BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) NUTARTIS
2012 m. kovo 19 d. ( *1 )
„Konkurencija — Karteliai — Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi — Skundo atmetimas — Teisėtas interesas — Bendrijos interesas — Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys“
Byloje T-273/09
Associazione „Giùlemanidallajuve“, įsteigta Čerinjoloje (Italija), atstovaujama advokatų L. Misson, G. Ernes ir A. Pel,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą A. Bouquet ir V. Di Bucci padedamų advokato J. Derenne,
atsakovę,
palaikomą
Fédération internationale de football association (FIFA), įsteigtos Ciuriche (Šveicarija), atstovaujamos advokatų A. Barav ir D. Reymond,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti 2009 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimą C(2009) 3916, priimtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 7 straipsnio 2 dalį, kuriuo, nesant teisėto intereso ir Bendrijos intereso, atmetamas ieškovės skundas, susijęs su tariamais EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimais, kuriuos tariamai padarė Federazione Italiana giuoco calcio, Comitato olimpico nacionale italiano, Union of European Football Associations (Europos futbolo asociacijų sąjunga) ir Tarptautinė futbolo asociacijos federacija, Juventus Football Club SpA de Turin (Italija) taikydama sankcijas (byla COMP/39464 – Supporters Juventus Turin prieš FIGC-CONI-UEFA-FIFA),
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas I. Pelikánová, teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1
Asociacija „Giùlemanidallajuve“ (toliau – Asociacija arba ieškovė) yra pelno nesiekianti asociacija, kurią sudaro Juventus Football Club SpA de Turin (Italija) (toliau – Juventus) asocijuoti nariai, smulkieji akcininkai ir rėmėjai.
2
Asociacija buvo įsteigta siekiant apginti jos narių interesus ir užginčyti sankcijas, kurios 2006 m. Juventus buvo skirtos dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo siekiama paveikti arbitrų skyrimą.
3
Šias sankcijas 2006 m. liepos 14 d.Juventus skyrė Federazione italiana giuoco calcio (Italijos futbolo federacija, toliau – FIGC) federalinė apeliacinė komisija. Vėliau šias sankcijas iš esmės 2006 m. liepos 25 d. sprendimu patvirtino FIGC federalinis teismas, o 2006 m. spalio 27 d. sprendimu – Comitato olimpico nazionale italiano (Italijos olimpinis komitetas, toliau – CONI) taikinimo ir arbitražo kolegija. Skiriant sankcijas Juventus buvo paskirta piniginė bauda, iš jo atimtas 2004–2005 m. sezono Italijos čempionų titulas, nesuteiktas 2005–2006 m. sezono Italijos čempionų titulas ir šiame sezone jis pažemintas į paskutinę vietą Italijos futbolo čempionato A lygos diviziono klasifikacinėje lentelėje. Pasibaigus šiam sezonui Juventus 2006–2007 m. sezoną turėjo žaisti B lygoje taikant 9 taškų nuobaudą ir šiame sezone iš jo buvo atimta teisė dalyvauti Europos Champions League (Čempionų lyga), nors klubas ir buvo įvykdęs šiam čempionatui keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
4
Po to, kai Asociacija kreipėsi į Latiumo regioninį administracinį teismą (toliau – regioninis administracinis teismas), ji 2007 m. birželio 1 d. pateikė skundą Europos Bendrijų Komisijai pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų (EB) 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 7 straipsnio 2 dalį. Šis skundas pateiktas dėl tariamų EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimų, kuriuos padarė – atskirai ir (arba) kolektyviai – FIGC, CONI, Union of European Football Associations (Europos futbolo asociacijų sąjunga, toliau – UEFA) ir Tarptautinės futbolo asociacijos federacija (toliau – FIFA), skirdamos sankcijas Juventus. Asociacija iš esmės teigia, kad tiek FIGC ir CONI organai (FIGC federalinė apeliacinė komisija, FIGC federalinis teismas ir CONI taikinimo ir arbitražo kolegija), kurie nagrinėjo drausminius klausimus, tiek jų vykdomos procedūros, buvo neteisėti. Be to, jos manymu, drausminės priemonės buvo nepagrįstai griežtos ir diskriminacinės bei pažeidė Juventus ir daugybės šio klubo rėmėjų, akcininkų ir sirgalių interesus.
5
2007 m. liepos 10 d. Komisija paragino FIGC, CONI, FIFA ir UEFA pateikti pastabas dėl skundo. 2008 m. vasario 19 d. Asociacija paprašė Komisijos, kad ji priimtų sprendimą dėl skundo. Atsakydama Komisija 2008 m. kovo 14 d. paaiškino, jog jos tarnybos skundą nagrinėja. 2008 m. birželio 26 d. ieškovė pateikė ieškinį dėl neveikimo Bendrajam Teismui pagal EB 232 straipsnį. Byla įregistruota numeriu T-254/08. Tą pačią dieną Komisija paprašė Asociacijos pateikti papildomos informacijos. 2008 m. liepos 10 d. Komisija paprašė Asociacijos papildomų paaiškinimų. Asociacija atsakė į šiuos du prašymus pateikti informacijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. laišku.
6
2008 m. rugpjūčio 29 d. laišku Komisija informavo ieškovę pagal 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 7 straipsnio 1 dalį, kad, išnagrinėjusi ieškovės skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, ji ir toliau mano, jog Asociacija neturi teisėto intereso pateikti skundą pagal Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio 2 dalį ir kad bet kuriuo atveju nėra pakankamo Bendrijos intereso, kad reikėtų pradėti tariamų pažeidimų tyrimą. 2008 m. rugsėjo 25 d. ir 30 d. laiškais ieškovė atsakė į šį laišką laikydamasi savo pirminės pozicijos.
7
2009 m. gegužės 12 d. Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 2 dalimi, priėmė Sprendimą C(2009) 3916, kuriuo ji atmetė skundą (toliau – ginčijamas sprendimas). Komisija iš esmės nurodė ieškovės teisėto intereso stoką ir, subsidiariai, pakankamo Bendrijos intereso tęsti tyrimą stoką.
8
Dėl teisėto intereso stokos Komisija pirmiausia pažymėjo, kad Asociacija neatstovavo Juventus interesų ir neveikė jo vardu. Paskui Komisija manė, kad Asociacija neįrodė, jog buvo pažeisti jos narių, Juventus rėmėjų ar jo smulkiųjų akcininkų ekonominiai interesai.
9
Kalbant apie pakankamo Bendrijos intereso tęsti tyrimą stoką, nurodytą subsidiariai, Komisija mano, kad net darant prielaidą, jog tariami pažeidimai galėjo pažeisti prekybą Bendrijos viduje, skundžiami veiksmai nedarė didelio poveikio Bendrijos rinkos veikimui. Bet kuriuo atveju, pratęsus tyrimą Komisija turėtų pradėti neproporcingos apimties tyrimą, atsižvelgiant į menką tikimybę, jog bus konstatuotas pažeidimas.
10
Priėmus ginčijamą sprendimą Bendrojo Teismo šeštoji kolegija nusprendė, nėra reikalo priimti sprendimo dėl Asociacijos pareikšto ieškinio dėl neveikimo (2009 m. gruodžio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas Associazione „Giùlemanidallajuve“ prieš Komisiją, T-254/08, neskelbiamas Rinkinyje).
Procesas ir šalių reikalavimai
11
Asociacija šį ieškinį pareiškė 2009 m. liepos 10 dieną.
12
Dokumentu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2009 m. lapkričio 23 d., FIFA (toliau – įstojusi į bylą šalis) pateikė prašymą leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje. Šiam prašymui buvo pritarta 2010 m. kovo 18 d. šeštosios kolegijos pirmininko nutartimi.
13
Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į ketvirtąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
14
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti ginčijamą sprendimą;
—
nurodyti Komisijai atlikti tyrimą, kad būtų konstatuoti FIGC, CONI, UEFA ir FIFA EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimai, siekiant:
—
—
panaikinti EB 81 ir 82 straipsnius pažeidžiančius reglamentus ir FIGC, CONI ir UEFA Juventus paskirtas sankcijas;
—
nurodyti FIGC, CONI, UEFA ir FIFA ekvivalentiškai atlyginti žalą, kurią Asociacija realiai patyrė šioms įmonėms ir įmonių asociacijoms pažeidus EB 81 ir 82 straipsnius;
—
paskirti atitinkamą veiksmingą sankciją.
15
Dublike ieškovė taip pat prašo priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
16
Komisija ir į bylą įstojusi šalis Bendrojo Teismo prašo:
—
atmesti ieškinį;
—
priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
17
Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 111 straipsnį, jeigu ieškinys akivaizdžiai nepriklauso šio teismo jurisdikcijai arba jeigu jis akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, Teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl šio ieškinio.
18
Šioje byloje Teismas mano, kad bylos dokumentuose yra pakankamai informacijos ir todėl jis, remdamasis šiuo straipsniu, nusprendė sprendimą priimti be žodinės proceso dalies.
1. Dėl ieškovės reikalavimų duoti nurodymą Komisijai
19
Antruoju reikalavimu ieškovė prašo Bendrojo Teismo nurodyti Komisijai atlikti tyrimą siekiant nustatyti tariamą pažeidimą ir panaikinti nagrinėjamus reglamentus ir sankcijas, nurodyti FIGC, CONI, UEFA ir FIFA atlyginti Asociacijai padarytą žalą ir paskirti atitinkamą veiksmingą sankciją.
20
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas primena, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos teismas, įgyvendindamas teisėtumo kontrolės funkciją, institucijoms neteikia nurodymų. Iš tiesų pagal EB 233 straipsnį institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, privalo imtis būtinų priemonių sprendimui, priimtam pagal ieškinį dėl panaikinimo, įvykdyti (šiuo klausimu žr. 1997 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tremblay ir kt. prieš Komisiją, T-224/95, Rink. p. II-2215, 36 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
21
Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai, kuriais siekiama, kad būtų pateiktas nurodymas Komisijai, turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas.
2. Reikalavimai dėl panaikinimo
22
Pritariant Komisijai reikia pažymėti, kad ieškinys struktūriškai nėra išdėstytas pagal pagrindus dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Po pirmosios dalies „Dėl faktų“ (ieškinio 1–27 punktai) nurodoma tam tikra informacija, susijusi su Komisijos skundo nagrinėjimu (ieškinio 28–42 punktai), Asociacijos teisėtu interesu (ieškinio 43–63 punktai), ieškinio priimtinumu Bendrajame Teisme (ieškinio 64–72 punktai) ir Juventus paskirtų sankcijų ribotumu laike (ieškinio 73–76 punktai). Paskui ieškinyje labai pagrįstai išdėstoma dalis „dėl teisės“, susijusi su minėtų sporto organizacijų padarytu EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimu, joje pakartojami ieškovės skunde nurodyti argumentai dėl skundžiamų priemonių, o taip pat pateikiami tam tikri Asociacijos atsakant į 2008 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos laišką nurodyti paaiškinimai (ieškinio 77–368 punktai).
23
Ieškinio 371–373 punktuose ieškovė savo kaltinimus apibendrina taip:
—
Komisija nepakankamai atsižvelgė į skunde pateiktas faktines ir teisines aplinkybes, ir todėl pažeidė savo užduotį įgyvendinti ir koordinuoti konkurencijos politiką ir motyvavimo pareigą;
—
akivaizdu, kad skunde nurodomos priemonės aiškiai pažeidžia EB 81 ir 82 straipsnius.
24
Kadangi ieškovė iš esmės savo ieškinyje pakartojo skundo formuluotes, yra sudėtinga, kaip pažymi Komisija, identifikuoti pagrindus dėl panaikinimo, kurie buvo nurodyti siekiant užginčyti Komisijos ginčijamajame sprendime išdėstytus teiginius.
25
Pagal tai, kaip Komisija suprato ieškinį, atsiliepime į ieškinį ji manė galinti identifikuoti penkis ieškinio pagrindus. Jame identifikuoti pagrindai, pirmiausia, yra susiję su Komisijos motyvavimo pareigos pažeidimu, antra, teisėto intereso sąvokos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio 2 dalį, pažeidimu, trečia, Komisijos pareigos įgyvendinti ir koordinuoti konkurencijos politiką pažeidimu, ketvirta, Bendrijos intereso nagrinėti skundą sąvokos pažeidimu ir, penkta, EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimu.
26
Savo dublike ieškovė neginčijo tokio ieškinio aiškinimo ir savo kaltinimus struktūriškai išdėstė remdamasi Komisijos atsiliepime į ieškinį identifikuotais pagrindais.
27
Savo triplike Komisija taip pat nustatė naują pagrindą, kurį ieškovė nurodė dublike, būtent, susijusį su gero administravimo principo pažeidimu.
28
Pirmiausia primintina, kad pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje nurodomas ginčo dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką toks nurodymas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Pirmosios instancijos teismas galėtų priimti sprendimą, prireikus, nesiremdamas jokia kita pagrindžiančia informacija. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą bei gerą teisingumo vykdymą tam, kad ieškinys būtų priimtinas, pačiame ieškinio tekste turi būti nurodytos pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis jis yra paremtas, arba bet kuriuo atveju – jų santrauka, išdėstytos nuosekliai ir suprantamai (1993 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties De Hoe prieš Komisiją, T-85/92, Rink. p. II-523, 20 punktas; 1999 m. gegužės 21 d. Nutarties Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T-154/98, Rink. p. II-1703, 49 punktas ir 1999 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ismeri Europa prieš Audito rūmus, T-277/97, Rink. p. II-1825, 29 punktas). Analogiški reikalavimai taikomi grindžiant ieškinio pagrindą pateikiamais kaltinimais (šiuo klausimu žr. du 2005 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Honeywell prieš Komisiją, T-209/01, Rink. p. II-5527, 55 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
29
Šioje byloje Bendrasis Teismas mano, kad ieškinyje, nepaisant akivaizdžių jo trūkumų, yra pakankamai informacijos, kad Komisija galėtų užimti poziciją dėl esmės, o Bendrasis Teismas galėtų vykdyti savo kontrolę.
30
Taigi ieškinys tiek, kiek juo prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą, yra priimtinas. Todėl reikia išnagrinėti ieškovės argumentus remiantis Komisijos identifikuotais pagrindais, kuriuos Bendrasis Teismas laiko iš esmės atitinkančiais ieškinio turinį.
31
Bendrasis Teismas pirmiausia išnagrinės ketvirtą pagrindą, susijusį su Bendrijos intereso sąvokos pažeidimu. Iš tiesų, panašu, kad ieškovės argumentai, kurie šiame pagrinde gali būti pergrupuoti, yra išsamiausi. Be to, ketvirtas pagrindas yra susijęs su vienu iš pagrindų, kuriais Komisija pagrindė savo skundo atmetimo motyvus, – kitas ramstis yra Asociacijos pagrįsto intereso stoka (žr. šio sprendimo 7–9 punktus).
32
Pažymėtina, kad iš šių dviejų pagrindų pakanka bent vieno, kad būtų pagrįstas skundo atmetimas. Šiomis sąlygomis, jei ketvirtas pagrindas, susijęs su Bendrijos intereso sąvokos pažeidimu, atmetamas, antrojo pagrindo, susijusio su Komisijos teisėto intereso sąvokos pažeidimu, nagrinėti nebūtina (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SELEX Sistemi Integrati prieš Komisiją, T-155/04, Rink. p. II-4797, 47 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su Bendrijos intereso sąvokos pažeidimu
33
Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kai Komisija nusprendžia suteikti tam tikrą pirmenybę jai pateiktiems skundams, susijusiems su EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimais, ji gali nustatyti tvarką, kuria šie skundai bus nagrinėjami, ir vadovautis Bendrijos suinteresuotumo byla pirmenybės kriterijumi (šiuo klausimu žr. 1992 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Automec prieš Komisiją, T-24/90, Rink. p. II-2223, 83–85 punktus).
34
Vertindama Bendrijos suinteresuotumą tęsti bylos tyrimą Komisija turi įvertinti nurodyto pažeidimo įtaką bendrosios rinkos veikimui, tikimybę, kad pavyks įrodyti jo buvimą, ir būtinų tyrimo priemonių mastą, kad kuo geriau atliktų savo užduotį prižiūrėti, ar laikomasi EB 81 ir EB 82 straipsnių (šio sprendimo 33 punkte minėto Sprendimo Automec prieš Komisiją 86 punktas).
35
Todėl, jei būtų padaryta išvada, kad daromas poveikis Bendrijos vidaus prekybai, Komisija nagrinės skundą dėl EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimo tik jei egzistuoja pakankamas Bendrijos interesas. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, tuomet, jei nurodytas pažeidimas galėtų sukelti didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikimų (2009 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo AEPI prieš Komisiją, C-425/07 P, Rink. p. I-3205, 54 punktas).
36
Sąjungos Teismas prižiūri Komisijai suteiktos diskrecijos nagrinėti skundus įgyvendinimą ne tam, kad vietoj Komisijos įvertintų Bendrijos suinteresuotumą, bet kad patikrintų, ar priimtame ginčijamame sprendime nėra kokios nors teisės klaidos ar kokios nors akivaizdžios vertinimo klaidos , taip pat, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (2001 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SEP prieš Komisiją, T-115/99, Rink. p. II-691, 34 punktas ir 2005 m. sausio 26 d. Sprendimo Piau prieš Komisiją, T-193/02, Rink. p. II-209, 81 punktas).
37
Šioje byloje Komisija atmetė argumentą dėl Bendrijos intereso tęsti tyrimą buvimo remdamasi dviem motyvais.
38
Iš esmės Komisija ginčijamo sprendimo 41–49 punktuose teigė, kad skundžiami veiksmai nepadarė didelio poveikio bendrosios rinkos veikimui, kaip tai suprantama pagal pirma minėtą teismo praktiką, dėl keturių priežasčių, pirmiausia, mažos bylos ekonominės reikšmės ir nedidelio vartotojų, kuriems buvo padarytas poveikis, skaičiaus, antra, kreipimosi į kompetentingus nacionalinius teismus, trečia ribotos, tariamų apribojimų geografinės apimties ir, ketvirta, tariamų apribojimų poveikio nutrūkimo.
39
Subsidiariai Komisija ginčijamo sprendimo 50–56 punktuose laikėsi nuomonės, kad bet kuriuo atveju pratęsusi pirminį tyrimą ji būtų įpareigota pradėti tyrimą, kurio apimtis būtų neproporcinga, atsižvelgiant į menką tikimybę, jog bus konstatuotas pažeidimas.
40
Komisija, palaikoma įstojusios į bylą šalies, teigia, kad ieškovė neginčijo antros jos motyvavimo dalies, kuri ginčijamajame sprendime buvo pateikta subsidiariai. Komisijos manymu, darytina išvada, kad net tuo atveju, jei ieškovės argumentai, susiję su pirmąja jos motyvavimo dalimi, būtų pagrįsti, to nepakaktų siekiant paneigti jos išvadą dėl Bendrijos intereso tęsti tyrimą stokos. Taigi ketvirtame pagrinde ieškovės nurodyti argumentai yra neveiksmingi.
41
Šiam argumentui negalima pritarti.
42
Iš tiesų, nors ieškovė formaliai neapskundė Komisijos išvados, susijusios su tyrimo neporpocingumu, atsižvelgiant į menką tikimybę, jog bus konstatuotas pažeidimas, pagrįstumo, ieškinio 373 punkte ji teigia, jog skunde nurodytos priemonės aiškiai prieštarauja EB 81 ir 82 straipsniams. Savo dubliko 146 punkte ieškovė teigia, kad ji savo skunde nurodė būtinas faktines ir teisines aplinkybes, siekdama kiek įmanoma palengvinti Komisijos atliekamus tyrimus. Iš to matyti, kad ieškinys, o pirmiausia jo dalis „Dėl teisės“, susijusi su minėtų sporto organizacijų EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimu, gali būti aiškinamas taip, kad juo taip pat siekiama užginčyti Komisijos ginčijamo sprendimo 50–56 punktuose padarytą papildomą išvadą, susijusią su tyrimo apimties neproporcingumu, atsižvelgiant į menką tikimybę, jog bus konstatuotas pažeidimas.
43
Padarius tokią išvadą, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar Komisijos ginčijamo sprendimo 41–49 punktuose padaryta pagrindinė išvada dėl to, kad nebuvo daromas didelis poveikis bendros rinkos veikimui, grindžiama iš esmės neteisingais faktais arba padaryta teisės klaida, akivaizdžia vertinimo klaida arba piktnaudžiavimu įgaliojimais. Jei ieškovė neginčija tokios išvados teisėtumo, nebereikia analizuoti Komisijos ginčijamo sprendimo 50–56 punktuose nurodytos papildomos išvados (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo SELEX Sistemi Integrati prieš Komisiją 47 punktą).
44
Ieškovė pirmiausia ieškinio 28 punkte pažymi, kad Komisija padarė išvadą dėl Bendrijos intereso stokos ir didelio poveikio bendrosios rinkos veikimui remdamasi keturiais argumentais (žr. šio sprendimo 38 punktą), iš kurių trys, susiję, atitinkamai, su maža bylos ekonomine reikšme, kreipimusi į kompetentingus nacionalinius teismus ir tariamų pažeidimų poveikio nutrūkimu, – nėra svarbūs, nes jie nėra susiję su poveikio prekybai tarp valstybių narių klausimais.
45
Paskui ieškovė ieškinyje, gana padrikai ir nesistemiškai, pateikia keletą argumentų, kurie, kaip galima manyti, ginčija Komisijos argumentus, susijusius su didelio poveikio Bendrijos rinkos veikimui nebuvimu. Šie argumentai, pirmiausia, susiję su bylos tarptautine svarba, antra, skundžiamų pažeidimų poveikio išlikimu, trečia, nepakankamomis nacionalinėmis teisių gynimo priemonėmis ir, ketvirta, bylos ekonomine svarba.
Dėl bylos tarptautinės svarbos
46
Pirmiausia reikia surinkti ieškovės argumentus, kurie gali būti susieti su tariamo pažeidimo geografine apimtimi.
47
Ieškinio dalies „Dėl teisės: [EB] 81 ir 82 straipsnių pažeidimas“, 123–138 punktuose ieškovė išreiškia įsitikinimą, jog byla yra tarptautinės reikšmės ir teigia, jog skundžiamoms priemonėms turi būti taikomas EB 81 ir 82 straipsniuose nustatytas draudimas, nes jos daro didelį poveikį rinkai: šie veiksmai daro poveikį visoje Italijos teritorijoje (rinkos padalijimo poveikis Italijoje) ir apriboja laisvą konkurenciją Europoje (Juventus prarado galimybę dalyvauti Čempionų lygoje dėl ryšių tarp FIGC, CONI, UEFA ir FIFA).
48
Ieškovė ieškinio 144–158 punktuose taip pat teigia, kad konkurenciją ribojantis poveikis, dėl kurio ji pateikė skundą Komisijai, daro gana didelę įtaką prekybai tarp valstybių narių. Tas pats pasakytina apie jos Komisijai pateiktus argumentus, susijusius su padarytu neigiamu poveikiu laisvam kapitalo judėjimui, kaip tai suprantama pagal EB 56 straipsnį. Šiuo klausimu ieškovė ieškinio 159–171 punktuose aiškina, kad Juventus pritaikytos sankcijos apribojo klubo, jo akcininkų ir asmenų, pageidaujančių įsigyti klubo akcijų, investicijas, o tai daro poveikį prekybai tarp valstybių narių. Iš tikrųjų sąvoką „galintys paveikti prekybą tarp valstybių narių“, kaip ji suprantama EB 81 ir 82 straipsniuose, reikia suprasti kaip apimančią visus kartelius, kurie gali kelti grėsmę Sutarties tikslų įgyvendinimui, nesvarbu, ar jie gali apriboti prekybą tarp valstybių narių, kaip tai suprantama pagal EB 81 ir 82 straipsnius.
49
Šiuo klausimu konstatuotina, kaip pažymi Komisija, kad ieškovė akivaizdžiai supainiojo poveikio prekybai tarp valstybių narių sąvoką, kaip ji suprantama pagal EB 81 ir 82 straipsnius, su didelio rinkos veikimo sutrikimo sąvoka. Tačiau šios sąvokos labai skiriasi ir yra aiškiai apibrėžtos teismo praktikoje (šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo AEPI prieš Komisiją 49 punktas).
50
Iš tiesų poveikio prekybai tarp valstybių narių sąvoka, kuria remiasi ieškovė, yra EB 81 ir 82 straipsnių taikymo sąlyga. Jei nėra poveikio Bendrijos prekybai, šios nuostatos negali būti taikomos (žr. šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo AEPI prieš Komisiją 50 ir 51 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
51
Tačiau didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikimų sąvoka, kurią Komisija, pabrėždama didelio poveikio prekybai tarp valstybių narių nebuvimą, nurodo ginčijamo sprendimo 41–49 punktuose, patenka į Komisijos diskreciją, kurią įgyvendindama ji gali nutraukti skundo tyrimą. Ši sąvoka iš tiesų yra vienas iš Bendrijos intereso buvimo vertinimo kriterijų, kurio pakanka, kad Komisija išnagrinėtų skundą. Šiuo tikslu ji privalo kiekvienu atveju įvertinti tariamų konkurencijos pažeidimų sunkumą ir jų poveikio išlikimą. Ši pareiga visų pirma reiškia, kad ji turi atsižvelgti į nurodytų pažeidimų trukmę ir svarbą, taip pat jų poveikį konkurencijai Sąjungoje (žr. šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo AEPI prieš Komisiją 52 ir 53 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
52
Kaip priminta 35 punkte, Komisija turi teisę nutraukti skundo tyrimą nesant didelių bendrosios rinkos veikimo sutrikimų, nors skundžiami veiksmai ir daro poveikį prekybai tarp valstybių narių, kaip tai suprantama pagal EB 81 ir 82 straipsnius (šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo AEPI prieš Komisiją 54 punktas).
53
Ieškovės argumentai, kuriais siekiama įrodyti poveikį prekybai tarp valstybių narių, yra neveiksmingi.
54
Pagaliau, net darant prielaidą, kad tam tikri ieškovės kaltinimai gali būti aiškinami taip, kad jais siekiama ginčyti Komisijos vertinimą dėl rinkos veikimo sutrikimo nebuvimo, o taip nėra, joks ieškovės pateiktas įrodymas šiuo klausimu negali paneigti ginčijamo sprendimo pagrįstumo.
55
Iš tiesų, kaip Komisija pažymėjo ginčijamo sprendimo 43 ir 47 punktuose, Juventus paskirtos sankcijos poveikis konkurencinei futbolo rinkos struktūrai nėra labai didelis : klubas ir toliau žaidė B lygoje, Italijos čempionato A lygoje vėl galėjo pradėti rungtyniauti tik po metų nuo sankcijos paskyrimo, o Čempionų lygoje – po dviejų. 2006–2007 ir 2007 –2008 m. sezonuose Čempionų lygoje Italiją gali atstovauti kitas Italijos klubas. Ieškovės argumentai, susiję su, pirma, galimu poveikiu futbolo klubų taikomoms kainoms paskyrus sankcijas Juventus ir, antra, tariama grėsme, kad perkėlus Juventus į B lygą dideli Europos klubai sudarys suokalbį, yra visiškai nepagrįsti, ir todėl nepaneigia Komisijos išvados, jog nagrinėjamos priemonės nedarė didelio poveikio bendrajai rinkai.
56
Taigi ieškovės argumentus, susijusius su bylos tarptautine svarba reikia atmesti kaip neveiksmingus ir bet kuriuo atveju kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstus.
Dėl tariamų apribojimų poveikio nutrūkimo
57
Ieškovė ieškinio 73–76 punktuose pirmiausia ginčija ginčijamo sprendimo 48 punkte Komisijos padarytą išvadą „dėl Bendrijos intereso pratęsti tyrimą stokos, nes nutrūko tariamų apribojimų poveikis“.
58
Komisija ginčija ieškovės argumentus.
59
Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Komisija gali pagrįstai nuspręsti, laikydamasi pareigos motyvuoti tokį sprendimą, toliau nenagrinėti skundo dėl veiksmų, kurie vėliau buvo nutraukti (1998 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo IECC prieš Komisiją, T-133/95 ir T-204/95, Rink. p. II-3645, 146 punktas). Tačiau, jei Komisija nori grįsti savo motyvavimą tuo, kad veiksmai buvo nutraukti, ji turi patikrinti, ar antikonkurencinis poveikis ir toliau išlieka ir atsižvelgti į pažeidimo sunkumą bei trukmę, kai vertinant Bendrijos interesą tęsti skundo nagrinėjimą (2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo UFEX ir kt. prieš Komisiją, T-60/05, Rink. p. II-3397, 74 punktas). Laikydamasi šių įpareigojimų ji gali atmesti skundą, net jei pažeidimai yra ilgalaikiai ir gana sunkūs, su sąlyga, kad ji nesiremia iš esmės netiksliais faktais ir nedaro akivaizdžios vertinimo klaidos (minėto Sprendimo UFEX ir kt. prieš Komisiją 140 punktas).
60
Atsižvelgiant į šią teismo praktiką, ieškovė akivaizdžiai klaidingai teigia, kad tariamo pažeidimo trukmė ir jo poveikio išlikimas negali būti svarbūs veiksniai siekiant įvertinti Bendrijos interesą tęsti tyrimą.
61
Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suprasti, kaip antikonkurencinis pažeidimų poveikis išliko, atsižvelgiant į tai, kad Juventus galėjo greitai vėl pradėti rungtyniauti Italijos čempionato A lygoje ir Čempionų lygoje. Ieškovė taip pat neįrodė, kaip Juventus patirtos finansinės pasekmės galėjo daryti ilgalaikę įtaką šio klubo ir konkuruojančių klubų taikomoms kainoms.
62
Galiausiai, priešingai nei teigia ieškovė, teorinė galimybė, kad sporto organizacijos ateityje pakartos skundžiamus veiksmus, neleidžia daryti išvados, jog šioje byloje skundžiamų priemonių poveikis išliko.
63
Iš to matyti, kad Komisija pagrįstai galėjo padaryti išvadą dėl Bendrijos intereso stokos, pirmiausia atsižvelgiant į nutrūkusį tariamų pažeidimų poveikį.
64
Taigi ieškovės argumentai turi būti atmesti kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįsti.
Dėl galimybės kreiptis į nacionalinius teismus
65
Ieškovė ginčija Komisijos ginčijamo sprendimo 45 ir 46 punktuose padarytą išvadą, kad skundas galėjo būti atmestas pirmiausia atsižvelgiant į galimybę kreiptis į nacionalines institucijas ir teismus.
66
Komisija, palaikoma įstojusios į bylą šalies, ginčija ieškovės argumentus.
67
Šiuo klausimu primintina, kad Komisija, kad įvertintų Bendrijos suinteresuotumą byla, gali atsižvelgti į tai, kad į nacionalinį teismą arba nacionalinę konkurencijos tarnybą jau buvo kreiptasi klausiant dėl kartelio arba suderintų veiksmų atitikties EB 81 ir EB 82 straipsniams (1995 m. sausio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tremblay ir kt. prieš Komisiją, T-5/93, Rink. p. II-185, 62 punktas ir 2007 m. liepos 3 d. Sprendimo Au Lys de France prieš Komisiją, T-458/04, neskelbiamo Rinkinyje, 72 punktas).
68
Iš tiesų pagal teismo praktiką, kai skunde nurodomo pažeidimo poveikis iš esmės pasireiškia tik vienos valstybės narės teritorijoje ir kai šios valstybės narės teismai ir kompetentingos valdžios institucijos nagrinėja pareiškėjo skundus dėl šių pažeidimų, Komisija turi teisę atmesti skundą dėl Bendrijos intereso stokos, tačiau su sąlyga, kad pareiškėjo teisės galėtų būti tinkamai apsaugotos nacionalinėse institucijose, o tokiu atveju preziumuojama, jog jos sugeba išsiaiškinti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar nagrinėjamais veiksmais padaromas pažeidimas (šio sprendimo 33 punkte minėto Sprendimo Automec prieš Komisiją 89–96 punktai ir šio sprendimo 67 punkte minėto Sprendimo Au Lys de France prieš Komisiją 83 punktas).
69
Šioje byloje, priešingai nei teigia ieškovė, skundžiamos priemonės poveikis Europos mastu, kaip nurodyta šio sprendimo 55 punkte, neturi didelės svarbos, nes jo svorio centras yra Italijoje.
70
Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad pagal Italijos teisę numatytos teisių gynimo priemonės nėra pakankamos jos teisėms apsaugoti. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad Asociacija, pirma, palaikė Juventus jam pateikus ieškinį regioniniame administraciniame teisme dėl 2006 m. liepos 25 d. FIGC federalinio teismo sprendimo ir, antra, ji pati pateikė ieškinį regioniniame administraciniame teisme dėl 2006 m. spalio 27 d.Comitato olimpico nazionale italiano taikinimo ir arbitražo kolegijos sprendimo. Tai, kad Juventus atsiėmus ieškinį regioninis administracinis teismas pripažino prašymą įstoti į bylą netekusį dalyko, ir tai, jog Asociacijos ieškinys pagal nacionalinę teisę buvo pripažintas nepriimtinu, nepaneigia galimybės, kuria ieškovė pasinaudojo, kreiptis į nacionalinius teismus (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 67 punkte minėto Sprendimo Au Lys de France prieš Komisiją 86 punktą). Be to, Asociacija galėjo kreiptis į Italijos konkurencijos instituciją, tačiau šioje byloje ji tokia galimybe nepasinaudojo.
71
Dėl tariamai Juventus patirto spaudimo nesinaudoti savo gynybos teisėmis nacionaliniuose teismuose, konstatuotina, kaip ieškinio 13 ir 364 punktuose pripažįsta pati ieškovė, kad iš Juventus niekuomet nebuvo atimta teisė pasinaudoti gynybos teisėmis nacionaliniame lygmenyje, siekiant užginčyti sporto organizacijų apeliacinių organų sprendimus.
72
Pagaliau ieškovės argumentai, kad Italijos teismai negalėjo surinkti faktinių aplinkybių siekiant nustatyti, ar nagrinėjami veiksmai sudaro EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimą, nėra niekuo pagrįsti. Iš tiesų tai, kad ieškovė mano, jog Komisija buvo geresnėje padėtyje išnagrinėti jos skundą, atspindi tik subjektyvią nuomonę, tačiau tai negali įpareigoti šią instituciją ištirti skundą, lyg ji turėtų tam išimtinę kompetenciją.
73
Taigi darytina išvada, kad Komisija nepadarė jokios klaidos, nuspręsdama, jog kreipimasis į nacionalinius teismus buvo svarbus veiksnys atmetant ieškinį.
74
Ieškovės argumentai turi būti atmesti kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįsti.
Dėl nedidelės bylos ekonominės svarbos
75
Ieškovė pirmiausia ieškinio 139–143 ir 150–157 punktuose ginčija Komisijos ginčijamo sprendimo 42–44 punktuose padarytas išvadas, susijusias su bylos nedidele ekonomine svarba.
76
Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškovės ieškinio 151 punkte nurodyti skaičiai, susiję su Juventus patirta ekonomine žala, nebuvo pateikti Komisijai prieš priimant ginčijamą sprendimą. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką nagrinėjant pagal EB 230 straipsnį pareikštą ieškinį dėl panaikinimo, akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant tik į tą informaciją, kurią priimdamas aktą jo rengėjas žinojo (žr., pvz., 2009 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, T-424/05, neskelbiamo Rinkinyje, 169 punktą). Kaip pažymėjo Komisija, ieškovės pateikti skaičiai turi būti pripažinti akivaizdžiai nepriimtinais.
77
Atsakydama dėl šių aplinkybių, kuriems atsiliepime į ieškinį Komisija prieštarauja, nepriimtinumo, ieškovė dublike teigė, kad šios aplinkybės jau buvo nurodytos jos skunde, o Komisija pažeidė gero administravimo principą, nes ji niekuomet nepaprašė Asociacijos šiuo klausimu suteikti bent kiek papildomos informacijos ir, bendriau kalbant, informacijos dėl jos skundo įrodymų, kurie ginčijamajame sprendime buvo laikomi nepakankamais.
78
Šiuo klausimu primintina, kad pagal Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.
79
Taigi pritariant Komisijai konstatuotina, kad ieškovės argumentas, pagrįstas gero administravimo principo pažeidimu, sudaro naują pagrindą, kaip tai suprantama pagal minėtą straipsnį, ir todėl turi būti pripažintas nepriimtinu.
80
Iš tiesų ieškovė šio argumento nepateikė kartu su ieškiniu ir jis nėra susijęs su Komisijos identifikuotais pagrindais. Kaip nurodyta šio sprendimo 100–106 punktuose, ieškovė trečiame skundo pagrinde iš esmės tenurodė kaltinimą, kad Komisija neatsižvelgė į skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes. Tačiau ieškinyje nėra jokių kaltinimų dėl klausimų, kuriuos Komisija turėjo pateikti Asociacijai, pirmiausia susijusių su skundžiamų sankcijų ekonominiu poveikiu Juventus.
81
Bet kuriuo atveju, net jei ieškovės argumentai, susiję su gero administravimo principo pažeidimu, galėtų būti pripažinti priimtinais, bet jie negali būti tokiais pripažinti, negalima kaltinti Komisijos, kad nagrinėdama ieškinį dėl sprendimo atmesti skundą konkurencijos srityje ji neatsižvelgė į įrodymą, kurio pareiškėjas jai nepateikė ir apie kurio buvimą ji galėjo sužinoti tik pradėjusi tyrimą (2003 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo FENIN prieš Komisiją, T-319/99, Rink. p. II-357, 43 punktas). Iš tiesų, kadangi Komisija turi vienintelę pareigą išnagrinėti pareiškėjo jai pateiktas faktines ir teisines aplinkybes, ji, priešingai nei tvirtina ieškovė, neprivalo įrodyti, kad ėmėsi tyrimo priemonių (2010 m. gegužės 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo EMC Development prieš Komisiją, T-432/05, Rink. p. II-1629, 58 ir 59 punktai).
82
Be to, konstatuotina, kad vieno ūkio subjekto, kuriam buvo pritaikyta sankcija, tariamai patirti ekonominiai nuostoliai neleidžia automatiškai daryti išvados, jog buvo daromas didelis poveikis rinkos veikimui ir Komisija turėjo panaudoti savo ribotus išteklius ir identifikuoti tariamą pažeidimą.
83
Šioje byloje Komisija ginčijamo sprendimo 43 punkte pažymėjo, – o tam ieškovė neprieštaravo, – kad kiekvienais metais Čempionų lygoje dalyvauja trisdešimt du klubai, o vietoje Juventus joje galėjo dalyvauti kitas Italijos klubas. 2008–2009 m. sezone Juventus ir vėl galėjo rungtyniauti su kitomis Europos komandomis. Remdamasi šiomis aplinkybėmis Komisija ginčijamo sprendimo 44 punkte pagrįstai galėjo padaryti išvadą, kad byla turėjo nedidelę reikšmę ir nebuvo pakankamo Bendrijos intereso atlikti išsamesnius tyrimus.
84
Kaip nurodyta šio sprendimo 55 punkte, šių konkrečių išvadų negalima paneigti bendrais ir nepagrįstais ieškovės teiginiais, susijusiais, pirma, su tariamu neigiamu poveikiu bendram futbolo rinkos veikimui ir, antra, galimu poveikiu futbolo klubų taikomoms kainoms bei tariamu didelių klubų kartelio pavojumi.
85
Iš to matyti, kad ieškovės kaltinimai dėl bylos ekonominės svarbos turi būti atmesti kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtini ir bet kuriuo atveju akivaizdžiai teisiškai nepagrįsti.
86
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija galėjo teisingai konstatuoti, jog nebuvo didelio poveikio rinkos veikimui ir šiuo pagrindu atmesti skundą.
87
Kadangi šios Komisijos pirmiausia nurodytos išvados teisėtumo ieškovė neginčijo, nebereikia ir nagrinėti, kaip nurodyta šio sprendimo 43 punkte, ar Komisija suklydo padarydama subsidiarią išvadą, jog tęsiant pirminį skundo tyrimą bet kuriuo atveju jai kiltų pareiga atlikti tokį tyrimą, kurio apimtis būtų neproporcinga, atsižvelgiant į menką tikimybę, jog bus konstatuotas pažeidimas.
88
Taigi iš esmės ieškovės pateiktas ketvirtas pagrindas yra iš dalies neveiksmingas, iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir visiškai teisiškai nepagrįstas.
89
Kadangi Komisija galėjo pagrįstai atmesti skundą dėl Bendrijos intereso tęsti tyrimą stokos, nėra būtina, kaip nurodyta šio sprendimo 32 punkte, išnagrinėti antrąjį Komisijos identifikuotą pagrindą, susijusį su teisėto intereso sąvokos pažeidimu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su motyvavimo pareigos pažeidimu
90
Ieškovė ieškinio 38–42 ir 372 punktuose teigia, kad ginčijamas sprendimas yra glaustai motyvuotas ir jame visai neužsimenama apie faktines ir teisines aplinkybes, kurias ji nurodė administracinėje procedūroje. Ieškovės manymu, Komisijos paaiškinimai neleidžia šalims arba teismui nustatyti, kaip Komisija šioje byloje taikė Bendrijos konkurencijos teisę.
91
Dublike ieškovė patikslina, kad Komisija turėjo paaiškinti teisinius ir faktinius motyvus, kuriais remdamasi ji nusprendė, jog tariamų pažeidimų poveikis prekybai tarp valstybių narių nėra pakankamas, – tokia analizė turi būti padaryta prieš įgyvendinant diskreciją atmesti skundus. Ieškovė taip pat teigia, kad Komisija neatsakė į jos argumentą, kad sporto organizacijų sprendimai peržengė Italijos valstybės sienas ir truko ilgą laiką. Pagaliau Komisija nepaaiškino, kodėl jos užduotis esą būtų buvusi tokia neproporcinga, palyginti su ginčijama situacija.
92
Komisija ginčija ieškovės argumentus.
93
Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad individualaus sprendimo motyvavimas pirmiausia turi suteikti galimybę, pirma, asmeniui, kuriam šis sprendimas skirtas, sužinoti, kokiais faktais ir aplinkybėmis remiantis imamasi atitinkamų priemonių, kad reikiamu atveju asmuo galėtų remtis savo teisėmis ir įvertinti sprendimo pagrįstumą, ir, antra, Sąjungos teismams įgyvendinti jiems priklausančią teisėtumo kontrolės kompetenciją (žr. šio sprendimo 67 punkte minėto Sprendimo Au Lys de France prieš Komisiją 96 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
94
Šiuo klausimu Komisija sprendimų, kuriuos ji priima siekdama užtikrinti konkurencijos taisyklių taikymą, motyvuojamojoje dalyje neprivalo išdėstyti savo pozicijos dėl visų argumentų, kuriuos suinteresuotieji asmenys pateikia savo prašymui pagrįsti. Pakanka, kad ji išdėsto lemiamą reikšmę sprendimo struktūrai turinčius faktus ir teisinius argumentus (1996 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T-387/94, Rink. p. II-961, 104 punktas ir 1998 m. liepos 17 d. Sprendimo ITT Promedia prieš Komisiją, T-111/96, Rink. p. II-2937, 131 punktas).
95
Kiek tai susiję, pirmiausia, su ieškovės kaltinimu, kad Komisijos paaiškinimai neleidžia nustatyti, kaip ji taikė Bendrijos konkurencijos teisę, konstatuotina, jog, kaip nurodyta šio sprendimo 7–9 ir 51 punktuose, Komisija ginčijamajame sprendime nenusprendė dėl EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimo, o tik atsižvelgdama į teismo praktiką, visų pirma motyvuotai pagrindusi didelio rinkos veikimo sutrikimo nebuvimą, skundą atmetė. Ieškovės argumentais, susijusiais su tariamu ginčijamo sprendimo nemotyvavimu šiuo klausimu, iš tiesų siekiama ginčyti tai, jog Komisija nepriėmė pozicijos dėl tariamo minėtų sporto organizacijų EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimo.
96
Iš ginčijamo sprendimo aiškiai matyti, kad Komisija skundą pirmiausia atmetė dėl to, kad ieškovė neturėjo pagrįsto intereso ir, subsidiariai, kad nebuvo Bendrijos intereso.
97
Konkrečiai kalbant apie Bendrijos intereso stoką, Komisija detaliai paaiškino priežastis, dėl kurių ji nusprendė, jog galimas poveikis prekybai tarp valstybių narių yra nepakankamas ir kad tariamų pažeidimų poveikis nutrūko. Ieškovės argumentais, kad Komisija neatsižvelgė į jos argumentus šiuo klausimu, iš tiesų siekiama užginčyti Komisijos išvadų šiuo klausimu pagrįstumą.
98
Kalbant apie tyrimo neproporcingumą, atsižvelgiant į menką tikimybę, jog bus konstatuotas pažeidimas, pažymėtina, jog Komisija ginčijamo sprendimo 50–56 punktuose savo motyvus išaiškino aiškiai ir pagrįstai.
99
Atsižvelgiant į šiuos svarstymus, pirmą ieškovės pagrindą reikia atmesti kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su Komisijos konkurencijos politikos koordinavimo uždavinio pažeidimu
100
Ieškovė ieškinio 370–372 punktuose pirmiausia nurodo, kad Komisija prisidengdama procedūriniais argumentais, kad išvengtų savo pagrindinio užduoties užtikrinti Bendrijos konkurencijos teisės įgyvendinimą ir nepakankamai atsižvelgusi į skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, neįvykdė savo bendrosios pareigos įgyvendinti konkurencijos koordinavimo politiką.
101
Tačiau šiuo klausimu primintina, kad Komisija neprivalo pradėti procedūrų siekdama nustatyti galimus Bendrijos teisės pažeidimus ir kad tarp pareiškėjams suteiktų teisių nėra teisės reikalauti, jog būtų priimtas galutinis sprendimas dėl tariamo pažeidimo egzistavimo (2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Haladjian Frères prieš Komisiją, T-204/03, Rink. p. II-3779, 27 punktas).
102
Vis dėlto Komisija turi atidžiai išnagrinėti jai pareiškėjo pateiktas faktines ir teisines aplinkybes (žr. šio sprendimo 33 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Automec prieš Komisiją 79 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką ir 1999 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Micro Leader prieš Komisiją, T-198/98, Rink. p. II-3989, 27 punktą).
103
Šioje byloje iš įvairaus ieškovės ir Komisijos susirašinėjimo matyti, kad pastaroji atidžiai išnagrinėjo įvairias Asociacijos jai pateiktas faktines ir teisines aplinkybes. Ieškovė neginčija to, kad ji turėjo keletą kontaktų su Komisijos tarnybomis ir kad jos jai pateikė prašymus pateikti papildomos informacijos, pirmiausia susijusios su pagrįstu interesu paduoti skundą (žr. šio sprendimo 5 punktą). Tik susipažinusi su Asociacijos patikslinta informacija ir pastabomis, pateiktomis atsakant į raštą pagal Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalį, Komisija skundą atmetė (žr. šio sprendimo 6 ir 7 punktus).
104
Atsižvelgiant į skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad Komisija jas tinkamai ištyrė ir kad jos negalima kaltinti pažeidus savo uždavinį įgyvendinti konkurencijos koordinavimo politiką.
105
Pagaliau, ieškovės kaltinimais, kad jokių jos argumentų Komisija neužginčijo arba neišanalizavo, iš tiesų siekiama ginčyti tai, jog ji neužėmė pozicijos dėl skundžiamų veiksmų.
106
Šiomis aplinkybėmis trečiąjį ieškovės pagrindą reikia atmesti kaip akivaizdžiai visiškai teisiškai nepagrįstą.
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimu
107
Kaip nurodyta šio sprendimo 22 punkte, ieškinyje yra labai pagrįsta dalis „Dėl teisės“, susijusi su EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimu ir iš esmės pakartojanti skunde dėl ginčijamų priemonių ir Asociacijos atsakyme į 2008 m. rugpjūčio 29 d. laišką Komisijos pateiktus argumentus.
108
Šiuo klausimu primintina, kad Komisija ginčijamajame sprendime nesprendė klausimo dėl tariamo minėtų sporto organizacijų EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimo, o tik atmetė skundą motyvuodama tuo, kad, pirma, ieškovė neturi teisėto intereso (žr. šio sprendimo 8 punktą) ir, antra, jog nėra pakankamo Bendrijos intereso tęsti tyrimą (žr. šio sprendimo 9 punktą). Taigi ieškovės argumentai, susiję su EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimu, yra neveiksmingi (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 67 punkte minėto Sprendimo Au Lys de France prieš Komisiją 104 punktą).
109
Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 42 punkte, negalima atmesti, kad ieškovės argumentais taip pat siekiama užginčyti Komisijos išvadą, kad reikalaujamo tyrimo apimtis buvo neproporcinga, atsižvelgiant į menką tikimybę, jog bus konstatuotas EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimas (ginčijamo sprendimo 50–56 punktai).
110
Tačiau ieškovės argumentų jau nebereikia analizuoti, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 86 ir 87 punktuose, Komisija pagrįstai galėjo atmesti skundą nesant didelio poveikio rinkos veikimui (ginčijamo sprendimo 41–49 punktai).
111
Darytina išvada, kad penktasis pagrindas jokiu būdu negali pateisinti ginčijamo sprendimo panaikinimo.
112
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visas ieškinys turi būti atmestas, nes iš esmės ieškovės pateikti pagrindai yra iš dalies neveiksmingi, iš dalies akivaizdžiai nepriimtini ir visiškai teisiškai nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
113
Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
114
Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą Bendrasis Teismas gali nurodyti, kad į bylą įstojusi šalis turi pati padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
115
Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, be savo išlaidų, ji turi padengti Komisijos išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
116
Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nutaria:
1.
Atmesti ieškinį.
2.
Associazione „Giùlemanidallajuve“ padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
3.
Fédération internationale de football association (FIFA) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2012 m. kovo 19 d. Liuksemburge.
Kancleris
E. Coulon
Pirmininkas
I. Pelikánová
Turinys
Ginčo aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
1. Dėl ieškovės reikalavimų duoti nurodymą Komisijai
2. Reikalavimai dėl panaikinimo
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su Bendrijos intereso sąvokos pažeidimu
Dėl bylos tarptautinės svarbos
Dėl tariamų apribojimų poveikio nutrūkimo
Dėl galimybės kreiptis į nacionalinius teismus
Dėl nedidelės bylos ekonominės svarbos
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su motyvavimo pareigos pažeidimu
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su Komisijos konkurencijos politikos koordinavimo uždavinio pažeidimu
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimu
Dėl bylinėjimosi išlaidų
( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.
Top