Europos Sąjungos
oficialusis leidinys
LT
C serija
C/2026/374
2026 1 16
Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą
(C/2026/374)
Per 3 mėnesius nuo šios paraiškos paskelbimo dienos valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijos arba teisėtą interesą turintis ir trečiojoje valstybėje įsisteigęs ar gyvenantis fizinis ar juridinis asmuo Komisijai gali pateikti prieštaravimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1143 (1) 61 straipsnį.
GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA
„Fleur de sel / Flor de sal / Solvni cvet“
ES Nr. TSG-GN-02620 – 2020 7 14
Valstybė narė arba trečioji šalis: Gvinėja
1. Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)
„Fleur de sel / Flor de sal / Solvni cvet“
2. Produkto rūšis
2.10 klasė. Druska
3. Registracijos pagrindas
3.1. Produktas
☒
kurio gamybos ar perdirbimo metodas arba sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas,
☐
kuris gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.
„Fleur de sel / Flor de sal / Solvni cvet“ (toliau – „Fleur de sel“) – tai tradiciniu būdu druskos baseinuose gaminamas produktas. Druska „Fleur de sel“ sudaryta iš smulkių, trapių ir plūduriuojančių piramidės formos kristalų, kurie susidaro sūrymo paviršiuje kristalizacijos baseinuose, skirtuose mažam kiekiui druskos išgauti. Ji renkama rankiniu būdu, naudojant specialų įrankį. Šis veiksmas turi būti atliekamas sūrymo paviršiuje šiuose kristalizacijos baseinuose.
Ši plūduriuojanti druska, kuri natūraliai yra smulki ir lengva, susidaro labai specifinėmis meteorologinėmis sąlygomis (lengvas vėjas, saulė ir jokios drėgmės) kristalizacijos baseinų paviršiuje, specifiniame sūryme, naudojamame mažam kiekiui druskos išgauti. Piramidės formos kristalai susijungia ir sūrymo paviršiuje sudaro ploną plutą, dengiančią visą paviršių arba jo dalį.
Su šia veikla susijusios žinios ir tradicijos pastaraisiais šimtmečiais buvo perduodamos iš kartos į kartą ir šiuo metu yra daugelio Europos pakrantėse įsikūrusių bendruomenių ir sūraus vandens šaltinius naudojančių bendruomenių kultūrinio ir istorinio identiteto dalis. Per šimtmečius ši veikla daugiausia įtakos darė pakrančių aplinkai. Statydami tradicinius druskos baseinus, druskos gavybos specialistai sukūrė išskirtines buveines, unikaliai prisidedančias prie biologinės įvairovės, todėl druskos gavyba yra labai agroekologiška.
Nuo XX a. pabaigos šio produkto ekonominis indėlis leido išlaikyti ir plėtoti daugumą Europos Sąjungos druskos baseinų, skirtų mažam kiekiui druskos išgauti, taip išsaugant unikalias ekosistemas ir suteikiant galimybę įsitvirtinti naujai gavybos specialistų kartai.
Gvinėjoje, kaip ir įvairiose ES dalyse, kuriose ji išgaunama, dėl druskos „Fleur de sel“ gavybos sudaromos sąlygos prisidėti prie pažeidžiamų vietovių tvaraus vystymosi.
3.2. Pavadinimas
☒
tradiciškai vartojamas konkrečiam produktui pavadinti,
☐
perteikia produkto tradicinį ar specifinį pobūdį.
Druskos „Fleur de sel“ savybes lemia tradicinis gamybos metodas, taikomas Gvinėjoje ir Europos Sąjungoje. Šis metodas pagrįstas vandens srautų ir lygio reguliavimu baseinuose, kuriuose valdoma druskos koncentracija vandenyje, kad natūraliai garuojant saulėje ir vėjyje susidarytų koncentruotas sūrymas. Kai sūrymo koncentracija labai didelė ir klimato sąlygos palankios, galimi du kristalizacijos tipai:
—
vandens paviršiuje, kur vyksta garavimas, susidaro labai specifiški kristalai, kurie yra trapūs ir yra tuščiavidurės apverstos piramidės formos – „Fleur de sel“. Jie susidaro tik tuo atveju, jei tam tikros meteorologinės sąlygos (lengvas vėjas, saulė ir jokios drėgmės) yra palankios;
—
dugne, kur vanduo labiausiai prisotintas druskos, susidaro kubo formos kristalai – rupi druska.
Šis produktas yra glaudžiai susijęs su druskų baseinų istorija, kurie bent jau nuo pirmojo tūkstantmečio keliose Europos šalyse buvo įrengiami ir naudojami tradiciniu būdu. Druskos „Fleur de sel“ gavyba yra susijusi su specifiniu druskos gavybos metodu šiuose druskos baseinuose. Druska „Fleur de sel“ rašytiniuose šaltiniuose minima dar romėnų laikais – pavyzdžiui, romėnų rašytojas Plinijus Vyresnysis šį produktą paminėjo savo knygoje „Naturalis Historia“.
Pavadinimas „Fleur de sel“ prancūzų kalboje pripažįstamas nuo 1732 m., remiantis žodyno „Trévoux“ leksikografiniu indėliu (2).
4. Aprašymas
4.1. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ar juslines savybes, kuriomis grindžiamas to produkto specifinis pobūdis (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)
4.1.1. 4.1. Produkto aprašymas
„Fleur de sel“ yra specifinės rūšies druska, kuri kristalizuojasi sūrymo, susidarančio druskos baseinuose natūraliai garuojant jūros vandeniui arba natūraliai sūriam šaltinio vandeniui, paviršiuje. „Fleur de sel“ – plūduriuojanti druska. Ji turi būti renkama rankiniu būdu nuo sūrymo paviršiaus kristalizacijos baseinuose. Druską „Fleur de sel“ galima vartoti vos tik ją surinkus. Ji nėra nei rafinuota, nei plauta, į ją nededama jokių priedų.
Druskos „Fleur de sel“ savybės
Druskos „Fleur de sel“ grūdelių savybės gali skirtis priklausomai nuo dirvožemio ir klimato sąlygų, druskos surinkimo laiko ir vietos.
Druska „Fleur de sel“ sudaryta iš smulkių, trapių ir plūduriuojančių piramidės formos kristalų, kurie susidaro sūrymo paviršiuje kristalizacijos baseinuose, kai vyrauja palankios atmosferos sąlygos (lengvas vėjas, saulė ir jokios drėgmės).
Druskos „Fleur de sel“ piramidės formos kristalai yra labai trapios struktūros, palyginti su rupia druska, kurios kristalai yra kubo formos.
Druska „Fleur de sel“ lengvai tirpsta, o dėl šios savybės ji kitaip įsigeria į maisto produktus ir dėl to ją galima naudoti jau paruoštam maistui.
Druskos „Fleur de sel“ grūdeliai būna įvairaus dydžio ir labai skiriasi priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, vyraujančių kelias valandas, per kurias šie druskos grūdeliai susiformuoja ir vystosi.
Tačiau druskos „Fleur de sel“ specifiškumą lemia jos piltinis tankis, kuris turi būti mažesnis arba lygus 0,82 kg/l.
Druska „Fleur de sel“ yra baltos spalvos su geltonais ar rausvais atspalviais, kuriuos lemia mikro-organizmai, ir laikui bėgant išblunka.
Dėl šių savybių druska „Fleur de sel“ tirpsta burnoje ir pasižymi išskirtiniu aromatu.
Pastaraisiais dešimtmečiais dėl natūralaus kristalų smulkumo ir išskirtinių savybių druska „Fleur de sel“ sulaukė didelio susidomėjimo kulinarinėje srityje visame pasaulyje. Ji naudojama dėl to, kad suteikia sodresnį skonį, kuris ilgiau išlieka burnoje, palyginti jei naudojama įprasta druska. Todėl mažesnis druskos „Fleur de sel“ kiekis suteikia sūrų skonį, kuris yra ryškus, bet ne per stiprus. Kadangi druska „Fleur de sel“ labai lengvai ištirpsta užberta ant maisto produktų, druskos skonį vertinantys žmonės pageidauja jos užberti tik patiekus pagamintą patiekalą.
4.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant, jei tinka, naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių rūšį bei savybes, ir paruošimo metodo aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)
Druskos baseinai, vandens valdymas ir koncentracijos reguliavimas
Kad galėtų išgauti druską „Fleur de sel“, gavybos specialistai baseinus užpildo jūros vandeniu arba natūraliai sūriu šaltinio vandeniu. Druska „Fleur de sel“ išgaunama vykstant valdomam natūralaus garavimo procesui. Gavybą apima nuosekliai vykstantys koncentracijos, prisotinimo ir kristalizacijos etapai. Gamintojai valdo lėtą sūraus vandens cirkuliaciją tarp baseinų, kad jūros vanduo arba sūrus šaltinio vanduo natūraliai garuodamas dėl saulės ir vėjo virstų sūrymu. Kai druskos koncentracija pasiekia 250–260 g/l, ji kristalizuojasi.
Nors vienas po kito esančių baseinų, skirtų druskos koncentracijai vandenyje valdyti, skaičius priklauso nuo geografinės druskos baseinų padėties ir vietovės sąlygų garavimui vykti, kristalizacijos baseinuose išgaunama dviejų rūšių druska – rupi druska ir druska „Fleur de sel“. Kartais, kai vyrauja sąlygos tinkamos intensyviam garavimui vykti, druska gali šiek tiek kristalizuotis prieš kristalizacijos baseinus esančiuose baseinuose.
Norint išgauti druską „Fleur de sel“, būtina kasdien kruopščiai tvarkyti sūrymą, o gavybos specialistai turi gebėti tiksliai kontroliuoti vandens judėjimą ir kokybę.
Druskos „Fleur de sel“ kristalizacija
Kai gamtinės meteorologinės sąlygos yra palankios, gavybos specialistai kristalizacijos baseinuose prižiūri dviejų tipų natrio chlorido kristalizacijos procesus:
—
rupi druska susidaro kristalizacijai vykstant po vandeniu, sūryme, o kristalai nusėda kristalizacijos baseino dugne. Kristalai yra kubo formos ir gali susidaryti kubo formos sankaupų.
—
Rečiau, esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms (lengvas vėjas, saulė ir jokios drėgmės), sūrymo paviršiuje susikristalizuoja druska „Fleur de sel“. Kristalai yra tuščiaviduriai apverstos piramidės formos ir plūduriuoja paviršiuje.
Kad galėtų išgauti druską „Fleur de sel“, gavybos specialistai kristalizacijos baseine palaiko pakankamą vandens gylį. Iš tiesų, kad druska „Fleur de sel“ galėtų laisvai plūduriuoti sūrymo paviršiuje ir būtų galima ją atskirti nuo rupios druskos, turi būti gilesnis kaip 1 cm seklaus vandens sluoksnis. Sūrymo paviršiuje susidariusi ir plūduriuojanti druska „Fleur de sel“ yra trapi ir gležna.
Druską „Fleur de sel“ galima išgauti tik vyraujant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms: lengvas vėjas, saulė ir jokios drėgmės. Dėl per stipraus vėjo sukeliamų bangelių, drėgno oro ar neatsargių judesių surenkant druską „Fleur de sel“, ji gali nuskęsti ir prarasti savo specifines savybes. Todėl tai yra retos rūšies druska.
Druskos „Fleur de sel“ surinkimas
Druskos „Fleur de sel“ ir rupios druskos rinkimo būdai labai skiriasi.
Norint išsaugoti druskos „Fleur de sel“ savybes, labai svarbu, kad gavybos specialistai surinktų druską, kol ji nenusėdo į baseino dugną. Priešingu atveju ji toliau kristalizuojasi, kristalai praranda piramidės formą ir ji tampa rupia druska.
Baseinų dugne susidariusią rupią druską galima rinkti bet kuriuo paros metu. Priešingai, vyraujant palankioms meteorologinėms sąlygoms, druska „Fleur de sel“ turi būti surinkta netrukus po kristalų susidarymo, bet ne vėliau kaip per 24 valandas. Tačiau šiuo laikotarpiu užtenka stipraus vėjo, didelės drėgmės ar lietaus, kad druska „Fleur de sel“ nuskęstų arba ištirptų baseinuose. Kai druska „Fleur de sel“ nugrimzta į sūrymą, ji praranda savo specifines savybes ir jos nebegalima priskirti druskai „Fleur de sel“.
Druska „Fleur de sel“ renkama taikant nusistovėjusį tradicinį metodą. Gavybos specialistai rankiniu būdu švelniai nugriebia paviršių, neliesdami baseino dugno. Tam jie naudoja specialius įrankius – prie ilgos rankenos pritvirtintus irklus arba graibštus, kurie gali būti lenkti ir perforuoti. Tai savotiškas „graibštas“ arba „samtis“. Tokiu būdu gavybos specialistai surenka visus baseine plūduriuojančius druskos „Fleur de sel“ kristalus ir sudeda juos į specialų indą.
Veiksmai, atliktini po druskos „Fleur de sel“ surinkimo
Surinkus druską „Fleur de sel“ ji natūraliai nuvarva toje vietoje, kurioje ji išgaunama. Likusį drėgnį galima sumažinti džiovinant netiesiogiai, be jokio kontakto su liepsna, kad ją būtų lengviau supakuoti.
Druska „Fleur de sel“ rūšiuojama rankomis įvairiuose druskos surinkimo etapuose, kad būtų pašalintos pašalinės medžiagos.
Po surinkimo draudžiami veiksmai
Surinkus druską „Fleur de sel“ ji negali būti plaunama, rafinuojama ar malama, į ją negalima dėti jokių priedų.
4.3. Pagrindinių produkto tradicinį pobūdį lemiančių elementų aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)
Europoje druskos „Fleur de sel“ surinkimo istorija siekia antikos laikus. Ji glaudžiai susijusi su druskos baseinų, valdomų taip, kad būtų išgautas mažas kiekis druskos, nuo pat Romos imperijos laikų, istorija. „Šis pavadinimas prancūzų kalboje pripažįstamas nuo 1732 m., remiantis žodyno „Trévoux“ leksikografiniu indėliu.“ (3) Nors rupi druska buvo ir tebėra pagrindinis druskos baseinų produktas surenkamo kiekio požiūriu, druska „Fleur de sel“ buvo renkama visada.
Šie smulkūs druskos „Fleur de sel“ kristalai pirmą kartą buvo surinkti asmeninėms gavybos specialistų reikmėms. Ši natūraliai smulki, balta druska vėliau pradėta naudoti įvairiais tikslais vietinėje kulinarijoje (ypač žuviai ir sviestui sūdyti).
Kroatijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje ar Slovėnijoje druskos surinkimo metodai nesikeitė šimtmečius – druska visada buvo surenkama rankiniu būdu ir nuo paviršiaus. Nuo tada, kai Gvinėjoje pirmą kartą buvo pradėta išgauti druska, vietos gavybos specialistai stengiasi laikytis šio tradicinio metodo, kad galėtų išgauti unikalios kokybės produktą, kuris skiriasi nuo rupios druskos.
Per visą istoriją tam tikrose specifinėse Europos rinkose, pavyzdžiui, sardinių žvejyboje, produktams konservuoti buvo dažniau renkamasi naudoti druską „Fleur de sel“ nei kitų rūšių druską, todėl nuo XVI a. iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio druska „Fleur de sel“ užėmė nemažą rinkos dalį. Šiuo metu druska „Fleur de sel“ žinoma visame pasaulyje, o dėl savo unikalių savybių ją plačiai naudoja ir demonstruoja svarbiausi virtuvės šefai.
Druskos „Fleur de sel“ savybes lemia taikomas tradicinis gavybos metodas (vandens valdymo ir druskos surinkimo nuo vandens paviršiaus rankinių būdu).
Gvinėjoje ir Europos Sąjungoje naudojamą tradicinę praktinę patirtį, išreikštą kiekvienai gamybos vietovei būdingais savitais žodžiais, apibūdina šie elementai:
—
Per šimtmečius nuosekliai tobulinti druskos baseinų statymo metodai ir jų struktūra bei gavybos ir surinkimo metodai.
—
Vandens lygio tvenkiniuose reguliavimas: tai vyksta natūraliai (kai yra didelis potvynių ir atoslūgių intervalas) arba siurbliais, kuriais pripildomi baseinai ir ištuštinami druskos baseinai. Vidinė sūraus vandens cirkuliacija iš vieno baseino į kitą vyksta gravitacijos būdu arba naudojant siurblį.
—
Sūrymo gamybos sistemos, pagrįstos natūraliu garavimu, naudojimas.
—
Druskos baseinų struktūra tokia, kad būtų optimizuojamas vėjo ir saulės poveikis natūraliam garavimo procesui.
—
Vandens reguliavimas: gamintojai numato, kokios bus meteorologinės sąlygos, ir reguliuoja sūraus vandens srautą į įvairius baseinus, kad optimizuotų gavybą.
—
Sezoniškumas ir atsitiktinis druskos surinkimo pobūdis: druskų baseinuose gavybos specialistai išgauna didelės koncentracijos sūrymą, kuris kristalizuojasi, jei sąlygos garavimui buvo palankios kelias dienas. Taigi druska „Fleur de sel“ gali susidaryti kasdien, tačiau tai vyksta atsitiktinai ir priklauso nuo meteorologinių sąlygų.
—
Ryšys su rupia druska: druskos „Fleur de sel“ gamyba neatsiejama nuo rupios druskos gamybos. Abiejų rūšių druska išgaunama tame pačiame druskos baseine tuo pačiu laikotarpiu.
—
Druskos „Fleur de sel“ gamyba prisotinto sūraus vandens sluoksnyje: labai svarbu kristalizacijos baseinuose išlaikyti pakankamą bent 1 cm gylio vandens sluoksnį, kad, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, druska „Fleur de sel“ galėtų susiformuoti ir būti surinkta nuo paviršiaus. Tai taip pat leidžia palaikyti natūralų koncentracijos procesą.
—
Druskos „Fleur de sel“ rinkimas rankiniu būdu nuo sūrymo paviršiaus: druska „Fleur de sel“ renkama tik rankiniu būdu nuo sūrymo paviršiaus, naudojant specialius įrankius. Jei druska „Fleur de sel“ nugrimzta baseine, ji praranda savo specifines savybes ir jos nebegalima priskirti druskai „Fleur de sel“.
—
Po surinkimo druska neperdirbama: druska „Fleur de sel“ nėra plaunama, rafinuojama ar malama, į ją nededama jokių priedų.
Senas, tradicinis ir unikalus druskos „Fleur de sel“ gavybos procesas aprašytas daugybėje dokumentų, knygų ir meno kūrinių. Tam tikrų senų mokslinių nuorodų galima rasti šiuose Europos leidiniuose:
—
Portugalijoje 1877 m. išleistame leidinyje „Museu Technologico, Revista das Indústrias Portuguezas e Estrangeiras e dos Princípios Scientíficos em que as mesmas se fundam“, kuriame pateikiamas tikslus gamybos metodo ir kokybės aprašymas: „Druska „Fleur de sel“ yra švelni, gryna, balta ir spindinti. Ji gaunama iš jūros vandens paviršiuje susidariusių kristalų. Šie kristalai yra tokie smulkūs ir gryni, nes jie nenugrimzta į kristalizacijos baseinų dugną. Ją parduoda retai kuris druską išgaunantis darbininkas. Kai kurie ją dovanoja draugams. Jei ji būtų renkama reguliariai, ją būtų galima parduoti labai brangiai, nes tai būtų labai geras valgomosios druskos pakaitalas.“
—
Prancūzijoje 1885 m. išleistame leidinyje „ Les Ouvriers des deux mondes - études sur les travaux, la vie domestique et la condition morale des populations ouvrières des diverses contrées “, pateikiamas toks aprašymas: „Iš tiesų, priešingai nei kubelių formos druskos kristalų arba piltuvėlio formos druskos kristalų, kuriems dumblas suteikia šiek tiek pilkos spalvos ir kurie nuskęsta į kristalizacijos baseino dugną, atveju, baltos druskos kristalų žiedai susidaro tik vandens paviršiuje tam tikromis dienomis. Druskos kombainas tarsi nugriebia šiuos žiedus, kuriuos ji gali pasilikti sau.“
—
Daugybė paveikslų liudija istorinį ir tradicinį druskos „Fleur de sel“ rinkimo pobūdį, pavyzdžiui, Eugène‘o Feyen‘o 1870 m. paveikslas „La récolte de sel à Saillé“ (privati kolekcija) ir Mathurin‘o Méheut‘o 1941 m. paveikslas „Ramasseuses de sel à Guérande“, kuriame vaizduojama, kaip druska „Fleur de sel“ renkama nuo paviršiaus, naudojant medinį įrankį, vadinamą lousse, kurį naudojo druskos rinkėjai Gerande (Prancūzija), ir krepšys, kuriame ji gabenama (Orsė muziejaus kolekcija).
Be to, šis specifinis druskos „Fleur de sel“ gavybos ir surinkimo būdas buvo kodifikuotas kelių Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės teisės aktais: Ispanijoje – 2011 m. lapkričio 14 d. Karališkuoju dekretu Nr. 1634/2011, Portugalijoje – 2008 m. sausio 23 d. Ekonomikos, inovacijų, žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės ministerijos įsakymu Nr. 72/2008 ir Kroatijoje – 2011 m. liepos 22 d. Žemės ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros ministerijos reglamentu Nr. 1904.
(1) 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 dėl vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų, taip pat dėl garantuotų tradicinių gaminių ir žemės ūkio produktų neprivalomų kokybės terminų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2019/787 ir (ES) 2019/1753 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012, (OL L, 2024/1143, 2024 4 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1143/oj).
(2) G. Buron, Hommes de sel, Skol Vreizh (ed.), 2000.
(3) G. Buron, Hommes de sel, Skol Vreizh (ed.), 2000.
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/374/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)
Top