratęsti du kartus.

2.   Veiklos rezultatų patariamoji grupė atlieka šias užduotis:

a)

teikia rekomendacijas ENIM dėl 52 straipsnyje nurodytos veiklos rezultatų peržiūros europinės sistemos sukūrimo bei peržiūros, be kita ko, dėl veiklos sričių, kiekvienoje veiklos srityje spręstinų veiklos rezultatų klausimų, ir metodikos, procesų, kriterijų bei terminų apibrėžčių, taikomų renkant ir analizuojant su veiklos rezultatais ir veiklos rodikliais susijusius duomenis, suderinimo;

b)

teikia ENIM, EGRIT, infrastruktūros valdytojams, pareiškėjams, reguliavimo institucijoms, valstybių narių institucijoms ir, kai aktualu, kitiems suinteresuotiesiems subjektams rekomendacijas dėl taisomųjų priemonių, dėl pajėgumų valdymo, eismo valdymo, sutrikdymų valdymo ir krizių valdymo;

c)

peržiūri Europos veiklos rezultatų peržiūros ataskaitos projekto rezultatus ir parengia atskirą 53 straipsnio 2 dalyje nurodytą skirsnį;

d)

teikia nuomones ir rekomendacijas, susijusias su geležinkelių infrastruktūros paslaugų teikimu, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą orientacinę geležinkelių infrastruktūros plėtros strategiją, tos direktyvos 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą verslo planą, tos direktyvos 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis ir tos direktyvos 35 straipsnyje nurodytą veiklos rezultatų gerinimo sistemą;

e)

konsultuoja Europos koordinatorius geležinkelių infrastruktūros paslaugų ir geležinkelių transporto paslaugų teikimo klausimais.

3.   ENIM, tinklo koordinatorius, infrastruktūros valdytojai, reguliavimo institucijos, EGRIT ir, kai aktualu, kiti suinteresuotieji subjektai bendradarbiauja su Veiklos rezultatų patariamąja grupe, visų pirma savo iniciatyva arba Veiklos rezultatų patariamosios grupės prašymu teikdami su veiklos rezultatais susijusią informaciją, ir deda visas pastangas, kad savo darbe geležinkelių veiklos rezultatų valdymo srityje atsižvelgtų į jos rekomendacijas.

4.   Veiklos rezultatų patariamoji grupė, tvarkydama atitinkamų suinteresuotųjų subjektų arba Komisijos pateiktą informaciją, užtikrina verslo paslapčių konfidencialumą.

V SKYRIUS

Europos koordinavimo tinklas

55 straipsnis

Infrastruktūros valdytojų veiksmų tarpusavio koordinavimas

1.   Infrastruktūros valdytojai tarpusavyje ir su kitais suinteresuotaisiais subjektais koordinuoja šiuo reglamentu jiems patikėtų pareigų ir užduočių vykdymą.

2.   Infrastruktūros valdytojai visų pirma:

a)

tinkamu būdu nustato organizacines struktūras, procedūras ir priemones, įskaitant 66 straipsnyje nurodytas skaitmenines priemones;

b)

koordinuoja veiksmus tinkamiausiu geografiniu lygmeniu, įskaitant Europos transporto koridorių lygmenį, įtraukdami subjektus, galinčius geriausiai pasiekti veiksmingų ir efektyvių rezultatų, laikantis subsidiarumo principo;

c)

bendradarbiauja su kitais infrastruktūros valdytojais per 64 straipsnyje nurodytus paskirtuosius ryšių punktus;

d)

kai sprendžiami Sąjungai svarbūs klausimai, atitinkamai įtraukia ENIM arba tinklo koordinatorių;

e)

kai koordinavimo veiksmuose dalyvauja keli subjektai, paskiria vadovaujantį subjektą, kuris atsiskaito ENIM ir yra atsakingas už konsultacijų veiklos organizavimą pagal 57 straipsnį;

f)

atvejus, kuriais sutartų rezultatų pasiekti nepavyksta, perduoda ENIM;

g)

peržiūri koordinavimo veiksmų vykdymą pagal IV skyrių.

3.   Koordinavimas gali būti vykdomas daugiau nei vienu lygmeniu, visų pirma tais klausimais, kai koordinavimas reikalingas tiek Sąjungos lygmeniu, tiek konkretesne geografine aprėptimi.

4.   Kai koordinavimo procese dalyvauja ENIM ar tinklo koordinatorius, jie užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į tarpvalstybinius aspektus.

5.   Koordinavimas apima visas atkarpas ir mazgus, kurie yra Europos transporto koridorių dalis.

Infrastruktūros valdytojai gali išplėsti koordinavimą ir taikyti jį papildomoms linijoms, jei taip sutaria visi susiję infrastruktūros valdytojai.

6.   Koordinavimas, susijęs su teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais paskirstymu pagal 30 straipsnį, apima visus infrastruktūros valdytojų, kurie yra ENIM nariai, tinklus.

56 straipsnis

Valstybių narių veiksmų tarpusavio koordinavimas

1.   Siekdamos skatinti tarptautinį keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais, valstybės narės tarpusavyje koordinuoja savo veiksmus, kad užtikrintų pagal 4 straipsnį priimtų savo atitinkamų strateginių gairių ir nacionalinių reikalavimų nuoseklumą. Jos visų pirma apibrėžia ir paskelbia savo veiksmų koordinavimo procedūras ir terminus.

2.   1 dalies tikslais valstybės narės, visų pirma:

a)

koordinuoja veiksmus tinkamiausiu geografiniu lygmeniu ir, kiek įmanoma, esamų forumų kontekste, kad būtų pasiekta veiksmingų ir efektyvių rezultatų, visų pirma Europos transporto koridorių lygmeniu;

b)

tinkamai įtraukia Europos koordinatorius, visų pirma kai daroma pažanga įgyvendinant Reglamento (ES) 2024/1679 19 straipsnyje nustatytus veiklos prioritetus;

c)

kviečia Komisiją dalyvauti sprendžiant klausimus, kai reikia veiksmus koordinuoti Sąjungos lygmeniu arba kai tai aktualu dėl kitų priežasčių.

57 straipsnis

Konsultavimosi Europos ir tarpvalstybiniais klausimais mechanizmas

1.   Infrastruktūros valdytojai užtikrina, kad Europos ir tarpvalstybiniais klausimais būtų tinkamai ir reguliariai konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis. Tuo tikslu jie atsižvelgia į 2 dalyje nurodytas ENIM parengtas gaires.

2.   ENIM parengia, priima ir įgyvendina gaires, kurių tikslas – užtikrinti tinkamas ir reguliarias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis Europos ir tarpvalstybiniais klausimais, ir įtraukia jas į pajėgumų valdymo europinę sistemą, 46 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikdymų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą ir 52 straipsnyje nurodytą veiklos rezultatų peržiūros europinę sistemą. Tos gairės, pasikonsultavus su ERP, parengiamos ir įgyvendinamos padedant tinklo koordinatoriui ir dalyvaujant pagal 64 straipsnį infrastruktūros valdytojų paskirtiems ryšių punktams.

3.   Kai ENIM parengia ir priima nuomonę ar rekomendaciją, nesusijusią su pajėgumų valdymo europine sistema, tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikdymų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europine sistema arba veiklos rezultatų peržiūros europine sistema ir galinčią turėti didelį poveikį pareiškėjams, kitiems veiklą vykdantiems suinteresuotiesiems subjektams ar suinteresuotosioms šalims, jis paskelbia projektą konsultacijoms su atitinkamomis šalimis, įskaitant ERP. Susijusioms šalims suteikiamos šešios savaitės pateikti atsiliepimus apie nuomonės ar rekomendacijos projektą. Prireikus į procesą įsitraukia valstybių narių institucijos.

4.   Rengdamas 2 dalyje nurodytas gaires ir priimdamas 3 dalyje nurodytą galutinę nuomonę ar rekomendaciją, ENIM atsižvelgia į atitinkamų šalių pateiktus atsiliepimus. Jei ENIM nusprendžia neatsižvelgti į reikšmingus pateiktų atsiliepimų elementus, jis nurodo to priežastis.

58 straipsnis

ENIM veiklos organizavimas

1.   Šio reglamento tikslais Direktyvoje 2012/34/ES nurodytas Europos infrastruktūros valdytojų tinklo (toliau – ENIM) veikla organizuojama pagal šį straipsnį.

2.   ENIM nariai suteikia ENIM jo užduotims vykdyti būtinus išteklius.

3.   ENIM nariais yra visi infrastruktūros valdytojai, atsakingi už pagrindinio ir išplėsto pagrindinio TEN-T tinklo linijas. ENIM nariais gali būti kiti infrastruktūros valdytojai, įtraukti į strateginį pajėgumų valdymą pagal 14 straipsnį. Kiekvienas narys paskiria po atstovą ir pakaitinį narį.

4.   Infrastruktūros valdytojai, kurie nėra atsakingi už 3 dalyje nurodytas linijas ir todėl nėra ENIM nariai, gali dalyvauti ENIM svarstymuose kaip stebėtojai be balsavimo teisės. Jie gali teikti pareiškimus ENIM apsvarstyti.

5.   Infrastruktūros valdytojai, atsakingi už linijas, kurios yra valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, ir Transporto bendrijos steigimo sutarties, Sąjungos pasirašytos pagal Tarybos sprendimą (ES) 2017/1937, susitariančiųjų Pietryčių Europos šalių pagrindinio ir išplėstinio pagrindinio TEN-T tinklo dalis, turi teisę tapti ENIM nariais, jeigu tos valstybės ar šalys taiko šį reglamentą pagal su Sąjunga sudarytą tarptautinį susitarimą ir laikydamosi pagal tokį susitarimą nustatytos dalyvavimo tvarkos.

6.   ENIM gali ad hoc pagrindu pakviesti trečiųjų valstybių, kurioms netaikoma 5 dalis, infrastruktūros valdytojus, valdančius TEN-T pagrindinio ir išplėstinio pagrindinio tinklo geležinkelio linijas, dalyvauti stebėtojų teisėmis.

7.   ENIM, gavęs Komisijos pritarimą, priima ir paskelbia savo darbo tvarkos taisykles. ENIM organizuoja savo veiklą pagal tas darbo tvarkos taisykles.

8.   ENIM sprendimus priima dviejų trečdalių balsų dauguma. Kai tai nurodyta darbo tvarkos taisyklėse, ENIM tam tikrus sprendimus gali priimti paprasta balsų dauguma. Visi nariai iš vienos narės kartu turi vieną balsą. Atstovaujančiam nariui nedalyvaujant, balsavimo teise gali naudotis jo pakaitinis narys.

9.   ENIM posėdžiai vyksta reguliariai. Jis renka pirmininką iš savo narių.

10.   Komisija yra balsavimo teisės neturinti ENIM narė. Ji remia ENIM darbą ir sudaro palankias sąlygas koordinavimui.

11.   ENIM nustato savo darbo programą. Darbo programa apima dvejų–penkerių metų laikotarpį. ENIM konsultuojasi su ERP, pareiškėjais ir kitais veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais, vadovaudamasis 57 straipsnyje nurodytomis gairėmis, dėl darbo programos projekto, taip pat konsultuojasi su Komisija, Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (toliau – ESGA), Europos geležinkelių bendrąja įmone ir atitinkamai kitais suinteresuotaisiais subjektais. Susijusioms šalims suteikiamos keturios savaitės pateikti atsiliepimus apie darbo programos projektą.

59 straipsnis

ENIM pareigos

1.   Be Direktyvos 2012/34/ES 7f straipsnyje nustatytų užduočių, ENIM yra atsakingas už visas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis. Visų pirma, jis:

a)

priima pajėgumų valdymo europinę sistemą;

b)

priima šio reglamento 46 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikdymų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą;

c)

priima šio reglamento 52 straipsnyje nurodytą veiklos rezultatų peržiūros europinę sistemą;

d)

patvirtina bendrą tinklo nuostatų struktūrą ir bendrą konsultacijų grafiką, nurodytus šio reglamento 65 straipsnyje;

e)

pagal šio reglamento nuostatas ir savo iniciatyva priima infrastruktūros valdytojams skirtas nuomones ir rekomendacijas;

f)

šio reglamento 55 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytais atvejais priima infrastruktūros valdytojams skirtas nuomones ir rekomendacijas;

g)

prisidedant tinklo koordinatoriui, organizuoja infrastruktūros valdytojų veiklos koordinavimą pagal šio reglamento 55 ir 64 straipsnius.

2.   ENIM neturi politikos formavimo ar reguliavimo įgaliojimų.

3.   ENIM gali sudaryti darbo grupes.

60 straipsnis

ENIM skaidrumas

1.   ENIM užtikrina, kad informacija apie narystę, veiklos metodai ir visa svarbi informacija apie jo darbą būtų viešai skelbiami jo interneto svetainėje. Į informaciją įtraukiami infrastruktūros valdytojų sudarytų specialių koordinavimo grupių kontaktiniai duomenys ir nuorodos į koordinavimo priemones ir procedūras pagal 55 straipsnį.

2.   ENIM į savo posėdžius kviečia Europos koordinatorius ir, kai aktualu, ERP atstovus, valstybių narių atstovus ESGA ir kitas įstaigas, kad aptartų su geležinkelių infrastruktūros plėtra susijusius klausimus ir užtikrintų bendradarbiavimą su Europos koordinatoriais, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2024/1679.

61 straipsnis

Tinklo koordinatorius

1.   Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 12 d. ENIM paskiria nešališką kompetentingą subjektą 62 straipsnyje nurodytoms funkcijoms vykdyti. Toks subjektas paskiriamas tinklo koordinatoriumi.

ENIM nariai suteikia tinklo koordinatoriui jo užduotims vykdyti būtinus išteklius.

ENIM darbo tvarkos taisyklėse, nurodytose 58 straipsnio 7 dalyje, nustatoma:

a)

tinklo koordinatoriaus skyrimo ir to paskyrimo atšaukimo sąlygos;

b)

papildomų pareigų bei užduočių skyrimo jam tvarka ir

c)

jo darbo stebėsenos ir vertinimo tvarka.

2.   Tinklo koordinatorius savo užduotis vykdo nešališkai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai. Tuo tikslu jis teikia ENIM savo metinę darbo programą, susijusią su šiame reglamente nustatytomis užduotimis ir metinę darbo programos įgyvendinimo ataskaitą. Prieš tinklo koordinatoriui priimant metinę darbo programą ir metinę ataskaitą, jas patvirtina ENIM.

62 straipsnis

Tinklo koordinatoriaus užduotys

Tinklo koordinatorius, padėdamas Europos infrastruktūros valdytojų tinklui, atlieka šias užduotis:

a)

veikia kaip sekretoriatas ir rengia ENIM posėdžius, dokumentus, sprendimus ir nuomones;

b)

padeda rengti pajėgumų valdymo europinę sistemą, 46 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikdymų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą ir 52 straipsnyje nurodytą veiklos rezultatų peržiūros europinę sistemą;

c)

padeda koordinuoti infrastruktūros valdytojų veiklą pagal 55 straipsnį;

d)

identifikuoja į šio reglamento taikymo sritį patenkančias ir nacionaliniu arba infrastruktūros valdytojo lygmeniu priimtas taisykles, procedūras ir priemones, dėl kurių kyla kliūčių keliuose tinkluose teikiamoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms, kaip nustatyta šiame reglamente, ir ENIM siūlo metodus, kaip palengvinti tarpvalstybinių geležinkelių paslaugų teikimą;

e)

padeda pagal 16 straipsnį koordinuoti infrastruktūros valdytojų veiklą, susijusią su strateginiu pajėgumų planavimu, parengdamas konkrečius tvarkaraščių modelius, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos konkurencingoms kelių tinklų tolimojo susisiekimo traukinio linijoms;

f)

veikia kaip kontaktinis punktas infrastruktūros valdytojų vardu dėl užklausų, susijusių su pajėgumų planavimu ir paskirstymu, visų pirma dėl galimų prašymų dėl pajėgumų arba prašymų dėl informacijos ar kontaktinių punktų, susijusių su geležinkelių incidentais ir laikinais pajėgumų apribojimais;

g)

veikia kaip pirmasis kontaktinis punktas subjektams, suinteresuotiems naudotis geležinkelių paslaugomis, pateikdamas atitinkamų subjektų, pavyzdžiui, infrastruktūros valdytojų ir kitais veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų, kontaktinius duomenis;

h)

ENIM vardu veikia kaip kontaktinis punktas pareiškėjams ir kitiems veiklą vykdantiems suinteresuotiesiems subjektams klausimais, kurie nėra aiškiai įtraukti į šį reglamentą, visų pirma dėl tarpvalstybinių geležinkelių transporto paslaugų teikimo pradžios ar keitimo arba paramos ad hoc veiklai organizavimo, visų pirma siekiant spręsti 49 straipsnyje nurodytas krizines situacijas;

i)

gavęs prašymą teikia paslaugas, visų pirma kiek tai susiję su skaitmeninėmis ir IT priemonėmis, kad būtų gerinamos geležinkelių paslaugos ir skatinamas transeuropinis geležinkelių eismas.

63 straipsnis

ERP veiklos organizavimas

1.   Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 12 d. veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai, kurie nėra infrastruktūros valdytojai, gali pateikti Komisijai pasiūlymą sukurti ERP, kad jiems būtų lengviau keistis informacija ir konsultuotis su ENIM. ERP tikslas – užtikrinti, kad ENIM veiksmingai konsultuotųsi su geležinkelių sektoriumi.

Į tokį pasiūlymą įtraukiamos ERP darbo tvarkos taisyklės, kuriose nustatoma darbo tvarka ir jos narių atrankos bei sudėties atnaujinimo kriterijai.

2.   ERP sudaro sąlygas subalansuotai atstovauti visų veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų, kurie nėra infrastruktūros valdytojai, interesams.

Galimybė dalyvauti ERP veikloje suteikiama remiantis teisingais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.

3.   Per du mėnesius nuo pasiūlymo pagal 1 dalį gavimo dienos Komisija, susipažinusi su EGRIT nuomone, įvertina, ar pasiūlymas atitinka 2 dalies reikalavimus, be kita ko, ar jame reikalingi atitinkami pakeitimai.

4.   Po vertinimo, atlikto pagal 3 dalį, priėmus visus reikiamus pasiūlymo pakeitimus, Komisija praneša apie savo pritarimą ERP įsteigimui.

Po to ERP savo darbo tvarkos taisykles viešai paskelbia savo interneto svetainėje.

5.   ERP sukūrimas nedaro poveikio veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų, kurie nėra infrastruktūros valdytojai, teisei individualiai atsakyti į ENIM ir infrastruktūros valdytojų kvietimą dalyvauti konsultacijose.

6.   ERP gali teikti nuomones savo iniciatyva.

7.   ERP teikia Komisijai metinę savo veiklos ataskaitą. Ataskaita skelbiama viešai.

64 straipsnis

Infrastruktūros valdytojų veiksmų koordinavimo ryšių punktai

1.   Kad būtų užtikrintas infrastruktūros valdytojų veiksmų tarpusavio koordinavimas pagal 55 straipsnį, infrastruktūros valdytojai paskiria ryšių punktus. Ryšių punktas veikia kaip centrinė infrastruktūros valdytojo organizacijos ir kitų koordinavimo veiksmuose dalyvaujančių subjektų sąsaja.

2.   Infrastruktūros valdytojai nedelsdami informuoja ENIM apie pasikeitusius ryšių punktus, ir šie turi būti įtraukti į 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidinius.

65 straipsnis

Bendra tinklo nuostatų struktūra, turinys ir grafikas

1.   Ne vėliau kaip 2027 m. birželio 12 d. ENIM parengia ir patvirtina bendrą Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnyje nurodytų tinklo nuostatų struktūrą, kurioje atsižvelgiama į tos direktyvos IV priede, šio reglamento V priede išvardytą informaciją, ir bendrą konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis dėl tinklo nuostatų projekto grafiką. Infrastruktūros valdytojai, rengdami tinklo nuostatus, kuo labiau atsižvelgia į šią struktūrą ir grafiką.

2.   Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 12 d. ENIM pateikia 1 dalyje nurodytos bendros tinklo nuostatų struktūros projektą. Per tris mėnesius nuo ENIM parengto projekto gavimo EGRIT pateikia ENIM rekomendaciją dėl tos bendros struktūros. ENIM į tą rekomendaciją atsižvelgia.

3.   Rengdamas Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnyje nurodytus tinklo nuostatus, infrastruktūros valdytojas kuo labiau atsižvelgia į šio reglamento 7 straipsnyje nurodytą pajėgumų valdymo europinę sistemą, šio reglamento 46 straipsnyje nurodytą tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikdymų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą ir šio reglamento 52 straipsnyje nurodytą veiklos rezultatų peržiūros europinę sistemą.

4.   Infrastruktūros valdytojai tinklo nuostatuose paaiškina priežastį, kodėl nukrypstama nuo 1 dalyje nurodytos struktūros ir grafiko ir 3 dalyje nurodytų europinių sistemų, ir apie tą priežastį informuoja kompetentingą reguliavimo instituciją ir ENIM.

66 straipsnis

Pajėgumų ir eismo valdymo skaitmenizacija

1.   Infrastruktūros valdytojai užtikrina, kad pajėgumų valdymo ir eismo valdymo procesai, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų įgyvendinami taikant skaitmenines priemones ir naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis.

Infrastruktūros valdytojų naudojamos pajėgumų valdymo priemonės turi atitikti šio reglamento II skyriuje išdėstytus pajėgumų planavimo ir paskirstymo proceso reikalavimus. Skaitmeninės priemonės turi atitikti Direktyvoje (ES) 2016/797 ir pagal ją priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose nustatytus reikalavimus, kad būtų užtikrintas sistemų sąveikumas ir duomenų suderinimas su Direktyvos (ES) 2016/797 49 straipsnyje nurodytu infrastruktūros registru. Infrastruktūros valdytojai gali toliau naudoti anksčiau nei šio reglamento 81 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą taikymo pradžios dieną turėtas pajėgumų valdymo priemones, jei taikydami tas priemones infrastruktūros valdytojai gali laikytis šioje pastraipoje nurodytų reikalavimų.

2.   Įdiegtomis skaitmeninėmis priemonėmis ir teikiamomis skaitmeninėmis paslaugomis turi būti:

a)

užtikrinamas infrastruktūros valdytojų pareiškėjams teikiamų paslaugų veiksmingumas ir kokybė, įskaitant visišką sąveiką;

b)

užtikrinamas geležinkelių pajėgumų valdymo ir eismo valdymo skaidrumas visais jų etapais, be kita ko, taikant tikralaikius sprendimus, kurie rengiami kartu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir diegiami pagal Direktyvoje (ES) 2016/797 nustatytus reikalavimus;

c)

mažinama pareiškėjams tenkanti administracinė našta, tam tikros informacijos prašant tik vieną kartą ir informaciją ar duomenis teikiant vienoje vietoje, be kita ko, kiek tai susiję su tarpvalstybinėmis paslaugomis.

3.   Kai skaitmeninės priemonės ar skaitmeninės paslaugos, būtinos pajėgumų valdymo ar eismo valdymo procesams palaikyti, turi būti įtrauktos į technines sąveikos specifikacijas arba kai reikia iš dalies pakeisti esamas specifikacijas, kurios apima arba iš dalies apima tas priemones, kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2016/797 ir pagal ją priimtuose įgyvendinimo aktuose, ENIM ir infrastruktūros valdytojai, bendradarbiaudami su ESGA ir Europos geležinkelių bendrąja įmone ir vykdydami Direktyvos (ES) 2016/797 5 straipsnyje nurodytą procesą, prisideda prie tokių specifikacijų rengimo ir priežiūros.

4.   Infrastruktūros valdytojai prisideda prie Europos geležinkelių bendrosios įmonės darbo į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais. Tuo tikslu ENIM ir infrastruktūros valdytojai užtikrina tinkamą atstovavimą Sistemos ramsčio iniciatyvinėje grupėje ir įgyvendinimo grupėje, nurodytose atitinkamai Reglamento (ES) 2021/2085 96 ir 97 straipsniuose.

5.   Infrastruktūros valdytojai, veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai ir, kai aktualu, paslaugų įrenginių operatoriai skaitmenine informacija, susijusia su pajėgumų valdymu ir eismo valdymu, keičiasi skaitmeninėmis priemonėmis ir naudodamiesi skaitmeninėmis paslaugomis, kurios grindžiamos suderinta architektūra ir apima standartizuotas sąsajas arba bendras sistemas pagal Direktyvą (ES) 2016/797 ir ja remiantis priimtas specifikacijas.

Keliuose tinkluose teikiamų vežimo geležinkelių transportu paslaugų arba tarpvalstybinių paslaugų atveju infrastruktūros valdytojai skaitmenines paslaugas ir skaitmeninę informaciją teikia naudodamiesi viena sąsaja arba bendromis sistemomis, kurių kūrimą ir diegimą koordinuoja ENIM.

ENIM įsteigia vieno langelio principu veikiančią sistemą, kad pareiškėjai galėtų vienoje vietoje ir atlikdami vieną operaciją prašyti teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais.

6.   Infrastruktūros valdytojai užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skaitmeninės priemonės ir skaitmeninės paslaugos pradėtų veikti iki šio reglamento 81 straipsnyje nustatytų terminų. Tinklo koordinatorius teikia bendras Europos skaitmenines pajėgumų ir eismo valdymo priemones ir paslaugas, parengtas ir įdiegtas pagal šio straipsnio 3 dalį. ESGA pagal Reglamento (ES) 2016/796 23 straipsnį stebi skaitmeninių sistemų diegimą ir atitiktį techninėms sąveikos specifikacijoms, koordinuoja šių specifikacijų rengimą bei atnaujinimą ir padeda Komisijai šiame procese.

VI SKYRIUS

Pajėgumų ir eismo valdymo teisės aktais nustatyta priežiūra

1 skirsnis

Reguliavimo institucijos

67 straipsnis

Reguliavimo institucijų pareigos

1.   Klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas, reguliavimo institucija vykdo Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnyje nustatytas savo funkcijas ir naudojasi tame straipsnyje nustatytais savo įgaliojimais. Visų pirma reguliavimo institucija stebi infrastruktūros valdytojų veiklą, kaip nustatyta šio reglamento II–V skyriuose, ir savo iniciatyva tikrina, kaip laikomasi šio reglamento, siekdama užkirsti kelią pareiškėjų diskriminacijai.

2.   Pareiškėjas, įskaitant už geležinkelių transporto paslaugas atsakingą nacionalinę, regioninę ar vietos valdžios instituciją, turi teisę pagal Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnyje nustatytą procedūrą pateikti skundą reguliavimo institucijai, jei mano, kad infrastruktūros valdytojas, vykdydamas šio reglamento II–V skyriuose nustatytą veiklą, su juo (ja) elgėsi neteisingai, jį (ją) diskriminavo ar jis (ji) kitaip nukentėjo dėl jo veiksmų.

2 skirsnis

Europos geležinkelių reguliavimo institucijų tinklas

68 straipsnis

Reguliavimo institucijų bendradarbiavimas Europos geležinkelių reguliavimo institucijų tinkle (EGRIT)

1.   Vykdydamos savo pareigas pagal šį reglamentą, reguliavimo institucijos bendradarbiauja pagal Direktyvos 2012/34/ES 57 straipsnio 1 dalyje nustatytą EGRIT sistemą, be kita ko, rengia bendras konsultacijas ir tyrimus, priima nuomones ar rekomendacijas ar vykdo kitą susijusią veiklą. Reguliavimo institucijos EGRIT teikia visą reikiamą informaciją pagal šio straipsnio 6 dalį.

Veikdamas šio reglamento taikymo srityje, EGRIT vykdo užduotis ir pareigas ir organizuoja savo darbą, kaip nustatyta šiame skirsnyje.

2.   Gavusi skundą arba savo iniciatyva atlikdama tyrimą į šio reglamento taikymo sritį patenkančiu ir poveikį prieigai prie geležinkelių tinklų arba jų naudojimui daugiau nei vienoje valstybėje narėje darančiu klausimu, atitinkama reguliavimo institucija apie skundą arba tyrimą informuoja EGRIT ir Komisiją.

3.   Reguliavimo institucija gali perduoti EGRIT bet kokį susijusį klausimą, skundą ar tyrimą, kad būtų pasikeista nuomonėmis arba priimta nuomonė ar rekomendacija.

4.   Priimdamos sprendimus į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais, darančiais poveikį prieigai prie geležinkelių tinklų arba jų naudojimui daugiau nei vienoje valstybėje narėje, atitinkamos reguliavimo institucijos bendradarbiauja koordinuojant EGRIT, kad būtų užtikrintas jų atitinkamų sprendimų nuoseklumas. Tuo tikslu atitinkamos reguliavimo institucijos vykdo savo funkcijas pagal šio straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnį. Jos atsižvelgia į visas atitinkamas EGRIT priimtas nuomones ir rekomendacijas ir pateikia šiuos sprendimus EGRIT.

5.   Jei reguliavimo institucija priima sprendimą, kuriuo nukrypstama nuo bet kurios atitinkamos EGRIT nuomonės ar rekomendacijos, arba jei ji atsisako priimti sprendimą, ji pateikia EGRIT paaiškinimą, kuriame išdėsto skirtingą nuomonę ir savo motyvus, kodėl nesivadovauja EGRIT nuomonėmis ar rekomendacijomis, ir atitinkamą paaiškinimą įtraukia į savo sprendimą.

6.   Reguliavimo institucijos, su kuriomis EGRIT konsultuojasi, atsako iki EGRIT nustatytų terminų ir, gavusios EGRIT prašymą, pateikia visą informaciją, kurios jos turi teisę prašyti pagal savo nacionalinę teisę. Ta informacija gali būti naudojama tik veiklos, kurią pagal šį reglamentą vykdo reguliavimo institucijos, tikslais.

7.   Infrastruktūros valdytojai nedelsdami pateikia visą informaciją, kurios reikia šiame straipsnyje nurodytam skundui ar tyrimui nagrinėti ir kurios prašo valstybės narės, kurioje yra infrastruktūros valdytojas, reguliavimo institucija. Reguliavimo institucijos turi teisę prašyti ENIM informacijos apie jų kompetencijai priklausančius tyrimus. Reguliavimo institucijos turi teisę perduoti tokią informaciją EGRIT.

8.   Geležinkelių reguliavimo institucijos teikia EGRIT veikimui būtinus išteklius.

69 straipsnis

EGRIT veiklos organizavimas ir struktūra

Šio reglamento tikslais EGRIT sudaro:

a)

reguliavimo institucijų valdyba (toliau – Valdyba);

b)

sekretoriatas.

Reguliavimo institucijos užtikrina sekretoriato veiklą.

70 straipsnis

EGRIT užduotys ir pareigos

1.   Be užduočių, vykdomų pagal Direktyvą 2012/34/ES, EGRIT vykdo ir šiame reglamente nustatytas užduotis ir pareigas. EGRIT viešai skelbia visas savo priimtas nuomones ir rekomendacijas. EGRIT neturi politikos formavimo ar reglamentavimo įgaliojimų.

2.   Kai aktualu, EGRIT koordinuoja visą geležinkelių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo veiklą, kaip išdėstyta 68 straipsnyje, ir skatina reguliavimo institucijų sprendimų, susijusių su tarpvalstybinėmis geležinkelių paslaugomis, suderinimą.

3.   Veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai gali informuoti EGRIT klausimais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį ir galinčiais daryti poveikį prieigai prie geležinkelių infrastruktūros ar jos naudojimui daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Gavęs tokią informaciją, EGRIT nedelsdamas perduoda ją kompetentingai reguliavimo institucijai ar institucijoms.

EGRIT gali nuspręsti priimti nuomonę ar rekomendaciją tokiais klausimais. Tokiais atvejais EGRIT nedelsdamas apie tokį savo ketinimą informuoja atitinkamas reguliavimo institucijas.

4.   EGRIT savo nuomonę arba rekomendaciją atitinkamoms reguliavimo institucijoms pateikia per keturias savaites nuo visos su atitinkamu klausimu susijusios informacijos gavimo dienos. Itin sudėtingų klausimu atveju EGRIT gali šį laikotarpį pratęsti.

5.   Pareiškėjų prašymu arba savo iniciatyva EGRIT gali priimti nuomones ir rekomendacijas dėl ENIM arba tinklo koordinatoriaus priimtų sprendimų. Priimdamas nuomonę ar rekomendaciją pagal šią dalį, jis informuoja atitinkamas reguliavimo institucijas.

6.   EGRIT parengia bendrus principus ir praktiką, kurių turi laikytis reguliavimo institucijos, priimdamos sprendimus, kuriuos priimti tos institucijos yra įgaliotos pagal šį reglamentą.

7.   EGRIT teikia Komisijai nuomones arba rekomendacijas dėl visų 16 straipsnyje nurodyto koordinavimo proceso trūkumų ir, Komisijos prašymu, dėl valstybių narių priimtų neatidėliotinų priemonių, darančių reikšmingą poveikį tarpvalstybiniam eismui, kaip nurodyta 49 straipsnio 5 dalyje.

8.   EGRIT pateikia nuomonę arba rekomendaciją ENIM dėl ENIM parengtų gairių dėl aplinkybių, kuriomis taikomos sankcijos, kaip nurodyta 42 straipsnio 6 dalyje.

9.   EGRIT gali teikti nuomones savo iniciatyva jo kompetencijai priklausančiais klausimais.

71 straipsnis

Valdybos sudėtis ir darbo organizavimas

1.   Valdybos nariai yra kiekvienos valstybės narės, kuri turi naudojamą geležinkelių tinklą, reguliavimo institucijos. Į Valdybą jos paskiria po joms atstovaujantį narį ir po pakaitinį narį.

Komisija yra balsavimo teisės neturinti Valdybos narė. Ji skiria jai atstovaujantį Valdybos narį ir pakaitinį narį.

2.   Valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai vadovaudamiesi Sąjungos interesais, nepriklausomai nuo konkrečių nacionalinių ar asmeninių interesų. Jie nesiekia gauti ir nepriima jokios Vyriausybės, institucijos, asmens ar įstaigos nurodymų.

3.   EGRIT sekretoriatas viešai skelbia atnaujintą Valdybos narių ir jų pakaitinių narių sąrašą kartu su jų interesų deklaracijomis ir kontaktiniais duomenimis.

4.   Valdyba, gavusi Komisijos pritarimą, priima savo darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatyta išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma balsavimo skubiais klausimais procedūra.

5.   Valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai darbo tvarkos taisyklėse numatyta kitaip. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Atstovaujančiam nariui nedalyvaujant, balsavimo teise gali naudotis jo pakaitinis narys.

6.   Valdybai bendrai pirmininkauja Komisija ir vienas Valdybos iš savo narių išrinktas narys. Komisija yra nuolatinis Valdybos bendrapirmininkis, o kitas bendrapirmininkis išrenkamas dvejų metų laikotarpiui.

7.   Sekretoriatas teikia reikiamas paslaugas, kad būtų galima organizuoti posėdžius ir Valdybos darbą.

8.   Pagal Valdybos darbo tvarkos taisykles Valdyba gali nuspręsti sudaryti darbo grupes, kurios organizuotų EGRIT darbą konkrečiais klausimais, susijusiais su šio reglamento įgyvendinimu, visų pirma klausimais, susijusiais su geležinkelių infrastruktūros paslaugų veiklos rezultatais.

Darbo grupėse gali dalyvauti geležinkelių reguliavimo institucijų ir Komisijos ekspertai. Dalyvauti tose darbo grupėse ad hoc pagrindu gali būti kviečiami ekspertai iš veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų ir kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų.

72 straipsnis

Valdybos sudėtis ir užduotys

1.   Valdyba vykdo visas šiame reglamente nustatytas EGRIT užduotis.

2.   Visų pirma, Valdyba:

a)

laikydamasi 71 straipsnio 5 dalyje nustatytų ar nurodytų arba 71 straipsnio 4 dalyje nurodytų procedūrinių taisyklių priima EGRIT nuomones arba rekomendacijas dėl skundų ar tyrimų, kuriuos jai perduoda reguliavimo institucija ar institucijos pagal 68 straipsnio 3 dalį;

b)

priima nuomones ir rekomendacijas dėl ENIM sprendimų, priimtų bendradarbiaujant su tinklo koordinatoriumi šio reglamento taikymo srityje;

c)

gavusi geležinkelio įmonių, paslaugų įrenginių operatorių ar kitų suinteresuotųjų šalių skundus, priima EGRIT rekomendacijas ir nuomones, susijusias su 63 straipsnyje nurodytomis konsultacijomis;

d)

rengia ir priima metinę EGRIT veiklos ataskaitą;

e)

sudaro darbo grupes ir skiria jų pirmininkus;

f)

užtikrina, kad EGRIT interneto svetainėje būtų viešai skelbiami jo veiklos metodai ir visa svarbi informacija apie jo darbą, įskaitant jo nuomones ir rekomendacijas. Be kita ko, viešai skelbiami kontaktiniai duomenys, kuriais galima kreiptis dėl skundų, specialiųjų darbo grupių kontaktinė informacija ir informacija apie procedūras.

VII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

73 straipsnis

Europinių sistemų stebėsena

1.   Veiklos rezultatų patariamoji grupė stebi, kaip priimama ir taikoma 7 straipsnyje nurodyta pajėgumų valdymo europinė sistema ir jos elementai, 46 straipsnyje nurodyta tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinė sistema ir jos elementai ir 52 straipsnyje nurodyta veiklos rezultatų peržiūros europinė sistema ir jos elementai.

2.   Veiklos rezultatų patariamoji grupė per dvejus metus nuo dienos, kurią ENIM priima 1 dalyje nurodytas sistemas, pateikia ENIM ir Komisijai tų sistemų taikymo ataskaitą, kurioje įvertinamas jų veiksmingumas. Ataskaitoje taip pat gali būti pateikiamos rekomendacijos, kaip pašalinti konkrečius trūkumus. Jei Veiklos rezultatų patariamoji grupė nustato reikšmingų sistemų trūkumų, ji paprašo ENIM per tris mėnesius juos pašalinti ir atitinkamai atnaujinti susijusią sistemą.

Ataskaita paskelbiama viešai.

Veiklos rezultatų patariamoji grupė ataskaitą teikia ne rečiau kaip kas trejus metus.

3.   Veiklos rezultatų patariamoji grupė stebi sistemas ir parengia ataskaitą glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir EGRIT. Veiklos rezultatų patariamoji grupė gali, kai aktualu, konsultuotis su ERP ir kitais veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais.

74 straipsnis

Su europinių tinklų stebėsena susiję įgyvendinimo aktai

1.   Ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo dienos, kurią ENIM turi priimti atitinkamą sistemą, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos 7, 46 ir 52 straipsniuose nurodytos europinės sistemos arba jų elementai, kai:

a)

ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 12 d. ENIM nepriima 7 straipsnyje nurodytos pajėgumų valdymo europinės sistemos arba jos elementų;

b)

ne vėliau kaip 2028 m. balandžio 12 d. ENIM nepriima 46 straipsnyje nurodytos tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinės sistemos arba jos elementų;

c)

ne vėliau kaip 2028 m. rugpjūčio 12 d. ENIM nepriima 52 straipsnyje nurodytos veiklos rezultatų peržiūros europinės sistemos arba jos elementų.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstomos 7, 46 ir 52 straipsniuose nurodytos europinės sistemos arba jų elementai, ne vėliau kaip per 12 mėnesių po Veiklos rezultatų patariamosios grupės ataskaitos, kurioje Komisija, atsižvelgdama į 73 straipsnyje nurodytą Veiklos rezultatų patariamosios grupės ataskaitą, padaro išvadą, kad:

a)

bendros priemonės, metodikos ir procedūrinė tvarka, kaip nustatyta pajėgumų valdymo europinėje sistemoje, yra netinkamos numatytiems tikslams pasiekti ir geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymui arba infrastruktūros valdytojų ir kitų veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų veiklos koordinavimui užtikrinti;

b)

bendros priemonės, metodikos ir procedūrinė tvarka, kaip nustatyta tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinėje sistemoje, yra netinkamos numatytiems tikslams pasiekti ir tarpvalstybiniam eismo valdymui tarp infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių ir kitų veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų užtikrinti;

c)

bendros priemonės, metodikos ir procedūrinė tvarka, kaip nustatyta veiklos rezultatų peržiūros europinėje sistemoje, yra netinkamos numatytiems tikslams pasiekti ir infrastruktūros valdytojų, kuriems taikomas šis reglamentas, veiklos rezultatų peržiūrai užtikrinti;

d)

pajėgumų valdymo europinė sistema yra nepakankama vienodoms šio reglamento įgyvendinimo sąlygoms užtikrinti; arba tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinės sistema yra nepakankama vienodoms šio reglamento įgyvendinimo sąlygoms užtikrinti; arba veiklos rezultatų peržiūros europinės sistema yra nepakankama vienodoms šio reglamento įgyvendinimo sąlygoms užtikrinti, arba

e)

per trijų mėnesių laikotarpį ENIM nepakankamai pašalino trūkumus, kuriuos Veiklos rezultatų patariamoji grupė nustatė 73 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje.

3.   Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 76 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Rengdama įgyvendinimo aktų projektus Komisija atsižvelgia į ENIM darbą ir, jei turima, į Veiklos rezultatų patariamosios grupės ataskaitą.

75 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   11 straipsnio 9 dalyje, 13 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 9 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 41 straipsnio 11 dalyje, 42 straipsnio 11 dalyje ir 50 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2026 m. birželio 11 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnio 9 dalyje, 13 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 9 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 41 straipsnio 11 dalyje, 42 straipsnio 11 dalyje ir 50 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 11 straipsnio 9 dalį, 13 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 9 dalį, 40 straipsnio 3 dalį, 41 straipsnio 11 dalį, 42 straipsnio 11 dalį ar 50 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

76 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Direktyvos 2012/34/ES 62 straipsnyje nurodytas komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

77 straipsnis

Ataskaita ir peržiūra

Ne vėliau kaip 2033 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina šio reglamento poveikį geležinkelių sektoriui ir pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui jo įgyvendinimo ataskaitą.

Ataskaitoje, visų pirma, įvertinama:

a)

šio reglamento poveikis geležinkelių infrastruktūros paslaugų teikimui;

b)

šio reglamento poveikis geležinkelių transporto paslaugų, visų pirma tarptautinių paslaugų, tolimojo susisiekimo paslaugų ir krovinių vežimo paslaugų, plėtrai;

c)

ENIM, tinklo koordinatoriaus ir EGRIT darbas apskritai ir kiek jis susijęs su bendrų kriterijų, metodikų ir procedūrų rengimu, priėmimu ir įgyvendinimu;

d)

7 straipsnyje nurodytos pajėgumų valdymo europinės sistemos, 46 straipsnyje nurodytos tarpvalstybinio eismo valdymo, sutrikimų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinės sistemos ir 52 straipsnyje nurodytos veiklos rezultatų peržiūros europinės sistemos koordinavimo mechanizmų veiksmingumas;

e)

teisės aktais nustatytos priežiūros veiksmingumas nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

f)

socialinių ir ekonominių, veiklos ir aplinkosaugos kriterijų veikimas.

78 straipsnis

Direktyvos 2012/34/ES daliniai pakeitimai

1.   Direktyva 2012/34/ES iš dalies keičiama taip:

a)

1 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

principai ir procedūros, taikomi nustatant ir renkant geležinkelių infrastruktūros mokesčius, kaip nustatyta IV skyriuje.“

;

b)

2 straipsnio 6 dalis išbraukiama;

c)

3 straipsnio 20, 22, 23, 27 ir 28 punktai išbraukiami;

d)

7b straipsnis išbraukiamas;

e)

27 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Tinklo nuostatuose pateikiama informacija, kuria išdėstomos prieigos prie atitinkamos geležinkelių infrastruktūros sąlygos. Tinklo nuostatuose taip pat pateikiama informacija, kuria išdėstomos prieigos prie paslaugų įrenginių, prijungtų prie infrastruktūros valdytojo tinklo sąlygos ir tuose įrenginiuose teikiamų paslaugų sąlygos arba nurodoma interneto svetainė, kurioje tokia informacija nemokamai pateikiama elektroniniu formatu. Tinklo nuostatų turinys pateikiamas IV priede.“

;

f)

36 straipsnis išbraukiamas;

g)

38–54 straipsniai išbraukiami;

h)

IV priedo 1 ir 3 punktai išbraukiami;

i)

VII priedas išbraukiamas.

2.   Nuorodos į išbrauktas Direktyvos 2012/34/ES nuostatas laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal X priedo 1 skirsnyje pateiktą atitikties lentelę.

79 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Pagal Direktyvos 2012/34/ES 42 straipsnį sudaryti pamatiniai susitarimai toliau taikomi iki jų galiojimo pabaigos dienos.

2.   Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 20, 22, 23, 27 ir 28 punktai, 7b, 36 ir 38–54 straipsniai, tos direktyvos IV priedo 3 punktas ir VII priedas netaikomi veiklai ir užduotims, vykdomoms pagal tarnybinius traukinių tvarkaraščius, kurie įsigalioja 2030 m. gruodžio 14 d. arba vėliau.

80 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 panaikinamas nuo 2030 m. gruodžio 14 d.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal X priedo 2 skirsnyje pateiktą atitikties lentelę.

81 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Šis reglamentas taikomas nuo 2026 m. birželio 12 d. Tačiau:

a)

29 straipsnio 2 dalis, 30 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnis ir 66 straipsnis taikomi nuo 2027 m. gruodžio 31 d.;

b)

10 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nuo 2029 m. sausio 1 d.;

c)

2 ir 3 straipsniai, II skyrius, išskyrus 7 straipsnį, 10 straipsnio 1 bei 2 dalis, 29 straipsnio 2 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį, ir III skyrius, išskyrus 46, 49 ir 50 straipsnius, taikomi tik veiklai ir užduotims, vykdomoms pagal tarnybinius traukinių tvarkaraščius, kurie įsigalioja 2030 m. gruodžio 14 d. arba vėliau;

d)

78 straipsnis taikomas nuo 2030 m. gruodžio 14 d.

3.   Nepaisant šio straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 7 dalis, 8 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 5 dalis, 33 straipsnio 12 dalis, 35 straipsnio 7 dalis, 46 straipsnio 7 dalis bei 52 straipsnio 8 dalis ir 11 straipsnio 9 dalis, 13 straipsnio 4 dalis, 23 straipsnio 9 dalis, 40 straipsnio 3 dalis, 41 straipsnio 11 dalis, 42 straipsnio 11 dalis bei 50 straipsnio 3 dalis, Komisijai suteikiančios atitinkamai įgyvendinimo ir deleguotuosius įgaliojimus, taikomos nuo 2026 m. birželio 12 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2026 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. IOANNIDES

(1)   OL C, C/2024/891, 2024 2 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/891/oj.

(2)   OL C, C/2024/1982, 2024 3 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1982/oj.

(3)   2024 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (OL C, C/2025/1020, 2025 2 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/1020/oj) ir 2026 m. balandžio 21 d. per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2026 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (OL L 243, 2021 7 9, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1119/oj).

(5)   2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2012/34/oj).

(6)   2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/913/oj).

(7)   2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (OL L 138, 2016 5 26, p. 44, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2016/797/oj).

(8)   2017 m. liepos 11 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/1937 dėl Transporto bendrijos steigimo sutarties pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 278, 2017 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2017/1937/oj).

(9)   2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (OL L 138, 2016 5 26, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/796/oj).

(10)   2021 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 219/2007, (ES) Nr. 557/2014, (ES) Nr. 558/2014, (ES) Nr. 559/2014, (ES) Nr. 560/2014, (ES) Nr. 561/2014 bei (ES) Nr. 642/2014 (OL L 427, 2021 11 30, p. 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/2085/oj).

(11)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj.

(12)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj).

(13)   2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB (OL L 333, 2022 12 27, p. 164, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2557/oj).

(14)   2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (OL L 138, 2016 5 26, p. 44, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2016/797/oj).

(15)   2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/1370/oj).

(16)   2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 (OL L, 2024/1679, 2024 6 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1679/oj).

(17)   2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES (OL L 139 I, 2019 5 27, p. 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2019/773/oj).

(18)   2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (OL L 307, 2017 11 23, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2017/2177/oj).

(19)   2024 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2747, kuriuo nustatoma su vidaus rinkos ekstremaliąja situacija ir vidaus rinkos atsparumu susijusių priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OL L, 2024/2747, 2024 11 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2747/oj).

I PRIEDAS

PAJĖGUMŲ VALDYMO SIEKTINI REZULTATAI IR GRAFIKAS

1 skirsnis

Siektini rezultatai, kuriuos turi parengti infrastruktūros valdytojai, vykdydami 13, 18, 19 ir 20 straipsniuose nurodytą strateginį pajėgumų planavimą

Siektinas rezultatas

Turinys

Pajėgumų strategija (18 straipsnis)

—

Pajėgumų strategijos geografinė taikymo sritis: linijos, kurioms taikomas strateginis pajėgumų planavimas pagal 14 straipsnio 6 dalį.

—

Planuojamas fizinės geležinkelių infrastruktūros plėtojimas, įskaitant naują statybą, modernizavimą, atnaujinimą ir uždarymą / eksploatavimo nutraukimą, išsamiai apibūdinant tos geležinkelių infrastruktūros charakteristikas.

—

Prognozuojama geležinkelių transporto paslaugų paklausos raida.

—

Valstybių narių strateginės gairės dėl pajėgumų panaudojimo, kai valstybės narės yra pateikusios tokias gaires.

—

Pagal pamatinius susitarimus paskirstyti pajėgumai ir pajėgumai, kurie gali būti reikalingi transporto paslaugoms teikti pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis.

—

Informacija apie turimą geležinkelių infrastruktūrą ir jos panaudojimą, įskaitant geležinkelių infrastruktūrą, kuri deklaruota kaip intensyviai naudojama arba perpildyta.

—

Planuojami geležinkelių infrastruktūros darbai, dėl kurių bus apriboti pajėgumai, sukeliant labai didelį poveikį.

Pajėgumų modelis (19 straipsnis)

—

Visa į pajėgumų strategiją įtraukta informacija, kai aktualu, atnaujinta ir išsamiau aprašyta.

—

Bendra turimų pajėgumų apimtis, įskaitant kelių tinklų pajėgumus, skirta pareiškėjams pagal tinklo atkarpas, įskaitant turimų pajėgumų apimtį pagal geležinkelių transporto rinkos segmentus atskiriems transporto paslaugų segmentams ir (arba) pagal paskirstymo procesą, įskaitant išsaugotus pajėgumus vėlesniems prašymams ir pagal pamatinius susitarimus paskirtus pajėgumus.

—

Pajėgumų, skirtų pajėgumų apribojimams dėl geležinkelių infrastruktūros darbų, apimtis pagal poveikį numatomai eismo apimčiai, kaip nustatyta šio priedo 3 skirsnyje.

—

Geografinė informacija: suskirstymas į atitinkamas planavimo atkarpas, atspindintis geležinkelių infrastruktūros ir paklausos charakteristikas.

—

Apimtis laike: vienas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpis.

—

Detalumas laike: bent metinė apžvalga (pajėgumų apribojimai) ir viena ar daugiau tipiškų dienų (pajėgumai, kurių galima prašyti).

Pajėgumų tiekimo planas (20 straipsnis)

—

Visa į pajėgumų modelį įtraukta informacija, kai aktualu, atnaujinta ir išsamiau išdėstyta.

—

Pajėgumai, kuriuos galima paskirstyti pareiškėjams tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, su kuriais susijęs pajėgumų tiekimo planas:

i)

kai taikytina pagal 20 straipsnio 5 dalį ir laikantis 20 straipsnio 5 ir 6 dalių, iš anksto suplanuoti pajėgumai, kurių galima prašyti, įskaitant kelių tinklų pajėgumus, apibrėžti kaip pajėgumų objektai pagal 20 straipsnio 6 dalį;

ii)

infrastruktūros valdytojo iš anksto nesuplanuoti pajėgumai;

iii)

31 straipsnio 1 dalyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose turimi pajėgumai.

—

Pajėgumai, kurių negalima paskirstyti pareiškėjams:

i)

pajėgumų apribojimai, apibrėžti kaip pajėgumų objektai, įskaitant pajėgumų apribojimus, nurodytus šio priedo 3 skirsnio 2 punkte;

ii)

pajėgumai, jau paskirstyti pagal pamatinius susitarimus pagal 33 straipsnį arba per daugiametį tęstinio planavimo procesą pagal 35 straipsnį;

iii)

pajėgumai, rezervuoti kitais nei i ir ii punktuose nurodytais tikslais, kuriuos aiškiai nurodo infrastruktūros valdytojas;

iv)

kiti pajėgumai, jau paskirstyti atnaujinant pajėgumų tiekimo planą tarnybinio traukinių tvarkaraščio, su kuriuo susijęs pajėgumų tiekimo planas, galiojimo laikotarpiu.

—

Alternatyvūs pajėgumai, prieinami pajėgumų apribojimo metu.

—

Alternatyvūs pajėgumai, prieinami tinklo sutrikimų metu.

—

Apribojimai, taikytini 26 straipsnyje nurodytos specializuotos geležinkelių infrastruktūros naudojimui.

2 skirsnis

13, 18, 19 ir 20 straipsniuose nurodyto strateginio pajėgumų valdymo grafikas

1.

Rengdami atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio strateginio pajėgumų planavimo siektinus rezultatus, infrastruktūros valdytojai laikosi šiame skirsnyje nustatyto grafiko.

Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais europiniais ir tarpvalstybiniais klausimais vedamos laikantis 57 straipsnio ir į jas įtraukiami visi veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai. Infrastruktūros valdytojai nuolat derina siektinus rezultatus vykstant 55 straipsnyje numatytam koordinavimo procesui.

Siektinas rezultatas

Tarpinis etapas

Terminas (ne vėliau kaip)

Pajėgumų strategija (18 straipsnis)

Pajėgumų strategijos rengimo etapo pradžia

X–60

Pirmosios konsultacijos su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais

X–58

Strategijos projekto paskelbimas ir antrosios konsultacijos su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais dėl strategijos projekto

X–39

Infrastruktūros valdytojų galutinai suderintos galutinės pajėgumų strategijos paskelbimas, atsižvelgus į visas pastabas, kurias ERP galėjo pateikti paskelbus pajėgumų strategijos projektą

X–36

Pajėgumų modelis (19 straipsnis)

Rengimo pradžia

X–36

Pareiškėjų ir potencialių pareiškėjų pranešimai apie pajėgumų poreikius ir konsultacijos su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais

X–24

Pajėgumų modelio projekto paskelbimas ir antrųjų konsultacijų su pareiškėjais, veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais, pradžia

X–21

Konsultacijų su pareiškėjais ir veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais pabaiga ir atsižvelgimas į visas pastabas, kurias reguliavimo institucija galėjo pateikti paskelbus pajėgumų modelio projektą

X–19

Infrastruktūros valdytojų galutinai suderinto galutinio pajėgumų modelio paskelbimas

X–18

Pajėgumų tiekimo planas (20 straipsnis)

Rengimo pradžia

X–18

Konsultacijos su pareiškėjais ir veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais

X–14

Reguliavimo institucija išanalizuoja pajėgumų tiekimo plano projektą ir gali priimti sprendimą pareikalauti, kad infrastruktūros valdytojas pajėgumų tiekimo planą iš dalies pakeistų

Nuo X–14 iki X–13

Šio priedo 3 skirsnio 2 punkte nurodytų pajėgumų apribojimų paskelbimas

X–12

Infrastruktūros valdytojų galutinai suderinto galutinio pajėgumų tiekimo plano paskelbimas

X–11

Pajėgumų tiekimo plano atnaujinimas dėl pavėluotų prašymų

X–6,5

Šio priedo 3 skirsnio 5 punkte nurodytų pajėgumų apribojimų paskelbimas

X–4

 

Paskirstymui pagal tarnybinį traukinių tvarkaraštį rezervuotų pajėgumų paskirties keitimas kitiems paskirstymo procesams

X–2

 

Pajėgumų tiekimo plano atnaujinimas siekiant atsižvelgti į bet kokius iš anksto suplanuotų arba paskirstytų pajėgumų pakeitimus

Nedelsiant iki X + 12

Pastaba. „X – m“ – m mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos (X) pagal 4 skirsnį.

2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, siektinam rezultatui „Pajėgumų strategija“, susijusiam su 2030 m. gruodžio mėn. ir 2031 m. gruodžio mėn. prasidedančiais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais, taikomas šis supaprastintas ir sutrumpintas grafikas:

Pajėgumų strategija (18 straipsnis)

Strategijos projekto paskelbimas ir konsultacijos su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais

X–38

Infrastruktūros valdytojų galutinai suderintos galutinės pajėgumų strategijos paskelbimas, atsižvelgus į visas pastabas, kurias ERP galėjo pateikti paskelbus pajėgumų strategijos projektą

X–36

3 skirsnis

Pajėgumų apribojimų, susijusių su 11 ir 37 straipsniuose nurodytais geležinkelių infrastruktūros darbais, derinimo, konsultacijų dėl jų ir paskelbimo grafikas ir reikalavimai

1.

Pajėgumų apribojimai klasifikuojami pagal jų trukmę ir poveikį eismui (apskaičiuota paveikta geležinkelio linija vykstančio eismo apimtis per dieną) pagal toliau pateiktą lentelę.

1 lentelė. Pajėgumų apribojimų klasifikacija

 

Trukmė

Poveikis eismui

Pirmojo derinimo ir konsultacijų užbaigimas ir pajėgumų apribojimų projekto paskelbimas

Antrojo derinimo ir konsultacijų dėl pajėgumų apribojimų, darančių poveikį daugiau nei vienam tinklui, užbaigimas

Galutinių pajėgumų apribojimų paskelbimas

Informacijos apie siūlomas alternatyvias traukinio linijas teikimas

Labai didelis poveikis

Daugiau kaip 30 dienų

Daugiau kaip 50 %

X–24

X–18

X–12

 

Didelis poveikis

Daugiau kaip 7 dienos

Daugiau kaip 30 %

X–24

X–13,5

X–12

 

Vidutinis poveikis

7 dienos ar mažiau

Daugiau kaip 50 %

 

X–13,5

X–12

 

Mažas poveikis

7 dienos ar mažiau

Daugiau kaip 10 %

 

 

X–4

T-4 Keleivinis T-1 Krovininis

„X – m“ – m mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos (X) pagal 4 skirsnį.

„T-m“ – m mėnesiai iki atitinkamos traukinio kelionės.

2.

Pajėgumų apribojimų, kurie turi labai didelį arba didelį poveikį, atveju atitinkami infrastruktūros valdytojai pirmą kartą paskelbia visus pajėgumų apribojimus ir preliminarius konsultacijų su pareiškėjais rezultatus likus ne mažiau kaip 24 mėnesiams iki atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo, o antrą kartą atnaujintu formatu – likus ne mažiau kaip 12 mėnesių iki atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo. Tie geležinkelių infrastruktūros apribojimai įtraukiami į 20 straipsnyje nurodytą pajėgumų tiekimo planą.

3.

Pirmą kartą pagal 2 punktą skelbdamas pajėgumų apribojimus, infrastruktūros valdytojas pradeda konsultacijas dėl pajėgumų apribojimų su pareiškėjais ir atitinkamais paslaugų įrenginių operatoriais. Jei pagal 4 punktą nuo pajėgumų apribojimų paskelbimo pirmą kartą iki jų paskelbimo antrą kartą reikia juos suderinti, infrastruktūros valdytojas antrą kartą konsultuojasi su pareiškėjais ir atitinkamais paslaugų įrenginių operatoriais nuo to derinimo pabaigos iki pajėgumų apribojimo paskelbimo antrą kartą.

4.

Prieš paskelbdami pajėgumų apribojimus pagal 1 punktą, jei pajėgumų apribojimų poveikis neapsiriboja vienu tinklu, infrastruktūros valdytojai juos derina tarpusavyje ir, prireikus, su atitinkamais pareiškėjais ir paslaugų įrenginių operatoriais.

Galutinis derinimas ir konsultacijos prieš paskelbiant antrą kartą užbaigiamas:

a)

ne vėliau kaip likus 18 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo, kai pajėgumų apribojimai turi labai didelį poveikį;

b)

ne vėliau kaip likus 13 mėnesių ir 15 dienų iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo, kai pajėgumų apribojimai turi didelį poveikį;

c)

ne vėliau kaip likus 13 mėnesių ir 15 dienų iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo, kai pajėgumų apribojimai turi vidutinį poveikį.

Galutinis pajėgumų apribojimų, turinčių labai didelį, didelį ir vidutinį poveikį, paskelbimas užbaigiamas likus ne mažiau kaip 12 mėnesių iki atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo.

5.

Kalbant apie pajėgumų apribojimus, turinčius mažą poveikį, kurie įvyksta per kitą tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį ir apie kuriuos infrastruktūros valdytojas sužino ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius ir 15 dienų iki to tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo, infrastruktūros valdytojas konsultuojasi su atitinkamais pareiškėjais dėl numatomų pajėgumų apribojimų ir praneša apie atnaujintus pajėgumų apribojimus likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimo. Infrastruktūros valdytojas išsamią informaciją apie siūlomas keleivinių traukinio linijas pateikia likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki pajėgumų apribojimų taikymo pradžios, o krovininių traukinių – likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui, nebent infrastruktūros valdytojas ir atitinkami pareiškėjai susitaria dėl trumpesnio termino.

6.

Infrastruktūros valdytojai, pasikonsultavę su pareiškėjais ir įrenginių operatoriais, gali nuspręsti taikyti griežtesnes pajėgumų apribojimų ribines vertes, pagrįstas mažesniu apskaičiuotos eismo apimties procentiniu dydžiu arba trumpesne trukme, nei nurodyta šio priedo 3 skirsnyje, arba, be nurodytų šiame priede kriterijų, taikyti papildomus kriterijus. Pajėgumų apribojimų grupavimo ribines vertes ir kriterijus jie paskelbia savo tinklo nuostatuose, kaip nurodyta V priedo 2 punkte.

7.

Informacija, kurią turi pateikti infrastruktūros valdytojas, kai jis veikia pagal 1 arba 5 punktą arba 37 straipsnio 5 dalį, apima:

a)

suplanuotą dieną;

b)

pajėgumų apribojimo pradžios ir pabaigos paros metą ir, kai tik galima nustatyti, valandas;

c)

linijos atkarpą, kurioje bus taikomas apribojimas;

d)

kai taikytina, nukreipiamųjų linijų pajėgumus.

Infrastruktūros valdytojas tą informaciją arba nuorodą, kur tą informaciją rasti, paskelbia savo tinklo nuostatuose, kaip nurodyta V priedo 2 punkte. Infrastruktūros valdytojas šią informaciją nuolat atnaujina. Be to, infrastruktūros valdytojai šią informaciją paskelbia skaitmeniniu formatu pagal 10 ir 66 straipsnius.

8.

Dėl pajėgumų apribojimų, turinčių labai didelį poveikį, infrastruktūros valdytojas pareiškėjų prašymu jiems per pirmą konsultacijų etapą pateikia sąlygų, numatomų pagal bent dvi pajėgumų apribojimų alternatyvas, palyginimą. Tas alternatyvas infrastruktūros valdytojas kartu su pareiškėjais parengia remdamasis jų pastabomis, pateiktomis teikiant prašymus.

Lyginant kiekvieną alternatyvą nurodoma bent:

a)

pajėgumų apribojimo trukmė;

b)

numatomi orientaciniai mokėtini infrastruktūros mokesčiai;

c)

nukreipiamųjų linijų pajėgumai;

d)

alternatyvūs maršrutai ir

e)

orientacinis kelionės laikas.

Prieš pasirinkdamas iš pajėgumų apribojimų alternatyvų, infrastruktūros valdytojas konsultuojasi su suinteresuotaisiais pareiškėjais ir atsižvelgia į skirtingų alternatyvų poveikį tiems pareiškėjams ir paslaugų naudotojams. Jei pajėgumų apribojimų alternatyvų analizė susijusi su daugiau nei vienu infrastruktūros valdytoju, infrastruktūros valdytojai tarpusavyje koordinuoja veiksmus.

9.

Dėl pajėgumų apribojimų, turinčių labai didelį poveikį, infrastruktūros valdytojas nustato kriterijus, pagal kuriuos kiekvienos rūšies paslaugoms teikti naudojami traukiniai turėtų būti nukreipiami kitu maršrutu, atsižvelgdamas į pareiškėjo komercinius ir veiklos suvaržymus, nebent tie veiklos suvaržymai atsirado dėl pareiškėjo valdymo ar organizacinių sprendimų, ir nedarydamas poveikio tikslui sumažinti infrastruktūros valdytojo išlaidas pagal Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio 1 dalį. Infrastruktūros valdytojas tuos kriterijus paskelbia tinklo nuostatuose.

10.

Informaciją, kurios reikalaujama pagal 7 punktą, ENIM skelbia savo interneto svetainėje.

4 skirsnis

Pajėgumų paskirstymo grafikas taikant metinį paskirstymo procesą, nurodytą 34 ir 40 straipsniuose

1.

Infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjai laikosi šio grafiko:

Tarpinis etapas arba laikotarpis

Terminas arba trukmė

Laikotarpis, kurį galioja tarnybinis traukinių tvarkaraštis (toliau – tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpis)

Nuo gruodžio mėn. antro šeštadienio vidurnakčio iki kitų metų gruodžio mėn. antro šeštadienio vidurnakčio

Tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimas

Gruodžio mėn. antro šeštadienio vidurnaktis

Pajėgumų tiekimo plano paskelbimas

Pagal šio priedo 2 skirsnį

Pajėgumų apribojimų, susijusių su geležinkelių infrastruktūros darbais, paskelbimas

Pagal šio priedo 2 ir 3 skirsnius

Paraiškų dėl teisių naudotis pajėgumais pateikimo terminas

X–9,5

Tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto rengimas

Terminas, iki kurio infrastruktūros valdytojas (-ai) turi pateikti pajėgumų pasiūlymo projektą pareiškėjams

X–7,5

Konsultacijų su pareiškėjais užbaigimas

X–6,5

Terminas, iki kurio infrastruktūros valdytojas (-ai) turi pateikti galutinį pajėgumų pasiūlymą pareiškėjams

X–5,5

Tarnybinio traukinių tvarkaraščio paskelbimas

Terminas, iki kurio infrastruktūros valdytojas turi paskirti teises naudotis pajėgumais pareiškėjams

X–5,25

Pajėgumų specifikacijų konvertavimas į traukinio linijas

Turi nurodyti infrastruktūros valdytojai tinklo nuostatuose, atsižvelgdami į 7 straipsnyje nurodytą pajėgumų valdymo europinę sistemą

Pastaba. „X – m“ – m mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos (X).

2.

1 punkto lentelėje nustatytas prašymų dėl teisių naudotis pajėgumais pateikimo terminas yra Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas, iki kurio turi būti pateikti prašymai dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų.

5 skirsnis

Pajėgumų paskirstymo grafikas taikant pamatinius susitarimus, nurodytus 33 ir 40 straipsniuose

Infrastruktūros valdytojas laikosi šio grafiko:

Laikotarpis

Trukmė

Standartinis pamatinių susitarimų galiojimo laikotarpis

5 metai

Pajėgumų specifikacijų konvertavimas į traukinio linijas

Nuo X– 9,5 iki X– 7,5 (kartu derinant pagal 4 skirsnyje nurodytą metinio paskirstymo procesą)

Pastaba. „X – m“ – m mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos (X) pagal 4 skirsnį.

6 skirsnis

Pajėgumų paskirstymo grafikas taikant tęstinio planavimo pajėgumų paskirstymo procesą, nurodytą 35 ir 40 straipsniuose

Tęstinio planavimo pajėgumų paskirstymo proceso metu infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjai laikosi šio grafiko:

Tarpinis etapas arba laikotarpis

Terminas arba trukmė

Anksčiausias terminas, per kurį pareiškėjai gali pateikti prašymus dėl pajėgumų pagal tęstinio planavimo pajėgumų paskirstymo procesą

Likus keturiems mėnesiams iki pirmos traukinio kelionės

Vėliausias terminas, per kurį pareiškėjai gali pateikti prašymus dėl pajėgumų pagal tęstinio planavimo pajėgumų paskirstymo procesą

Likus vienam mėnesiui iki pirmos traukinio kelionės

Ilgiausia teisių naudotis pajėgumais, suteiktų vykdant tęstinio planavimo pajėgumų paskirstymo procesą, trukmė

36 mėnesiai nuo pirmos traukinio kelionės

Pajėgumų specifikacijų konvertavimas į traukinio linijas, atsižvelgiant į teises naudotis pajėgumais, suteiktas pagal 35 straipsnio 2 dalies a punktą

Turi pateikti infrastruktūros valdytojai, atsižvelgdami į 7 straipsnyje nurodytą pajėgumų valdymo europinę sistemą

Pajėgumų specifikacijų konvertavimas į traukinio linijas, atsižvelgiant į teises naudotis pajėgumais, suteiktas pagal 35 straipsnio 2 dalies b punktą

Turi pateikti infrastruktūros valdytojai, atsižvelgdami į 7 straipsnyje nurodytą pajėgumų valdymo europinę sistemą

Ilgiausias laikotarpis, per kurį infrastruktūros valdytojai turi parengti pasiūlymą dėl teisių naudotis pajėgumais pagal tęstinio planavimo pajėgumų paskirstymo procesą

15 dienų

Pastaba. „X – m“ – m mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos (X) pagal 4 skirsnį.

7 skirsnis

Pajėgumų paskirstymo grafikas taikant ad hoc procesą, nurodytą 36 ir 40 straipsniuose

Paskirstydamas geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ad hoc proceso metu, infrastruktūros valdytojas laikosi šio grafiko:

Laikotarpis

Trukmė

Ilgiausias laikotarpis, per kurį infrastruktūros valdytojai turi parengti pasiūlymą dėl teisių naudotis pajėgumais

Septynios kalendorinės dienos ir bet kuriuo atveju 24 valandos iki traukiniais teikiamos paslaugos pradžios

8 skirsnis

41 straipsnyje nurodytų paskirstytų pajėgumų pakeitimų grafikas

Keisdamas teises naudotis geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, infrastruktūros valdytojas laikosi šio grafiko:

Tarpinis etapas arba laikotarpis

Terminas arba trukmė

Ilgiausias laikotarpis, per kurį infrastruktūros valdytojas turi pasiūlyti teisės naudotis vieno tinklo pajėgumais alternatyvą

Keturios kalendorinės dienos ir bet kuriuo atveju 24 valandos iki traukiniais teikiamos paslaugos pradžios

Ilgiausias laikotarpis, per kurį atitinkami infrastruktūros valdytojai turi pasiūlyti teisės naudotis kelių tinklų pajėgumais alternatyvą

Aštuonios kalendorinės dienos ir bet kuriuo atveju 24 valandos iki traukiniais teikiamos paslaugos pradžios

II PRIEDAS

23 STRAIPSNYJE NURODYTOS INTENSYVIAI NAUDOJAMOS IR PERPILDYTOS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS DEKLARAVIMO RIBOS

Panaudojimas

Klasifikavimas

Pajėgumų naudojimas

Ataskaitinis laikotarpis

Nevienarūšis eismas

Intensyviai naudojama

> 85 % teorinių pajėgumų

Daugiau kaip keturios val., ilgiau kaip 200 dienų per metus

Nevienarūšis eismas

Perpildyta

> 95 % teorinių pajėgumų

Daugiau kaip keturios val., ilgiau kaip 250 dienų per metus

Vienarūšis eismas

Intensyviai naudojama

> 90 % teorinių pajėgumų

Daugiau kaip keturios val., ilgiau kaip 200 dienų per metus

Vienarūšis eismas

Perpildyta

> 95 % teorinių pajėgumų

Daugiau kaip keturios val., ilgiau kaip 250 dienų per metus

Pajėgumų naudojimas – paskirstytų pajėgumų santykis arba – ankstesnių tvarkaraščių laikotarpių atveju – faktinio važiuojančių traukinių skaičiaus ir geležinkelių infrastruktūros elemente esamų teorinių pajėgumų santykis pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą metodiką.

Vienarūšis eismas reiškia, kad atitinkamoje atkarpoje važiuojantiems traukiniams paprastai būdingos panašios savybės, kurios svarbios pajėgumų naudojimui, visų pirma greitis, stabdymo modelis ir pagreitis.

Įvairiarūšis eismas reiškia, kad skiriasi atitinkamoje atkarpoje važiuojančių traukinių savybės, kurios svarbios pajėgumų naudojimui, visų pirma greitis, stabdymo modelis ir pagreitis.

III PRIEDAS

7 STRAIPSNYJE NURODYTOS PAJĖGUMŲ VALDYMO EUROPINĖS SISTEMOS TURINYS

7 straipsnyje nurodytą pajėgumų valdymo europinę sistemą sudaro bent šie elementai:

Elementas

Nuoroda (-os)

Geležinkelių transporto paslaugų rūšys ir aprašymas, naudotini strateginio pajėgumų planavimo tikslais

14 straipsnio 2 dalis

Bendros strateginio pajėgumų planavimo priemonės, metodikos ir procedūrinė tvarka, be kita ko, skirtos infrastruktūros valdytojų veiksmų koordinavimo procesui ir konsultacijoms su suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko dėl pranešimų apie pajėgumų poreikius.

14 straipsnio 4 dalis, 14 straipsnio 10 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalis, 57 straipsnis

Gairės, kuriose nustatomos procedūros ir metodikos, naudotinos atliekant transporto rinkos analizę

17 straipsnio 3 dalis

Pajėgumų tiekimo plano paskelbimo priemonės ir konsultacijų su pareiškėjais procesas

20 straipsnio 11 dalis

Gairės dėl ribų, kurių laikantis infrastruktūros valdytojas gali siūlyti pajėgumų modelį arba pajėgumų tiekimo planą, kuris skiriasi nuo gautų duomenų, nustatymo

19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 7 dalis

Į pajėgumų tiekimo planą įtrauktų iš anksto suplanuotų pajėgumų paskirstymo kriterijai ir procedūros

22 straipsnio 4 dalis

Pajėgumų planavimo objektų specifikacijos žmogaus skaitomu ir kompiuterio skaitomu formatu

22 straipsnio 5 dalis

Bendras geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo metodas

23 straipsnio 2 dalis

Vertinimo metodika ir parametrų sąrašas, kiek tai susiję su geležinkelių transporto paslaugomis ir socioekonominiais bei aplinkosaugos kriterijais, įskaitant parametrų sąrašą, standartinių parametrų vertes arba standartinių verčių intervalus

27 straipsnio 4 dalis, 39 straipsnio 4 dalis

Pajėgumų specifikacijų charakteristikos

28 straipsnio 1 dalis

Nepanaudotų teisių naudotis pajėgumais panaikinimo ribinių kvotų intervalai

29 straipsnio 3 dalis

Teisių naudotis kelių tinklų pajėgumais skyrimo derinimo procedūros ir metodai, įskaitant minimalius kokybės reikalavimus

30 straipsnio 5 dalis

Gairės dėl pareiškėjų prašymų dėl pajėgumų ir infrastruktūros valdytojų siūlomo geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skirtumų ribų, sprendžiant konfliktus bendru sutarimu, nustatymo

38 straipsnio 2 dalis

Gairės dėl konfliktų sprendimo bendru sutarimu mechanizmo, sprendžiant konfliktus, kai pateiktas bent vienas prašymas dėl kelių tinklų pajėgumų

38 straipsnio 7 dalis

Procedūros, skirtos valdyti teisių naudotis pajėgumais pakeitimus po paskirstymo

41 straipsnio 10 dalis

Baudų moduliavimo taikymo gairės

42 straipsnio 6 dalis

Gairės dėl tinkamų ir reguliarių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis europiniais ir tarpvalstybiniais klausimais

57 straipsnio 2 dalis

IV PRIEDAS

MAŽIAUSIAS IR DIDŽIAUSIAS BAUDOS DYDIS PAGAL 42 STRAIPSNĮ

Mažiausias baudos dydis prieš galimą moduliavimą yra 1 EUR vienam atitinkamos traukinio linijos kilometrui.

Didžiausias baudos dydis prieš galimą moduliavimą yra 8 EUR vienam atitinkamos traukinio linijos kilometrui.

V PRIEDAS

DIREKTYVOS 2012/34/ES 27 STRAIPSNYJE NURODYTŲ TINKLO NUOSTATŲ TURINYS – SKIRSNIS DĖL PAJĖGUMŲ IR EISMO VALDYMO

Be Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų elementų, tame straipsnyje nurodytuose tinklo nuostatuose pateikiamas:

1)

skirsnis, kuriame aprašomas geležinkelių infrastruktūros, kuria gali naudotis geležinkelio įmonės, pobūdis ir prieigos prie jos sąlygos. Tame skirsnyje pateikiama nuoroda į informaciją, esančią Direktyvos (ES) 2016/797 49 straipsnyje nurodytame infrastruktūros registre;

2)

skirsnis, kuriame aprašomi pajėgumų valdymo principai ir kriterijai. Jame nurodomos geležinkelių infrastruktūros, kuria gali naudotis geležinkelio įmonės, bendrosios pajėgumų ypatybės ir visi su naudojimusi jais susiję apribojimai, įskaitant galimus pajėgumams keliamus techninės priežiūros reikalavimus. Šiame skirsnyje taip pat nurodomos su pajėgumų valdymu susijusios procedūros ir terminai. Nurodomi konkretūs to proceso metu taikomi kriterijai, visų pirma:

a)

konsultavimosi su pareiškėjais dėl strateginio pajėgumų planavimo ir pranešimų apie pajėgumų poreikius pateikimo procedūros;

b)

procedūros, pagal kurias pareiškėjai gali prašyti infrastruktūros valdytojo skirti jiems infrastruktūros pajėgumus;

c)

pareiškėjams taikomi reikalavimai;

d)

strateginio pajėgumų planavimo, paraiškų teikimo, pajėgumų paskirstymo, pritaikymo ir tvarkaraščio keitimo grafikas, ir procedūros, kurių reikia laikytis pateikiant prašymą dėl informacijos apie grafikus, ir planuotų bei nenumatytų techninės priežiūros darbų grafiko sudarymo procedūros;

e)

principai, kuriais reglamentuojamas 38 straipsnyje nurodytas konfliktų sprendimo bendru sutarimu mechanizmas ir 39 straipsnyje nurodytas oficialus konfliktų sprendimo mechanizmas;

f)

baudų už teisių naudotis pajėgumais pakeitimus struktūra ir dydis;

g)

procedūros ir kriterijai, taikomi perpildytos ar intensyviai naudojamos geležinkelių infrastruktūros atveju;

h)

informacija apie geležinkelių infrastruktūros naudojimo apribojimus;

i)

bet kokių nukrypimų nuo 7 straipsnyje nurodytos europinės sistemos paaiškinimas;

3)

skirsnis, kuriame aprašomos veiklos operacijos, įskaitant eismo valdymą, sutrikdymų valdymą ir krizių valdymą. Jame nurodomas šiame reglamente ir direktyvose (ES) 2016/797, (ES) 2016/798 ir 2007/59/EB nustatytų reikalavimų įgyvendinimas, įskaitant:

a)

veiklos vykdymo taisykles, įskaitant eismo valdymo prioritetines taisykles arba prioritetinius principus, techninių, eksploatavimo ir saugos taisyklių ir taisyklių, susijusių su veiklą vykdančiu personalu, sąrašą arba jų nuorodas;

b)

operatyvines priemones, įskaitant sutrikdymų valdymo ir krizių valdymo, operatyvinio ryšių palaikymo ir keitimosi duomenimis su geležinkelio įmonėmis ir kitais veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais taisykles ir procedūras;

c)

operacijoms naudojamų informacinių sistemų sąrašą ir jų nuorodas;

d)

bet kokių nukrypimų nuo šio reglamento 46 straipsnyje nurodytos europinės sistemos paaiškinimas;

4)

skirsnis, kuriame aprašomi pagrindinių veiklos rezultatų valdymo elementai, įskaitant, visų pirma:

a)

nuorodas į veiklos tikslus, nustatytus Direktyvos 2012/34/ES 8 straipsnio 3 dalyje nurodytame verslo plane ir tos direktyvos 30 straipsnyje nurodytoje sutartyje;

b)

procedūras, skirtas tikslų siekimo pažangai stebėti ir jos ataskaitoms teikti, veiklos rezultatų trūkumų priežastims kartu su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais nustatyti ir taisomosioms priemonėms parengti ir įgyvendinti siekiant gerinti veiklos rezultatus;

c)

bet kokių nukrypimų nuo šio reglamento 52 straipsnyje nurodytos europinės sistemos paaiškinimas.

VI PRIEDAS

TARPVALSTYBINIO EISMO VALDYMO, SUTRIKDYMŲ VALDYMO IR KRIZIŲ VALDYMO KOORDINAVIMO EUROPINĖS SISTEMOS, NURODYTOS 46 STRAIPSNYJE, TURINYS

Tarpvalstybinio eismo, sutrikdymų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo europinę sistemą sudaro bent šie elementai:

Elementas

Nuoroda (-os)

Eismo valdymo ir sutrikdymų valdymo taisyklės ir procedūros, į kurias turi atsižvelgti infrastruktūros valdytojai, nustatydami eismo valdymo taisykles ir procedūras

45 straipsnis

Bendros eismo valdymo, sutrikdymų valdymo ir krizių valdymo koordinavimo tarp infrastruktūros valdytojų ir su veiklą vykdančiais suinteresuotaisiais subjektais taisyklės ir procedūros

44 straipsnis, 45 straipsnis, 46 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 4 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnis

Pajėgumų valdymo ir paskirstymo tinklo sutrikdymų ir krizinių situacijų atveju gairės

43 straipsnio 2 dalis

Veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių tarpvalstybinio eismo valdyme, atsakomybės nustatymas remiantis suderintomis veiklos procedūromis, siektinomis reikšmėmis ir sąsajomis

47 straipsnis

Atitinkamų infrastruktūros valdytojų, veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma valdžios institucijų, ryšių palaikymo ir keitimosi informacija procedūros, taisyklės, priemonės ir sąsajos, įskaitant suderintas skaitmenines priemones ir sąsajas

47 straipsnis, 50 straipsnis, 66 straipsnis

Specialių koordinavimo grupių, susijusių su eismo valdymu, sutrikdymų valdymu ir krizių valdymu, sudarymo principai

55 straipsnio 2 dalis

Modeliavimo ir mokymo priemonės, visų pirma susijusios su sutrikdymais ir krizinėmis situacijomis

49 straipsnio 7 dalis

Bendras sąlygų dėl trukmės ir tikėtino poveikio eismui įvertinimo metodas ir tinklo koordinatoriaus pranešimo apie incidentą turinys

48 straipsnio 7 dalis

Gairės, kurių tikslas – užtikrinti tinkamas ir reguliarias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis europiniais ir tarpvalstybiniais klausimais

57 straipsnio 2 dalis

VII PRIEDAS

48 STRAIPSNYJE NURODYTI TINKLO SUTRIKDYMAI

Incidento rūšis

Numatoma tikėtina trukmė

Numatomas tikėtinas poveikis

Tinklo sutrikdymas

Tam, kad turimi traukinių naudojimo pajėgumai vėl pasiektų prieš incidentą buvusį lygį, reikia trijų ar daugiau dienų

—

50 % arba daugiau traukinių, naudojamų pavieniame tinkle, paveiktoje atkarpoje –reikia operatyvinių priemonių

—

Mažiau nei 50 % traukinių, naudojamų daugiau nei viename tinkle, paveiktoje atkarpoje – reikia arba tikėtina, kad reikės, operatyvinių priemonių

Kelių tinklų sutrikdymas

Tam, kad turimi traukinių naudojimo pajėgumai vėl pasiektų prieš incidentą buvusį lygį, reikia trijų ar daugiau dienų

—

50 % arba daugiau traukinių, naudojamų daugiau nei viename tinkle, paveiktoje atkarpoje – reikia arba tikėtina, kad reikės, operatyvinių priemonių

VIII PRIEDAS

52 STRAIPSNYJE NURODYTOS VEIKLOS REZULTATŲ PERŽIŪROS EUROPINĖS SISTEMOS TURINYS

Veiklos sritis

Susiję klausimai (orientaciniai)

Geležinkelių infrastruktūra ir įranga

—

Fizinės infrastruktūros ir jos įrangos pajėgumai ir galimybės, įskaitant TEN-T standartų diegimą

—

Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų arba galimybių sumažėjimas dėl atidėto geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, techninės priežiūros ar remonto

Geležinkelių infrastruktūros pajėgumai

—

Pajėgumų pasiūla pagal kiekį ir kokybę

—

Pajėgumų naudojimas, laisvi pajėgumai eismo augimui patenkinti

—

Turimų pajėgumų (suplanuotų arba neplanuotų) ir rinkos poreikių suderinamumas vieno tinklo ir kelių tinklų lygmenimis

—

Pajėgumų pasiūlos stabilumas, visų pirma susijęs su geležinkelių infrastruktūros darbais

—

Perpildyta geležinkelių infrastruktūra

—

Planuojamas traukinių stovėjimo pasienio stotyse laikas

Eismo valdymas

—

Įvairių rūšių geležinkelių paslaugų punktualumas / vėlavimas išvykimo vietoje, tarpinėse stotyse, paskirties vietoje ir operacijų požiūriu svarbiose vietose

—

Traukinių atšaukimas

—

Faktinis traukinių stovėjimo pasienio stotyse laikas

Sutrikdymų valdymas ir krizių valdymas

—

Eismo, kurį sutrikdymo ar krizės metu būtų galima nukreipti kitu maršrutu arba pakeisti tvarkaraštį, dalis

—

Sutrikdymų poveikis geležinkelių eismui, susijęs su vėlavimu ir atšaukimu

—

Sutrikdymų poveikis geležinkelių paslaugų operatoriams ir jų klientams

—

Konkrečios problemos, su kuriomis susidurta (kokybinis rodiklis)

Skaitmeninių paslaugų, priemonių ir sąsajų diegimas ir veikimas

—

Su pajėgumų valdymu, eismo valdymu ir sutrikdymų valdymu susijusių procesų palaikymas

—

Pateiktos informacijos ir duomenų išsamumas ir kokybė, taip pat sudaryta galimybė su jais susipažinti veiklą vykdantiems suinteresuotiesiems subjektams

—

Suderinimas su Europos architektūra, sukurta Europos geležinkelių bendrojoje įmonėje, ir su atitinkamomis techninėmis specifikacijomis pagal Direktyvą (ES) 2016/797

Taisyklių laikymasis; teisės aktais nustatyta priežiūra

—

Proceso rodikliai, pagal kuriuos stebima, kaip laikomasi taisyklių ir procedūrų

—

Reguliavimo institucijoms ir EGRIT pateikti skundai

Eismo valdymo, sutrikdymų valdymo ir krizių valdymo rezultatų peržiūros tvarka, įskaitant veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų veiksmų derinimą

Gairės, kurių tikslas – užtikrinti tinkamas ir reguliarias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis europiniais ir tarpvalstybiniais klausimais, kaip nurodyta 57 straipsnio 2 dalyje

IX PRIEDAS

50 STRAIPSNYJE NURODYTA INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA VEIKLĄ VYKDANTIEMS SUINTERESUOTIESIEMS SUBJEKTAMS

Kai taikytina vadovaujantis Direktyva (ES) 2016/797 ir pagal ją priimtais atitinkamais įgyvendinimo aktais, atsižvelgiant į atitinkamą suinteresuotųjų subjektų atsakomybę, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2026/253 (1), pagal šio reglamento 50 straipsnį pateikiama ši informacija:

Infrastruktūros valdytojo teikiama informacija:

—

Traukinio numeris

—

Pranešimas apie traukinį

—

Traukinio linijų paskirstymas

—

Traukinio važiavimo informacija ir traukinio važiavimo prognozės informacija

—

Paslaugos sutrikdymo informacija

—

Keitimasis duomenimis kokybei pagerinti

Kitų veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija:

—

Krovinio išsiuntimo pranešimo duomenys

—

Prašymas dėl traukinio linijos

—

Traukinio parengimas

—

Traukinio važiavimo informacija ir traukinio važiavimo prognozės informacija

—

Paslaugos sutrikdymo informacija

—

Numatomas siuntos išvežimo laikas (ETD), numatomas perdavimo laikas (ETI), numatomas atvykimo laikas (ETA)

—

Vagono judėjimas

—

Keitimasis duomenimis kokybei pagerinti

(1)   2026 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2026/253 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos telematikos priemonių posistemio techninės specifikacijos dalijimosi duomenimis geležinkelių transporte sąveikumui užtikrinti (TEL TSS), kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 454/2011 (TAP TSS) ir (ES) Nr. 1305/2014 (TAF TSS) (OL L, 2026/253, 2026 2 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2026/253/oj).

X PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖS

1.   Išbrauktų Direktyvos 2012/34/ES nuostatų atitikties lentelė

Direktyva 2012/34/ES

Šis reglamentas

2 straipsnio 6 dalis

40 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 20 punktas

23 straipsnis ir II priedas

3 straipsnio 22 punktas

38 ir 39 straipsniai

3 straipsnio 23 punktas

5 straipsnio 6 punktas ir 33 straipsnis

3 straipsnio 27 punktas

5 straipsnio 9 punktas

3 straipsnio 28 punktas

5 straipsnio 14 punktas

7b straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

7b straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 3 dalis

7b straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 4 dalis ir 2 straipsnio 4 dalies b punktas

36 straipsnis

42 straipsnis

38 straipsnio 1 dalis

28 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 28 straipsnio 5 dalis

38 straipsnio 2 dalis

28 straipsnio 3 dalis

38 straipsnio 3 dalis

28 straipsnio 4 dalis

38 straipsnio 4 dalis

28 straipsnio 6 dalis

39 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 3 dalis

39 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalis

40 straipsnio 1 dalis

16 straipsnis, 30 straipsnis ir 55 straipsnis

40 straipsnio 2 dalis

58 straipsnio 10 dalis, 61 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 68 straipsnio 1 bei 7 dalys

40 straipsnio 3 dalis

58 straipsnio 3 bei 8 dalys

40 straipsnio 4 dalis

56 straipsnio 1 dalis

40 straipsnio 5 dalis

—

41 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 1 dalis

41 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 2 dalis

41 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 3 dalis

42 straipsnio 1 dalis

33 straipsnio 1 dalis

42 straipsnio 2 dalis

33 straipsnio 6 dalis

42 straipsnio 3 dalis

33 straipsnio 7 dalis

42 straipsnio 4 dalis

33 straipsnio 7 dalis

42 straipsnio 5 dalis

33 straipsnio 8 dalis ir I priedo 5 skirsnis

42 straipsnio 6 dalis

33 straipsnio 9 dalis

42 straipsnio 7 dalis

33 straipsnio 11 dalis

42 straipsnio 8 dalis

33 straipsnio 12 dalis

43 straipsnio 1 dalis

40 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 5, 6 bei 7 dalys, 35 straipsnio 1 bei 2 dalys ir I priedo 2, 4, 5, 6 bei 7 skirsniai

43 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 9 dalis, 13 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 9 dalis, 40 straipsnio 3 dalis ir 41 straipsnio 11 dalis

43 straipsnio 3 dalis

—

44 straipsnio 1 dalis

28 straipsnio 1 dalis

44 straipsnio 2 dalis

34 straipsnio 6 bei 7 dalys

44 straipsnio 3 dalis

33 straipsnio 4 dalis

44 straipsnio 4 dalis

30 straipsnis ir 66 straipsnio 5 dalis

45 straipsnio 1 dalis

34 straipsnio 1 dalis

45 straipsnio 2 dalis

27 straipsnis

45 straipsnio 3 dalis

34 straipsnio 9 dalis

45 straipsnio 4 dalis

34 straipsnio 9 dalis

46 straipsnio 1 dalis

38 straipsnio 1 dalis

46 straipsnio 2 dalis

38 straipsnio 2 dalis

46 straipsnio 3 dalis

38 straipsnio 3 dalis

46 straipsnio 4 dalis

38 straipsnio 4 dalis

46 straipsnio 5 dalis

38 straipsnio 2 dalis

46 straipsnio 6 dalis

39 straipsnis

47 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 1 dalis ir II priedas

47 straipsnio 2 dalis

23 straipsnio 5 dalis

47 straipsnio 3 dalis

27 straipsnio 1 dalis

47 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 1 bei 2 dalys ir 13 straipsnio 3 dalis

47 straipsnio 5 dalis

9 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnis

47 straipsnio 6 dalis

23 straipsnio 6 dalis

48 straipsnio 1 dalis

36 straipsnio 1 dalis

48 straipsnio 2 dalis

20 straipsnio 5 dalis

49 straipsnio 1 dalis

26 straipsnio 1 dalis

49 straipsnio 2 dalis

26 straipsnio 2 dalis

49 straipsnio 3 dalis

26 straipsnio 3 dalis

50 straipsnio 1 dalis

24 straipsnio 1 dalis

50 straipsnio 2 dalis

24 straipsnio 2 dalis

50 straipsnio 3 dalis

24 straipsnio 1 dalis

51 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 1 dalis

51 straipsnio 2 dalis

25 straipsnio 1 bei 2 dalys

51 straipsnio 3 dalis

25 straipsnio 4 dalis

51 straipsnio 4 dalis

25 straipsnio 5 dalis

52 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 9 dalis

52 straipsnio 2 dalis

29 straipsnio 3 dalis

53 straipsnio 1 dalis

37 straipsnio 1 dalis

53 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 2 bei 4 dalys ir 37 straipsnio 3 dalis

53 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 1 dalis

54 straipsnio 1 dalis

45 straipsnio 3 dalis

54 straipsnio 2 dalis

45 straipsnio 5 dalis

54 straipsnio 3 dalis

45 straipsnio 7 dalis

2.   Reglamento (ES) Nr. 913/2010 atitikties lentelė

Reglamentas (ES) Nr. 913/2010

Šis reglamentas

1–7 straipsniai

—

8 straipsnis

58 straipsnio 1–7, 9, 10 bei 11 dalys ir 60 straipsnio 1 dalies a, b, c bei g punktai ir 60 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 3 bei 4 dalys, 25 straipsnio 3 dalis ir 61 straipsnis

9 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktai, 9 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 4 dalis ir 9 straipsnio 5 dalis

—

9 straipsnio 1 dalies b punktas

17 straipsnis ir 24 straipsnio 3 bei 4 dalys

10 straipsnis

—

11 straipsnis

58 straipsnio 1–7, 9, 10 bei 11 dalys

12–18 straipsniai

—

19 straipsnis

51 straipsnis ir 70 straipsnio 7 bei 8 dalys

20–25 straipsniai

—

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2026/1184/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)

Top

Full & Egal Universal Law Academy