Byla C‑353/06

Procesas, pradėtas

Stefan Grunkin ir Dorothee Regina Paul

(Amtsgericht Flensburg prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Tarptautinė privatinė teisė pavardžių srityje − Susiejimas vien su pilietybe nustatant taikytiną teisę − Vienoje valstybėje narėje gimęs ir gyvenantis nepilnametis vaikas, turintis kitos valstybės narės pilietybę – Gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje įgytos pavardės nepripažinimas valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra“

Sprendimo santrauka

1.        Bendrijos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Diskriminacija dėl pilietybės –Nacionalinės įstatymų kolizijos normos – Pavardės nustatymas

(EB 12 straipsnis)

2.        Europos Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Nacionalinės įstatymų kolizijos normos – Pavardės nustatymas

(EB 18 straipsnis)

1.        Kadangi vaikas, kuris yra vienos valstybės narės pilietis, tačiau teisėtai gyvena kitos valstybės narės teritorijoje, ir jo tėvai turi tik pirmosios valstybės narės pilietybę ir kadangi nustatant pavardę šios valstybės narės kolizinė norma nurodo jos materialinę teisę, reglamentuojančią pavardes, šio vaiko pavardės nustatymas šioje valstybėje narėje ir pagal jos teisės aktus negali būti laikomas diskriminacija dėl pilietybės EB 12 straipsnio prasme.

(žr. 16–18, 20 punktus)

2.        EB 18 straipsnis draudžia vienos valstybės narės valdžios institucijoms, taikant nacionalinę teisę, pagal kurią asmens pavardės nustatymas susiejamas vien su pilietybe, atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo gyvena, suteiktą ir įregistruotą jo pavardę, jeigu jis, kaip ir tėvai, turi tik pirmosios valstybės narės pilietybę. Aplinkybė, jog valstybėje narėje, kurios pilietis yra suinteresuotasis asmuo, jis priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti EB 18 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Šia prasme skirtingos pavardės gali lemti rimtų nepatogumų suinteresuotajam asmeniui, visų pirma tiek viešojoje, tiek privačioje srityje, nes jam, nors ir turinčiam vieną pilietybę, jo pilietybės valstybė, – kuri vienintelė turi kompetenciją, – išduos pasą kita pavarde nei ta, kuri buvo suteikta gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje. Šiuo atžvilgiu yra rizika, kad, kaskart suinteresuotajam asmeniui prireikus įrodyti savo tapatybę gyvenamosios vietos valstybėje narėje, jis turės išsklaidyti abejones dėl jos ir paneigti įtarimus dėl melagingo pareiškimo, kilusius dėl dviejų skirtingų pavardžių. Be to, pažymėjimų, sertifikatų ir diplomų arba bet kurio kito teisę nustatančio dokumento atžvilgiu bet koks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo.

Atsižvelgiant į tai, jog kaskart suinteresuotajam asmeniui peržengus šių dviejų valstybių narių bendrą sieną jo pavardė bus kita, susiejimo su pilietybe, kuriuo siekiama užtikrinti, kad asmens pavardę būtų galima nustatyti nuosekliai ir pastoviai, rezultatas bus priešingas tam, kurio siekta; taigi jis negali pateisinti minėto atsisakymo. Tikslas išlaikyti didelės šeimos narių ryšius, nors, kaip toks, atrodo teisėtas, taip pat negali būti laikomas toks svarbus, kad pateisintų tokį atsisakymą. Be to, administracinio paprastumo sumetimų, dėl kurių suinteresuotojo asmens pilietybės valstybė narė draudžia sudėtines pavardes, negali pakakti tokiai laisvo judėjimo kliūčiai pateisinti, juo labiau kad šis draudimas neatrodo absoliutus atsižvelgiant į tos valstybės narės teisę.

(žr. 22–23, 25–28, 31–32, 36–37 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija)

SPRENDIMAS

2008 m. spalio 14 d.(*)

„Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Tarptautinė privatinė teisė pavardžių srityje − Susiejimas vien su pilietybe nustatant taikytiną teisę − Vienoje valstybėje narėje gimęs ir gyvenantis nepilnametis vaikas, turintis kitos valstybės narės pilietybę – Gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje įgytos pavardės nepripažinimas valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra“

Byloje C‑353/06

dėl Amtsgericht Flensburg (Vokietija) 2006 m. rugpjūčio 16 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2006 m. rugpjūčio 28 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Stefan Grunkin,

Dorothee Regina Paul,

dalyvaujant

Leonhard Matthias Grunkin‑Paul,

Standesamt Niebüll,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai P. Jann (pranešėjas), C. W. A. Timmermans, A. Rosas, K. Lenaerts ir M. Ilešič, teisėjai G. Arestis, A. Borg Barthet, J. Malenovský, J. Klučka, U. Lõhmus, E. Levits ir C. Toader,

generalinė advokatė E. Sharpston,

posėdžio sekretorius H. von Holstein, kanclerio pavaduotojas,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. gruodžio 11 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        paties S. Grunkin,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma bei J. Kemper,

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos L. Van den Broeck,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E.‑M. Mamouna, G. Skiani ir O. Patsopoulou,

–        Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. Sampol Pucurull ir J. Rodríguez Cárcamo,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir J.‑C. Niollet,

–        Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos D. Kriaučiūno,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster,

–        Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos E. Ośniecka‑Tamecka,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos D. Maidani ir S. Gruenheid bei W. Bogensberger,

susipažinęs su 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 12 ir EB 18 straipsnių išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp S. Grunkin bei D. Paul ir Standesamt Niebüll (Nybiulio miesto civilinės metrikacijos skyriaus) dėl šio skyriaus atsisakymo pripažinti jų sūnaus Leonhard Matthias Danijoje nustatytą ir įregistruotą pavardę bei įrašyti jį į šiame skyriuje užvestą jų šeimos civilinės būklės aktų registrą.

 Vokietijos teisės aktai

 Tarptautinė privatinė teisė

3        Vokietijos civilinio kodekso įvadinio įstatymo (Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuch, toliau – EGBGB) 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Asmens pavardė nustatoma pagal valstybės, kurios pilietis jis yra, teisę.“

 Civilinė teisė

4        Dėl vaiko, kurio tėvai turi skirtingas pavardes, pavardės nustatymo Civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch, toliau – BGB) 1617 straipsnyje numatyta:

„1. Jei tėvų pavardės skirtingos, bet abu bendrai globoja vaiką, jie turi, pranešdami civilinės būklės aktų registratoriui, nustatyti vaikui nuo gimimo suteiktiną tėvo ar motinos pavardę, turimą pranešimo momentu.

2. Jei per vieną mėnesį nuo vaiko gimimo tėvai apie tai nepranešė, Familiengericht (šeimos teismas) teisę nustatyti vaiko pavardę perduoda vienam iš tėvų. Mutatis      mutandis taikoma 1 dalis. Teismas gali nustatyti terminą šiai teisei įgyvendinti. Jeigu pasibaigus šiam terminui teisė parinkti vaikui pavardę nebuvo įgyvendinta, vaikas gauna pavardę to iš tėvų, kuriam buvo suteikta teisė.

3. Jei vaikas gimė ne nacionalinėje teritorijoje, teismas pagal 2 dalį vienam iš tėvų perduoda teisę nustatyti vaiko pavardę tik tuomet, jei vienas iš tėvų ar vaikas to reikalauja arba jei vaiko pavardę reikia įrašyti į Vokietijos civilinės būklės aktų registrą arba tapatybės dokumentą.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

5        1998 m. birželio 27 d. Danijoje D. Paul ir S. Grunkin, kurie tuo metu buvo susituokę ir abu yra Vokietijos piliečiai, šeimoje gimė vaikas Leonhard Matthias Grunkin‑Paul. Šis vaikas taip pat yra Vokietijos pilietis ir nuo gimimo gyvena Danijoje.

6        Kompetentingos Danijos valdžios institucijos išduotame vardo ir pavardės pažymėjime („navnebevis“) šiam vaikui pagal Danijos teisę buvo suteikta Grunkin‑Paul pavardė, kuri taip pat įrašyta į jo Danijoje išduotą gimimo liudijimą.

7        Vokietijos civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė pripažinti Danijoje nustatytą vaiko pavardę remdamosi tuo, kad pagal EGBGB 10 straipsnį asmens pavardę reglamentuoja valstybės, kurios pilietis jis yra, teisė, o Vokietijos teisė neleidžia vaikui turėti dvigubos pavardės, sudarytos iš jo tėvo ir motinos pavardžių. Vaiko Leonhard Matthias tėvų pareikšti ieškiniai dėl šio atsisakymo buvo atmesti.

8        Vaiko tėvai, šiuo metu išsiskyrę, neturėjo bendros pavardės ir atsisakė vaiko pavardę nustatyti pagal BGB 1617 straipsnio