Europos Sąjungos
oficialusis leidinys
LT
C serija
C/2026/256
2026 1 16
Geografine nuoroda žymimo produkto specifikacijos patvirtinto standartinio pakeitimo paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2025/27 (1) 5 straipsnio 4 dalį
(C/2026/256)
PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ
(Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnis)
„Cviček“
ES nuorodos numeris: PDO-SI-A1561-AM01 – 2025 10 21
1. Produkto pavadinimas
„Cviček“
2. Geografinės nuorodos tipas
☑
SKVN
☐
SGN
☐
GN
3. Sektorius
☐
Žemės ūkio produktai
☑
Vynas
☐
Spiritiniai gėrimai
4. Valstybė, kuriai priklauso geografinė vietovė
Slovėnija
5. Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą
Pavadinimas
Žemės ūkio, miškų ir maisto ministerija
6. Priskyrimas prie standartinių pakeitimų
Vyno „Cviček“ specifikacijos standartiniai pakeitimai nacionaliniu lygmeniu nedaro poveikio aspektams, kurie Europos Sąjungos lygmeniu reglamentuojami pagal Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnio 3 dalį. Visų pirma šios pastabos nėra susijusios su produkto tiekimo rinkai apribojimais arba naujų produktų kategorijų, kurioms taikoma specifikacijos pakeitimo Sąjungos lygmeniu procedūra, nustatymu.
7. Patvirtinto (-ų) standartinio (-ių) pakeitimo (-ų) aprašymas
Pavadinimas
„Cviček“
Aprašymas
Derindami vyno „Cviček“ produkto specifikaciją su galiojančiu bendruoju dokumentu, nustatėme, kad dabartinėje specifikacijoje trūksta tam tikros informacijos, palyginti su bendrojo dokumento reikalavimais, ir kad pasikeitė ne tik veislių įvairovė, išeiga iš hektaro ir cheminės bei fizinės savybės. Taip pat įrašėme trūkstamus duomenis.
Veislių derinių pakeitimai reiškia, kad reikia sumažinti vynuogių veislių, iš kurių gaminamas vynas „Cviček“, skaičių ir pakoreguoti būtinas naudojamų vynuogių veislių proporcijas. Išeigos iš hektaro pakeitimas reiškia, kad leistinas pagaminto vyno kiekis turi būti padidintas nuo 8 000 litrų iki 10 000 litrų iš hektaro. Cheminių ir fizinių savybių pakeitimai susiję su minimaliais patikslinimais, kurie vis dar atitinka visas ES reglamentuose nustatytas sąlygas.
Taip pat iš dalies keičiama tai, kaip nurodomos už atitikties tikrinimą atsakingos institucijos, nes daroma tiesioginė nuoroda į šiuo metu galiojančius nacionalinės teisės aktus.
☑
Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.
BENDRASIS DOKUMENTAS
Vyno kilmės vietos pavadinimai ir geografinės nuorodos
„Cviček“
ES nuorodos numeris: PDO-SI-A1561-AM01 – 2025 10 21
1. Produkto pavadinimas (-ai)
„Cviček“
2. Geografinės nuorodos tipas
☑
SKVN
☐
SGN
☐
GN
3. Valstybė, kuriai priklauso apibrėžta geografinė vietovė
Slovėnija
4. Žemės ūkio produkto klasifikacija remiantis Kombinuotosios nomenklatūros pozicija ir kodu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2024/1143 6 straipsnio 1 dalyje
2204 – Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai
5. Vynuogių produktų kategorijos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje
1.
Vynas
6. Vyno (-ų) aprašymas
Vynuogių produktas
Lengvas raudonasis vynas
Juslinės savybės
Išvaizda
Neputojantis vynas, nuo šviesiai raudonos iki rubino spalvos.
Kvapas
Vaisiškas smulkių uogų kvapas.
Skonis
Sausas, šiek tiek juntami taninai, be išsiskiriančių veislei būdingų savybių. Lengvas, gaivus, malonus.
Papildoma informacija apie juslines savybes
Vynas „Cviček“ pasižymi raudoniesiems vynams būdingomis savybėmis. Vyne raudonųjų vynuogių veislių dalis turi būti ne mažesnė kaip 75 proc., o baltųjų vynuogių veislių dalis – ne mažesnė kaip 10 proc. ir ne didesnė kaip 25 proc.
Vyno „Cviček“ sudėtis pagal vynuogių veisles:
—
45–75 proc. – „Žametovka“;
—
10–25 proc. – „Kraljevina“ ir (arba) „Laški rizling“ ir (arba) „Rumeni plavec“;
—
15–30 proc. – „Modra frankinja“;
—
iki 10 proc. – kitos veislės („Rdeča žlahtnina“, „Portugalka“, „Šentlovrenka“, „Zweigelt“, „Gamay“,
„Zeleni silvanec“, „Bela žlahtnina“, „Beli pinot“, „Sivi pinot“, „Chardonnay“, „Ranina“, „Ranfol“).
Analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
10,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
8,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
5,5
Mažiausio bendrojo rūgštingumo matavimo vienetas
gramais vyno rūgšties viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre):
0,6
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)
120
Papildoma informacija apie analitines savybes
Toliau pateikiama cheminė analizė, naudojama vynui „Cviček“ būdingoms savybėms vertinti ir reikalaujamam jo sudedamųjų dalių kiekiui matuoti:
—
natūralaus alkoholio: ne mažiau kaip 8,5 tūrio proc.;
—
bendras cukrų kiekis, išreikštas fruktoze ir gliukoze: ne daugiau kaip 2,5 g/l;
—
bendrasis rūgštingumas (išreikštas vyno rūgšties kiekiu): nuo 5,5 g/l iki 9,5 g/l;
—
becukrio ekstrakto kiekis: ne mažiau kaip 17 g/l;
—
pelenų: ne mažiau kaip 1,4 g/l.
☑
Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas.
7. Vyno gamybos metodai
7.1. Konkretūs vynininkystės metodai, naudojami vynui ar vynams gaminti, atitinkami jų gamybos apribojimai
Vyno gamybos metodas
Bendro pobūdžio vynininkystės metodas
Vynininkystės metodo rūšis
Specifinis vynininkystės metodas
Aprašymas
Vyno gamybos metodai turi atitikti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 606/2009.
Vynas „Cviček“ gaminamas laikantis metodų, nustatytų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 3 straipsnio 2 dalyje nurodytame Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) vynininkystės metodų kodekso bylų sąraše ir aprašyme (OL C 409, 2019 12 5, p. 1).
Gaminant vyną „Cviček“, raudonosios vynuogės pirmiausia nuskinamos nuo kotelių ir tuomet maceruojamos. Maceravimas negali trukti ilgiau kaip keturias dienas. Maceruojant temperatūra negali būti aukštesnė kaip 22 °C. Jei kartu su raudonosiomis vynuogėmis spaudžiamos ir baltosios, joms taikomas toks pats procesas kaip ir raudonosioms vynuogėms.
Būtina užtikrinti, kad tirštoji misos dalis (kepurė) būtų nuolat apsemta vynuogių misos.
Taikant vyno „Cviček“ gamybos metodą negalima pertraukti misos alkoholinio rūgimo, maceruoti naudojant SO2, saldinti vyno ar pridėti kalio sorbato.
7.2. Didžiausia išeiga
Visi vynai / kategorija / veislė / rūšis
Išeiga iš hektaro
Didžiausia išeiga
Didžiausia išeiga
100
Didžiausios išeigos matavimo vienetas
hektolitras iš hektaro
8. Nuoroda į vynuogių, iš kurių pagamintas vynas arba vynai, veislę arba veisles
—
„Bela žlahtnina“
—
„Beli pinot“ – „Weissburgunder“
—
„Chardonnay“
—
„Gamay“
—
„Kraljevina“
—
„Laški rizling“
—
„Modra frankinja“ – „Frankinja“
—
„Portugalka“
—
„Ranfol“ – „Štajerska belina“
—
„Ranina“ – „Radgonska ranina“
—
„Rdeča žlahtnina“
—
„Rumeni plavec“
—
„Sivi pinot“
—
„Zeleni silvanec“
—
„Zweigelt“
—
„Šentlovrenka“
—
„Žametovka“
9. Glaustas nustatytų ribų geografinės vietovės apibūdinimas
Vynas „Cviček“ gaminamas tik Dolenskos vynuogių auginimo regione, vynuogynuose, augančiuose aukščiau nei 210 metrų virš jūros lygio.
Dolenskos vynuogių auginimo regiono riba eina nuo Obrežjės sienos kirtimo punkto keliu Obrežjė–Čatežas–Velike Malencės–Dolenia Pirošica– Bušeča Vasas–Dobrava prie Krkos–Podbočjė–Slivjė–Kostanevica prie Krkos–Dobrava prie Kostanevicos–Šentjernėjus, įskaitant Šmalčja Vaso vietovę, ir tęsiasi keliu Šentjernėjus–Ratežas–Sela prie Ratežo. Tuomet riba eina per Nova Goros viršukalnę, suka aplink Smolenia Vasą, tuomet keliu Smolenia Vasas–Mali Slatnikas, palei Slatniko upelį, keliu Veliki Slatnikas–Šentjoštas–Črmošnicės prie Stopičių, išilgai pietinės Gotna Vaso kadastrinės savivaldybės ribos, keliu Birčna Vasas–Škriančė prie Novo Mesto, palei upelį į šiaurę, keliu Novo Mestas–Srebrničės–Vavta Vasas ir kerta Krkos upę. Toliau riba tęsiasi keliu Gorenia Straža–Podgora–Prečna, palei vakarinę ir šiaurinę Bršlino kadastrinės savivaldybės ribas į rytus, keliu Trebnė–Otočecas–Čatežas prie Savos iki Gmainos gyvenvietės, keliu Smednikas–Rimšas–Topolas–Gorenia Vasas prie Leskoveco–Leskovecas prie Krško–Boštanis–Vrchovas–Radečė, palei Savos upę iki pietinės Podkrajaus kadastrinės savivaldybės ribos, o tuomet į vakarus, palei vakarinę Svibno kadastrinės savivaldybės ribą, išilgai pietinės Podkumo kadastrinės savivaldybės ribos, palei Sopotos ir Globočniako upelius. Tuomet riba suka aplink Mamolio gyvenvietę, keliu Zgorni Mamolis–Gradiščė–Gradiške Lazės–Šmartnas, palei šiaurinę ir vakarinę Vintarjeveco kadastrinės savivaldybės ribas, keliu link Debečės kaimo, ir tęsiasi keliu Debečė–Mala Goričica–Metnajus–Stična–Ivančna Gorica–Muliava–Gabrovčecas–Marinča Vasas–Zagradecas–Žužemberkas–Dvoras–Soteska–Dolene Polė. Kirtusi Krkos upę, riba eina keliu iki Dolenske Toplicių, tuomet driekiasi keliu Dolenske Toplicės–Podturnas–Občicės, palei šiaurinę Stare Žagių ir Pribišjės kadastrinių savivaldybių ribą iki izolinijos, esančios 450 m virš Gorne Lazių gyvenvietės, tuomet palei 450 m aukštyje esančią izoliniją Gorjancų kalvos šlaitais iki valstybės sienos su Kroatija (Vrbjė (Kostanevica prie Krkos). Tuomet riba eina palei valstybės sieną su Kroatija iki Slovenska Vasės, keliu per Nova Vaso gyvenvietę iki Obrežjės.
Dolenskos vynuogių auginimo regionas taip pat apima šias vietoves:
1.
Kalas prie Ambruso – teritorija, kurios riba prasideda keliu Zagradecas–Ambrusas prie Šibaro palei mišką Kamni Vrcho kalvos papėdėje iki Kamni Vrcho prie Ambruso gyvenvietės, palei kelią iki Lazaro, keliu į vakarus iki kelio Ambrusas–Zagradecas ir tuomet keliu iki Šibaro;
2.
Gradenska Gora–Stara Gora – teritorija, kurios riba prasideda keliu Stranska Vasas prie Žužemberko–Gradencas prie Črnagojaus ir eina pietryčių kryptimi Trški Boršto viršūnės papėdėje besidriekiančio miško pakraščiu iki Komancos, keliu į pietvakarius, tada į pietryčius per Stara Goros viršukalnę, į pietryčius Primožo kalvos papėdėje besidriekiančio miško pakraščiu iki Laščės gyvenvietės, keliu Laščė–Klopcės, atkarpa Klopcės–Žvenglovecas–Malo Lipjė, keliu iki Grandenska Goros ir į šiaurės vakarus atkarpa pro Gradenska Goros gyvenvietę iki Črnagojaus.
Dolenskos vynuogių auginimo regionas suskirstytas į keturias mažesnes vynuogių auginimo sritis – Krško, Gorjancų, Novo Mesto ir Trebnės–Krmelio.
10. Ryšys su geografine vietove
Vynuogių produkto kategorija
1.
Vynas
Ryšio aprašymo santrauka
Vynmedžių auginimui ir derlingumui didžiulį poveikį daro krituliai, temperatūros sąlygos, saulė ir kiti klimato veiksniai. Vynuogynams būdingos labai skirtingos mikroklimato ypatybės, daugiausia dėl labai besiskiriančio reljefo pobūdžio, aukščio virš jūros lygio, vietovės padėties ir nuolydžio, atstumo nuo vandens, miškų ir kt. Dolenskos regionui būdingas švelnus žemyninis klimatas su šaltomis žiemomis ir šiltomis vasaromis. Žemyninis klimatas didesnį poveikį daro rytinei regiono daliai, kurioje dėl šios priežasties vyrauja itin dideli temperatūrų svyravimai ir vyksta dažnesnės vasaros audros. Vakarinei regiono daliai atsitiktinę įtaką daro Atlanto vandenyno klimatas, temperatūrų svyravimai ne tokie ryškūs, o bendras metinis kritulių kiekis šiek tiek didesnis. Submediteraninio klimato poveikis ne toks dažnas – daugiausiai juntamas žiemą, retkarčiais pučiant šiltiems pietiniams vėjams. Per augimo sezoną sukaupta naudingoji temperatūra svyruoja nuo 1 100 °C regiono vakaruose iki 1 300 °C jo rytuose. Atsižvelgiant į tai, kad vynuogynai auga didesniame nei 200 m aukštyje virš jūros lygio ir paprastai yra labiausiai veikiami saulės, galima daryti išvadą, kad Dolenskos regiono vynuogių auginimo vietovėse naudingosios temperatūros sumos yra 10–15 proc. aukštesnės ir svyruoja nuo 1 250 °C iki 1 490 °C. Vidutinis bendras metinis kritulių kiekis yra nuo 1 100 mm iki 1 200 mm ir yra tinkamas vynmedžiams augti. Metinis kritulių pasiskirstymas taip pat palankus – augimo sezonu per mėnesį vidutiniškai iškrenta daugiau kaip 100 mm kritulių. Dolenskos vynuogių auginimo regione auginimo sezonu iš viso vidutiniškai iškrenta apie 781 mm kritulių (daugiau kaip 65 proc. viso metinio kritulių kiekio), o jų kiekis kasmet gali svyruoti apie 100 mm. Derliaus nuėmimo metu (rugsėjo, spalio mėn.) iškrentantis didesnis kritulių kiekis yra ne toks palankus, nes daro žalingą poveikį tam tikrų rūšių vynuogių būklei (pūva), vynuogėse esančiam cukraus kiekiui ir bendram derliaus tinkamumui vynams gaminti.
Geologiniu požiūriu Dolenskos regionas yra itin įvairus. Iš geologinio žemėlapio matyti, kad dauguma vynuogynų, iš kuriuose užaugintų vynuogių gaminamas geras vynas „Cviček“, auga ant ankstyvojo kreidos periodo nuosėdinių uolienų pagrindo, kurį sudaro rudasis ir smėlingasis mergelis bei plokščiosios klintys, turinčios titnago. Tokie vynuogynai auga netoli Gorjancų, Krško, Novo Mesto ir Trebnės / Mokronogo vietovių. Novo Mesto vietovėje Škocjano–Šmarješkės vynuogynai auga ant kiek naujesnio (mioceno laikotarpio) pagrindo, kurį sudaro pilkasis, baltasis ir smėlingasis rudasis mergelis ir šiek tiek smiltainio, taip pat terciarinis litotamno smiltainis. Kai kur, netoli Šentjernėjaus, aptinkama senesnių, triaso laikotarpio pilkų sluoksniuotųjų dolomitų. Kai kurie Grojancų, Krško ir Novo Mesto vietovių vynuogynai iš dalies auga ant pilkų sluoksniuotųjų dolomitų, turinčių titnago. Krško vietovėje aplink Raką augantys vynuogynai išsiskiria tuo, kad auga ant terciarinio litotamno smiltainio.
Priežastinis geografinės gamybos vietovės ir produkto savybių, kurias visų pirma arba išimtinai lemia ši geografinė aplinka, ryšys
Vidutinis žemyninis klimatas, palankus metinis kritulių kiekis ir ypatingos geologinės sąlygos Dolenskos vynuogių auginimo regione lemia specifines ir vynui „Cviček“ būdingas savybes, o jo pagrindinės juslinės savybės – nuo šviesiai raudonos iki rubino galinti varijuoti spalva, smulkių uogų vaisiškas aromatas ir lengvas, gaivus ir malonus skonis.
Vyno „Cviček“ gamybai naudojamų veislių asortimentas ir misos maceravimas, kuris trunka ne ilgiau kaip keturias dienas ne aukštesnėje kaip 22 °C temperatūroje, suteikia vynui jam būdingą gaivumą ir mažą alkoholio koncentraciją, sudarančią 8,5–10,00 tūrio proc. faktinio alkoholio.
11. Kiti taikytini reikalavimai
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas
Mišinio ruošimas
Teisinis pagrindas
Nustatytas nacionalinės teisės aktuose
Papildomo reikalavimo / Nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis
Nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su gamyba nustatytų ribų geografinėje vietovėje
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas
Vynuogių veislės, iš kurių gaminamas vynas „Cviček“, gali būti maišomos vynuogių, misos arba vyno forma.
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas
Vynas rinkoje
Teisinis pagrindas
Nustatytas nacionalinės teisės aktuose
Papildomo reikalavimo / Nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis
Nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su gamyba nustatytų ribų geografinėje vietovėje
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas
Rinkai vyną „Cviček“ galima pateikti tik originalioje pakuotėje, išskyrus vyną, pateikiamą Dolenskos vynuogių auginimo regione, jame vyną „Cviček“ ne originalioje pakuotėje galutiniams vartotojams gali siūlyti tik gamintojai, jeigu:
—
jie, pagal vynui taikomą teisės aktą, yra registruoti kaip vynuogių augintojai ir vyno gamintojai ir
—
jie siūlo savo gamybos įmonėje, kuri yra įtraukta į vynuogių ir vyno gamintojų registrą, iš savo pačių užaugintų vynuogių pagamintą vyną.
Vyną „Cviček“ privaloma pateikti rinkai ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, praėjus dvejiems metams nuo nurodytų derliaus metų, pabaigos.
Iš karto vartoti skirtas neišpilstytas vynas „Cviček“ gali būti parduodamas iki kalendorinių metų, praėjus vieniems metams nuo pažymėtų derliaus metų, pabaigos.
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas
Vyno išpilstymas į butelius
Teisinis pagrindas
Nustatytas nacionalinės teisės aktuose
Papildomo reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis
Išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas
Vynas „Cviček“ išpilstomas į butelius arba didesnes talpas.
Vynas „Cviček“ išpilstomas į 0,187, 0,375, 0,75, 1 arba 1,5 litro talpos butelius. Buteliams naudojami užsukami arba kamštmedžio kamščiai.
Vynas „Cviček“ išpilstomas į didesnes 20–50 litrų talpas. Šios talpos turi būti tokios, kad vyno būtų galima įsipilti naudojant kranelį ir padidintą slėgį arba atitinkamą pompą, taip siekiant išvengti vyno oksidavimosi.
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas
Vyno juslinių savybių vertinimas
Teisinis pagrindas
Nustatytas nacionalinės teisės aktuose
Papildomo reikalavimo / Nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis
Nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su gamyba nustatytų ribų geografinėje vietovėje
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas
Kad būtų leista naudoti nuorodą „Cviček“, vyno juslines savybes turi įvertinti patvirtinta vyno vertinimo organizacija ir šio vertinimo balas turi būti ne mažesnis kaip 15,5.
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas
Sodrinimas
Teisinis pagrindas
Nustatytas nacionalinės teisės aktuose
Papildomo reikalavimo / Nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis
Nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su gamyba nustatytų ribų geografinėje vietovėje
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas
Tais metais, kai oro sąlygos vynuogėms nokti yra nepalankios ir vynuogės nesunoksta, vynui „Cviček“ gaminti skirta misa gali būti sodrinama ne daugiau kaip 2 tūrio proc. alkoholio.
Misai sodrinti gali būti naudojama tik sacharozė, rektifikuota vynuogių misa ir koncentruota vynuogių misa iš tų vynuogių veislių, kurias leidžiama naudoti gaminant vyną „Cviček“, nepriklausomai nuo derliaus metų. Vynuogės turi būti auginamos Dolenskos vynuogių auginimo regione ir nėra įtraukiamos apskaičiuojant vynui „Cviček“ naudojamų vynuogių veislių sudėtį.
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas
Derliaus metai
Teisinis pagrindas
Nustatytas nacionalinės teisės aktuose
Papildomo reikalavimo / Nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis
Nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su gamyba nustatytų ribų geografinėje vietovėje
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas
Ant vyno „Cviček“ nurodyti derliaus metai yra tie metai, kuriais buvo surinktas vyno „Cviček“ gamybai skirtų vynuogių derlius.
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas
Tradicinė frazė
Teisinis pagrindas
Nustatytas nacionalinės teisės aktuose
Papildomo reikalavimo / Nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis
Nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su gamyba nustatytų ribų geografinėje vietovėje
Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas
Tradicinė frazė, pagal nacionalinės teisės aktus vartojama kartu su pavadinimu „Cviček“, yra: vino s priznanim tradicionalnim poimenovanjem (vino PTP).
Elektroninė nuoroda (URL) į paskelbtą produkto specifikaciją
https://www.gov.si/novice/2025-09-22-ministrstvo-potrdilo-spremembo-specifikacije-za-vino-cvicek/.
(1) 2024 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/27, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 papildomas geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų registravimo ir apsaugos taisyklėmis ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 664/2014, (OL L, 2025/27, 2025 1 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/27/oj).
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/256/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)
Top