Byla C-268/03
Jean-Claude De Baeck
prieš
Belgische Staat
(Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Darbo reglamento 104 straipsnio 3 dalis – Mokesčių teisės aktai – Fizinių asmenų pajamų mokestis – Bendrovės rezidentės didelės kapitalo dalies perleidimas – Gauto pelno apmokestinimo būdai“
Nutarties santrauka
Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Fizinių asmenų pajamų mokestis – Pelno, gauto už atlyginimą perleidus akcijas ar kapitalo dalis, neapmokestinimas, taikomas tik mokestį taikančioje valstybėje narėje įsteigtų bendrovių atžvilgiu – Nepriimtinumas – Laisvo kapitalo judėjimo apribojimas įgijėjui negavus pakankamos bendrovės kontrolės
(EB 43, 48 ir 56 str.)
EB 43 ir 48 straipsniai draudžia, kad nacionalinės teisės norma numatytų, kad, išskyrus profesinės veiklos atvejį, pelnas, gautas už atlyginimą perleidžiant bendrovių, asociacijų, įstaigų ar organizacijų akcijas ar kapitalo dalis, yra apmokestinamas, kai perleidžiama kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms, nors tokiomis pat aplinkybėmis pelnas nėra apmokestinamas, kai perleidžiama atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms, jei perleistas dalyvavimas suteikia jo turėtojui galimybę turėti tam tikrą įtaką bendrovės sprendimams ir leidžia jam nulemti šios veiklą.
EB 56 straipsnis draudžia tokią nacionalinės teisės normą, jei perleistas dalyvavimas nesuteikia šių teisių.
(žr. 28 punktą, rezoliucinės dalies 1-2 punktus)
TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS
2004 m. birželio 8 d. (*)
„Darbo reglamento 104 straipsnio 3 dalis – Mokesčių teisės aktai – Fizinių asmenų pajamų mokestis – Bendrovės rezidentės didelės kapitalo dalies perleidimas – Gauto pelno apmokestinimo būdai“
Byloje C-268/03
dėl Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Belgija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje
Jean-Claude De Baeck
prieš
Belgische Staat
dėl EB 43, 46, 48, 56 ir 58 straipsnių išaiškinimo
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans (pranešėjas), teisėjai C. Gulmann, J. N. Cunha Rodrigues, J.-P. Puissochet ir N. Colneric,
generalinis advokatas F. G. Jacobs,
sekretorius R. Grass,
klausimą pateikusiam teismui pranešęs, kad pagal Darbo reglamento 104 straipsnio 3 dalį Teisingumo Teismas ketina į jį atsakyti motyvuota nutartimi,
Teisingumo Teismo Statuto 23 straipsnyje numatytiems asmenims pasiūlęs šiuo klausimu pateikti savo pastabas,
išklausęs generalinį advokatą,
priima šią
Nutartį
1 2003 m. birželio 13 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2003 m. birželio 19 d., Rechtbank van nerste aanleg te Antwerpen pagal EB sutarties 234 straipsnį pateikė klausimą dėl EB 43, 46, 48, 56 ir 58 straipsnių išaiškinimo.
2 Šis klausimas iškilo byloje J.C.De Baeck prieš Belgiche Staat (Belgijos valstybė) dėl J. C. De Baeck pelno, gauto Belgijoje įsteigtų bendrovių akcijas pardavus Prancūzijoje įsteigtai bendrovei, apmokestinimo.
Nacionaliniai teisės aktai
3 1964 m. vasario 26 d. Belgijos pajamų mokesčių kodekso redakcijos, galiojusios bylos aplinkybių metu, 67, 8º straipsnyje numatyta:
„Kitos pajamos <...> yra <...> pelnas, gautas už atlyginimą perleidžiant bendrovių, asociacijų, įstaigų ar kitokių organų, kurių buveinė, pagrindinė įstaiga ar administracija yra Belgijoje, akcijas ar kapitalo dalis, išskyrus 20 straipsnyje numatytą profesinės veiklos atvejį, jei bet kuriuo metu per penkerius metus iki perleidimo perleidėjas ar pirmesnis teisių turėtojas (tuo atveju, kai akcijos arba kapitalo dalys buvo įsigytos kitaip nei atlygintinai) tiesiogiai arba netiesiogiai, vienas arba su sutuoktiniu, aukštutinės, žemutinės arba šalutinės linijos savo arba savo sutuoktinio giminaičiais iki antro laipsnio įskaitytinai turėjo daugiau nei 25 procentus teisių bendrovėje, kurios akcijos ar kapitalo dalys yra perleidžiamos.“
4 Pagal to paties kodekso 67 ter straipsnį:
„67, 8º straipsnyje numatytas pelnas nėra apmokestinamas, jei jis gaunamas padalinant bendrovės turtą, arba bendrovei nuperkant savo akcijas, arba perleidžiant akcijas ar kapitalo dalis Karalystės gyventojui, kuris turi mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį, arba ne Karalystės gyventojui, kuris turi mokėti nerezidentų mokestį, arba 94 straipsnio pirmoje pastraipoje ir 136 straipsnyje numatytam mokesčių mokėtojui.“
Pagrindinė byla ir pateiktas klausimas
5 Nacionalinis teismas teigia, kad, mokesčių administratoriaus nuomone, J. C. De Baeck, veikdamas savo vardu ir kito asmens sąskaita, 1989 m. vienai Prancūzijoje įsteigtai bendrovei pardavė Antverpia grupei priklausančių Belgijoje įsteigtų bendrovių akcijų už 1 705 000 000 Belgijos frankų.
6 Kadangi akcijos buvo parduotos užsienyje įsteigtai bendrovei, o J. C. De Baeck šeimai priklausė didelė Antverpia grupei priklausančių Belgijoje įsteigtų bendrovių kapitalo dalis, mokesčių administratoriaus nuomone, pelnas turėjo būti apmokestintas.
7 Nacionalinio teismo nuomone, iš nacionalinių teisės aktų išplaukia, kad pelnas nėra apmokestinamas, jei akcijos arba kapitalo dalys yra perleidžiamos Belgijoje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms, ir yra apmokestinamas, jei akcijos arba kapitalo dalys yra perleidžiamos užsienyje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms.
8 Taigi pagal šiuos teisės aktus pelnui iš akcijų arba kapitalo dalių taikoma taisyklė priklauso nuo bendrovės, asociacijos, įstaigos ar organizacijos įsteigimo vietos.
9 Abejodamas tokių teisės aktų atitikimu Bendrijos teisei Rechtbank van nerste aanleg te Antwerpen nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti tokį prejudicinį klausimą:
„Ar EB 43, 46, 48, 56 ir 58 straipsniai draudžia, kad nacionalinės teisės normos, būtent – Belgijos pajamų mokesčių kodekso (1964 m. redakcija) 67, 8º ir 67 ter straipsniai, – numatytų, kad, išskyrus profesinės veiklos atvejį, pelnas, gautas už atlyginimą perleidžiant Belgijoje įsteigtų bendrovių, asociacijų, įstaigų ar organizacijų akcijas ar kapitalo dalis yra apmokestinamas, kai perleidžiama užsienyje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms, nors tokiomis pat aplinkybėmis pelnas nėra apmokestinamas, kai perleidžiama Belgijoje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms?“
Dėl prejudicinio klausimo
Teisingumo Teismui pateiktos pastabos
10 J. C. De Baeck į prejudicinį klausimą siūlo atsakyti teigiamai. Pirmiausia remdamasis 2002 m. lapkričio 21 d. Sprendimu X ir Y (C-436/00, Rink. p. I-10829) jis mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama taisyklė reiškia ir įsisteigimo laisvės, ir laisvo kapitalo judėjimo apribojimą.
11 Tokia taisyklė trukdo mokesčių mokėtojui naudotis EB 43 straipsnyje jam suteikta teise vykdyti savo veiklą per bendrovę kitoje valstybėje narėje arba tokiai bendrovei perleisti akcijas ar kapitalo dalis bei trukdo vienos valstybės gyventojams imti paskolas ar investuoti kitose valstybėse narėse. J. C. De Baeck mano, kad šių apribojimų negalima pateisinti.
12 Europos Bendrijų Komisija taip pat mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami nacionalinės teisės aktai prieštarauja Bendrijos teisei. Pasiremdama 2000 m. balandžio 13 d. sprendimu Baars (C-251/98, Rink. p. I-2787) ir minėtu sprendimu X ir Y ji nurodo, kad įsisteigimo laisvę reikia atskirti nuo laisvo kapitalo judėjimo.
13 Jos nuomone, jei J. C. De Baeck dalyvavimas jam leidžia daryti tam tikrą įtaką bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą, prejudicinis klausimas turi būti nagrinėjamas įsisteigimo laisvės aspektu. Dėl prejudicinio klausimo nacionalinis teismas turėtų patikrinti, kuri iš šių dviejų galimybių atitinka tikrovę.
14 Įsisteigimo laisvės atžvilgiu Komisija, pasiremdama minėtu sprendimu X ir Y, tvirtina, kad pagrindinėje byloje ginčijamas apmokestinimas kitoje valstybėje narėje įsteigtą bendrovę sulaiko nuo EB 43 straipsnyje jai pripažintos teisės per bendrovę Belgijoje vykdyti savo veiklą. J. C. De Baeck būtų naudingiau parduoti savo dalį Belgijoje įsteigtoje įmonėje, nes tokiu atveju jis neturėtų mokėti mokesčio. Toks nevienodas traktavimas reiškia įsisteigimo laisvės apribojimą.
15 Dėl laisvo kapitalo judėjimo Komisija, pasiremdama minėtu sprendimu X ir Y, pastebi, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės normos Belgijos pajamų mokestį mokančius subjektus sulaiko nuo akcijų perleidimo kitose valstybėse narėse įsteigtoms bendrovėms. Be to, toks reglamentavimas riboja kitų valstybių narių rezidentų teisę investuoti kapitalą į kai kurias Belgijoje įsteigtas įmones, nes šie rezidentai turi įtikinti pardavėją, Belgijos pilietį, parduoti šioms įmonėms, nepaisant ginčijamo apmokestinimo. Todėl jos sudaro laisvo kapitalo judėjimo apribojimą EB 56 straipsnio prasme.
16 Komisija pastebi, kad nacionalinis teismas nemini jokių faktų, kurie galėtų pateisinti jos nurodytus apribojimus. Ji taip pat nemano, kad juos galima pateisinti.
Teisingumo Teismo vertinimas
17 Kadangi atsakymą į pateiktą klausimą galima aiškiai nustatyti iš nusistovėjusios Teismo praktikos, Teisingumo Teismas pagal Darbo reglamento 104 straipsnio 3 dalį pranešė klausimą pateikusiam teismui apie tai, kad ketina jį spręsti nutartimi, ir Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodytiems asmenims pasiūlė pateikti pastabas.
18 Į Teisingumo Teismo pasiūlymą atsiliepė tik J. C. De Baeck, nurodydamas, kad minėtas sprendimas X ir Y, jo nuomone, nėra identiškas, bet turi panašumų su šia byla. Teisingumo Teismo vertinimui jis palieka klausimą, ar šiuo atveju atsakymą galima nustatyti iš šio sprendimo. Jis mano, kad taip.
19 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tiesioginis apmokestinimas patenka į valstybių narių kompetenciją, bet pastarosios turi jį įgyvendinti pagal Bendrijos teisę (žr. pirmiausia 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimo Barbie, C-364/01, dar neskelbto Rinkinyje, 56 punktą ir ten nurodytą teismų praktiką).
20 Minėto sprendimo X ir Y 36 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad mokestinės naudos netekimas, susidarantis neleidžiant pardavėjui sumažinti pelno mokesčio nuostolingai parduotų akcijų kainos skirtumu, motyvuojant tuo, kad perleidžiančios bendrovės, kurios kapitalo dalis priklauso perleidėjui, buveinė yra kitoje valstybėje narėje, gali sulaikyti pastarąjį nuo naudojimosi EB 43 straipsnyje jam pripažinta teise per bendrovę vykdyti savo veiklą pastarojoje valstybėje narėje.
21 Teisingumo Teismas nustatė, kad toks nevienodas traktavimas reiškia atitinkamos valstybės narės subjektų ir tos valstybės narės teritorijoje gyvenančių kitų valstybių narių subjektų, kurie turi dalį kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės kapitalo, įsisteigimo laisvės apribojimą, jei šis dalyvavimas jiems leidžia daryti įtaką kai kuriems bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą. Ji pažymėjo, kad nacionalinis teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje ši sąlyga tenkinama (žr. minėto sprendimo X ir Y 37 punktą ir minėtą teismų praktiką).
22 Be to, jei nacionalinio teismo duomenimis EB 43 straipsnis netaikomas atsižvelgiant į nepakankamą perleidėjo dalyvavimą bendrovėje, kuriai perleidžiamos akcijos ir kurios buveinė yra kitoje valstybėje narėje, mokestinės naudos netekimas sulaiko pajamų mokesčio mokėtojus nuo nuostolingo akcijų perleidimo kitose valstybėse narėse įsteigtoms bendrovėms, kuriose jie tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja, ir todėl tokiu atveju šiems mokesčių mokėtojams sudaro laisvo kapitalo judėjimo apribojimą EB 56 straipsnio prasme (žr. sprendimo X ir Y 37 punktą ir minėtą teismų praktiką).
23 Yra aišku, kad pagrindinėje byloje pelnas nėra apmokestinamas, jei akcijos arba kapitalo dalys perleidžiamos Belgijoje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms, nors yra apmokestinamas, jei akcijos arba kapitalo dalys perleidžiamos kitose valstybėse įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms.
24 Šiuo atveju mokestinės naudos netekimas yra dar aiškesnis nei minėtame sprendime X ir Y, kuriame šį netekimą sudarė tai, kad perleidėjui nebuvo suteikiama mokesčio perkėlimo lengvata, taip sumažinant jo turtą (žr. minėto sprendimo X ir Y 36 punktą). Pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės normų išdava yra ta, kad kitoje valstybėje narėje įsteigtai bendrovei akcijas perleidžiančio asmens pelnui taikomas mokestis, kuris nėra taikomas asmeniui, perleidžiančiam akcijas Belgijoje įsteigtai bendrovei.
25 Todėl iš minėto sprendimo X ir Y galima aiškiai nustatyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės normos asmens, kuris perleidžia kitoje valstybėje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms, nenaudai nustatytas nevienodas traktavimas sudaro įsisteigimo laisvės apribojimą. Tokių akcijų ar kapitalo dalių perleidimą kitoje valstybėje įsteigtiems įgijėjams padarant mažiau patrauklų, gali būti apribojamas pastarųjų naudojimasis jų įsisteigimo teise, jei perleistas dalyvavimas jos turėtojui suteikia tam tikrą įtaką bendrovės sprendimams ir jam leidžia nulemti jos veiklą. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje ši sąlyga yra tenkinama.
26 Jei taip nėra, nacionalinės teisės normos nustatytas nevienodas traktavimas turi būti laikomas laisvo kapitalo judėjimo apribojimu EB 56 straipsnio prasme ta dalimi, kuria šių akcijų arba kapitalo dalių perleidimas kitoje valstybėje narėje įsisteigusiam asmeniui tampa mažiau patrauklus.
27 Kadangi Teisingumo Teismui nebuvo pateikta jokios informacijos, kuri galėtų pateisinti minėtus apribojimus, nereikia tikrinti, ar jomis siekiama su EB sutartimi suderinamo teisėto tikslo ir jos pateisinamos dėl privalomų bendrojo intereso sumetimų.
28 Todėl į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad:
– EB 43 ir 48 straipsniai draudžia, kad nacionalinės teisės norma, būtent – Belgijos pajamų mokesčių kodekso redakcijos, galiojusios pagrindinės bylos aplinkybių metu, 67, 8º ir 67 ter straipsniai, – numatytų, kad, išskyrus profesinės veiklos atvejį, pelnas, gautas už atlyginimą perleidžiant bendrovių, asociacijų, įstaigų ar organizacijų akcijas ar kapitalo dalis, yra apmokestinamas, kai perleidžiama kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms, nors tokiomis pat aplinkybėmis pelnas nėra apmokestinamas, kai perleidžiama Belgijoje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms, jei perleistas dalyvavimas suteikia jo turėtojui galimybę turėti tam tikrą įtaką bendrovės sprendimams ir leidžia jam lemti šios veiklą,
– EB 56 straipsnis draudžia nurodytą nacionalinės teisės normą, jei perleistas dalyvavimas nesuteikia jo turėtojui tam tikros įtakos bendrovės sprendimams ir neleidžia jam nulemti šios veiklos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29 Komisijos, kuri pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, išlaidos nėra atlygintinos. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti nacionalinis teismas.
Remdamasis šiais motyvais,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
atsakydamas į 2003 m. birželio 13 d. sprendimu jam pateiktą Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen klausimą, nutaria:
1. EB 43 ir 48 straipsniai draudžia, kad nacionalinės teisės norma, būtent – Belgijos pajamų mokesčių kodekso redakcijos, galiojusios pagrindinės bylos aplinkybių metu, 67, 8º ir 67 ter straipsniai, – numatytų, kad, išskyrus profesinės veiklos atvejį, pelnas, gautas už atlyginimą perleidžiant bendrovių, asociacijų, įstaigų ar organizacijų akcijas ar kapitalo dalis, yra apmokestinamas, kai perleidžiama kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms, nors tokiomis pat aplinkybėmis pelnas nėra apmokestinamas, kai perleidžiama Belgijoje įsteigtoms bendrovėms, asociacijoms, įstaigoms ar organizacijoms, jei perleistas dalyvavimas suteikia jo turėtojui galimybę turėti tam tikrą įtaką bendrovės sprendimams ir leidžia jam lemti šios veiklą.
2. EB 56 straipsnis draudžia nurodytą nacionalinės teisės normą, jei perleistas dalyvavimas nesuteikia jo turėtojui tam tikros įtakos bendrovės sprendimams ir neleidžia jam nulemti šios veiklos.
2004 m. birželio 8 d.
Sekretorius
Antrosios kolegijos pirmininkas
R. Grass
C. W. A. Timmermans
* Proceso kalba: olandų.
Top