PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2004 m. spalio 5 d.
Byla T‑144/02
Richard J. Eagle ir kt.
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Bendros įmonės JET įdarbintas personalas – Vienodas požiūris – Laikinojo tarnautojo statuso nesuteikimas – EAEB 152 straipsnis – Protingas terminas – Patirta materialinė žala“
Visas tekstas anglų kalba II–0000
Visas tekstas visomis kalbomis paskelbtas Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo praktikos rinkinio II dalyje
Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl neįdarbinimo Europos Bendrijų laikinaisiais tarnautojais bendroje įmonėje Joint European Torus (JET).
Sprendimas: Priteisti iš Komisijos atlyginti finansinę žalą, kurią kiekvienas ieškovas patyrė dėl to, kad nebuvo įdarbintas Bendrijų laikinuoju tarnautoju dirbti bendroje įmonėje Joint European Torus (JET). Per šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo šalys pateikia Pirmosios instancijos teismui bendru susitarimu nustatytą sumą žalai atlyginti. Nepavykus susitarti šalys per nurodytą laikotarpį pateikia Pirmosios instancijos teismui reikalavimus nurodydamos sumą. Atidėti bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimo klausimą.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Teisė pareikšti ieškinį – Asmenys, prašantys atlyginti žalą, patirtą dėl to, kad EAEB bendroje įmonėje buvo įdarbinti netaikant Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų
(EAEB sutarties 152 straipsnis)
2. Pareigūnai – Ieškinys – Terminai – Asmenys, prašantys atlyginti žalą, patirtą dėl to, kad EAEB bendroje įmonėje buvo įdarbinti netaikant Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų – Protingo termino laikymasis – Termino pradžia ir trukmė
(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)
3. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Personalas, įdarbintas EAEB bendroje įmonėje Joint European Torus (JET) – Institucijų diskrecija – Ribos
(Tarybos sprendimas 78/471)
4. Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Sąvoka – Taikymas ginčams pagal Nuostatus – Kriterijai
1. Ieškinį, kurį pareiškė asmenys, dirbę remiantis EAEB nuostatomis įsteigtoje bendroje įmonėje Joint European Torus (JET) pagal jos su trečiosiomis įmonėmis sudarytas sutartis dėl aprūpinimo personalu, prašydami atlyginti žalą, patirtą dėl to, kad priešingai, nei reikalavo JET įstatai, jie nebuvo priimti į darbą laikinaisiais darbuotojais taikant Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, reikia vertinti kaip ginčą tarp Bendrijos ir jos tarnautojų.
Pirma, dėl šio ieškinio kyla su Nuostatuose įtvirtintomis teisėmis susijusių teisinių problemų, kai ieškinį pareiškęs asmuo reikalauja suteikti pareigūno arba tarnautojo statusą. Antra, ginčo tarp Bendrijos ir jos tarnautojų sąvoka plačiau išaiškinta teismų praktikoje, o per siaura tokių ginčų koncepcija galėtų sukelti teisinį nesaugumą galimiems ieškovams dvejojant dėl teisingo ginčų nagrinėjimo būdo pasirinkimo arba suteikiant jiems dirbtinį pasirinkimą. Galiausiai, trečia, ieškovų pasirinktos procedūros, numatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose, procedūroje dalyvaujančios institucijos neginčijo ir pripažino, kad bylos ir nurodyto nusižengimo pagrindai numatyti šiuose nuostatuose.
(žr. 39, 42, 43 ir 47 punktus)
Nuoroda: 1965 m. kovo 31 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vandevyvere prieš Parlamentą, 23/64, Rink. p. 205, 214; 1975 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Porrini ir kt. prieš EAEB ir kt., 65/74, Rink. p. 319, 3–13 punktai; 1979 m. balandžio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Bellintani ir kt. prieš Komisiją, 116/78, Rink. p. 1585, 6 punktas; 1985 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Salerno ir kt. prieš Komisiją ir Tarybą, 87/77, 130/77, 22/83, 9/84 ir 10/84, Rink. p. 2523, 24 ir 25 punktai; 1989 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Alexis ir kt. prieš Komisiją, 286/83, Rink. p. 2445, 9 punktas; 1989 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Bossi prieš Komisiją, 346/87, Rink. p. 303, 10 punktas; 1998 m. gegužės 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas O’Casey prieš Komisiją, T‑184/94, Rink. VT p. I‑A‑183 ir II‑565, 56–62 punktai.
2. Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis nenustato termino pateikti prašymą. Visgi laikytis protingo termino reikalaujama visais atvejais, kai nesant konkrečių nuostatų teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių principai sudaro kliūtis tam, kad Bendrijos institucijos ir fiziniai ar juridiniai asmenys veiktų neatsižvelgdami į jokius terminus, galėdami sukelti pavojų esamos teisinės padėties stabilumui. Ieškiniuose dėl atsakomybės, dėl kurių Bendrija atsakytų finansiškai, protingo termino laikymasis pateikiant prašymus atlyginti žalą paremtas taip pat būtinybe apsaugoti viešuosius finansus, kuri ieškinių dėl deliktinės atsakomybės atveju išreiškiama nustatant penkerių metų senaties terminą, įtvirtintą Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje.
Protingo termino pobūdį reikia vertinti pagal kiekvienos bylos aplinkybes, ir ypač pagal bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą ir byloje dalyvaujančių šalių elgesį.
Dėl asmenų, dirbusių bendroje įmonėje Joint European Torus (JET) pagal jos su trečiosiomis įmonėmis sudarytas sutartis dėl aprūpinimo personalu, pateikto prašymo atlyginti žalą dėl to, kad jie turėjo būti įdarbinti laikinais darbuotojais taikant Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, konstatuotina, lyginant su minėtu 46 straipsniu, kad suinteresuotieji asmenys, nuo tada, kai jie manė esą neteisėto diskriminacinio elgesio objektas, privalėjo per protingą terminą, kuris neturėtų viršyti penkerių metų, skaičiuojant nuo to momento, kai jie sužinojo apie skundžiamą padėtį, kreiptis su prašymu į Bendrijos instituciją, kad būtų imtasi priemonių šiai padėčiai pataisyti ir panaikinti.
Siekiant nustatyti šį momentą, reikia, turint minty trumpalaikį suinteresuotųjų darbą, atsižvelgti į kiekvienos metinės sutarties, pirminės arba atnaujintos, sudarymą.
(žr. 56, 57, 66, 68, 71, 80 ir 82 punktus)
Nuoroda: 1981 m. gegužės 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Reinarz prieš Komisiją, 29/80, Rink. p. 1311, 12 punktas; 2002 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Limburgse Vinyl Maatschaapij ir kt. prieš Komisiją, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, Rink. p. I‑8375, 187 punktas.
3. Bendrijos institucijos turi didelę diskreciją pasirinkti priemones, tinkamiausias patenkinti jų personalo poreikį, ypač įdarbinant laikinuosius tarnautojus. Tai ypač būdinga bendrų įmonių organizavimui ir veikimui.
Tai, kad bendros įmonės Joint European Torus (JET) įstatai numatė „kito personalo“ įdarbinimą pagal laikinųjų tarnautojų sutartis, neįpareigojo Komisijos jų įdarbinti šiuo būdu, jei tai neatitiko projekto grupės poreikių. Bendros įmonės vadovybė turėjo visišką veikimo laisvę nustatyti, kokią projekto grupės dalį turėtų sudaryti kiekvienos iš įstatų 8.1 straipsnyje paminėtų dviejų kategorijų personalas (personalas, kuriuo aprūpino bendros įmonės nariai ir kitas personalas), ir turėjo įrašyti savo pasirinkimą į etatų sąrašą, pateikiamą metiniame biudžete. Ji taip pat galėjo kreiptis į įdarbinimo ir paslaugų teikimo įmones, kad būtų atliktos įvairios užduotys, būtinos bendros įmonės veikimui, kurios nebuvo numatytos pagal sutartis ir kurias projekto grupė turėjo atlikti vadovaujant projekto direktoriui.
Priešingai, JET vadovybė negalėjo sudaryti tokių sutarčių su įdarbinimo ar paslaugų teikimo įmonėmis, siekdama išvengti įstatų nuostatų taikymo. Iš tikrųjų sutartimis Bendrijos institucijoms suteiktos funkcijos negali būti patikėtos išorės įmonėms, bet jas privalo atlikti personalas, kuriam taikomi nuostatai.
(žr. 113–115 punktus)
Nuoroda: 1985 m. birželio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimas Klein prieš Komisiją, 123/84, Rink. p. 1907, 24 punktas; 1989 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Van der Stijl ir kt. prieš Komisiją, 341/85, 251/86, 258/86, 259/86, 262/86 ir 266/86, 222/87 ir 232/87, Rink. p. 511, 11 punktas; 1989 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Mulfinger ir kt. prieš Komisiją, C‑249/87, Rink. p. 4127, 13 ir 14 punktai; 1996 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Altmann ir kt. prieš Komisiją, T‑177/94 ir T‑377/94, Rink. p. II‑2041, 154 punktas; 1998 m. lapkričio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Fabert‑Goossens prieš Komisiją, T‑217/96, Rink. VT p. I‑A 607 ir II‑1841, 29 punktas.
4. Dėl Bendrijos deliktinės atsakomybės, ypač bylose dėl Bendrijos ir jos tarnautojų santykių, teisę į žalos atlyginimą Bendrijos teisė pripažįsta tik esant trims sąlygoms, t. y. Bendrijos institucijų neteisėtam elgesiui, realiai žalai ir priežastiniam ryšiui tarp elgesio ir nurodytos žalos.
Tam, kad būtų patvirtintas priežastinis ryšys, iš esmės būtina įrodyti tiesioginį ir tikrąjį atitinkamos Bendrijos institucijos neteisėto elgesio ir nurodytos žalos priežastinį ryšį.
Tačiau ginčuose pagal Nuostatus priežastinio ryšio tikrumo laipsnis pasiekiamas, kai Bendrijos institucijos neteisėtas elgesys nebūtinai aiškiai atėmė iš asmens darbą, nes suinteresuotasis asmuo niekada negalėtų įrodyti, kad turėjo tokią teisę, o tik realią galimybę būti įdarbintu pareigūnu ar tarnautoju, ir dėl to jis patyrė materialinę žalą, prarasdamas pajamas. Kadangi konkrečiu atveju atrodytų labai tikėtina, kad jeigu būtų laikomasi teisės aktų, Bendrijos institucija būtų įdarbinusi tarnautoją, teorinis netikrumas dėl teisingai vykdomos procedūros rezultato nedaro kliūčių realios materialios žalos, kurią patyrė suinteresuotasis asmuo dėl to, kad iš jo buvo atimta teisė dalyvauti atrankoje į darbo vietą, patenkančią į Nuostatų taikymo sritį, kurią gauti jis turėjo visas galimybes, atlyginimui.
(žr. 99, 148 ir 149 punktus)
Nuoroda: 1998 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Taryba prieš de Nil ir Impens, C‑259/96 P, Rink. p. I‑2915, 23 punktas; 1999 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Hautem prieš EIB, T‑140/97, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑897, 85 punktas.
Top