Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Vyriausybės posėdžių skyrius
2026 06 15
ANTRASIS SKYRIUS
NUTARIMAS
Peticija Nr. 35321/21
Žygimantas ŽUKAUSKAS
prieš Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), 2026 m. gegužės 5 d. posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
pirmininko Péter Paczolay,
teisėjų Gedimino Sagačio,
Stéphane Pisani,
skyriaus kanclerio pavaduotojos Dorothee von Arnim,
atsižvelgdamas į:
peticiją prieš Lietuvos Respubliką (Nr. 35321/21), kurią 2021 m. liepos 2 d. pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį Teismui pateikė Lietuvos Respublikos pilietis Žygimantas Žukauskas, gimęs 1980 m. ir gyvenantis Kaune (toliau – pareiškėjas), kuriam atstovavo Kaune praktikuojanti advokatė A. Ručienė;
sprendimą pranešti apie peticiją Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), atstovaujamai atstovo R. Dzikovič;
šalių pastabas,
po svarstymo skelbia tokį nutarimą:
BYLOS DALYKAS
1. Peticija susijusi su teisine pagalba procese dėl pareiškėjo suėmimo.
2. 2021 m. gegužės 22 d., šeštadienį, 12.50 val. pareiškėjas buvo laikinai sulaikytas įtariant jį nusikaltimais, susijusiais su narkotikais, ir uždarytas laikino sulaikymo patalpose. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalį, asmens sulaikymas be teismo nutarties negali tęstis ilgiau kaip 48 valandas.
3. 2021 m. gegužės 23 d. apie 12.10 val. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Jis pasirašė įgaliojimą, suteikdamas advokatei A. R. teisę jam atstovauti, ir buvo apklaustas policijoje dalyvaujant advokatei.
4. 2021 m. gegužės 23 d. apie 18.20 val. prokuroras ikiteisminio tyrimo teisėjai pateikė prašymą dėl trijų mėnesių suėmimo skyrimo pareiškėjui.
Nagrinėjamas procesas5. 2021 m. gegužės 24 d. apie 10.20 val. prokuroras paskambino A. R. ir informavo ją, kad tą pačią dieną vyks posėdis dėl suėmimo skyrimo pareiškėjui. Prokuroras paklausė, ar advokatė sutinka dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu. Pareiškėjo teigimu, advokatė sutiko, tačiau paprašė prokuroro pateikti įrodymus, kurių pagrindu buvo prašoma skirti pareiškėjui suėmimą. Prokuroras jai pasakė, kad perskambins, tačiau to nepadarė.
6. Vėliau paskelbtame tarnybiniame pranešime prokuroras nurodė, kad 2021 m. gegužės 24 d. apie 9.00 val. jis sužinojo, kuri teisėja spręs dėl pareiškėjo suėmimo. Netrukus po 10 val. jis paskambino tai teisėjai ir pasiteiravo apie posėdžio laiką. Teisėja jį informavo, kad posėdis įvyks tą pačią dieną 11.00 val. vaizdo konferencijos būdu. Kadangi buvo likę nedaug laiko, prokuroras paskambino pareiškėjo advokatei ir paklausė, ar ji galės dalyvauti posėdyje. Telefoninio pokalbio metu jis suprato, kad advokatė nedalyvaus teismo posėdyje, kol iš anksto nesusipažins su teismui pateikta bylos medžiaga (žr. šio nutarimo 5 punktą). Jis apie tai informavo teisėją, tačiau teisėja nurodė, kad posėdis negali būti atidėtas. Todėl prokuroras pavedė tyrėjai užtikrinti, kad tuo atveju, jei A. R. nedalyvautų posėdyje, pareiškėjui atstovautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas. Jis apgailestavo, kad neperskambino A. R., tačiau teigė, kad situacija susiklostė dėl laiko stokos ir nesusikalbėjimo tarp jo, teisėjos ir advokatės, ir nebuvo jokio ketinimo eliminuoti advokatę iš proceso.
7. 2021 m. gegužės 24 d. 11.25 val. vaizdo konferencijos būdu prasidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos posėdis dėl suėmimo skyrimo pareiškėjui. Pareiškėjui atstovavo valstybės paskirtas advokatas. Pareiškėjo teigimu, jis neprieštaravo, kad jam atstovautų šis advokatas, nes teisėja jam paaiškino, kad A. R. dalyvauti posėdyje negali.
8. Posėdžio metu pareiškėjas prašė teisėjos neskirti jam suėmimo. Jis neigė jam pareikštus kaltinimus, nurodė, kad yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus, taip pat prašė teisėjos skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Valstybės paskirtas advokatas taip pat prašė teisėjos neskirti pareiškėjui suėmimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas turi šeimą, darbą ir tvirtus socialinius ryšius, o byloje nėra duomenų, kad jis galėtų bandyti nuslėpti įrodymus ar bandyti paveikti liudytojus.
9. Tą pačią dieną priimtoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėja iš dalies patenkino prokuroro prašymą. Teisėja pažymėjo, kad pareiškėjas buvo įtariamas padaręs nusikaltimus veikdamas organizuotoje grupėje ir kad ikiteisminis tyrimas tebebuvo pradinėje stadijoje. Taigi suėmimas buvo būtinas, kad būtų užkirstas kelias pareiškėjo bandymams paveikti liudytojus ar kitus įtariamuosius, paslėpti ar sunaikinti įrodymus. Tačiau nebuvo pakankamai tyrimo duomenų, kad būtų galima patvirtinti jam pareikštų įtarimų pagrįstumą. Dėl šios priežasties teisėja leido suimti pareiškėją 10 dienų, o ne trims mėnesiams, kaip prašė prokuroras.
10. Pareiškėjo teigimu, A. R. apie šią nutartį sužinojo tą pačią dieną apie 12.55 val., kai paskambino tyrėjai pasiteirauti apie pareiškėjo situaciją, o ši ją informavo, kad ikiteisminio tyrimo teisėja jau yra priėmusi nutartį dėl jo suėmimo.
11. Tą pačią dieną pareiškėjas apskundė minėtą nutartį. Be kita ko, jis teigė, kad jo teisė į teisinę gynybą nebuvo užtikrinta, nes posėdžio metu jam neatstovavo jo pasirinkta advokatė, o ikiteisminio tyrimo teisėja jį suklaidino, nurodydama, kad ši advokatė negali dalyvauti. Be to, valstybės paskirto advokato teisinė pagalba buvo neveiksminga, nes šis advokatas nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga – prokuroro prašymo kopija jam buvo išsiųsta 11.20 val., likus vos penkioms minutėms iki posėdžio pradžios (žr. šio nutarimo 7 punktą).
12. 2021 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismas skundą atmetė. Visų pirma, teismas nustatė, kad posėdyje pas ikiteisminio tyrimo teisėją pareiškėjas neprašė nušalinti valstybės paskirto advokato ir nebuvo jokių požymių, kad šis advokatas jam atstovavo neveiksmingai.
13. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą, gynėjo dalyvavimas būtinas sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą.
Susijęs vėlesnis procesas14. A. R. pateikė skundą Generalinei prokuratūrai, teigdama, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėja galimai padarė nusikalstamą veiką piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi. 2021 m. birželį Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavusi, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika. Visų pirma, remdamasi prokuroro pateiktu paaiškinimu (žr. šio nutarimo 6 punktą), ji neturėjo pagrindo manyti, kad prokuroras ar teisėja būtų tyčia siekę neleisti A. R. atstovauti pareiškėjui. Šį nutarimą teismai paliko galioti.
15. A. R. taip pat pateikė prašymą Teisėjų tarybai, prašydama įvertinti minėtos ikiteisminio tyrimo teisėjos veiksmus. Teisėjų taryba rekomendavo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti teisėjai drausmės bylą, tačiau 2021 m. gruodį komisija nusprendė to nedaryti. Komisija pažymėjo, kad posėdžio organizavimo trūkumai iš esmės atsirado dėl laiko stokos, o ne dėl aiškiai aplaidžių teisėjos veiksmų ar neveikimo.
Pareiškėjo skundas16. Pareiškėjas skundėsi, kad 2021 m. gegužės 24 d. vykusiame posėdyje jam neatstovavo jo pasirinkta advokatė, kad valstybės paskirto advokato suteikta teisinė pagalba buvo neveiksminga ir kad nebuvo teisinio pagrindo šiam advokatui jam atstovauti, nes nutarimas dėl advokato paskyrimo buvo surašytas tik po posėdžio. Šiuos skundus pareiškėjas grindė Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktu.
TEISMO VERTINIMAS
Taikytina Konvencijos nuostata ir svarbūs bendrieji principai17. Teismas pažymi, kad 2021 m. gegužės 22 d. pareiškėjas buvo sulaikytas įtariant jį padarius nusikaltimą, o 2021 m. gegužės 24 d. „pristatytas teisėjui“, kaip tai numato Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis. Todėl skundas dėl 2021 m. gegužės 24 d. vykusio posėdžio dėl suėmimo turi būti nagrinėjamas pagal šios Konvencijos nuostatos taikymo sritį (žr. Lebedev prieš Rusiją, Nr. 4493/04, § 74, 2007 m. spalio 25 d.).
18. Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis asmenims, kurie buvo sulaikyti ar suimti įtariant juos padarius nusikaltimą, suteikia apsaugą nuo bet kokio savavališko ar nepagrįsto laisvės atėmimo (žr. Aquilina prieš Maltą [DK], Nr. 25642/94, § 47, ECHR 1999-III). Pagal pirmąją šios nuostatos dalį, atitinkamas asmuo turi teisę būti „nedelsiant pristatytas teisėjui ar kitam pareigūnui, kuriam įstatymas yra suteikęs teisę vykdyti teismines funkcijas“, kuris suteikia būtinas nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios ir bylos šalių garantijas. Šioje nuostatoje įtvirtintas procesinis reikalavimas, kad „teisėjas ar kitas pareigūnas, kuriam įstatymas yra suteikęs teisę vykdyti teismines funkcijas“ asmeniškai išklausytų jam pristatytą asmenį, taip pat materialinis reikalavimas tam pačiam pareigūnui įvertinti suėmimo pagrįstumą ir nurodyti asmenį paleisti, jeigu nėra priežasčių, pateisinančių jo suėmimą (žr. Buzadji prieš Moldovos Respubliką [DK], Nr. 23755/07, § 98, 2016 m. liepos 5 d., ir ten nurodytas bylas). Suėmimo pagrįstumo priežiūra turi būti atliekama nedelsiant ir automatiškai (žr. Stephens prieš Maltą (Nr. 2), Nr. 33740/06, § 53, 2009 m. balandžio 21 d., ir ten nurodytas bylas).
19. Nors Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo“ turi bent šias teises: „gintis pats arba padedamas savo pasirinkto gynėjo“ (žr. Dvorski prieš Kroatiją [DK], Nr. 25703/11, § 78, ECHR 2015), Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nenustatytas privalomas advokato dalyvavimas procesuose dėl suėmimo, kuriems taikoma ši nuostata (žr. Schiesser prieš Šveicariją, 1979 m. gruodžio 4 d., 36 punktas, A serija, Nr. 34, Lebedev, minėta pirmiau, § 84, Solovyevy prieš Rusiją, Nr. 918/02, § 136, 2012 m. balandžio 24 d.). Tačiau tam tikri konkrečios bylos ypatumai gali paskatinti Teismą nukrypti nuo šios bendros taisyklės ir konstatuoti, kad pareiškėjo advokato nedalyvavimas neigiamai paveikė pareiškėjo galimybes veiksmingai apginti savo poziciją (žr. Lebedev, minėta pirmiau, §§ 85–91).
Minėtų principų taikymas šioje byloje20. Atsižvelgdamas į šalių pateiktus argumentus, Teismas mano esant būtina pabrėžti, kad, vadovaujantis minėtais bendraisiais principais, šioje byloje jis turi įvertinti, ar buvo kokių nors ypatingų aplinkybių, dėl kurių advokato dalyvavimas posėdyje dėl suėmimo skyrimo pareiškėjui buvo būtinas, nepaisant to, kad pagal bendrą taisyklę Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje tokio dalyvavimo nereikalaujama (žr. šio nutarimo 19 punktą).
21. Pareiškėjas neteigė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, kuri jį asmeniškai išklausė, nesuteikė būtinų nepriklausomumo garantijų arba neturėjo įgaliojimų vertinti suėmimo pagrįstumo ir priimti sprendimo dėl jo paleidimo; jis taip pat nepateikė jokių argumentų dėl jo suėmimo teisminės kontrolės operatyvumo ar automatinio pobūdžio (žr. bendruosius principus, apibendrintus šio nutarimo 18 punkte). Be to, jis nesiskundė Teismui, kad jam buvo atsisakyta leisti susipažinti su bylos medžiaga. Jo skundas buvo susijęs tik su teisine pagalba posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas (žr. šio nutarimo 16 punktą), todėl tai yra vienintelis klausimas, kurį Teismas turi nagrinėti šioje byloje.
22. Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjai praėjus dviem dienoms po jo sulaikymo ir daugiau nei 23 valandoms po to, kai jam buvo pranešta apie įtarimus (žr. šio nutarimo 2, 3 ir 7 punktus). Laikotarpiu nuo jo sulaikymo iki posėdžio dėl suėmimo skyrimo jis įgaliojo advokatę jam atstovauti ir buvo apklaustas jai dalyvaujant (žr. šio nutarimo 3 punktą). Jis neteigė, kad tuo laikotarpiu jis neturėjo galimybės pasitarti su savo advokate. Jis taip pat netvirtino, kad posėdyje buvo svarstomi klausimai, kurie anksčiau nebuvo iškilę proceso metu. Todėl Teismas nemato pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo atsidūręs blogesnėje padėtyje baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų atžvilgiu (plg. Lebedev, §§ 85–86, Solovyevy, § 135, minėtos pirmiau).
23. Pareiškėjas buvo asmeniškai išklausytas ikiteisminio tyrimo teisėjos ir pateikė argumentus, kodėl jam neturi būti skirtas suėmimas (žr. šio nutarimo 8 punktą). Teismas yra įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo teisėja įvertino tiek procesines, tiek materialines suėmimo skyrimo sąlygas (žr. šio nutarimo 9 punktą). Todėl Teismas mano, kad pareiškėjui buvo suteikta reali galimybė ginčyti jo suėmimo teisėtumą (plg. Kyriacou Tsiakkourmas ir kiti prieš Turkiją, Nr. 13320/02, §§ 210–211, 2015 m. birželio 2 d.). Be to, pareiškėjas neteigė, kad jo advokatės nedalyvavimas 2021 m. gegužės 24 d. posėdyje jam sutrukdė vėlesnėse peržiūros procedūrose veiksmingai pasinaudoti Konvencijos 5 straipsnio 4 dalyje numatyta teise ginčyti tolesnio suėmimo teisėtumą.
24. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo advokatės nedalyvavimą nagrinėjamame posėdyje, atrodo, lėmė laiko stoka ir nesusikalbėjimas tarp įvairių proceso dalyvių (žr. šio nutarimo 6, 14 ir 15 punktus ), o ne tyčia priimtas sprendimas neleisti jai dalyvauti posėdyje (plg. Lebedev, minėta pirmiau, § 88).
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teismas konstatuoja, kad nebuvo įrodyta, jog šioje byloje egzistavo kokios nors ypatingos aplinkybės, dėl kurių, remiantis Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimais, advokato dalyvavimas 2021 m. gegužės 24 d. posėdyje dėl pareiškėjo suėmimo būtų buvęs būtinas. Todėl tai, kad šiame posėdyje pareiškėjui neatstovavo jo pasirinkta advokatė, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes negali būti laikoma šios nuostatos pažeidimu.
26. Teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo argumentus, kad nebuvo teisinio pagrindo valstybės paskirtam advokatui jam atstovauti, kad šis advokatas turėjo tik penkias minutes pasirengti posėdžiui ir kad prieš posėdį pareiškėjas ir advokatas nebuvo susitikę bei nesikalbėjo privačiai. Teismas Konvencijos 6 straipsnio kontekste yra išaiškinęs, kad vien gynėjo paskyrimas savaime nereiškia, jog kaltinamajam buvo užtikrinta veiksminga teisinė pagalba (žr. Beuze prieš Belgiją [DK], Nr. 71409/10, §§ 132–134, 2018 m. lapkričio 9 d.). Jis taip pat pakartoja, kad valstybė privalo organizuoti savo teismų sistemą taip, kad jos institucijos galėtų laikytis Konvencijos reikalavimų (žr., mutatis mutandis, Rakhmonov prieš Rusiją, Nr. 50031/11, § 60, 2012 m. spalio 16 d., ir ten nurodytą teismo praktiką). Vis dėlto, atsižvelgdamas į savo išvadą, pateiktą šio nutarimo 25 punkte, Teismas mano, kad šie argumentai nėra reikšmingi nagrinėjant šią bylą.
27. Darytina išvada, kad peticija yra akivaizdžiai nepagrįsta ir turi būti atmesta vadovaujantis Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktu ir 4 dalimi.
Dėl šių priežasčių Teismas vienbalsiai
skelbia peticiją nepriimtina.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2026 m. gegužės 28 d.
Dorothee von Arnim Péter Paczolay
Kanclerio pavaduotoja Pirmininkas