Byla C‑226/03 P
José Martí Peix SA
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Apeliacinis skundas – Žuvininkystė – Bendrijos finansinė parama – Paramos sumažinimas – Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 – 1 ir 3 straipsniai – Senatis“
Sprendimo santrauka
1. Nuosavos Europos Bendrijų lėšos – Reglamentas dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos – Tęstinis pažeidimas – Senaties terminas – Nutraukiantis veiksmas
(Tarybos reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 1 dalies antroji bei trečioji pastraipos)
2. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Bendrijos teisės pažeidimą sudarantys sprendimo motyvai – Rezoliucinė dalis, pagrįsta remiantis kitais teisiniais motyvais – Atmetimas
1. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 2 dalį pažeidimas – tai Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, kylantis dėl ūkio subjekto veikimo ar neveikimo.
Jeigu neveikimas, susijęs su atitinkamos Bendrijos teisės normos pažeidimu, tęsiasi, šis pažeidimas yra „tęstinis“ to paties reglamento 3 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos prasme. Atitinkamas senaties terminas skaičiuojamas tik nuo tos dienos, kai pažeidimas baigėsi.
Šį terminą nutraukia Komisijos laiškas, kuriuo siekiama pradėti tyrimą dėl pažeidimo bei sumažinti paramą, nes šis laiškas yra su pažeidimo tyrimu susijęs veiksmas minėto 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos prasme.
(žr. 16–18, 30 punktus)
2. Nors Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai sudaro Bendrijos teisės pažeidimą, bet kadangi jo rezoliucinė dalis yra pagrįsta remiantis kitais teisiniais motyvais, apeliacinis skundas turi būti atmestas.
(žr. 29 punktą)
TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)
SPRENDIMAS
2004 m. gruodžio 2 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Žuvininkystė – Bendrijos finansinė parama – Paramos sumažinimas – Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 – 1 ir 3 straipsniai – Senatis“
Byloje C‑226/03 P,
dėl 2003 m. gegužės 22 d. paduoto apeliacinio skundo pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį
José Martí Peix SA, įsteigta Huelva (Ispanija), atstovaujama advokatų J.‑R. García-Gallardo Gil-Fournier ir D. Domínguez Pérez,
apeliantė,
dalyvaujant kitai Pirmosios instancijos teismo proceso šaliai:
Europos Bendrijų Komisijai, atstovaujamai S. Pardo Quintillán ir advokato J. Guerra Fernández, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai J.‑P. Puissochet ir N. Colneric (pranešėja),
generalinis advokatas A. Tizzano,
posėdžio sekretorė Múgica Azarmendi, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. birželio 10 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs šalių pateiktas rašytines pastabas,
susipažinęs su 2004 m. rugsėjo 7 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Bendrovė José Martí Peix SA (toliau – apeliantė) savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2003 m. kovo 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą José Martí Peix prieš Komisiją (T‑125/01, Rink. p. II‑865, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Pirmasis instancijos teismas atmetė jos ieškinį dėl 2001 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimo sumažinti 1991 m. ieškovei suteiktą paramą, skirtą bendrosios Ispanijos ir Angolos žuvininkystės įmonės steigimo projektui, bei nurodyti jai grąžinti 639 520 eurų sumą (toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo.
Teisės aktai
2 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 4028/86 dėl Bendrijos priemonių, siekiant patobulinti ir pritaikyti struktūras žuvininkystėje ir akvakultūros sektoriuje (OL L 376, p. 7), 44 straipsnio 1 dalis numato:
„Laikotarpiu, kuriam Bendrija suteikia paramą, valstybės narės tam paskirta valdžios institucija ar įstaiga Komisijos prašymu siunčia visus patvirtinančius dokumentus bei kitus dokumentus, parodančius, kad kiekvienam projektui nustatytos finansinės ir kitos sąlygos yra įvykdytos. Komisija gali nuspręsti sustabdyti, sumažinti ar nutraukti paramą 47 straipsnyje nustatyta tvarka, jei:
– projektas nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatyta, arba
– tam tikros nustatytos sąlygos nebuvo įvykdytos, arba
– paramos gavėjas, priešingai nei jo prašyme ir sprendime suteikti paramą pateikta informacija, per vienerių metų nuo paskelbimo apie minėtą sprendimą laikotarpį, nepradėjo darbų, arba jei iki šio termino pabaigos nepateikė pakankamų garantijų dėl šio projekto įgyvendinimo, arba
– gavėjas per dvejus metus nuo jų pradžios nebaigė darbų, išskyrus force majeure atvejį.
Apie sprendimą pranešama atitinkamai valstybei narei ir paramos gavėjui.
Komisija gali susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas.“ (Neoficialus vertimas)
3 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1) 1 ir 3 straipsniai nustato:
„1 straipsnis
1. Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus.
2. „Pažeidimas“ – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma ar gali būti padaryta žala, sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas. (Pataisytas vertimas)
<...>
3 straipsnis
1. Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.
Jeigu pažeidimai yra tęstiniai ar daromi pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia, kol visiškai nebaigiama programa. (Pataisytas vertimas)
Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.
Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį.
<…>“
Faktinės bylos aplinkybės
4 Pirmosios instancijos teisme nagrinėto ieškinio faktinės aplinkybės yra išdėstytos skundžiamo sprendimo 11–34 punktuose:
„11 1991 m. spalio mėn. (ieškovė) per Ispanijos valdžios institucijas pateikė Komisijai prašymą pagal Reglamentą Nr. 4028/86 dėl Bendrijos finansinės paramos, siekiant įsteigti bendrąją Ispanijos ir Angolos žuvininkystės įmonę. Pagal šį projektą žuvininkystės veiklos tikslais buvo numatyta, kad Portugalijos bendrovė Iberpesca - Sociedades de Pesca Ltda ir Angolos partneris Empromar N’Gunza perleis ieškovės įsteigtai bendrajai įmonei tris laivus: Pondal, Periloja ir Sonia Rosal.
12 1991 m. gruodžio 16 d. sprendimu (toliau – sprendimas suteikti paramą) Komisija pirmesniame punkte nurodytam projektui (projektas SM/ESP/17/91, toliau – projektas) suteikė maksimalią 1 349 550 ekiu Bendrijos paramą. Šiame sprendime buvo numatyta, kad Ispanijos Karalystė papildomai dar suteikia 269 910 ekiu paramą.
13 Bendroji įmonė, pavadinta Ibermar Empresa de Pesca Ltda, buvo įregistruota 1992 m. lapkričio mėn. Luandoje (Angola). 1992 m. gruodžio mėn. trys bendrosios įmonės laivai įregistruoti Luandos uoste.
14 Ieškovės prašymu 1993 m. gegužės 12 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo pakeistas sprendimas suteikti paramą. Pakeitimas susijęs su partnerio iš trečiosios šalies Empromar N’Gunza pakeitimu bendrove Marang, Pesca et Industrias de Pesca Ltda.
15 1993 m. gegužės 18 d. Komisija per Ispanijos valdžios institucijas gavo 1993 m. gegužės 10 d. prašymą sumokėti pirmą suteiktos paramos dalį. Prie šio prašymo pridėti įvairūs dokumentai bei pažymos, patvirtinančios bendrosios įmonės įsteigimą, laivų įregistravimą Luandos uoste, jų išbraukimą iš Bendrijos registro bei reikalingų žvejybos leidimų gavimą.
16 1993 m. birželio 24 d. Komisija sumokėjo 80 % paramos.
17 1994 m. gegužės 20 d. ieškovė pateikė Ispanijos valdžios institucijoms prašymą sumokėti likusią paramos dalį. Prie šio prašymo buvo pridėta pirmoji periodinė ataskaita už veiklos laikotarpį nuo 1993 m. balandžio 20 d. iki 1994 m. balandžio 20 dienos. Šioje ataskaitoje nurodyta:
„Mūsų ilgalaikius planus teko pakoreguoti 1993 m. liepos 20 d. nuskendus Pondal. Mes nedelsiant kreipėmės į už žuvininkystę atsakingas Angolos institucijas, kad jis būtų pakeistas kitu mūsų laivyno laivu, tačiau rengdami šią ataskaitą, dar neturėjome leidimo pakeisti“.
18 Komisija pirmesniame punkte nurodytą prašymą gavo 1994 m. rugsėjo 7 d. ir likusią paramos dalį sumokėjo 1997 m. rugsėjo 14 dieną.
19 1995 m. lapkričio 6 d. Komisija gavo antrąją 1995 m. birželio 19 d. periodinę ataskaitą už veiklos laikotarpį nuo 1994 m. gegužės 20 d. iki 1995 m. gegužės 20 dienos. Šioje atskaitoje buvo minimas Pondal nuskendimas 1993 m. liepos 20 d. bei aprašyti visi sunkumai, su kuriais susidurta keičiant šį laivą dėl Anglijos valdžios institucijų prieštaravimų.
20 Negavusi trečiosios periodinės veiklos atskaitos, Komisija 1996 m. gruodžio 20 d. laišku kreipėsi dėl informacijos suteikimo į Ispanijos valdžios institucijas, kurios 1997 m. sausio 22 d. laišku atsakė, kad ši ataskaita dar rengiama.
21 1997 m. vasario 20 d. Ispanijos valdžios institucijos gavo 1997 m. sausio 31 d. ieškovės laišką, kuriame aprašyti bendrosios įmonės valdymo sunkumai, susiję su Angolos partnerio reikalavimais, ir dėl šių sunkumų buvo prašoma laivų Periloja ir Sonia Rosal atžvilgiu pakeisti trečiąsias šalis. Šiame laiške ieškovė pranešė apie šių laivų perleidimą bendrajai įmonei Peix Camerún SARL ir paprašė leidimo į trečiąją periodinę veiklos atskaitą įtraukti pastarąją bendrovę.
22 1997 m. vasario 4 d. laišku, kurį Komisija gavo 1997 m. kovo 5 d., Ispanijos valdžios institucijos persiuntė jai ieškovės prašymus kartu su atitinkamais dokumentais, nurodydamos, kad jos yra už šių prašymų patenkinimą.
23 1997 m. balandžio 4 d. Komisija atsakė Ispanijos valdžios institucijoms, kad trečioji periodinė veiklos ataskaita turėjo būti pateikta 1996 m. rugsėjo mėn., todėl ji turi būti susijusi su pirmesnėmis ataskaitomis, o ne nauja, kaip pasiūlė ieškovė.
24 1997 m. birželio 18 d. laišku Komisija paprašė Ispanijos valdžios institucijų pateikti trečiąją periodinę veiklos ataskaitą per kuo trumpesnį terminą.
25 1997 m. rugsėjo mėn. Komisijai pateikta trečioji periodinė veiklos atskaita už laikotarpį nuo 1995 m. gegužės 20 d. iki 1996 m. gegužės 20 dienos. Joje nurodyti Angolos partnerio veiksmai, trukdantys normaliai žuvininkystės veiklai. Joje pabrėžta, kad paskutinį kartą žuvys, kurių kilmės šalis Angola, iškrautos 1995 m. kovo mėnesį ir kad atsižvelgdami į sunkumus, susijusius su pirmiau nurodytais veiksmais, Bendrijos partneriai nusprendė savo bendrosios įmonės akcijas parduoti Angolos partneriui bei išpirkti projektui paimtus laivus. Ataskaitoje buvo nurodyta, kad juos išpirkusi ieškovė perkėlė į vieną Nigerijos uostų, kuriame laivai remontuoti iki 1996 metų.
26 Atsakydama į Ispanijos valdžios institucijų 1998 m. vasario 26 d. pateiktą prašymą, 1998 m. kovo 6 d. laišku ieškovė pateikė paaiškinimus dėl projekto įgyvendinimo. Šiame laiške ji nurodė, kad bendrosios įmonės laivai Angolos vandenis paliko 1995 m. pirmąjį ketvirtį. Iš dokumentų, pridėtų prie šio laiško, buvo matyti, kad Bendrijos partneriai savo bendrosios įmonės akcijas Angolos partneriui perleido 1995 m. vasario 3 dieną.
27 1998 m. birželio 26 d. Komisija paprašė Ispanijos valdžios institucijų pateikti informaciją apie projekto eigą. Atsakydamos į šį laišką Ispanijos valdžios institucijos 1998 m. liepos 2 d. išsiuntė 1998 m. kovo 6 d. ieškovės laišką.
Ikiteisminė procedūra
28 1999 m. liepos 26 d. laiške, skirtame ieškovei ir Ispanijos valdžios institucijoms, Komisijos generalinio direktorato „Žuvininkystė“ (DG XIV) generalinis direktorius Cavaco nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 4028/86 44 straipsnio 1 dalį Komisija nusprendė sumažinti iš pradžių projektui suteiktą paramą motyvuodama tuo, jog pažeisdama šio reglamento ir Reglamento Nr. 1956/91 įtvirtintus reikalavimus, bendroji įmonė trejus metus neeksploatavo trečiosios šalies, kuri buvo paminėta sprendime suteikti paramą, žuvininkystės išteklių. Dėl laivo Pondal šiame laiške nurodyta, kad iš Komisijos gautų dokumentų buvo galima daryti išvadą, jog laivas naudotas nuo 1993 m. balandžio 20 d. iki liepos 20 d., kol nuskendo, t. y. tris mėnesius, kas pateisintų paramos sumažinimą 160 417 ekiu. Jame vis dėlto pridurta, kad Komisijos skaičiavimas buvo pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais, jog minėtas nuskendimas laikytinas force majeure. Dėl laivų Periloja ir Sonia Rosal buvo nurodyta, kad, remiantis Komisijos turima informacija, šie du laivai Angolos vandenyse savo veiklą bendrosios įmonės vardu vykdė nuo 1993 m. balandžio 20 d. iki 1994 m. balandžio 20 d. bei nuo 1994 m. gegužės 20 d. iki 1995 m. vasario 3 d., kai ieškovė pardavė minėtos bendrovės akcijas, t. y. 21 mėnesį, o tai pateisintų paramos sumažinimą 114 520 ekiu. Taigi numatytas taikyti sumažinimas buvo 274 937 ekiu, kuriuos Komisija numatė išieškoti iš ieškovės, kuriai pirma laiko buvo suteikta visa parama. Laiške dar nurodyta, kad jei per 30 dienų ieškovė nepateiks formalaus sutikimo dėl pasiūlyto sprendimo, Komisija pradės paramos sumažinimo procedūrą.
29 1999 m. spalio 5 d. ieškovė pateikė Komisijai savo pastabas dėl pastarosios 1999 m. liepos 26 d. laiško. Iš esmės jis pateikė įrodymų, kuriais siekta patvirtinti, kad laivo Pondal nuskendimas laikytinas force majeure, ir nurodė, kad bandė jį pakeisti kitu savo laivyno laivu, tačiau dėl Angolos valdžios institucijų požiūrio to padaryti buvo neįmanoma. Dėl laivų Periloja ir Sonia Rosal ji paaiškino, kad dėl Angolos partnerio sudarytų sunkumų buvo įpareigota savo laivus perkelti į Kamerūno vandenis. Dar patikslino, kad apie šį pasikeitimą Ispanijos valdžios institucijoms pranešta 1997 m. sausio mėnesį. Ji pabrėžė, kad bendrosios įmonės steigimo formalumai buvo atlikti, ir kaip veiklos prioritetas buvo pasirinktas tiekimas Bendrijos rinkai.
30 1999 m. lapkričio 9 d. įvyko Komisijos ir ieškovės susitikimas.
31 Po šio susitikimo ieškovė 2000 m. vasario 18 d. pateikė Komisijai paaiškinimą su pastabomis, kuriame rėmėsi Komisijos skundžiamų aplinkybių senatimi bei nurodė, kad ši veikė pažeisdama atidumo ir gero administravimo principus.
32 2000 m. gegužės 25 d. laišku, skirtu ieškovei ir Ispanijos valdžios institucijoms, Komisijos generalinio direktorato „Žuvininkystė“ generalinis direktorius Smidt nurodė, kad susipažinus su ieškovės 1999 m. spalio 5 d. parengtais dokumentais, susidaro įspūdis, jog Pondal nuskendo 1993 m. sausio 13 d., o ne 1993 m. liepos 20 d., kaip iki tol Komisijai buvo nurodžiusi ieškovė, ir kad tokiomis aplinkybėmis tai, jog 1993 m. gegužės mėn. ieškovės prašyme sumokėti pirmą paramos dalį nėra jokios nuorodos į šį nuskendimą, o pirmojoje ir antrojoje bendrosios įmonės periodinės veiklos ataskaitoje – nuorodos, kad laivas nuskendo 1993 m. liepos 20 d., laikytina pažeidimu, dėl kurio panaikintina paramos dalis, susijusi su šiuo laivu. Kadangi ši paramos dalis siekė 525 000 ekiu, ir Komisija 1999 m. liepos 26 d. patvirtino savo poziciją dėl dviejų bendrajai įmonei priklausančių laivų, šiame laiške buvo pasiūlyta paramą iš viso sumažinti 639 520 ekiu. Laiške taip pat buvo nurodyti Komisijos prieštaravimai dėl ieškovės teiginių, susijusių su numatomų sumažinimo bei išieškojimo priemonių senatimi. Jame numatyta, kad jei ieškovė per 30 dienų nepateiks formalaus sutikimo dėl pasiūlyto sprendimo ar nesuteiks informacijos, kuri galėtų pakeisti Komisijos poziciją, Komisija toliau tęs sumažinimo ir išieškojimo procedūrą.
33 2000 m. liepos 10 d. ieškovė pateikė Komisijai rašytines pastabas dėl 2000 m. gegužės 25 d. laiško. Iš esmės ji nurodė, kad laivas Pontal nuskendo 1993 m. sausio 13 d., tačiau iš Angolos registro jis buvo išbrauktas tik 1993 m. liepos 20 d., dėl ko prašyme sumokėti pirmąją paramos dalį neužsiminta apie šį nuskendimą, ir šios datos nebuvo pirmojoje periodinėje veiklos atskaitoje. Dėl kitų dviejų laivų ji tvirtino, jog buvo įrodyta, kad 1997 m. sausio mėn. ji pranešė Ispanijos valdžios institucijoms apie trečiosios šalies pasikeitimą. Ji taip pat nurodė, kad šiuo atveju veikė sąžiningai.
34 2001 m. kovo 19 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo projektui suteiktą paramą sumažino 710 030 eurų ir nurodė ieškovei grąžinti 639 520 eurų sumą <...>.“
Skundžiamas Pirmosios instancijos teismo sprendimas
5 2001 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu apeliantė pareiškė Komisijai ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo pagal EB 230 straipsnį.
6 Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.
7 Skundžiamo sprendimo 81–95 punktuose šis teismas išnagrinėjo apeliantės ieškinio pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalimi ir senaties termino pabaiga šių aplinkybių atžvilgiu:
„81 Visų pirma, dėl laivo Pondal nuskendimo aplinkybių reikia priminti, kad ginčijamame sprendime teisingai konstatuotas pažeidimas yra tas, jog ieškovė iš pradžių nuslėpė šį nuskendimą, o vėliau nurodė klaidingą jo datą. Su laivo Pondal nuskendimu susiję ieškovės veiksmai, dėl kurių ji yra kaltinama, turi būti laikomi tęstiniu pažeidimu Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos prasme, nes jų objektas identiškas, t. y. ieškovė neįvykdė savo pareigos informuoti ir būti lojalia šio nuskendimo atžvilgiu. Todėl pagal tą pačią nuostatą pripažintina, kad pažeidimo, susijusio su laivu Pondal, atžvilgiu senaties terminas prasidėjo „nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas“.
82 Nors reikia pripažinti, kad ieškovė apie laivo Pondal nuskendimą nurodė savo pirmojoje bendrosios įmonės periodinėje veiklos ataskaitoje, kuri Ispanijos valdžios institucijoms buvo pateikta 1994 m. gegužės 20 d., ji per posėdį pripažino, jog tik 1999 m. spalio 5 d. paaiškinime, kuriame pateikiamos jos pastabos dėl 1999 m. liepos 26 d. Komisijos laiško, pirmą kartą Komisijai nurodė tikslią šio nuskendimo datą, t. y. 1993 m. sausio 13 d., o ne 1993 m. liepos 20 d., kaip nurodydavo iki tol. Šiomis aplinkybėmis pripažintina, kad ieškovės pažeidimas, susijęs su pareiga informuoti ir būti lojalia, kiek tai susiję su laivo Pondal nuskendimu, baigėsi 1999 m. spalio 5 dieną. Šiuo atveju ieškovė to laivo atžvilgiu negali remtis senatimi, susijusia su ginčijamame sprendime nurodytomis aplinkybėmis.
<…>
91 <...> Dėl laivų Periloja ir Sonia Rosal nurodytos aplinkybės laikytinos tęstiniu pažeidimu Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos prasme, nes jis tęsėsi iki 1996 m. gegužės 20 d., t. y. dienos, kuri pagal trečiąją bendrosios įmonės periodinę veiklos ataskaitą sutampa su minėtos įmonės privalomos trejų metų veiklos pabaiga, kai pažeidimas galutinai buvo įvykdytas ginčijamame sprendime nurodyta forma, t. y. minėtų dviejų laivų veiklos nevykdymas Angolos vandenyse penkiolika iš 36 nurodyto laikotarpio mėnesių. Šiomis aplinkybėmis ketverių metų senaties terminas pagal tą pačią Reglamento Nr. 2988/95 nuostatą turėtų būti skaičiuojamas „nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas“, t. y. 1996 m. gegužės 20 dienos.
92 Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo.
93 Šioje byloje, Komisija 1999 m. liepos 26 d. išsiuntė ieškovei laišką, kuriuo pranešė apie sumažinimo procedūros dėl pažeidimų, susijusių būtent su laivų Periloja ir Sonia Rosal veikla, pradžią. Iš Reglamento Nr. 4028 44 straipsnio 1 dalies matyti, kad <…> pirmesniame punkte nurodytos nuostatos prasme Komisija yra kompetentinga institucija, galinti sumažinti šio reglamento pagrindu suteiktą paramą. Be to, 1999 m. liepos 26 d. laišku, kaip nurodė pati ieškovė, <...> buvo siekta pradėti pirmiau nurodytų pažeidimų tyrimą. Šiomis aplinkybėmis jis laikytinas senaties eigą nutraukiančiu veiksmu Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos prasme.
94 Todėl, net jei remiantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos tekstu šioje nuostatoje įtvirtintas ketverių metų senaties terminas tęstinio pažeidimo atveju pradedamas skaičiuoti tą dieną, kada minėtas pažeidimas baigėsi, nors kompetetinga institucija apie jį sužinojo tik vėliau, reikia konstatuoti, kad 1999 m. liepos 26 d. laiškas, išsiųstas iki ketverių metų termino, pradėto skaičiuoti 1996 m. gegužės 20 d., pabaigos, nutraukė jo eigą, ir ketverių metų terminas pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo 1999 m. liepos 26 dienos. Iš to matyti, kad priėmus ginčijamą sprendimą pažeidimo, susijusio su Periloja ir Sonia Rosal, senatis neturėjo įtakos atskiroms aplinkybėms.
95 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ieškinio pagrindas, susijęs su senatimi, yra nepriimtinas.“
Šalių reikalavimai ir apeliacinio skundo pagrindas dėl panaikinimo
8 Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
– pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu,
– panaikinti skundžiamą Pirmosios instancijos teismo sprendimą,
– priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi Teisingumo Teisme ir Pirmosios instancijos teisme išlaidas.
9 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti iš dalies apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepriimtiną arba, nepatenkinus šio prašymo, kaip nepagrįstą,
– likusią apeliacinio skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą,
– nepatenkinus šio prašymo, jei pagrindas, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas, būtų priimtinas, pripažinti priimtinais Komisijos pareiškimo penktoje dalyje nurodytus argumentus (Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio netaikymas pažeidimams šioje byloje) bei atmesti ieškinį dėl panaikinimo kaip nepagrįstą,
– priteisti iš apeliantės bylinėjimosi dviejose instancijose išlaidas.
10 Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su neteisingu Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodyto „tęstinio pažeidimo“ sąvokos aiškinimu.
Dėl apeliacinio skundo
11 Pirmosios instancijos teisme apeliantė teigė, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes jo priėmimo momentu aplinkybių, kuriomis buvo pagrįstas paramos sumažinimas, atžvilgiu senaties terminas buvo pasibaigęs.
12 Apeliantė savo skundu prieštarauja Pirmosios instancijos teismui dėl to, kad šis sprendimo 81 ir 91 punktuose atmetė šį pagrindą padarydamas išvadą, jog veiksmai, kuriais ji kaltinama, turi būti laikomi tęstiniu pažeidimu Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos prasme.
13 Šis vienintelis apeliacinio skundo pagrindas skaidytinas į dvi dalis: pirmoji susijusi su laivu Pondal, antroji – su laivais Sonia Rosal ir Periloja.
14 Visų pirma reikėtų išnagrinėti antrąją dalį.
Dėl antrosios vienintelio apeliacinio skundo pagrindo dalies: laivai Sonia Rosal ir Periloja
15 Kalbėdama apie antrąją vienintelio skundo pagrindo dalį apeliantė tvirtina, kad pažeidimu laikomas laivų Sonia Rosal ir Periloja išvykimas iš Angolos nėra „tęstinis pažeidimas“ Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos prasme, bet vienkartinis pažeidimas, ir kad senaties terminas prasidėjo 1995 m. vasario mėn., kai šie laivai paliko Angolos vandenis.
16 Šiuo klausimu primintina, kad pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį pažeidimą lemia bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto „veiksmais ar neveikimu“.
17 Jeigu neveikimas, susijęs su atitinkamos Bendrijos teisės normos pažeidimu, tęsiasi, pažeidimas yra „tęstinis“ Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos prasme.
18 Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 91 punkte teisingai nusprendė, pirma, kad nurodytos aplinkybės dėl laivų Periloja ir Sonia Rosal laikytinos tęstiniu pažeidimu minėtos nuostatos prasme, ir, antra, kad ketverių metų terminas turi būti skaičiuojamas „nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas“, t. y. 1996 m. gegužės 20 dienos.
19 Šiuo klausimu primintina, kad 1991 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1956/91, nustatančio Reglamento Nr. 4028/86 taikymo taisykles (OL L 181, p. 1), I priedo B dalyje atkreipiamas asmenų, kurie kreipiasi dėl Bendrijos finansinės pagalbos, dėmesys į tai, kad tokios paramos suteikimas priklauso nuo to, ar bendroji įmonė siekia eksploatuoti atitinkamos trečiosios šalies vandenyse esančius žuvininkystės išteklius.
20 Iš skundžiamo Pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pagal reikalavimą, nustatytą sprendime suteikti paramą, skaitomame kartu su taikytinais teisės aktais, apeliantė įsipareigojo trejus metus, t. y., iki 1996 m. gegužės 20 d., eksploatuoti Angolos vandenų išteklius panaudodama laivus Periloja ir Sonia Rosal.
21 Todėl apeliantė neturėtų teigti, kad pažeidimas buvo vykdomas tik 1995 m. vasario mėnesį. Iš tikrųjų, nors pažeidimas prasidėjo būtent tuo laikotarpiu, kai tie laivai paliko Angolą, jis tęsėsi iki šio trejų metų laikotarpio pabaigos.
22 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad antra vienintelio apeliacinio skundo pagrindo dalis turi būti atmesta.
Dėl pirmos vienintelio apeliacinio skundo pagrindo dalies: laivas Pondal
23 Pirmos dalies atžvilgiu apeliantė nurodo du argumentus.
24 Ji teigia, pirma, kad informacija dėl finansinės paramos panaikinimo buvo gauta atlikus nesėkmingus tyrimus, pradėtus praėjus daugiau nei ketveriems metams po to, kai buvo padarytas pažeidimas, būtent, kai nuskendo laivas, ir antra, kad senaties terminas, susijęs su neteisingos informacijos pateikimu, jau buvo suėjęs.
Dėl antrojo argumento
25 Nurodydama antrąjį argumentą, kuris nagrinėtinas pirmiausia, apeliantė tvirtina, kad neteisingos informacijos pateikimas turėtų būti laikomas vieninteliu pažeidimu, padarytu tuo momentu, kai ji buvo pateikta. Taigi dies a quo nebus ta diena, kai Komisija nustatė klaidą.
26 Pastarasis tvirtinimas yra teisingas. Iš tikrųjų ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis Reglamento Nr. 4028/86 44 straipsnio 1 dalimi. Be to, iš ginčijamo sprendimo, skaitomo kartu su jame nurodytu 1999 m. liepos 26 d. laišku, matyti, kad Komisija sumažino apeliantės projektui iš pradžių skirtą paramą dėl to, jog pastaroji pažeidė sprendime suteikti paramą ir Bendrijos teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, trejus metus neeksploatuodama Angolos žuvininkystės išteklių. Todėl minėtame sprendime Komisija papildomai nurodė, jog nepranešimas apie laivo Pondal nuskendimą 1993 m. sausio 13 d., pateikiant prašymą sumokėti pirmą paramos dalį, t. y. 1993 m. gegužės 10 d., buvo sunkus pažeidimas.
27 Kaip ir laivų Sonia Rosal bei Periloja atveju, pažeidimas, susijęs su trečiuoju laivu, kuris buvo projekto dalis, tęsėsi iki trejų metų laikotarpio pabaigos, t. y. 1996 m. gegužės 20 d., kuri yra dies a quo.
28 Iš to matyti, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 81 ir 82 punktuose nuspręsdamas, jog laivo Pondal atveju senaties terminas prasidėjo 1999 m. spalio 5 dieną.
29 Vis dėlto, nors Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai sudaro Bendrijos teisės pažeidimą, bet kadangi jo rezoliucinė dalis pagrįsta remiantis kitais teisiniais motyvais, apeliacinis skundas turi būti atmestas (1992 m. birželio 9 d. Sprendimo Lestelle prieš Komisiją, C‑30/91 P, Rink. p. I‑3755, 28 punktas; 2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Salzgitter prieš Komisiją, C‑210/98 P, Rink. p. I‑5843, 58 punktas ir 2002 m. gruodžio 10 d. sprendimo Komisija prieš Camar ir Tico, C‑312/00 P, Rink. p. I‑11355, 57 punktas).
30 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad 1999 m. liepos 26 d. Komisijos laiškas buvo parengtinio tyrimo dokumentas, kaip pripažįsta ir apeliantė savo skundo 47 punkte. Šiuo laišku siekta pradėti tyrimą dėl pažeidimų bei sumažinti paramą atsižvelgiant į laivo Pondal nuskendimo detales. Jis nutraukė senaties eigą, todėl tyrimų atveju senaties terminas nebuvo praleistas.
31 Neturėtų būti teigiama, kaip tai daro apeliantė, kad klaidinga informacija yra pažeidimas, todėl dies a quo yra 1994 m. gegužės 20 d., kai apeliantė pranešė Ispanijos valdžios institucijoms apie laivo Pondal nuskendimą. Tačiau iš šio sprendimo 28 punkto matyti, kad ta informacija nėra svarbi siekiant nustatyti pažeidimą, pateisinantį ginčijamą sprendimą.
32 Taip pat negalima daryti išvados, kad pakanka, jog paramos gavėjo pateikti įrodymai būtų realūs bei patikrinti. Net darant prielaidą, kad šiuo atveju Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą, iš to neišplaukia, jog senaties terminas prasidėjo dar iki tos dienos, kai baigėsi apeliantės pareiga eksploatuoti Angolos žuvininkystės išteklius.
33 Todėl antrasis argumentas yra nepriimtinas.
Dėl pirmojo argumento
34 Dėl pirmojo argumento pakanka konstatuoti, kad jis pagrįstas klaidinga prielaida. Iš tikrųjų, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 26 punkte, esminis pažeidimas yra susijęs su tuo, kad laivas Pondal, arba jį turintis pakeisti laivas, trejus metus neeksploatavo Angolos žuvininkystės išteklių, o ne su tuo, jog minėtas laivas nuskendo dar prieš projekto pradžią.
35 Šiomis aplinkybėmis nebūtina priimti sprendimo dėl šio Komisijos ginčyto argumento priimtinumo.
36 Todėl pirmoji vienintelio apeliacinio skundo pagrindo dalis turi būti atmesta.
37 Iš visų nurodytų motyvų matyti, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38 Pagal Procedūros reglamento 122 straipsnio pirmąją pastraipą, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 69 straipsnio 2 dalį, kuri taikoma ir apeliaciniam procesui pagal jo 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti iš José Martí Peix SA bylinėjimosi išlaidas ir pastaroji pralaimėjo, šioje instancijoje iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Priteisti iš José Martí Peix SA bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: ispanų.
Top