Byla C-82/03
Europos Bendrijų Komisija
prieš
Italijos Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – EB 10 straipsnis – Bendradarbiavimas su Bendrijos institucijomis – Informacijos neperdavimas Komisijai“
Sprendimo santrauka
Valstybės narės – Įsipareigojimai – Komisijai suteikta priežiūros galia – Valstybių narių pareiga – Bendradarbiavimas vykdant tyrimą dėl valstybės įsipareigojimų neįvykdymo
(EB 10 ir 226 str.)
TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2004 m. liepos 13 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – EB 10 straipsnis – Bendradarbiavimas su Bendrijos institucijomis – Informacijos neperdavimas Komisijai“
Byloje C-82/03
Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A. Aresu, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Italijos Respubliką, atstovaujamą avvocati dello Stato I. M. Braguglia, padedant A. Cingolo ir P. Gentili, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę
dėl pripažinimo, jog lojaliai nebendradarbiaudama su Komisija darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB 10 straipsnį,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai C. Gulmann ir, J. N. Cunha Rodrigues, F. Mackenir ir N. Colneric (pranešėja),
generalinis advokatas M. Poiares Maduro,
sekretorius R. Grass,
remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu,
susipažinęs su 2004 m. balandžio 1 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Pagal EB 226 straipsnį pareikštu ieškiniu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2003 m. vasario 25 d., Europos Bendrijų Komisija prašo pripažinti, jog lojaliai nebendradarbiaudama su Komisija darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB 10 straipsnį.
2 Minėtas straipsnis nustato:
„Kad užtikrintų šios Sutarties ir Bendrijos institucijų nustatytų pareigų vykdymą, valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialiųjų priemonių. Jos padeda atlikti Bendrijos uždavinius.
Jos nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti šios Sutarties tikslų.”
Ikiteisminė procedūra
3 2000 m. Komisija gavo ūkio subjekto skundą dėl 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginiams taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) įgyvendinimo Italijos teisėje. Skundą padavusio asmens manymu, viena nuotekų valymo stotis neatitiko Direktyvos 89/655 I priedo 2.5, 2.8, 2.14, 2.16 ir 2.19 punktuose numatytų saugos reikalavimų.
4 2000 m. rugpjūčio 3 d. Komisija laišku kreipėsi į Italijos Respubliką, prašydama pateikti su minėtais faktais susijusią informaciją, kad būtų galima pradėti atidžiau tirti situaciją.
5 Negavusi Italijos valdžios institucijų atsakymo į šį pirmąjį laišką, Komisija 2001 m. kovo 19 d. išsiuntė tai pačiai valstybei narei antrą laišką su prašymu pateikti informaciją, į kurį taip pat nebuvo atsakyta.
6 Iš minėtų laiškų matyti, kad Komisijos gautame skunde nurodyti pažeidimai yra susiję su „nuotekų valymo stotimi, esančia Mandello del Lario komunoje Lombardijoje.”
7 Manydama, kad Italijos valdžios institucijų atsakymo nebuvimas reiškia lojalaus Italijos vyriausybės bendradarbiavimo EB 10 straipsnio prasme nebuvimą, Komisija inicijavo EB 226 straipsnyje numatytą procedūrą. Po to, kai Italijos Respublika gavo oficialų įspėjimą pateikti savo pastabas, Komisija 2002 m. liepos 18 d. priėmė argumentuotą nuomonę, nurodydama šiai valstybei per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių, kad į tą nuomonę būtų tinkamai atsižvelgta.
8 Negavusi iš Italijos valdžios institucijų jokio atsakymo, Komisija pareiškė šį ieškinį.
Dėl ieškinio
Šalių argumentai
9 Komisija teigė konstatavusi Italijos valdžios institucijų bendradarbiavimo nebuvimą, kadangi, nepaisant gausių Komisijos pastangų, jos nepateikė jokios informacijos dėl skundą pateikusio asmens nurodytų faktų. Savo atkaklia tyla Italijos vyriausybė bergždžiomis pavertė pastangas surasti faktinius duomenis, būtinus detaliam skundo išnagrinėjimui. Tokia bendradarbiavimo stoka neatitinka EB 10 straipsnyje nustatytos valstybių narių bendradarbiavimo pareigos formuluotės ir prasmės.
10 Italijos vyriausybė teigia, kad ieškinys yra nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.
11 Ji teigia, kad ieškinyje nėra net minimalaus faktų išdėstymo, būtino teisei į gynybą įgyvendinti ir vėlesniam teismo sprendimui priimti. Nei ieškinys, nei joks jo priedas nesuteikia informacijos dėl skundo objektu esančios stoties pavadinimo ir vietos.
12 Tai sukėlė objektyvių sunkumų Italijos valdžios institucijoms nustatant kompetentingą darbuotojų apsaugos priežiūros instituciją, kad skubiai būtų atlikti siekiami patikrinimai. Atsakomybė dėl šios situacijos beviltiškumo tenka išskirtinai Komisijai.
Teisingumo Teismo vertinimas
13 Ieškinys yra priimtinas, nes jo turinys atitinka Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio 1 pastraipos ir Darbo reglamento 38 straipsnio 1 pastraipos reikalavimus, ypač dėl ginčo objekto nustatymo ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauką. Kaltinama pažeidus EB 10 straipsnį nepateikus jokios informacijos dėl skunde nurodytų faktų, kurie pirmą kartą buvo išdėstyti 2000 m. rugpjūčio 3 d. laiške. Dėl šio kaltinimo Italijos Respublika puikiausiai galėjo pasinaudoti savo teise į gynybą.
14 Ieškinys taip pat yra pagrįstas.
15 Remiantis EB 10 straipsniu, valstybės narės turi gera valia bendradarbiauti pagal EB 226 straipsnį Komisijai vykdant bet kokius tyrimus ir perduoti jai šiam tikslui visą reikalaujamą informaciją (žr. 1985 m. gruodžio 11 d. sprendimo Komisija prieš Graikiją, 192/84, Rink., p. 3967 19 punktą ir 2003 m. kovo 6 d. sprendimo Komisija prieš Liuksemburgą, C-478/01, Rink., p. I-2351 24 punktą).
16 Tačiau, nors ir ne kartą buvo raginama, Italijos Respublika reikalaujamos informacijos nepateikė.
17 Vieta, kuri yra skundo objektas, buvo aiškiai nurodyta Komisijos laiškuose, išsiųstuose prieš inicijuojant ikiteisminę procedūrą, ir kuriais ji remiasi 2001 m. spalio 23 d. formaliame įspėjime bei savo 2002 m. liepos 18 d. motyvuotoje nuomonėje. Nuo tada Italijos valdžios institucijos žinojo faktus, leidžiančius joms atsakyti į Komisijos prašymą.
18 Dėl šios priežasties konstatuotina, kad Italijos Respublika, lojaliai nebendradarbiavusi su Komisija byloje, susijusioje su darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga nuotekų valymo stotyje, esančioje Mandello del Lario komunoje Lombardijoje (Italija), neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB 10 straipsnį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19 Pagal Darbo reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti išlaidas ir Italijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi padengti išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Italijos Respublika, lojaliai nebendradarbiavusi su Europos Bendrijų Komisija byloje dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuotekų valymo stotyje, esančioje Mandello del Lario komunoje Lombardijoje (Italija), neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB 10 straipsnį.
2. Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Timmermans
Gulmann
Cunha Rodrigues
Mackenir
Colneric
Paskelbta 2004 m. liepos 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Sekretorius
Antrosios kolegijos pirmininkas
R. Grass
C. W. A. Timmermans
* Proceso kalba:italų.
Top