TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. liepos 12 d. ( *1 )

„Konkurencija — SESV 102 straipsnis — „Įmonės“ sąvoka — Komercinio ir bendrovių registro duomenys, įtraukti į duomenų bazę — Šių duomenų rinkimo ir perdavimo naudotis už atlygį veikla — Viešosios valdžios institucijų atsisakymo leisti pakartotinai naudoti šiuos duomenis pasekmė — Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnyje numatyta sui generis teisė“

Byloje C-138/11

dėl Oberster Gerichtshof (Austrija) 2011 m. vasario 28 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. kovo 21 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Compass-Datenbank GmbH

prieš

Austrijos Respubliką

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts (pranešėjas), teisėjai J. Malenovský, R. Silva de Lapuerta, G. Arestis ir D. Šváby,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. vasario 2 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

—

Compass-Datenbank GmbH, atstovaujamos advokato F. Galla,

—

Austrijos Respublikos, atstovaujamos C. Pesendorfer ir G. Kunnert,

—

Bundeskartellanwalt, atstovaujamos A. Mair,

—

Airijos, atstovaujamos D. O’Hagan, padedamo BL P. Dillon Malone,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Wissels ir J. Langer,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Szpunar ir B. Majczyna,

—

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Kellerbauer, R. Sauer ir P. Van Nuffel,

susipažinęs su 2012 m. balandžio 26 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 102 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Compass-Datenbank GmbH (toliau ‐ Compass-Datenbank) ir Austrijos Respublikos dėl komercinio ir bendrovių registro (toliau ‐ Firmenbuch) duomenų, esančių duomenų bazėje, perdavimo naudotis.

Teisinis pagrindas

Europos Sąjungos teisė

3

1968 m. kovo 9 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (OL L 65, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 3), iš dalies pakeistos 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/58/EB (OL L 221, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 304), 2 straipsnyje išvardyti dokumentai ir duomenys, kuriuos privalo skelbti bendrovės.

4

Direktyvos 68/151, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/58, 3 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kiekvienos valstybės narės centriniame registre, komerciniame registre ar įmonių registre yra užvedama kiekvienos joje registruotos bendrovės byla.

2.   Visi dokumentai ir duomenys, kuriuos privaloma atskleisti pagal 2 straipsnį, turi būti laikomi byloje ar įtraukti į registrą; kiekvieno registro įrašo turinys nurodomas ir byloje.

3.   Turi būti galimybė gauti visų 2 straipsnyje nurodytų dokumentų ar duomenų ar bet kurios jų dalies kopiją pateikus prašymą. Vėliausia nuo 2007 m. sausio 1 d. registrui prašymai gali būti pateikiami popierine forma arba elektroninėmis priemonėmis, pareiškėjo pasirinkimu.

Mokestis už visų 2 straipsnyje nurodytų dokumentų ar duomenų ar bet kurios jų dalies kopiją popieriuje ar elektroninėmis priemonėmis neviršija administracinių tokios paslaugos išlaidų.

“

5

Pagal 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, p. 20; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 459) 7 straipsnio 1 dalį valstybės narės numato „duomenų bazės, pasižyminčios pakankamai didelėmis jos duomenų gavimo, tikrinimo ir pateikimo kokybinėmis ir (arba) kiekybinėmis investicijomis, sudarytojui [sui generis] teisę neleisti perkelti ir (arba) panaudoti visos tokių duomenų bazės arba pakankamai didelės jos dalies, kokybiškai ir (arba) kiekybiškai ją įvertinus“.

6

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, p. 90; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 32 t., p. 701; toliau – VSI direktyva) 5 konstatuojamojoje dalyje skelbiama:

„Vienas iš pagrindinių vidaus rinkos sukūrimo tikslų yra sukurti sąlygas, skatinančias Bendrijos masto paslaugų plėtojimą. Viešojo sektoriaus informacija yra svarbi pirminė medžiaga skaitmeninio turinio produktams bei paslaugoms ir turi pati tapti netgi dar svarbesniu turinio šaltiniu bevielio turinio paslaugų plėtojimui. Plati tarptautinė geografinė aprėptis taip pat bus svarbus veiksnys šiame kontekste. Platesnės galimybės pakartotinai panaudoti viešojo sektoriaus informaciją turėtų, inter alia, sudaryti palankias sąlygas Europos bendrovėms išnaudoti jo potencialą ir prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.“

7

Pagal VSI direktyvos 9 konstatuojamąją dalį:

„Šioje direktyvoje nenustatyta pareiga leisti pakartotinį dokumentų naudojimą. Valstybės narės ar atitinkama viešojo sektoriaus institucija turės nuspręsti leisti ar neleisti pakartotinį naudojimą. Ši direktyva turėtų būti taikoma dokumentams, kurie padaromi prieinami pakartotiniam naudojimui, kai viešojo sektoriaus institucijos licencijuoja, parduoda, platina informaciją, ja keičiasi ar ją skelbia. .“

8

VSI direktyvos 1 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Ši direktyva nustato būtiniausias taisykles, reglamentuojančias esamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos, pakartotinį naudojimą ir tą naudojimą lengvinančias praktines priemones.“

9

VSI direktyvos 2 straipsnio 4 punkte viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinis naudojimas apibrėžiamas kaip „fizinių ar juridinių asmenų naudojimasis viešojo sektoriaus institucijų disponuojamais dokumentais komerciniams arba nekomerciniams tikslams, išskyrus pirminį tikslą pagal viešąją užduotį, kuriai dokumentai buvo parengti“.

Austrijos teisė

10

Pagal Įstatymo dėl komercinio ir bendrovių registro (Firmenbuchgesetz, toliau – FBG) 1 straipsnį Firmenbuch registruojami ir pateikiami visuomenei duomenys, kurie privalo būti registruojami pagal šį įstatymą ar kitas teisės nuostatas. Privalo būti registruojami visi juridiniai faktai, nurodyti FBG 2 straipsnyje, kaip antai individualios įmonės ir jame nurodytos įvairių formų bendrovės.

11

Visi šie teisės subjektai turi registruoti tam tikrą informaciją, nurodytą FBG 3 straipsnyje, kaip antai savo pavadinimą, teisinę formą, buveinę, verslo šakos santrumpą, galimus filialus, atstovaujančių asmenų vardus, pavardes ir gimimo datas, atstovavimo įgaliojimų pradžios datas ir pobūdį, likvidavimą arba bankroto bylos iškėlimą.

12

FBG 4–7 straipsniuose reglamentuojami specialūs registravimo reikalavimai. Apie registruotų faktų pakeitimus, remiantis šio įstatymo 10 straipsniu, reikia taip pat nedelsiant pranešti. Pagal šio įstatymo 24 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad informacija, apie kurią turi būti pranešta, būtų pateikta visa per protingą terminą, gali būti skiriamos administracinės baudos.

13

Pagal FBG 34 straipsnį kiekvienas asmuo gali individualiai susipažinti su Firmenbuch esančia informacija ir gauti elektroniniu būdu duomenis, jei techninės galimybės ir turimas personalas tai leidžia.

14

Iš Europos Komisijos pastabų matyti, kad, remiantis Įstatymo dėl valstybės institucijų atsakomybės (Amtshaftungsgesetz) nuostatomis, Austrijos Respublika atsakinga už informacijos, perduodamos įgyvendinant FBG, tikslumą.

15

Mokesčiai, mokėtini už individualų ir bendrą susipažinimą su informacija, nustatyti Nutarime dėl komercinio ir bendrovių registro duomenų bazės (Firmenbuchdatenbankverordnung, toliau – FBDV). Mokesčiai, kuriuos surenka agentūros tarpininkės ir perveda Austrijos Respublikai, iš esmės apskaičiuojami atsižvelgiant į informacijos, su kuria susipažįstama, pobūdį.

16

FBDV 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad leidimas susipažinti su Firmenbuch esančia informacija, remiantis FBG 34 ir paskesniais punktais, suteikia tik teisę susipažinti su duomenimis, bet ne pakartotinai juos naudoti. Ši teisė priklauso Austrijos valstybei kaip duomenų bazės valdytojai pagal Autorių teisių įstatymo (Urheberrechtsgesetz, toliau – UrhG) 76c ir paskesnių straipsnių nuostatas, priimtas perkeliant Direktyvą 96/9. Pagal FBDV 4 straipsnio 1 dalį Firmenbuch duomenų bazė yra saugoma duomenų bazė, kaip tai suprantama pagal UrhG 76c straipsnį. Teisių į šią duomenų bazę turėtoja remiantis UrhG 76d straipsniu yra Austrijos Respublika.

17

Federalinis įstatymas dėl viešojo sektoriaus įstaigų informacijos pakartotinio naudojimo (Bundesgesetz über die Weiterverwendung von Informationen öffentlicher Stellen, toliau – IWG) buvo priimtas siekiant perkelti VSI direktyvą. IWG numatyta galimybė pagal privatinę teisę reikalauti teisės į pakartotinį duomenų naudojimą iš viešojo sektoriaus subjektų, jeigu jie pateikia dokumentus, kurie gali būti pakartotinai naudojami. Be to, jame skelbiami kriterijai, taikytini atlyginimui, kurio šiuo tikslu gali būti reikalaujama, nustatyti. Tačiau prieigos prie Firmenbuch duomenų šis įstatymas neapima.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

18

Compass-Datenbank yra pagal Austrijos teisę įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, kuri eksploatuoja ekonominių duomenų bazę siekiant teikti informavimo paslaugas. 1984 m. ji pradėjo kurti elektroninę duomenų bazę, pagrįstą kartoteka, kurios duomenys su jais susipažinus Firmenbuch buvo peržiūrimi, taisomi ir papildomi. Ji, kaip Pagrindinio registracijos Austrijos Respublikos komerciniame ir bendrovių registre žurnalo redaktorė (Zentralblatt für Eintragungen in das Firmenbuch der Republik Österreich), iki 2001 m. gavo nagrinėjamus duomenis iš Federalinio duomenų apdorojimo centro netaikant jokių jų naudojimo apribojimų. Duomenis ji naudojo ir savo ekonominių duomenų bazei papildyti.

19

Norėdama teikti informavimo paslaugas Compass-Datenbank turėjo kasdien gauti aktualius išrašus iš Firmenbuch, susijusius su įmonėmis, kurios padaro įrašus arba juos panaikina. Taip teikiamos informavimo paslaugos grindžiamos Firmenbuch esančia informacija, taip pat informacija, kurią gauna pačios Compass-Datenbank redakcinės tarnybos, atlikusios paiešką, ir kita informacija, kaip antai esanti prekybos rūmuose.

20

1999 m. Austrijos Respublika, kuri valdo Firmenbuch, po konkurso patikėjo kelioms įmonėms įsteigti agentūras tarpininkes, kurios perduotų atlygintinai Firmenbuch duomenis (toliau ‐ agentūros tarpininkės). Šios įmonės užtikrina sąsają tarp galutinio vartotojo ir Firmenbuch duomenų bazės ir renka mokesčius, kuriuos perveda Austrijos Respublikai. Komisijos teigimu, kaip atlyginimą už savo veiklą jos gali apmokestinti galutinį klientą ne tik šiais mokesčiais, bet ir papildomu protingo dydžio priedu. Bendrovėms tarpininkėms ir jų galutiniams vartotojams draudžiama kurti savo duomenų rinkinius panaudojant Firmenbuch duomenis, patiems siūlyti duomenis ir pridėti reklamą jų turinyje ar juos pateikiant.

21

2001 m. Austrijos Respublika pateikė Vienos komerciniam teismui (Handelsgericht Wien) ieškinį prašydama, be kita ko, uždrausti Compass Datenbank naudoti Firmenbuch duomenis, visų pirma juos išsaugoti, atgaminti ar perduoti tretiesiems asmenims. Byloje tarp Austrijos Respublikos ir Compass Datenbank galiausiai buvo priimtas 2002 m. balandžio 9 d.Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) sprendimas, kuriuo šis teismas įpareigojo įmonę laikinai nutraukti Firmenbuch duomenų bazės naudojimą jos duomenų bazei atnaujinti ir visų pirma išsaugoti ar kitaip atgaminti jame esančius duomenis, siekiant juos perduoti tretiesiems asmenims, padaryti juos prieinamus šiems asmenims arba teikti Firmenbuch esančią informaciją, jeigu šie duomenys nebuvo gauti už Austrijos Respublikai pervestą atlygį.

22

Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nenurodyta, ar vėliau Austrijos teismai nusprendė dėl šio ginčo esmės.

23

Atsk