Byla T‑151/03
Nuova Agricast Srl
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Ieškinys dėl panaikinimo – Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Ieškinys be dalyko“
2005 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) nutartis II‑0000
Nutarties santrauka
Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo neleisti susipažinti su valstybės narės pateiktais dokumentais panaikinimo – Prie ieškinio pridėtas dokumentas, kurio ieškovui tariamai nepateikė jo advokatas – Ieškinys be dalyko, atsižvelgiant į teisinio atstovavimo sąvoką – Nacionalinių etikos taisyklių poveikio nebuvimas
(EB 230 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001)
Ieškovo pateiktas ieškinys dėl Komisijos sprendimo neleisti jam susipažinti su valstybės narės pateiktais dokumentais panaikinimo neturi dalyko, nes minėtas dokumentas yra tarp ieškinio priedų.
Pirmosios instancijos teismas negali sutikti su ieškovo advokato pareiškimais, kad jis, laikydamasis savo etikos normų, asmeniškai ir nežinant savo atstovaujamajam pateikė dokumentą, su kuriuo susipažinti buvo prašoma remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais.
Iš tikrųjų privalomas atstovavimas Pirmosios instancijos teisme apima asmens veiksmus procese kito asmens vardu ir sąskaita, o teisinės pasekmės atsiranda tik pastarajam. Atstovas, šiuo atveju advokatas, yra tik tarpininkas, veikiantis atstovaujamojo naudai, ir jie abu teismui yra tik viena bylos šalis.
Be to, Pirmosios instancijos teismas neprivalo nagrinėti, ar šis advokatas laikosi jam privalomų nacionalinių etikos taisyklių.
(žr. 26, 28–32, 34 punktus)
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija) NUTARTIS
2005 m. birželio 8 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Ieškinys be dalyko“
Byloje T‑151/03
Nuova Agricast Srl, įsteigta Cerignola (Italija), atstovaujama advokato M. Calabrese,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą V. Di Bucci ir P. Aalto, padedamų advokato A. Abate, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
palaikomą
Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės, atstovaujamą K. Manji, vėliau C. Jackson, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti Komisijos sprendimą, atsisakantį leisti ieškovei susipažinti su valstybės narės pateiktu dokumentu,
EUROPOS BENDRIJŲ
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai F. Dehousse ir D. Šváby,
kancleris H. Jung,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 2003 m. kovo 17 d. laišku, Komisijos užregistruotu kovo 20 d., ieškovė, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43), pateikė paraišką leisti susipažinti su laišku, kuriuo Italijos valdžios institucijos atsisakė atskleisti jų korespondenciją su Komisija prieš šiai priimant 2000 m. liepos 12 d. Sprendimą dėl valstybės pagalbos schemos pripažinimo suderinama su bendrąja rinka (valstybės pagalba Nr. 715/99 − Italija (SG 2000 D/105754) (toliau – 200 m. liepos 12 d. Sprendimas), kuris priimtas atlikus preliminarų tyrimą, atsižvelgiant į tai, kad buvo atmesta ir paraiška susipažinti su minėta korespondencija, kurios atmetimą ieškovė ginčijo byloje T‑139/03.
2 2003 m. kovo 27 d. laišku Komisija paragino Italijos valdžios institucijas nuspręsti dėl galimo dokumento, dėl kurio buvo pateikta minėta paraiška susipažinti, pateikimo ieškovei.
3 2003 m. kovo 28 d. Komisija ieškovei pranešė, kad remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalimi konsultavosi su Italijos valdžios institucijomis apie galimą prašomo dokumento atskleidimą. Šį laišką, išsiųstą paprastu paštu, ieškovė gavo 2003 m. balandžio 14 dieną.
4 2003 m. balandžio 16 d. Komisija pranešė ieškovei, kad Italijos valdžios institucijos prieštarauja prašomo dokumento pateikimui ir dėl to ji negalinti patenkinti prašymo susipažinti su šiuo dokumentu. Šį laišką paprastu paštu ieškovė gavo 2003 m. gegužės 2 dieną.
5 2003 m. balandžio 23 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 2001/1049 7 straipsnio 2 dalimi, Komisijos generaliniam sekretoriui pateikė kartotinę paraišką. Ši paraiška Komisijoje užregistruota 2003 m. balandžio 24 dieną.
6 2003 m. balandžio 24 d. ieškovei išsiųstu faksu Komisija pranešė, kad atsižvelgdama į 2003 m. balandžio 16 d. Konkurencijos generalinio direktorato atsakingos tarnybos pateiktą atsakymą ji kartotinę paraišką laiko be dalyko. Prie šio fakso buvo pridėta 2003 m. balandžio 16 d. Komisijos laiško kopija.
Procesas ir šalių reikalavimai
7 Ši byla buvo pradėta ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2003 m. gegužės 16 dieną. Tą pačią dieną ieškovė, remdamasi Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 76a straipsniu, pateikė atskirą prašymą taikyti pagreitintą procedūrą. Šis prašymas 2003 m. birželio 12 d. Sprendimu buvo atmestas.
8 2003 m. liepos 16 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu atsakovė pateikė prieštaravimą dėl priimtinumo pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 114 straipsnį.
9 2003 m. liepos 16 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl šio prieštaravimo ir paprašė Pirmosios instancijos teismo, taikant proceso organizavimo priemonę, „išimti“ ieškinio A 9 priedą, t. y. laišką, kuriuo Italijos valdžios institucijos atsisakė atskleisti korespondenciją su Komisija prieš šiai priimant 2000 m. liepos 12 d. Sprendimą ir dėl kurio 2003 m. kovo 17 d. buvo pateikta paraiška susipažinti arba, „nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti (minėtą priedą) konfidencialiu“ „ieškovės (Nuova Agricast srl) atžvilgiu, nors dokumentas buvo pateiktas jos gynėjo dėka“.
10 Atskiru dokumentu, užregistruotu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje 2003 m. rugpjūčio 12 d., Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė paprašė leisti įstoti į bylą atsakovės pusėje.
11 Laišku, užregistruotu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje 2003 m. rugsėjo 22 d., ieškovė pateikė konfidencialumo prašymą dėl tam tikrų ieškinio priedų.
12 2003 m. lapkričio 19 d. laišku Pirmosios instancijos teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, Komisijai pasiūlė patikslinti tam tikrų laiškų pateikimo ir užregistravimo datas, siekiant patikrinti administracinės procedūros eigą; Komisija šį prašymą patenkino 2003 m. gruodžio 3 d. laišku.
13 Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas 2004 m. kovo 5 d. Nutartimi prie bylos prijungė priimtinumo klausimą, leido Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinei Karalystei įstoti į bylą ir, remdamasis ieškovės prašymu, nurodė pateikti nekonfidencialius procesinius dokumentus įstojusiai į bylą šaliai. Pastaroji laišku, Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje užregistruotu 2004 m. gruodžio 6 d., atsisakė pateikti įstojimo į bylą paaiškinimus.
14 Savo ieškinyje ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti 2003 m. kovo 27 d. Komisijos laišką,
– panaikinti 2003 m. balandžio 16 d. Komisijos faksą,
– panaikinti 2003 m. balandžio 24 d. Komisijos faksą, kuriame „nebuvo atsakymo“ į kartotinę paraišką susipažinti, lygiavertį atsisakymui leisti susipažinti su dokumentu;
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
15 Atsiliepime į ieškinį Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti tą ieškinio dalį, kuri akivaizdžiai nepagrįsta,
– nepatenkinus pirmųjų dviejų reikalavimų, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
16 Dublike ieškovė atsisakė nuo savo ieškinio dalies, kuria buvo siekiama panaikinti 2003 m. balandžio 16 d. Komisijos laišką. Tačiau atsižvelgdama į 2003 m. gruodžio 3 d. Komisijos laišką ji neatsisakė reikalavimų panaikinti 2003 m. kovo 27 d. Komisijos laišką ir numanomą kartotinės paraiškos leisti susipažinti su dokumentu atmetimą, tariamai buvusį 2003 m. gegužės 19 d., ir Komisijos atsiliepime į ieškinį motyvuotą Italijos valdžios institucijų atsisakymu išduoti prašomą dokumentą. Taikant proceso organizavimo priemones ieškovė atsisakė prašymo išimti ar pripažinti konfidencialiu ieškinio priedą A. 9 ir paprašė sujungti bylas T‑151/03, T‑287/03, T‑295/03, T‑297/03, T‑298/03, T‑299/03.
17 Triplike Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:
– konstatuoti, kad ieškovė atsisako ginčyti 2003 m. balandžio 16 d. laišką, dėl to ieškinys tampa negaliojančiu,
– atmesti ieškinį dėl numanomo atsisakymo, tariamai buvusio 2003 m. gegužės 19 d., kaip nepriimtiną ir (arba) nepagrįstą,
– „patvirtinti“ reikalavimus, pateiktus atsiliepime į ieškinį.
18 Be to, Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo įpareigoti panaikinti iš bylos medžiagos „nepagarbius išsireiškimus“, esančius dubliko dviejose išnašose, ir sutinka su pasiūlymu sujungti bylas T‑151/03, T‑287/03, T‑295/03, T‑297/03, T‑298/03, T‑299/03.
19 2005 m. sausio 31 d. ir 2005 m. vasario 4 d. laiškais, pateiktais Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai, ieškovė ir Komisija atitinkamai atsakė į Pirmosios instancijos teismo klausimą dėl tęsiant šios bylos procesą pastabų apie darytinas išvadas, kurios išplaukia iš 2004 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo IFAW Internationaler Tierschutz-Fonds prieš Komisiją (T‑168/02, Rink. p. II‑0000, toliau – sprendimas IFAW).
20 Ieškovė nurodė, kad remdamasis sprendimu IFAW Pirmosios instancijos teismas „pripažintų“:
– ieškinį akivaizdžiai nepriimtinu tiek, kiek jis ginčija aktą, kuriuo Komisija konsultavosi su Italijos valdžios institucijomis,
– ieškinį akivaizdžiai nepagrįstu tiek, kiek jis ginčija atsisakymą leisti susipažinti su nagrinėjamu dokumentu ir remiasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalies pažeidimu.
21 Ieškovė priduria, kad „labai tikėtina, jog tas pats atsitiks ir su ieškinio dalimi, kuria jis ginčija atsisakymą leisti susipažinti su nagrinėjamu dokumentu ir remiasi teisės į gynybą pažeidimu“. Ji prašo taikyti Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį.
22 Komisija tvirtina, kad, atsižvelgiant į Pirmosios instancijos teismo pasirinkimą sprendime IFAW ir šioje byloje Italijos valdžios institucijų išreikštus prieštaravimus dėl prašomų dokumentų išdavimo, akivaizdu, jog ieškinys yra nepagrįstas. Komisija siūlo Pirmosios instancijos teismui nutartimi atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną arba bet kuriuo atveju kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
Dėl teisės
23 Remiantis Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 113 straipsniu, Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 3 ir 4 dalis, bet kuriuo metu savo iniciatyva gali apsvarstyti, ar viešosios tvarkos požiūriu nėra draudimų tęsti bylos nagrinėjimo.
24 Šioje byloje Pirmosios instancijos teismas mano, kad bylos medžiagoje yra užtektinai informacijos priimti sprendimą dėl pateikto prašymo be žodinės proceso dalies.
25 Šiuo klausimu Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad 2003 m. vasario 17 d. laiškas, kuriuo Italijos valdžios institucijos atsisakė išduoti Komisijai skirtą korespondenciją nagrinėjant pagalbos N 715/99 schemą – paraiškos susipažinti su dokumentu, pateiktos 2003 m. kovo 17 d., objektas – yra ieškinio priede Nr. A. 9.
26 Ieškinyje ieškovės advokatas nurodo gavęs šį dokumentą nagrinėjant T‑76/02 bylą, kurioje 2003 m. rugsėjo 17 d. buvo priimtas Pirmosios instancijos teismo sprendimas Messina prieš Komisiją (Rink. p. II‑3203). Jis nurodo, kad remdamasis savo etikos taisyklėmis jis jo nepateikė ieškovei, tačiau remdamasis tomis pačiomis taisyklėmis, nustatytomis Italijos advokatų etikos kodekso 9 straipsnyje, jis negali nenaudoti šio dokumento šiame procese.
27 Be to, tarp pareiškėjo ir jo advokato nebuvo tokių pačių santykių kaip tarp atstovo ir atstovaujamojo.
28 Pirmiausia primintina, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnį, remiantis to paties statuto 53 straipsniu, taikomą Pirmosios instancijos teismo procese, kitos bylos šalys nei valstybės narės, institucijos, valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys bei tame susitarime nurodytos ELPA priežiūros institucijos šalys turi būti atstovaujamos advokato.
29 Atstovavimas teisme yra asmens veiksmai procese kito asmens vardu ir sąskaita, o teisinės pasekmės atsiranda tik pastarajam. Atstovas, šiuo atveju advokatas, yra tik tarpininkas, veikiantis atstovaujamojo naudai, ir jie abu teismui yra tik viena bylos šalis.
30 Tokiomis aplinkybėmis Pirmosios instancijos teismas negali sutikti su ieškovės advokato pareiškimais, kad šioje byloje jis asmeniškai ir nežinant savo atstovaujamajai pateikė nagrinėjamą dokumentą.
31 Konstatuotina, kad Pirmosios instancijos teismui šiuo atveju įprastai buvo pateiktas bendrovės Nuova Agricast, teisėtai atstovaujamos advokato, ieškinys su priedais ir kad ši bylos šalis pateikė nagrinėjimui įvairių dokumentų, tarp kurių buvo 2003 m. vasario 17 d. Italijos valdžios institucijų laiškas, dėl kurio 2003 m. kovo 17 d. buvo pateikta paraiška susipažinti.
32 Antra, pažymėtina, kad Pirmosios instancijos teismas neprivalo šio proceso metu nagrinėti, ar ieškovės advokatas laikosi nacionalinių etikos taisyklių, su kitais priedais pateikdamas nagrinėjamą dokumentą.
33 Konstatuotina, kad šiuo ieškiniu ieškovė siekia susipažinti su dokumentu, kurį ji jau turi.
34 Todėl akivaizdu, kad bendrovės Nuova Agricast pateiktas ieškinys neturi dalyko, nes paraiška susipažinti su dokumentu, kaip mano ieškovė, buvo pateisinama būtinybe turėti įrodymą apie nacionalinės valdžios institucijų atsisakymą išduoti Komisijai adresuotą korespondenciją iki 2000 m. liepos 12 d. Sprendimo priėmimo – ieškovės pirmosios paraiškos leisti susipažinti objektas.
35 Be to, tokiomis aplinkybėmis negali būti patenkinti ieškovės ir Komisijos pateikti prašymai dėl proceso organizavimo priemonių taikymo, nes šie prašymai nėra reikšmingi ginčui išspręsti (2002 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo British American Tobacco (Investments) prieš Komisiją, T‑311/00, Rink. p. II‑2781, 50 punktas) arba prarado dalyką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies vienas ar keli reikalavimai patenkinami arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.
37 Ieškovė 2005 m. sausio 31 d. laiške Pirmosios instancijos teismo prašo šioje byloje taikyti Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, nurodydama ypatingas aplinkybes dėl taikomų teisės aktų, kurie gali būti klaidingai aiškinami, kaip tai pripažino Komisija ir savo sprendime patvirtino Europos Ombudsmenas.
38 Vis dėlto pakanka konstatuoti, kad šio ieškinio atmetimas nėra pagrįstas kokios nors taikomų teisės aktų nuostatos išaiškinimu, o paprasčiausiai tuo, kad ieškinys neturi dalyko, ir todėl nuspręstina, jog ieškovė padengs savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pastarosios pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį.
2. Ieškovė padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2005 m. birželio 8 d. Liuksemburge.
Kancleris
Pirmininkas
H. Jung
M. Vilaras
* Proceso kalba: italų.
Top