Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos

Svarbus teisinis pranešimas

|21999A0824(01)

Oficialusis leidinys L 222 , 24/08/1999 p. 0031 - 0037

A PRIEDAS

Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos

Preambulė

ŠIĄ KONVENCIJĄ PASIRAŠIUSIOS EUROPOS TARYBOS VALSTYBĖS NARĖS,

prisimindamos, jog Europos Tarybos tikslas – siekti didesnės savo narių vienybės ir jog ji nori bendradarbiauti su kitomis valstybėmis saugant eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamus gyvus gyvūnus;

pripažindamos, kad žmogaus moralinė priedermė – gerbti visus gyvūnus ir deramai atsižvelgti į jų gebą jausti kančią ir turėti atmintį;

pripažindamos vis dėlto, kad žmogui siekiant žinių, sveikatos ir saugos reikia naudoti gyvūnus, kai pagrįstai tikimasi, kad rezultatas praturtins žinojimą ar bus apskritai naudingas žmogaus ar gyvūno labui panašiai, kaip jis juos naudoja maistui, aprangai ar kaip nešulinius gyvulius;

pasiryžusios riboti gyvūnų naudojimą eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais, siekiant, kur įmanoma, pakeisti tokį naudojimą, ypač ieškant alternatyvių priemonių ir skatinant šių alternatyvių priemonių naudojimą;

siekdamos priimti bendras nuostatas, padedančias apsaugoti gyvūnus, naudojamus eksperimentams, kuriuos atliekant jie gali patirti skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą, ir užtikrinti, kad tais atvejais, kai to neįmanoma išvengti, gyvūnai kuo mažiau kentėtų,

SUSITARĖ:

I DALIS

Bendrieji principai

1 straipsnis

1. Ši Konvencija taikoma visiems gyvūnams, naudojamiems ar skirtiems naudoti bet kuriame eksperimente ar kitame moksliniame tyrime, kai atliekant eksperimentą jie gali patirti skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą. Ji netaikoma jokiai neeksperimentinei žemės ūkio ar klinikinės veterinarijos praktikai.

2. Šioje Konvencijoje:

a) "gyvūnas" – jei neapibūdinta kitaip, visi gyvi žmonių giminei nepriklausantys stuburiniai, įskaitant laisvėje gyvenančias ir (arba) galinčias daugintis lervas, išskyrus vaisius ar embrionus;

b) "skirtas naudoti" – veisiamas ar laikomas parduoti, perleisti ar naudoti kokiai nors eksperimentinei ar kitai mokslinei veiklai;

c) "eksperimentas" – gyvūno naudojimas eksperimentiniais ar kitais mokslo tikslais, dėl kurio jis gali patirti skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama, kad gyvūnas gimtų tokiomis sąlygomis, arba dėl kurių jis gali gimti, išskyrus šiuolaikinėje praktikoje priimtinus mažiausiai skausmo sukeliančius gyvūnų numarinimo ar ženklinimo būdus (tai yra "humaniškus" būdus). Eksperimentas pradedamas tuomet, kai gyvūnas paruošiamas naudojimui, ir baigiamas, kai nebeatliekami jokie tolesni tam eksperimentui reikalingi stebėjimai; jei skausmas, kančia, baimė ar ilgalaikis sužalojimas pašalinami, sėkmingai panaudojant anesteziją, analgeziją ar kitus metodus, gyvūno naudojimas vis tiek apibrėžiamas kaip eksperimentas;

d) "kompetentingas asmuo" – asmuo, kurį Šalis laiko savo teritorijoje kompetentingu atlikti atitinkamą šioje Konvencijoje aprašytą funkciją;

e) "atsakinga institucija" – tai tam tikros Šalies teritorijoje atitinkamam tikslui paskirta institucija, įstaiga ar asmuo;

f) "įstaiga" – bet kokie stacionarūs ar kilnojami įrenginiai, pastatai, pastatų kompleksai ar kitos patalpos; taip pat gali būti vieta, kuri nėra visiškai uždara ar uždengta, ir kilnojamieji įrenginiai;

g) "veisimo įstaiga" – įstaiga, kurioje auginami gyvūnai yra skirti naudoti eksperimentams;

h) "tiekimo įstaiga" – įstaiga, iš kurios tiekiami gyvūnai yra skirti naudoti eksperimentams, bet ne veisimo įstaiga;

i) "naudojimo įstaiga" – įstaiga, kurioje gyvūnai naudojami eksperimentams;

j) "humaniškas numarinimo metodas" – gyvūno numarinimas, sukeliantis kuo mažiau fizinių ar psichinių kančių, atsižvelgiant į gyvūno rūšį.

2 straipsnis

Eksperimentas gali būti atliekamas tik dėl vieno ar daugiau iš šių tikslų ir laikantis šioje Konvencijoje nustatytų apribojimų:

a) i) siekiant išvengti žmonių, stuburinių ar nestuburinių gyvūnų ar augalų ligos, sveikatos sutrikimo arba kitos anomalijos ar jos poveikio arba profilaktiškai užkirsti jiems kelią, įskaitant vaistų, medžiagų ar produktų gamybą ir kokybės, veiksmingumo ir saugumo tikrinimą;

ii) siekiant diagnozuoti ar gydyti žmonių, stuburinių ar nestuburinių gyvūnų arba augalų ligą, sveikatos sutrikimą ar kitą anomaliją arba jos poveikį;

b) siekiant nustatyti, įvertinti, kontroliuoti ar pakeisti žmonių, stuburinių ar nestuburinių gyvūnų arba augalų fiziologinę būklę;

c) aplinkos apsaugos;

d) mokslinių tyrimų;

e) mokymo ir profesinio rengimo;

f) teismo ekspertizių.

3 straipsnis

Kiekviena Šalis įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, kad šios Konvencijos nuostatos būtų įgyvendinamos ir kuo greičiau, bet kokiu atveju per penkerius metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai, būtų užtikrinta kontrolės ir priežiūros sistema.

4 straipsnis

Jokia šios Konvencijos nuostata neriboja Šalių laisvės priimti griežtesnes eksperimentams naudojamų gyvūnų apsaugos ir gyvūnų naudojimo eksperimentams kontrolės bei ribojimo priemones.

II DALIS

Bendra priežiūra ir laikymas

5 straipsnis

1. Visiems eksperimente naudojamiems ar skirtiems naudoti gyvūnams suteikiamos jų sveikatai ir gerovei reikalingos laikymo patalpos, aplinka, nors šiek tiek judėjimo laisvės, pašaras, vanduo ir priežiūra. Apribojimai gyvūnų galimybėms tenkinti fiziologinius ir etologinius poreikius turi būti kiek įmanoma mažesni. Įgyvendinant šią nuostatą, turėtų būti atsižvelgiama į šios Konvencijos A priede pateiktus gyvūnų laikymo ir priežiūros nurodymus.

2. Gyvūnų veisimo, laikymo ir naudojimo aplinkos sąlygos privalo būti kasdien tikrinamos.

3. Gyvūnų gerovė ir sveikatos būklė turi būti nuolat pakankamai atidžiai ir dažnai stebimos, kad būtų išvengta skausmo ar kančios, baimės ar ilgalaikio sužalojimo, kurių galima išvengti.

4. Kiekviena Šalis nustato priemones, kad būtų užtikrintas skubus bet kokio atsiradusio trūkumo ar kančių pašalinimas.

III DALIS

Eksperimento atlikimas

6 straipsnis

1. Eksperimentas nė dėl vieno iš 2 straipsnyje nurodytų tikslų neatliekamas, jei pagrįstai ir praktiškai prieinamas yra kitas moksliškai tinkamas metodas, kuriam nereikia gyvūnų.

2. Kiekviena Šalis turėtų skatinti mokslinius tyrimus siekiant kurti metodus, kurie galėtų teikti tą pačią informaciją, kuri gaunama atliekant eksperimentus.

7 straipsnis

Kai reikia atlikti eksperimentą, gyvūnų rūšies pasirinkimas kruopščiai apsvarstomas ir prireikus apie jį paaiškinama atsakingai institucijai; renkantis eksperimento tipą, pasirenkami tie, kuriems naudojamas mažiausias gyvūnų skaičius ir dėl kurių gyvūnai patiria mažiausiai skausmo, kančios, baimės ar ilgalaikio sužalojimo, ir kuriais, kaip manoma, yra daugiausia galimybių gauti tinkamus rezultatus.

8 straipsnis

Eksperimentas atliekamas taikant bendrąją arba vietinę anesteziją ar analgeziją arba kitus metodus, kad eksperimento metu būtų kuo mažiau skausmo, kančios, baimės ar sužalojimų, išskyrus atvejus, kai:

a) eksperimento sukeltas skausmas yra mažesnis negu gyvūno savijautos pablogėjimas, patiriamas dėl anestezijos ar analgezijos, arba

b) anestezijos ar analgezijos taikymas yra nesuderinamas su eksperimento tikslu. Tokiais atvejais imamasi reikalingų įstatyminių ir (ar) administracinių priemonių, kad būtų užtikrinta, jog tokie eksperimentai be reikalo nebūtų atliekami.

9 straipsnis

1. Kai planuojama su gyvūnu atlikti eksperimentą, per kurį jis patirs arba gali patirti didelį, galintį užsitęsti skausmą, apie eksperimentą reikia specialiai pranešti atsakingai institucijai ir jį pagrįsti arba institucija turi išduoti specialų leidimą tokį eksperimentą atlikti.

2. Siekiant užtikrinti, kad joks toks eksperimentas nebūtų atliekamas be reikalo, imamasi reikalingų teisinių ir (ar) administracinių priemonių.

Tokios priemonės gali būti:

- arba specialus atsakingos institucijos leidimas,

- arba specialus pareiškimas apie tokį eksperimentą atsakingai institucijai ir teisminiai ar administraciniai veiksmai, jei ji yra neįtikinta, kad eksperimentas yra pakankamai reikšmingas dėl pagrindinių žmogaus ar gyvūno reikmių tenkinimo, įskaitant mokslinių problemų sprendimą.

10 straipsnis

Eksperimento metu naudojamam gyvūnui taikomos 5 straipsnio nuostatos, išskyrus atvejus, kai tos nuostatos yra nesuderinamos su eksperimento tikslu.

11 straipsnis

1. Baigiantis eksperimentui, nusprendžiama, ar gyvūną palikti gyvą, ar numarinti humanišku būdu. Gyvūnas nepaliekamas gyvas, jeigu, net visiškai atgavęs normalią sveikatos būklę, jis patirs nuolatinį skausmą ar baimę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sprendimą priima kompetentingas asmuo pirmiausia veterinarijos gydytojas arba asmuo, kuris pagal 13 straipsnį yra atsakingas už tą eksperimentą arba jį atliko.

3. Jei, pasibaigus eksperimentui:

a) gyvūnas paliekamas gyvas, jis gauna priežiūrą, reikalingą pagal jo sveikatos būklę, jį stebi veterinarijos gydytojas ar kitas kompetentingas asmuo, ir jis laikomas 5 straipsnio reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Tačiau šiame punkte nustatytos sąlygos gali būti netaikomos, jeigu, veterinarijos gydytojo nuomone, pritaikius tokią išimtį, gyvūnas nepatirs jokių kančių;

b) gyvūnas nepaliekamas gyvas arba, kai jam negalima pritaikyti 5 straipsnio nuostatų dėl jo gerovės, jis kuo greičiau numarinamas humanišku būdu.

4. Joks gyvūnas, kuris jau buvo naudotas kokiam nors eksperimentui, per kurį jis patyrė didelį, galintį užsitęsti skausmą ar kančią, nepaisant to, ar buvo naudojama anestezija arba analgezija, negali būti naudojamas kitam eksperimentui, išskyrus atvejus, kai jis yra atgavęs gerą sveikatos būklę bei gerovę, ir:

a) arba kitas eksperimentas yra toks, jog jo metu ištisai taikoma bendroji anestezija yra palaikoma tol, kol gyvūnas numarinamas; arba

b) kitas eksperimentas bus susijęs tik su nedidele operacija.

12 straipsnis

Nepaisant kitų šios Konvencijos nuostatų, tais atvejais, kai būtina pagrįstais eksperimento tikslais, atsakinga institucija gali leisti atitinkamą gyvūną paleisti į laisvę, jei ji yra įtikinta, kad, kiek įmanoma, yra pasirūpinta užtikrinti gyvūno gerovę. Eksperimentai, susiję su gyvūno paleidimu į laisvę, neleidžiami vien tik mokymo ar profesinio rengimo tikslais.

IV DALIS

Leidimas

13 straipsnis

Eksperimentą 2 straipsnyje nurodytais tikslais gali atlikti leidimą turintys asmenys arba asmenys, už kuriuos atsako leidimą turintis asmuo, arba jei atitinkamas eksperimentinis ar kitas mokslinis projektas yra leidžiamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas. Leidimas išduodamas tik asmenims, kuriuos atsakinga institucija laiko kompetentingais.

V DALIS

Veisimo ar tiekimo įstaigos

14 straipsnis

Veisimo ir tiekimo įstaigas registruoja atsakinga institucija, jeigu joms netaikoma išimtis pagal 21 arba 22 straipsnį. Tokios registruotos įstaigos laikosi 5 straipsnio reikalavimų.

15 straipsnis

Registruojant pagal 14 straipsnį, nurodomas už atitinkamą įstaigą atsakingas asmuo, kuris yra kompetentingas administruoti ar kuriam patikėta rūpintis derama įstaigoje veisiamų ar laikomų gyvūnų priežiūra.

16 straipsnis

1. Registruotose veisimo įstaigose yra nustatoma tvarka registruoti ten veisiamus gyvūnus, tiekiamų gyvūnų skaičių ir rūšis, jų išsiuntimo datas ir gavėjo pavadinimą bei adresą.

2. Registruotose tiekimo įstaigose yra nustatoma tvarka registruoti ten gaunamų ir iš ten išsiunčiamų gyvūnų skaičių ir rūšis, jų gavimo ir išsiuntimo datas, iš kur atitinkami gyvūnai buvo gauti bei gavėjo pavadinimą ir adresą.

3. Atsakinga institucija nustato, kokius registrus už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas įstaigas atsakingas asmuo turi tvarkyti ir jai pateikti. Tokie registrai saugomi mažiausiai trejus metus nuo paskutinio įrašo datos.

17 straipsnis

1. Prieš nujunkymą kiekvienas šuo ir katė įstaigoje kuo neskausmingiau pažymimi individualiu ir nuolatiniu ženklu.

2. Kai pirmą kartą į įstaigą po nujunkymo patenka nepaženklintas šuo ar katė, jie kuo skubiau ženklinami.

3. Kai šuo ar katė prieš nujunkymą perduodami iš vienos įstaigos į kitą ir jo (jos) paženklinti iš anksto praktiškai negalima, tol, kol gyvūną bus galima paženklinti, turi būti tvarkomas išsamus dokumentų registras, kuriame pirmiausia nurodoma gyvūno motina.

4. Įstaigos registruose įrašomi visų šunų ir kačių tapatybės nustatymo duomenys ir duomenys apie kilmę.

VI DALIS

Naudojimo įstaigos

18 straipsnis

Naudojimo įstaigas registruoja ar kitaip tvirtina atsakinga institucija ir jos laikosi 5 straipsnyje nustatytų sąlygų.

19 straipsnis

Naudojimo įstaigos pasirūpina, kad turėtų įrenginius ir įrangą, reikalingus naudojamoms gyvūnų rūšims ir ten atliekamiems eksperimentams. Tokie įrenginiai ir įranga yra projektuojami, konstruojami ir veikia taip, kad užtikrintų kuo efektyvesnį eksperimentų atlikimą, reikalingus rezultatus gaunant su mažiausiu gyvūnų skaičiumi, sukeliant jiems kuo mažiau skausmo, kančių, baimės ar ilgalaikių sužalojimų.

20 straipsnis

Naudojimo įstaigoje:

a) paskiriamas asmuo ar asmenys, administraciniu požiūriu atsakingi už rūpinimąsi gyvūnų priežiūra ir įrangos veikimą;

b) yra pakankamas skaičius profesiškai parengtų darbuotojų;

c) sudaromos tinkamos sąlygos veterinariniam konsultavimui ar gydymui;

d) turėtų būti veterinarijos gydytojas ar kitas kompetentingas asmuo, atsakingas už konsultavimą dėl gyvūnų gerovės.

21 straipsnis

1. Toliau išvardytų rūšių gyvūnai, naudojami eksperimentams, yra tiesiogiai įgyjami arba turi būti kilę iš registruotų veisimo įstaigų, nebent Šalies nustatytina tvarka yra suteikta bendroji ar specialioji išimtis:

pelė : Mus musculus

žiurkė : Rattus norvegicus

jūrų kiaulytė : Cavia porcellus

sirinis žiurkėnas : Mesocricetus auratus

triušis : Oryctolagus cuniculus

šuo : Canis familiaris

katė : Felis catus

putpelė : Coturnix coturnix.

2. Kiekviena Šalis įsipareigoja šio straipsnio 1 dalies nuostatas išplėsti kitoms rūšims, ypač primatams, vos tik atsiranda atitinkamų rūšių tikslingai veisiamų gyvūnų pakankamo tiekimo perspektyva.

3. Benamiai naminiai gyvūnai eksperimentams nenaudojami. Šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis daroma bendroji išimtis negali būti taikoma benamiams šunims ir katėms.

22 straipsnis

Naudojimo įstaigoje naudojami tik gyvūnai, gauti iš registruotų veisimo ar tiekimo įstaigų, nebent Šalies nustatytina tvarka yra suteikta bendroji ar specialioji išimtis.

23 straipsnis

Gavus atsakingos institucijos leidimą, eksperimentai gali būti atliekami ir už naudojimo įstaigos ribų.

24 straipsnis

Naudojimo įstaigos nustato, kaip tvarkyti visų eksperimentuose naudotų gyvūnų registrus ir pareikalavus juos pateikti atsakingai institucijai. Pirmiausia tokie registrai turi būti pakankamai išsamūs, kad atitiktų 27 straipsnio reikalavimus, be to, juose nurodomas visų įsigytų gyvūnų skaičius ir rūšys, iš kur jie buvo gauti ir jų patekimo į įstaigą data.

VII DALIS

Mokymas ir profesinis rengimas

25 straipsnis

1. Apie eksperimentus, atliekamus mokymo, profesinio rengimo arba tolesnio profesijų ar kvalifikacijų ugdymo tikslais, įskaitant gyvūnų, naudojamų ar skirtų naudoti eksperimentams, priežiūrą, turi būti pranešama atsakingai institucijai, ir eksperimentai atliekami prižiūrint kompetentingam asmeniui, kuris atsako už tai, jog būtų užtikrinta, kad atliekant eksperimentus būtų laikomasi nacionalinės teisės aktų pagal šią Konvenciją.

2. Eksperimentų mokymo, profesinio rengimo ar tolesnio profesinio ugdymo tikslais neleidžiama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti eksperimentai yra atliekami tik tais atvejais, kai jie būtinai reikalingi atitinkamam mokymo ir profesinio rengimo tikslui, ir leidžiami tik tais atvejais, kai to tikslo negalima pasiekti audiovizualiniais ar kitais tinkamais metodais.

26 straipsnis

Eksperimentus atliekantys arba juose dalyvaujantys asmenys ir eksperimentams naudojamus gyvūnus prižiūrintys asmenys, taip pat einantys kontroliuojamo pobūdžio pareigas asmenys turi turėti reikalingą išsilavinimą ir kvalifikaciją.

VIII DALIS

Statistinė informacija

27 straipsnis

1. Kiekviena Šalis apie gyvūnų naudojimą eksperimentams renka statistinę informaciją, ir ši informacija, jei tai įstatymų nustatyta, yra prieinama susipažinti visuomenei.

2. Informacija renkama apie:

a) eksperimentams panaudotų gyvūnų skaičių ir rūšis;

b) eksperimentams, tiesiogiai susijusiems su medicina ir mokymu bei profesiniu rengimu, panaudotų gyvūnų skaičių pagal pasirinktas kategorijas;

c) žmogaus ir aplinkos apsaugai skirtiems eksperimentams panaudotų gyvūnų skaičių pagal pasirinktas kategorijas;

d) teisės aktuose nustatyta tvarka reikalingiems eksperimentams panaudotų gyvūnų skaičių pagal pasirinktas kategorijas.

28 straipsnis

1. Atsižvelgdama į nacionalinės teisės aktų reikalavimus dėl slaptumo ir konfidencialumo, kiekviena Šalis kiekvienais metais Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui praneša pagal 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus punktus surinktą informaciją, o ši pateikiama šios Konvencijos B priede nustatyta forma.

2. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius viešai skelbia iš Šalių pagal 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus punktus gautą informaciją.

3. Kiekviena Šalis yra raginama Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui pranešti savo nacionalinės institucijos, iš kurios paprašius gali būti gaunami išsamesni nacionalinės statistikos duomenys, pavadinimą. Tokie adresai bus skelbiami Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus skelbiamose statistinių duomenų suvestinėse.

IX DALIS

Kitos Šalies teritorijoje atliktų eksperimentų pripažinimas

29 straipsnis

1. Siekdama išvengti bereikalingo eksperimentų, kuriuos reikalauja atlikti su sveikata ir sauga susiję teisės aktai, kartojimo, kiekviena Šalis, kiek įmanoma, pripažįsta kitos Šalies teritorijoje atliktų eksperimentų rezultatus.

2. Tuo tikslu Šalys įsipareigoja, kiek tai įmanoma praktiškai ir teisiškai, teikti viena kitai savitarpio pagalbą, ypač teikdamos informaciją apie savo teisės aktus ir administracinę praktiką, susijusius su reikalavimais atlikti eksperimentus svarstant paraiškas registruoti produktus, be to, pateikia faktinę informaciją apie jų teritorijoje atliktus eksperimentus ir apie leidimus ar kitokią su tais eksperimentais susijusią administracinę informaciją.

X DALIS

Daugiašalės konsultacijos

30 straipsnis

Šalys per penkerius metus nuo Konvencijos įsigaliojimo ir vėliau kas penkeri metai arba dažniau, jei to prašytų dauguma Šalių atstovų, Europos Taryboje rengia daugiašales konsultacijas, kad būtų išnagrinėtas Konvencijos taikymas ir tikslingumas pakeisti ar išplėsti bet kurias jos nuostatas. Šios konsultacijos vyksta Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus šaukiamų posėdžių metu. Kiekviena Šalis bent prieš du mėnesius iki posėdžių pradžios Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui praneša savo atstovo pavardę.

XI DALIS

Baigiamosios nuostatos

31 straipsnis

Šią Konvenciją gali pasirašyti Europos Tarybos valstybės narės ir Europos Bendrijos. Ji turi būti ratifikuojama, priimama arba patvirtinama. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

32 straipsnis

1. Ši Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai keturios Europos Tarybos valstybės narės yra pagal 31 straipsnio nuostatas pareiškusios apie savo sutikimą būti Konvencijos saistomos.

2. Kiekvienai šią Konvenciją pasirašiusiai valstybei, vėliau pareiškusiai apie savo sutikimą būti Konvencijos saistoma, ji įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai deponuojamas ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentas.

33 straipsnis

1. Šiai Konvencijai įsigaliojus, Europos Tarybos Ministrų Komitetas Europos Tarybos statuto 20 straipsnio d punkte nustatyta balsų dauguma ir Susitariančiųjų Valstybių, turinčių teisę būti Ministrų Komiteto narėmis, atstovų vieningai priimtu nutarimu gali pakviesti bet kurią valstybę, kuri nėra Tarybos narė, prisijungti prie šios Konvencijos.

2. Prisijungiančiai valstybei Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui deponuojamas prisijungimo dokumentas.

34 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, pasirašydama arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą, gali daryti vieną ar daugiau išlygų. Tačiau jokių išlygų negali būti daroma dėl 1-14 arba 18-20 straipsnių.

2. Kiekviena Šalis, padariusi išlygą pagal šio straipsnio 1 dalį, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu gali ją visiškai ar iš dalies atšaukti. Atšaukimas įsigalioja nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tokį pranešimą.

3. Šalis, padariusi išlygą dėl šios Konvencijos nuostatos, negali reikalauti, kad tą nuostatą taikytų bet kuri kita Šalis; tačiau, jei ta išlyga yra dalinė ar sąlyginė, ji gali reikalauti, kad ta nuostata būtų taikoma tiek, kiek ji pati ją yra priėmusi.

35 straipsnis

1. Kiekviena Šalis pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą gali nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms ši Konvencija taikoma.

2. Kiekviena Šalis bet kada vėliau Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pareiškimu gali išplėsti šios Konvencijos taikymą bet kuriai kitai pareiškime nurodytai teritorijai. Tokiai teritorijai Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tokį pareiškimą.

3. Kiekvienas pareiškimas pagal šio straipsnio pirmesnes dalis dėl kiekvienos jame nurodytos teritorijos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu gali būti atšauktas. Toks atšaukimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tokį pranešimą.

36 straipsnis

1. Bet kuri Šalis Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu gali denonsuoti šią Konvenciją.

2. Toks denonsavimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tokį pranešimą.

37 straipsnis

Europos Tarybos Generalinis Sekretorius Europos Tarybos valstybėms narėms, Europos Bendrijoms ir kiekvienai prie šios Konvencijos prisijungusiai valstybei praneša apie:

a) kiekvieną pasirašymą;

b) kiekvieno ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimą;

c) kiekvieną šios Konvencijos įsigaliojimo pagal 32, 33 ir 35 straipsnius datą;

d) kiekvieną su šia Konvencija susijusį aktą, pranešimą ar komunikatą.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta 1986 m. kovo 18 d. Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Europos Tarybos archyvuose. Abu tekstai yra autentiški. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius patvirtintas kopijas nusiunčia kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei, Europos Bendrijoms ir kiekvienai prie šios Konvencijos prisijungti pakviestai valstybei.

--------------------------------------------------

B PRIEDAS

KONVENCIJOS DĖL EKSPERIMENTINIAIS IR KITAIS MOKSLO TIKSLAIS NAUDOJAMŲ STUBURINIŲ GYVŪNŲ APSAUGOS 28 STRAIPSNIO 1 DALIES IŠLYGOS

Taikydama Europos Konvencijos dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos 34 straipsnio 1 dalį, Europos bendrija pareiškia, kad nėra įsipareigojusi pateikti šios Konvencijos 28 straipsnio 1 dalyje nurodytos statistinės informacijos.

--------------------------------------------------

Top

Full & Egal Universal Law Academy