Byla C‑384/02
Baudžiamoji byla prieš
Knud Grøngaard
ir
Allan Bang
(Københavns Byret prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Direktyva 89/592/EEB – Prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija – Viešai neatskleistos informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims – Draudimas“
Generalinio advokato M. Poiares Maduro išvada, pateikta 2004 m. gegužės 25 d. I‑0000
2005 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas I‑0000
Sprendimo santrauka
Teisės aktų derinimas – Prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija – Direktyva 89/592 – Draudimas atskleisti viešai neatskleistą informaciją trečiajam asmeniui – Išimtis – Viešai neatskleistos informacijos atskleidimas įprastai atliekant tarnybines pareigas – Sąvoka – Valdybos arba įmonių grupės ryšių komiteto narys, atskleidžiantis tokią informaciją bendrovės darbuotojus vienijančios organizacijos, kuri paskyrė šį asmenį, pirmininkui – Leistinumas – Sąlygos – Pirmininkas, atskleidžiantis šią informaciją bendradarbiams – Leistinumas – Sąlygos
(Tarybos direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktas)
Direktyvos 89/592/EEB, koordinuojančios taisykles dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, 3 straipsnio a punktas, draudžiantis tam tikriems asmenims atskleisti viešai neatskleistą informaciją trečiajam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai tokią informaciją asmuo atskleidžia įprastai atlikdamas savo tarnybines arba profesines pareigas, draudžia asmeniui, kuris gauna viešai neatskleistą informaciją kaip darbuotojų atstovas bendrovės valdyboje arba kaip įmonių grupės ryšių komiteto narys, atskleisti tokią informaciją bendrovės darbuotojus vienijančios profesinės organizacijos, kuri paskyrė šį asmenį ryšių komiteto nariu, pirmininkui, išskyrus atvejus, kai egzistuoja glaudus ryšys tarp atskleidimo ir jo tarnybinių arba profesinių pareigų vykdymo ir šis atskleidimas yra tikrai būtinas vykdant minėtas tarnybines arba profesines pareigas.
Nacionalinis teismas, nagrinėdamas bylą ir vadovaudamasis taikytinomis nacionalinėmis taisyklėmis, pirmiausia turi atsižvelgti į tai, kad minėta draudimo atskleisti viešai neatskleistą informaciją išimtis turi būti aiškinama griežtai, į aplinkybę, kad kiekvienas papildomas atskleidimas gali padidinti pasinaudojimo šia informacija priešingu negu Direktyva 89/592 siekiamu tikslu riziką, ir į viešai neatskleistos informacijos svarbą.
Minėto 3 straipsnio a punktas draudžia profesinės organizacijos pirmininkui atskleisti viešai neatskleistą informaciją bendradarbiams, kaip antai šios organizacijos pavaduotojams ir organizacijos sekretoriato aukščiausiojo lygio administracijos vadovui, išskyrus tomis pačiomis sąlygomis. Nacionalinis teismas, nagrinėdamas bylą ir vadovaudamasis taikytinomis nacionalinėmis taisyklėmis, pirmiausia turi atsižvelgti į tuos pačius kriterijus.
(žr. 48, 54, rezoliucinės dalies 1–2 punktus)
TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija)
SPRENDIMAS
2005 m. lapkričio 22 d.(*)
„Direktyva 89/592/EEB – Prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija – Viešai neatskleistos informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims – Draudimas“
Byloje C‑384/02
dėl Københavns Byret (Danija) 2002 m. rugpjūčio 14 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2002 m. spalio 25 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje
Knud Grøngaard,
Allan Bang,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai P. Jann, C. W. A. Timmermans, A. Rosas, teisėjai J.‑P. Puissochet, R. Schintgen, S. von Bahr (pranešėjas), J. N. Cunha Rodrigues ir R. Silva de Lapuerta,
generalinis advokatas M. Poiares Maduro,
posėdžio sekretorius H. von Holstein, kanclerio pavaduotojas,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. kovo 24 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– K. Grøngaard, atstovaujamo advokat L. Kjeldsen,
– A. Bang, atstovaujamo advokat J. Juul,
– Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Bering Liisberg, vėliau – J. Molde,
– Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Kruse,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos N. B. Rasmussen ir G. Zavvos,
išklausęs 2004 m. gegužės 25 d. posėdyje pateiktą generalinio advokato išvadą,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicini sprendimą pateiktas dėl 1989 m. lapkričio 13 d. Tarybos direktyvos 89/592/EEB, koordinuojančios taisykles dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija (OL L 334, p .30), 3 straipsnio a punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą K. Grøngaard ir A. Bang dėl værdipapirhandelsloven (Prekybos vertybiniais popieriais įstatymas), kuriuo į Danijos teisę perkelta Direktyva 89/592, pažeidimo.
Teisinis pagrindas
Bendrijos teisė
3 Direktyvos 89/592 1 straipsnis numato:
„Šioje direktyvoje:
1. ,,Viešai neatskleista informacija“ – tai viešai nepaskelbta tiksli informacija, susijusi su vienu ar daugiau perleidžiamų vertybinių popierių emitentų ar su vienu ar daugiau perleidžiamų vertybinių popierių, kurios viešas paskelbimas galėtų reikšmingai paveikti šio perleidžiamo vertybinio popieriaus arba vertybinių popierių kainą.“
4 Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalis nustato:
„1. Kiekviena valstybė narė draudžia asmeniui, kuris žino viešai neatskleistą informaciją:
– dėl savo narystės emitento administracijos, valdymo ar stebėtojų organuose,
– dėl to, kad jis valdo dalį emitento kapitalo, arba
– dėl to, kad gali sužinoti tokią informaciją eidamas savo tarnybines ar profesines pareigas,
pasinaudoti šia informacija žinant visus faktus, savo sąskaita ar trečiojo asmens sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjant ar parduodant emitento ar emitentų perleidžiamus vertybinius popierius, kuriuos liečia ta informacija.“
5 Šios direktyvos 3 straipsnis nustato:
„Kiekvienam asmeniui, žinančiam viešai neatskleistą informaciją, kuriam taikomas 2 straipsnyje nurodytas draudimas, valstybė narė draudžia:
a) atskleisti tą informaciją trečiajam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai tokią informaciją asmuo atskleidžia įprastai atlikdamas savo tarnybines arba profesines pareigas;
b) pasinaudojant viešai neatskleista informacija rekomenduoti trečiajam asmeniui arba jį paskatinti įsigyti ar parduoti perleidžiamus vertybinius popierius, kuriais leidžiama prekiauti vertybinių popierių rinkose, kokios nurodytos 1 straipsnio 2 dalies pabaigoje.“ (Pataisytas vertimas)
6 Direktyvos 89/592 4 straipsnis nustato:
„Kiekviena valstybė narė taip pat taiko 2 straipsnyje numatytą draudimą bet kuriam asmeniui, kitam nei minimi tame straipsnyje, kuris, žinodamas visus faktus, žino viešai neatskleistą informaciją, kurios tiesioginis ar netiesioginis šaltinis galėjo būti tik 2 straipsnyje nurodytas asmuo.“
7 Šios direktyvos 6 straipsnis nustato:
„Kiekviena valstybė narė gali priimti griežtesnes, nei nurodytos šioje direktyvoje, ar papildomas nuostatas, su sąlyga, kad tokios nuostatos taikomos visuotinai. Ypač valstybė narė gali išplėsti 2 straipsnyje numatyto draudimo taikymo sritį ir 4 straipsnyje nurodytiems asmenims taikyti 3 straipsnyje numatytus draudimus.“
Nacionalinė teisė
8 Direktyva 89/592 į Danijos teisę buvo perkelta Prekybos vertybiniais popieriais įstatymo 34–39 ir 93–96 straipsniais.
9 Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato:
„Asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją, kuri gali turėti įtakos sandoriui, negali pirkti, parduoti ir skatinti pirkti arba parduoti vertybinius popierius.“
10 Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalis numato:
„Kiekvienam asmeniui, žinančiam viešai neatskleistą informaciją, draudžiama atskleisti ją kitam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai tokią informaciją jis atskleidžia įprastai atlikdamas savo tarnybines arba profesines pareigas.“
11 Minėto 36 straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas atskleisti taikomas visiems asmenims, žinantiems viešai nepaskelbtą informaciją, nebūtinai išvardytiems Direktyvos 89/592 2 straipsnyje arba gavusiems tokią informaciją kitu būdu.
12 Prekybos vertybiniais popieriais įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad už bet kokį šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies pažeidimą baudžiama pinigine bauda arba vienerių metų ir šešių mėnesių ar didesne laisvės atėmimo bausme.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
13 A. Bang yra Finansforbundet, finansų sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos, turinčios apie 50 000 narių, pirmininkas.
14 K. Grøngaard buvo personalo išrinktas bendrovės RealDanmark, stambios biržoje kotiruojamos finansų įmonės, turinčios beveik 7 000 darbuotojų, valdybos nariu. Finansforbundet jį taip pat paskyrė RealDanmark grupės ryšių komiteto nariu (toliau – ryšių komitetas). Šis komitetas buvo sudarytas remiantis susitarimu tarp Finansforbundet ir RealDanmark. Šiame komitete K. Grøngaard atstovavo profesinei sąjungai. Be to, K. Grøngaard buvo Kapitalkreds, vieno iš vienuolikos Finansforbundet skyrių, turėjusio apie 6 500 narių ir vienijančio daugiau kaip 90 % RealDanmark darbuotojų, pirmininkas.
15 Po RealDanmark valdybos neeilinio susirinkimo K. Grøngaard 2000 m. rugpjūčio 23 d. A. Bang atskleidė informaciją apie planą pradėti derybas dėl susijungimo su Danske Bank, kita stambia Danijos finansų įmone.
16 Nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 4 d. A. Bang tarėsi su dviem savo pavaduotojomis Madsen ir Nielsen bei Christensen, bendradarbiu Finansforbundet sekretoriate, atskleisdamas jiems iš K. Grøngaard gautą informaciją. 2000 m. rugpjūčio 31 d. Christensen nusipirko RealDanmark akcijų už maždaug 48 000 eurų.
17 2000 m. rugsėjo 18 d. K. Grøngaard dalyvavo RealDanmark valdybos susirinkime, kuriame buvo smulkiai svarstomas susijungimas. 2000 m. rugsėjo 22 d. jis dalyvavo ryšių komiteto neeiliniame susirinkime, kuriame taip pat buvo smulkiai pateiktas susijungimas. 2000 m. rugsėjo 26 d. jis vėl kreipėsi į A. Bang, siekdamas padėti personalui pasiruošti susijungimo pasekmėms. Konkrečiai kalbant, jie paminėjo numatytą susijungimo grafiką ir laukiamą RealDanmark akcijų kainos pakilimą iki 60–70 %.
18 2000 m. rugsėjo 27 ir 28 d. A. Bang atskleidė informaciją dėl numatytos susijungimo paskelbimo datos ir pranešimo apie tikėtinus pasikeitimus atitinkamai Finansforbundet sekretoriato vadovui Larsen ir savo kolegai Christensen. 2000 m. rugsėjo 29 d. Christensen vėl nusipirko RealDanmark akcijų už maždaug 214 000 eurų.
19 2000 m. spalio 2 d. buvo viešai paskelbta apie RealDanmark ir Danske Bank susijungimą, ir RealDanmark akcijų kaina pakilo maždaug 65 %. Christensen pardavė savo RealDanmark akcijas 2000 m. spalio 2 ir 3 d. ir gavo maždaug 180 000 eurų bendrojo pelno. Po to jis buvo nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme už sandorių sudarymą, pasinaudojant viešai neatskleista informacija pažeidžiant Prekybos vertybiniais popieriais įstatymo 35 straipsnio 1 dalį.
20 Københavns Byret nagrinėja baudžiamąsias Grøngaard ir Bang bylas dėl viešai neatskleistos informacijos atskleidimo pažeidžiant šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalį.
21 Bylą nagrinėjantis Københavns Byret nusprendė sustabdyti jos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1) Ar Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktas draudžia asmeniui atskleisti viešai neatskleistą informaciją, kurią jis gavo kaip įmonės, su kuria susijusi viešai neatskleista informacija, valdybos narys, išrinktas darbuotojų, ir kurią jis perduoda profesinės organizacijos, vienijančios jį administratoriumi išrinkusius darbuotojus, pirmininkui?
2) Ar Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktas draudžia asmeniui atskleisti viešai neatskleistą informaciją, kurią jis gavo kaip įmonės, su kuria susijusi viešai neatskleista informacija, ryšių komiteto narys ir kurią jis perduoda profesinės organizacijos, paskyrusios šį asmenį ryšių komiteto nariu, pirmininkui?
3) Ar Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktas draudžia profesinės organizacijos pirmininkui atskleisti viešai neatskleistą informaciją, kurią jis gavo pirmajame klausime aprašytomis aplinkybėmis, atitinkamai:
a) savo dviem pavaduotojams,
b) organizacijos sekretoriato aukščiausiojo rango administracijos vadovui ir
c) savo bendradarbiams organizacijos sekretoriate?
4) Ar Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktas draudžia profesinės organizacijos pirmininkui atskleisti viešai neatskleistą informaciją, kurią jis gavo antrajame klausime aprašytomis aplinkybėmis, atitinkamai:
a) savo dviem pavaduotojams,
b) organizacijos sekretoriato aukščiausiojo rango administracijos vadovui ir
c) savo bendradarbiams organizacijos sekretoriate?
5) Kokią įtaką atsakymui į ketvirtąjį klausimą turi tai, kad viešai neatskleista informacija, kuri buvo atskleista, yra:
a) informacija apie faktą, kad pradėtos derybos dėl dviejų biržoje kotiruojamų bendrovių susijungimo,
b) informacija apie dviejų biržoje kotiruojamų bendrovių susijungimo datą arba
c) informacija, susijusi su laukiamu biržoje kotiruojamos bendrovės akcijų kainos pakilimu dėl to, kad bendrovė susijungia su kita biržoje kotiruojama bendrove?“
Dėl prejudicinių klausimų
Preliminarios pastabos
22 Direktyva 89/592, siekdama apsaugoti antrinės perleidžiamų vertybinių popierių rinkos investuotojų pasitikėjimą ir, vadinasi, užtikrinti tolygų šios rinkos veikimą, draudžia sudaryti sandorius, pasinaudojant viešai neatskleista informacija.
23 Taigi Direktyvos 89/592 2 straipsnis draudžia asmeniui, kuris pirmiausia dėl savo narystės administracijos organuose arba ryšium su savo tarnybinėmis ar profesinėmis pareigomis žino viešai neatskleistą informaciją, t. y. viešai nepaskelbtą tikslią informaciją, galinčią reikšmingai paveikti vieno arba daugiau perleidžiamų vertybinių popierių kainą, pasinaudoti šia informacija įsigyjant ar parduodant šiuos vertybinius popierius.
24 Siekdamas apriboti asmenų, galinčių pasinaudoti tokia informacija įsigyjant ar parduodant su ja susijusius vertybinius popierius, skaičių, Direktyvos 89/592 3 straipsnis taip pat numato draudimą šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytiems asmenims atskleisti informaciją tretiesiems asmenims.
25 Tačiau toks draudimas nėra absoliutus.
26 Pagal Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktą draudimas atskleisti viešai nepaskelbtą informaciją netaikomas, kai tokią informaciją asmuo įprastai atskleidžia atlikdamas savo tarnybines arba profesines pareigas.
27 Net jei ši taisyklė, atsižvelgiant į vartojamus terminus, gali būti taikoma labai skirtingoms situacijoms, kaip bendrojo draudimo išimtis ir dėl Direktyvos 89/592 veiksmingumo ji privalo būti aiškinama griežtai.
28 Proceso, pradėto prieš K. Grøngaard ir A. Bang, baudžiamasis pobūdis ir tame procese taikomų bausmių teisėtumo principas neturi įtakos Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punkto griežtam aiškinimui. Kaip tvirtino generalinis advokatas savo išvados 24 punkte, direktyvos taikymo srities išaiškinimas neturi priklausyti nuo civilinio, administracinio ar baudžiamojo proceso, kuriame kreipiamasi dėl išaiškinimo, pobūdžio.
29 Be to, nacionalinis teismas, aiškindamas nacionalinę teisę, priimtą įgyvendinti direktyvą, atsižvelgdamas į jos tekstą ir tikslą, turi užtikrinti teisinio saugumo principo laikymąsi (žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo X, C‑74/95 ir C‑129/95, Rink. p. I‑6609, 26 punktą).
30 Taip pat reikia priminti, kad nacionalinio teismo pareiga atsižvelgti į direktyvos turinį aiškinant savo nacionalinės teisės nuostatas yra apribota, kalbant konkrečiai, kai toks aiškinimas gali lemti, kad remiantis direktyva ir nesant priimto jos perkėlimo į nacionalinę teisę įstatymo būtų nustatyta ar sugriežtinta asmenų, kurie pažeidžia direktyvos nuostatas, baudžiamoji atsakomybė (konkrečiai žr. 1987 m. spalio 8 d. Sprendimo Kolpinghuis Nijmegen, 80/86, Rink. p. 3969, 13 punktą ir minėto sprendimo X 24 punktą).
31 Kalbant apie Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punkte numatytos išimties apimtį, konstatuotina, kad reikalaujant, jog viešai neatskleista informacija būtų atskleidžiama paprastai asmeniui atliekant tarnybines arba profesines pareigas, ši išimtis nustato sąlygą, kad turi būti glaudus šio atskleidimo ir pareigų vykdymo ryšys, pateisinantis tokį atskleidimą.
32 Pastarosios sąlygos apimtis turi būti vertinama atsižvelgiant į Direktyva 89/592 siekiamus tikslus.
33 Iš Direktyvos 89/592 2–5 konstatuojamųjų dalių išplaukia, kad ja siekiama užtikrinti antrinės perleidžiamų vertybinių popierių rinkos tolygų veikimą ir apsaugoti investuotojų pasitikėjimą, jog jie yra vienodai vertinami ir bus apsaugoti nuo netinkamo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija.
34 Atsižvelgiant į šiuos tikslus ir į tai, kad Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktas yra griežtai aiškintina išimtis, tokios informacijos atskleidimas gali būti pateisinamas, tik jei jis būtinas atliekant tarnybines arba profesines pareigas ir jo atžvilgiu laikomasi proporcingumo principo.
35 Jei atskleidžiama keletą kartų, kiekvienas atskleidimas turi tenkinti šias sąlygas, kad jam būtų taikoma 89/592 3 straipsnio a punkte numatyta išimtis.
36 Kai reikia įvertinti viešai nepaskelbtos informacijos reikalingumą, dar reikia atsižvelgti į faktą, kad kiekvienas papildomas atskleidimas gali padidinti pasinaudojimo šia informacija priešingu negu Direktyva 89/592 siekiamu tikslu riziką.
37 Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju atskleidimas yra pateisinamas, taip pat reikia atsižvelgti į susijusios viešai neatskleistos informacijos svarbą.
38 Ypatingo atsargumo reikia, kai kalbama apie viešai neatskleistos informacijos, akivaizdžiai galinčios reikšmingai paveikti susijusių vertybinių popierių kainą, atskleidimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad viešai neatskleista informacija apie dviejų biržoje kotiruojamų bendrovių susijungimą apskritai yra ypač reikšminga.
39 Taip pat reikia pažymėti, kad Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punkte numatyta išimtis turi būti vertinama atsižvelgiant į taikytinos nacionalinės teisės ypatybes.
40 Galiausiai tai, kas turi būti laikoma svarbiu įprastai atliekant tarnybines arba profesines pareigas, nesant suderinimo šiuo klausimu, iš esmės priklauso nuo šiuos klausimus skirtingose nacionalinėse teisinėse sistemose reglamentuojančių taisyklių.
41 Pagaliau reikia priminti, kad Direktyva 89/592 nustato minimalius reikalavimus dėl draudimo pasinaudoti ir atskleisti viešai neatskleistą informaciją.
42 Iš tikrųjų pagal Direktyvos 89/592 6 straipsnį kiekviena valstybė gali nustatyti dar griežtesnes visuotinai taikomas nuostatas, nei nurodytos šioje direktyvoje.
Dėl pirmojo ir antrojo klausimų
43 Dviem pirmaisiais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktas draudžia asmeniui, kuris gauna viešai neatskleistą informaciją kaip darbuotojų atstovas bendrovės valdyboje arba kaip įmonių grupės ryšių komiteto narys, atskleisti tokią informaciją jos darbuotojus vienijančios profesinės organizacijos, kuri paskyrė šį asmenį ryšių komiteto nariu, pirmininkui.
44 Šiuo požiūriu pirmiausia reikia pabrėžti, kad kapitalo bendrovės administracijos, valdymo ir stebėjimo organų statusas ir veikla bei darbuotojų atstovų šiuose organuose statusas ir vaidmuo iš esmės reglamentuojami valstybių narių teisėje.
45 Tas pats galioja ryšių komiteto statusui ir veiklai.
46 Iš to išplaukia, kad atsakymas į klausimą, ar asmens viešai neatskleistos informacijos atskleidimas minėtos profesinės organizacijos pirmininkui, įprastai susijęs su pareigų atlikimu, iš esmės priklauso nuo šias pareigas atitinkamoje nacionalinėje teisinėje sistemoje reglamentuojančių taisyklių.
47 Net jei taikytina nacionalinė teisė leidžia tokį atskleidimą tam, kad būtų taikoma Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punkte numatyta išimtis, jis taip pat turi būti atliekamas laikantis šio sprendimo 22–42 punktuose nurodytų sąlygų.
48 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti taip, jog Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktas draudžia asmeniui, kuris gauna viešai neatskleistą informaciją kaip darbuotojų atstovas bendrovės valdyboje arba kaip įmonių grupės ryšių komiteto narys, atskleisti tokią informaciją bendrovės darbuotojus vienijančios profesinės organizacijos, kuri paskyrė šį asmenį ryšių komiteto nariu, pirmininkui, išskyrus, kai:
– egzistuoja glaudus atskleidimo ir jo tarnybinių arba profesinių pareigų vykdymo ryšys ir
– kai šis atskleidimas yra tikrai būtinas vykdant minėtas tarnybines arba profesines pareigas.
Nacionalinis teismas, nagrinėdamas bylą ir taikydamas nacionalines taisykles, turi pirmiausia atsižvelgti į:
– tai, kad minėta draudimo atskleisti viešai neatskleistą informaciją išimtis turi būti aiškinama griežtai,
– aplinkybę, kad kiekvienas papildomas atskleidimas gali padidinti pasinaudojimo šia informacija priešingu negu Direktyva 89/592 siekiamu tikslu riziką,
– viešai neatskleistos informacijos svarbą.
Dėl trečiojo ir ketvirtojo klausimų
49 Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia Teisingumo Teismo, ar ir kokiomis sąlygomis Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktas leidžia profesinės organizacijos pirmininkui, kuris viešai neatskleistą informaciją gauna pirmajame ir antrajame klausimuose nurodytomis sąlygomis, atskleisti tokią informaciją savo bendradarbiams.
50 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad tokios profesinės organizacijos, kokia nurodyta pagrindinėje byloje, veikla ir šios organizacijos pirmininko vaidmuo, kaip ir administracijos organo arba ryšių komiteto, dėl kurių pateikti du pirmieji klausimai, iš esmės nustatomi atitinkamoje nacionalinėje teisinėje sistemoje.
51 Iš to išplaukia, kad atsakymas į klausimą, ar tokios profesinės organizacijos pirmininkas, vykdydamas savo pareigas, gali atskleisti viešai neatskleistą informaciją tretiesiems asmenimis, iš esmės priklauso nuo taikytinos nacionalinės teisės.
52 Primintina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 47 punkte, net jei nacionalinė teisė leidžia tokį atskleidimą tam, kad būtų taikoma Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punkte numatyta išimtis, jis taip pat turi būti atliekamas laikantis šio sprendimo 22–42 punktuose nurodytų sąlygų.
53 Atsižvelgiant į šį kontekstą taip pat primintina, kad pagal Direktyvos 89/592 2 straipsnį ir 3 straipsnio a punktą, be asmenų, kurie žino viešai neatskleistą informaciją dėl savo narystės administracijos, valdymo ar stebėtojų organuose arba dėl to, kad jie valdo dalį emitento kapitalo, draudimas atskleisti viešai neatskleistą informaciją taikomas tik asmenims, kurie turi tokią informaciją eidami savo tarnybines ar profesines pareigas.
54 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti taip, kad Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktas draudžia profesinės organizacijos pirmininkui atskleisti viešai neatskleistą informaciją bendradarbiams, nurodytiems šiuose klausimuose, išskyrus atsakyme į pirmąjį ir antrąjį klausimus nurodytomis sąlygomis. Nacionalinis teismas, nagrinėdamas bylą ir vadovaudamasis taikytinomis nacionalinėmis taisyklėmis, pirmiausia turi atsižvelgti ir į šiame atsakyme išvardytus kriterijus.
Dėl penktojo klausimo
55 Atsižvelgiant į atsakymus, pateiktus į pirmuosius keturis klausimus, į penktąjį klausimą atsakyti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
1. 1989 m. lapkričio 13 d. Tarybos direktyvos 89/592/EEB, koordinuojančios taisykles dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, 3 straipsnio a punktas draudžia asmeniui, kuris gauna viešai neatskleistą informaciją kaip darbuotojų atstovas bendrovės valdyboje arba kaip įmonių grupės ryšių komiteto narys, atskleisti tokią informaciją bendrovės darbuotojus vienijančios profesinės organizacijos, kuri paskyrė šį asmenį ryšių komiteto nariu, pirmininkui, išskyrus, kai:
– egzistuoja glaudus atskleidimo ir jo tarnybinių arba profesinių pareigų vykdymo ryšys ir
– kai šis atskleidimas yra tikrai būtinas vykdant minėtas tarnybines arba profesines pareigas.
Nacionalinis teismas, nagrinėdamas bylą ir taikydamas nacionalines taisykles, turi pirmiausia atsižvelgti į:
– tai, kad minėta draudimo atskleisti viešai neatskleistą informaciją išimtis turi būti aiškinama griežtai,
– aplinkybę, kad kiekvienas papildomas atskleidimas gali padidinti pasinaudojimo šia informacija priešingu negu Direktyva 89/592 siekiamu tikslu riziką, ir
– viešai neatskleistos informacijos svarbą.
2. Direktyvos 89/592 3 straipsnio a punktas draudžia profesinės organizacijos pirmininkui atskleisti viešai neatskleistą informaciją bendradarbiams, nurodytiems trečiajame ir ketvirtajame klausimuose, išskyrus atsakyme į pirmąjį ir antrąjį klausimus nurodytomis sąlygomis.
Nacionalinis teismas, nagrinėdamas bylą ir vadovaudamasis taikytinomis nacionalinėmis taisyklėmis, pirmiausia turi atsižvelgti ir į šiame atsakyme išvardytus kriterijus.
Parašai.
* Proceso kalba: danų.
Top