GENERALINIO ADVOKATO

MELCHIOR WATHELET IŠVADA,

pateikta 2018 m. kovo 22 d. ( 1 )

Sujungtos bylos C‑47/17 ir C‑48/17

X (C‑47/17),

X (C‑48/17)

prieš

Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie

(Rechtbank Den Haag zittingsplaats Haarlem (Harleme posėdžiaujantis Hagos apylinkės teismas, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 – Valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymas – Reglamentas (EB) Nr. 1560/2003 – 5 straipsnio 2 dalis – Prašymas perimti savo žinion arba atsiimti prieglobsčio prašytoją – Prašomos valstybės narės neigiamas atsakymas – Pakartotinio nagrinėjimo prašymas – Terminas atsakymui pateikti – Nesilaikymas – Pasekmės“

I. Įžanga

1.

Prejudiciniai klausimai šioje byloje, kuriuos 2017 m. vasario 1 ir 3 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė rechtbank Den Haag zittingsplaats Haarlem (Harleme posėdžiaujantis Hagos apylinkės teismas, Nyderlandai), susiję su 2003 m. rugsėjo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles ( 2 ), 5 straipsnio 2 dalies išaiškinimu.

2.

Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant dviejų prieglobsčio prašytojų ir Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie (valstybės sekretorius saugumo ir teisingumo reikalams, Nyderlandai, toliau – valstybės sekretorius) ginčus.

II. Teisinis pagrindas

A.   Sąjungos teisė

1. Reglamentas „Dublinas III“

3.

Reglamente (ES) Nr. 604/2013 ( 3 ) įtvirtinti valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai ( 4 ). Bylai reikšmingi toliau išdėstyti šio reglamento straipsniai.

4.

3 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Jei remiantis šiame reglamente išvardytais kriterijais negalima nustatyti jokios atsakingos valstybės narės, už jo nagrinėjimą yra atsakinga pirmoji valstybė narė, kuriai buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas.

<…>

Jei pagal šią dalį negali būti perduodama jokiai valstybei narei, paskirtai pagal III skyriuje išdėstytus kriterijus, arba pirmajai valstybei narei, kurioje pateiktas prašymas, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė tampa atsakinga valstybe nare.“

5.

17 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.

<…>“

6.

20 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta:

„1.   Atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra prasideda, kai tik valstybei narei pirmą kartą pateikiamas tarptautinės apsaugos prašymas.

<…>

5.   Prašytoją, kuris atsakingos valstybės narės nustatymo metu atsiėmė pirmąjį kitoje valstybėje narėje pateiktą prašymą, yra kitoje valstybėje narėje be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento arba kuris joje pateikia tarptautinės apsaugos prašymą, laikydamasi 23, 24, 25 ir 29 straipsniuose nustatytų sąlygų, atsiima valstybė narė, kuriai tas tarptautinės apsaugos prašymas buvo pateiktas pirmiausiai, kad būtų baigta atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra.

<…>“

7.

21 straipsnyje nustatyta:

„1.   Jei valstybė narė, kuriai buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas, mano, kad už to prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita valstybė narė, ji gali kuo skubiau ir jokiu būdu ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo to prašymo pateikimo, kaip apibrėžta 20 straipsnio 2 dalyje, dienos paprašyti, kad ta kita valstybė narė perimtų prašytoją savo žinion.

Nepaisant pirmos pastraipos, nustačius atitiktį sistemoje „Eurodac“ lyginant su duomenimis, įregistruotais pagal [2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos] reglamento (ES) Nr. 603/2013 [dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti [Reglamentą „Dublinas III“], kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra ( 5 )], 14 straipsnį, prašymas siunčiamas per du mėnesius nuo to atitikties rezultato gavimo pagal to reglamento 15 straipsnio 2 dalį.

Jei prašymas perimti prašytoją savo žinion per pirmoje ir antroje pastraipose nustatytus laikotarpius nepateikiamas, atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą tenka valstybei, kurioje prašymas buvo pateiktas.

2.   Prašančioji valstybė narė gali prašyti skubaus atsakymo, jei tarptautinės apsaugos prašymas buvo pateiktas po to, kai asmeniui buvo neleista atvykti arba pasilikti, kai jis buvo sulaikytas už neteisėtą buvimą [šalyje] arba kai jam buvo įteiktas arba įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo.

Prašyme nurodoma, dėl kokių priežasčių reikalingas skubus atsakymas ir per kiek laiko tikimasi jo sulaukti. Tas laikotarpis yra ne trumpesnis kaip viena savaitė.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais prašymas, kad kita valstybė narė perimtų prašytoją savo žinion, pateikiamas naudojant standartinę formą, pridedami tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai, apibūdinti 22 straipsnio 3 dalyje nurodytuose dviejuose sąrašuose, ir (arba) svarbios ištraukos iš prašytojo pareiškimo, leidžiantys prašomos valstybės narės valdžios institucijoms pasitikrinti, ar ji yra atsakinga pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus.

[Europos] Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, patvirtina vienodas prašymų perimti savo žinion parengimo ir pateikimo sąlygas. <…>“

8.

22 straipsnyje nustatyta:

„1.   Prašoma valstybė narė atlieka reikalingus patikrinimus ir sprendimą dėl prašymo perimti prašytoją savo žinion pateikia per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

<…>

3.   Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, sudaro ir periodiškai peržiūri du sąrašus, kuriuose <…> nurodomi svarbūs tiesioginių ir netiesioginių įrodymų elementai <…>.

<…>

6.   Tais atvejais, kai prašančioji valstybė narė prašo skubaus atsakymo <…>, prašoma valstybė narė visaip stengiasi laikytis prašomo termino. Išimtiniais atvejais, kai galima įrodyti, kad prašymo perimti prašytoją savo žinion nagrinėjimas yra itin sudėtingas, prašoma valstybė narė gali duoti savo atsakymą praėjus prašomam terminui, bet visais atvejais per mėnesį. <…>

7.   Tai, kad sprendimas nepriimamas per 1 dalyje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį ir per 6 dalyje minėtą vieno mėnesio laikotarpį, prilygsta prašymo priėmimui [sutikimui patenkinti prašymą] ir reiškia pareigą perimti asmenį savo žinion, taip pat pareigą tinkamai pasirūpinti atvykimo organizavimu.“

9.

23 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kai valstybė narė, kurioje 18 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytas asmuo pateikė naują tarptautinės apsaugos prašymą, mano, kad kita valstybė narė atsakinga pagal 20 straipsnio 5 dalį ir 18 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktus, ji gali paprašyti tos kitos valstybės narės tą asmenį atsiimti.

2.   Prašymas atsiimti pateikiamas kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie atitiktį sistemoje „Eurodac“ gavimo pagal [reglamento „Eurodac“] 9 straipsnio 5 dalį.

Jeigu prašymas atsiimti grindžiamas ne iš sistemos „Eurodac“ gautais duomenimis, o kitais įrodymais, jis per tris mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo dienos, kaip apibrėžta 20 straipsnio 2 dalyje, išsiunčiamas prašomai valstybei narei.

3.   Kai prašymas atsiimti nepateikiamas per 2 dalyje nustatytus laikotarpius, atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą tenka valstybei narei, kurioje pateiktas tas naujas prašymas.

4.   Prašymas atsiimti pateikiamas naudojant standartinę formą ir apima tiesioginius ar netiesioginius įrodymus, kaip aprašyta dviejuose 22 straipsnio 3 dalyje minėtuose sąrašuose, ir (arba) svarbias ištraukas iš atitinkamo asmens pareiškimų, leidžiančius prašomos valstybės narės valdžios institucijoms pasitikrinti, ar ji yra atsakinga, remiantis šiame reglamente nustatytais kriterijais.

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, patvirtina vienodas prašymų atsiimti rengimo ir pateikimo sąlygas. <…>“

10.

25 straipsnyje nustatyta:

„1.   Prašoma valstybė narė atlieka reikalingus patikrinimus ir kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos, priima sprendimą dėl prašymo atsiimti atitinkamą asmenį. Jei prašymas yra grindžiamas duomenimis, gautais iš sistemos „Eurodac“, tas terminas sutrumpinamas iki dviejų savaičių.

2.   Nesiėmus veiksmų per 1 dalyje minėtą vieno mėnesio ar dviejų savaičių laikotarpį, laikoma, kad su prašymu sutinkama ir prisiimama pareiga atsiimti atitinkamą asmenį, taip pat pareiga tinkamai pasirūpinti atvykimo organizavimu.“

11.

29 straipsnyje nustatyta:

„1.   Prašytojas <…> iš prašančiosios valstybės narės atsakingai valstybei narei perduodamas pagal prašančiosios valstybės narės nacionalinę teisę, atitinkamoms valstybėms narėms pasikonsultavus, kiek praktiškai įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kitos valstybės narės prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti gavimo [nuo kitos valstybės narės sutikimo patenkinti prašymą atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti] arba nuo galutinio sprendimo dėl skundo ar peržiūrėjimo priėmimo, jei sprendimo vykdymas buvo sustabdytas <…>.

<…>

2.   Tais atvejais, kai perdavimas per šešis mėnesius neįvyksta, atsakinga valstybė narė atleidžiama nuo pareigų atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti, o atsakomybė pereina prašančiajai valstybei narei. Šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki vien[ų] metų, jei perdavimas negalėjo įvykti dėl atitinkamo asmens įkalinimo, arba ne ilgiau kaip iki aštuoniolikos mėnesių, jei atitinkamas asmuo slapstosi.

<…>“

12.

37 straipsnyje nustatyta:

„1.   Jei valstybės narės nesutaria kokiu nors su šio reglamento taikymu susijusiu klausimu, jos gali pasinaudoti taikinimo procedūra, numatyta 2 dalyje.

2.   Taikinimo procedūra pradedama, kai viena iš besiginčijančių valstybių narių kreipiasi su prašymu į 44 straipsniu įsteigto komiteto pirmininką. Nutarusios pasinaudoti taikinimo procedūra, susijusios valstybės narės įsipareigoja kiek tik galima laikytis pasiūlyto sprendimo.

Komiteto pirmininkas paskiria tris komiteto narius, atstovaujančius trims nesusijusioms su nagrinėjamu dalyku valstybėms narėms. Jie priima visų šalių argumentus raštu arba žodžiu ir apsvarstę klausimą per vieną mėnesį, jei būtina, po balsavimo, pasiūlo sprendimą.

<…>

Sprendimas yra galutinis ir neapskundžiamas, nesvarbu, ar šalys jį priima ar atmeta.“

2. Reglamentas Nr. 1560/2003

13.

Reglamento Nr. 1560/2003 5 straipsnyje nustatyta:

„1.   Jei, atlikus patikrinimą, prašomos valstybės narės nuomone pateiktų įrodymų nepakanka jos atsakomybei prisiimti, prašančiajai valstybei narei siunčiamame neigiamame atsakyme turi būti išsamiai išvardintos tokio atsisakymo priežastys.

2.   Jei prašančios valstybės narės nuomone toks atsisakymas paremtas neteisingu įvertinimu arba jei ji gali pateikti papildomų įrodymų, ji gali prašyti pakartotinai nagrinėti jos prašymą. Tai turi būti atlikta ne vėliau kaip per tris savaites gavus neigiamą atsakymą. Prašoma valstybė narė turi stengtis atsakyti per dvi savaites. Bet kokiu atveju, ši papildoma procedūra neturi viršyti laiko ribų, nustatytų [reglamento „Dublinas II“] 18 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalies b punkte.“

3. Direktyva 2013/32

14.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos ( 6 ) 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėjimo procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

Kai prašymui taikoma [reglamente „Dublinas III“] nustatyta procedūra, šešių mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai pagal tą reglamentą nustatoma už prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybė narė, prašytojas yra tos valstybės teritorijoje ir yra kompetentingos institucijos žinioje.

Valstybės narės gali pratęsti šioje dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ne ilgesniam nei dar devynių mėnesių laikotarpiui, kai:

a)

atvejis susijęs su sudėtingais faktiniais ir (arba) teisiniais klausimais;

b)

tarptautinės apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, todėl praktiškai labai sunku baigti procedūrą per šešių mėnesių terminą;

<…>

Valstybės narės gali, kai tai tinkamai pagrįsta, viršyti šioje dalyje nustatytus terminus ne daugiau nei trimis mėnesiais, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą ir išsamų tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.“

B.   Nyderlandų teisė

15.

Bylai reikšmingi šie Algemene wet bestuursrecht (Bendrasis administracinio proceso įstatymas, toliau – Awb) straipsniai:

16.

4:17 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jei administracinė institucija laiku nepriima sprendimo dėl prašymo, ji turi sumokėti baudą prašytojui už kiekvieną pavėluotą dieną, tačiau šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei 42 dienos.“

17.

6:2 straipsnio b punkte nustatyta:

„Taikant teisės aktų nuostatas dėl ieškinių ir skundų, sprendimo nepriėmimas per nustatytą terminą prilygsta sprendimui.“

18.

6:12 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Ieškinys gali būti pareikštas, jeigu administracinė institucija laiku nepriima sprendimo ir pasibaigė dviejų savaičių terminas, kuris pradedamas skaičiuoti kitą dieną po tos dienos, kai suinteresuotasis asmuo raštu pranešė administracinei institucijai apie jos neveikimą.“

19.

8:55b straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jei ieškinys pareikštas dėl sprendimo nepriėmimo laiku, administracinis teismas pagal Awb 8:54 straipsnį priima sprendimą per aštuonias savaites nuo ieškinio gavimo dienos ir Awb 6:5 straipsnyje nurodytų kriterijų įvykdymo, nebent jis mano, kad bylą reikia išnagrinėti per posėdį.“

20.

8:55c straipsnyje nustatyta:

„Administracinis teismas, jeigu jo prašoma ir jei ieškinys yra pagrįstas, taip pat nustato mokėtinos baudos dydį.“

21.

Pagal Awb 8:55d straipsnio 1 dalį, jei ieškinys yra pagrįstas ir dar nepranešta apie jokį administracinės institucijos sprendimą, administracinis teismas jai nurodo pranešti apie sprendimą per dvi savaites, pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo teismo sprendimo įteikimo. Pagal 2 dalį administracinis teismas savo sprendimu skiria papildomą baudą už kiekvieną administracinės institucijos pavėluotą dieną įvykdyti teismo sprendimą.

III. Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

A.   Byla C-47/17

22.

2016 m. sausio 24 d. ieškovas pagrindinėje byloje, Sirijos pilietis, pateikė Nyderlandų valstybės sekretoriui prašymą išduoti prieglobsčio prašytojui skirtą leidimą laikinai gyventi šalyje. Tą pačią dieną valstybės sekretorius gavo pranešimą apie atitiktį „Eurodac“ sistemoje (anglų k. „hit“), rodantį, kad šis ieškovas 2016 m. sausio 22 d. buvo pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą Vokietijos Federacinėje Respublikoje ( 7 ).

23.

2016 m. kovo 24 d. valstybės sekretorius Vokietijos valdžios institucijoms pateikė prašymą atsiimti ieškovą pagrindinėje byloje pagal reglamento „Dublinas III“ 18 straipsnio 1 dalies b punktą.

24.

2016 m. balandžio 7 d. Vokietijos valdžios institucijos atmetė prašymą atsiimti minėtą asmenį ( 8 ).

25.

2016 m. balandžio 14 d. valstybės sekretorius pagal Reglamento Nr. 1560/2003 5 straipsnio 2 dalį Vokietijos valdžios institucijoms pateikė pakartotinio nagrinėjimo prašymą; į jį nebuvo atsakyta.

26.

2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu ieškovas pagrindinėje byloje paprašė valstybės sekretoriaus išnagrinėti jo prašymą ir laikyti 2016 m. balandžio 7 d. Vokietijos valdžios institucijų atsisakymą galutiniu. Valstybės sekretorius nepateikė atsakymo dėl šio prašymo esmės.

27.

2016 m. lapkričio 14 d. ieškovas pagrindinėje byloje paskelbė bado streiką.

28.

2016 m. lapkričio 17 d. jis pateikė skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, nurodydamas, kad per nustatytą terminą nebuvo priimta sprendimo dėl jo prašymo išduoti prieglobsčio prašytojui skirtą leidimą laikinai gyventi šalyje, ir paprašė skirti valstybės sekretoriui baudą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai šis nepriėmė sprendimo, kurį turėjo priimti, įpareigoti jį priimti sprendimą per teismo nustatytą terminą ir kartu su šiuo įpareigojimu skirti papildomą 100 eurų baudą už kiekvieną pavėluotą dieną ( 9 ).

29.

Maždaug 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovas vėl pradėjo valgyti ir gerti.

30.

2016 m. gruodžio 22 d. valstybės sekretorius prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pranešė, kad prašymas atsiimti atitinkamą asmenį, pateiktas Vokietijos valdžios institucijoms, 2016 m. gruodžio 14 d. atsiimtas ir kad ieškovo pagrindinėje byloje prašymas dabar bus nagrinėjamas pagal Nederlandse Algemene Asielprocedure (Nyderlandų bendra prieglobsčio procedūra).

31.

2017 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovui pagrindinėje byloje buvo suteiktas pabėgėlio statusas.

32.

Pagrindinės bylos šalys nesutaria, ar per tą laiką pasibaigė terminas, per kurį valstybės sekretorius turėjo priimti sprendimą dėl prašymo išduoti prieglobsčio prašytojui skirtą leidimą laikinai gyventi šalyje, ieškovo pagrindinėje byloje pateikto 2016 m. sausio 24 d.

33.

Šiuo klausimu ieškovas pagrindinėje byloje teigia, kad, pasibaigus reglamento „Dublinas III“ 23 ir 25 straipsnyje nurodytiems atsiėmimo procedūros terminams, turi būti nustatyta atsakinga valstybė narė. Jei prašoma valstybė narė per nustatytus terminus pateikia neigiamą atsakymą į prašymą atsiimti atitinkamą asmenį, nuo to momento atsakomybė tenka prašančiajai valstybei narei. Todėl šešių mėnesių terminas sprendimui dėl prieglobsčio prašymo priimti pradedamas skaičiuoti nuo šio neigiamo atsakymo momento. Kadangi 2016 m. balandžio 7 d. Vokietijos valdžios institucijos atmetė prašymą atsiimti, nuo tos pačios dienos už ieškovo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą tapo atsakinga Nyderlandų Karalystė, todėl terminas sprendimui dėl šio prašymo priimti pasibaigė 2016 m. spalio 7 d.

34.

Valstybės sekretoriaus teigimu, atvirkščiai, terminas sprendimui dėl šio prašymo priimti buvo pradėtas skaičiuoti tik nuo 2016 m. gruodžio 14 d., kai Nyderlandų Karalystė pripažino savo atsakomybę už jo nagrinėjimą.

35.

Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar, atsižvelgiant į [reglamento „Dublinas III] ir [Direktyvos 2013/32] tikslą, turinį ir taikymo sritį, prašomoji valstybė narė turi atsakyti į [Reglamento Nr. 1560/2003] 5 straipsnio 2 dalyje numatytą pakartotinio nagrinėjimo prašymą per dvi savaites?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar, atsižvelgiant į [Reglamento Nr. 1560/2003] 5 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį, reikia taikyti [reglamento „Dublinas II“] 20 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – [reglamento „Dublinas III“] 25 straipsnio 1 dalis) numatytą maksimalų vieno mėnesio terminą?

3.

Jei į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų atsakyta neigiamai, ar prašomoji valstybė narė, atsižvelgiant į [Reglamento Nr. 1560/2003] 5 straipsnio 2 dalyje vartojamus žodžius „turi stengtis“, turi pagrįstą laikotarpį atsakyti į pakartotinio nagrinėjimo prašymą?

4.

Jei prašomoji valstybė narė turi faktiškai atsakyti į [Reglamento Nr. 1560/2003] 5 straipsnio 2 dalyje numatytą pakartotinio nagrinėjimo prašymą per pagrįstą laikotarpį, ar daugiau kaip šeši mėnesiai, kaip yra pagrindinėje byloje, yra pagrįstas laikotarpis? Jei atsakymas į šį klausimą yra neigiamas, kaip reikia suprasti „pagrįstą laikotarpį“?

5.

Jei prašomoji valstybė narė neatsako į pakartotinio nagrinėjimo prašymą nei per dvi savaites, nei per mėnesį, nei per pagrįstą laikotarpį, kokių tai sukelia pasekmių? Ar prašančioji valstybė narė tokiu atveju yra atsakinga už užsieniečio pateikto prieglobsčio prašymo esmės nagrinėjimą, o gal už tai yra atsakinga prašomoji valstybė narė?

6.

Jei reikia manyti, kad, kai laiku neatsakoma į [Reglamento Nr. 1560/2003] 5 straipsnio 2 dalyje numatytą pakartotinio nagrinėjimo prašymą, prašomoji valstybė narė tampa atsakinga už prieglobsčio prašymo esmės nagrinėjimą, per kokį terminą prašančioji valstybė narė, t. y. atsakovas pagrindinėje byloje, turi pateikti šią informaciją užsieniečiui?“

B.   Byla C‑48/17

36.

2015 m. rugsėjo 22 d. ieškovas pagrindinėje byloje, Eritrėjos pilietis, pateikė prašymą išduoti prieglobsčio prašytojui skirtą leidimą laikinai gyventi Nyderlanduose. Iš „Eurodac“ sistemos duomenų bazės matyti, kad 2015 m. birželio 9 d. jis jau buvo pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą Šveicarijoje.

37.

Nors prašyme priimti prejudicinį sprendimą nepateikta informacijos šiuo klausimu, remiantis nacionaline bylos medžiaga atrodo, kad per Viduržemio jūrą 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje ieškovas pagrindinėje byloje atvyko į Italiją, tačiau šioje valstybėje jo pirštų atspaudai nebuvo paimti. Paskui, 2015 m. birželio 8 d., jis atvyko į Šveicariją. 2015 m. rugsėjo 17 d. ieškovas išvyko iš Šveicarijos ir per Prancūziją atvyko į Nyderlandus.

38.

2015 m. lapkričio 20 d. valstybės sekretorius Šveicarijos valdžios institucijoms pateikė prašymą atsiimti ieškovą pagrindinėje byloje pagal reglamento „Dublinas III“ 18 straipsnio 1 dalies b punktą.

39.

2015 m. lapkričio 25 d. Šveicarijos valdžios institucijos šį prašymą atmetė tuo pagrindu, kad prieš tai Šveicarijos Konfederacija jau buvo pateikusi Italijos Respublikai prašymą perimti savo žinion arba atsiimti šį asmenį; į šį prašymą nebuvo atsakyta, todėl nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Italijos Respublika tapo atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

40.

2015 m. lapkričio 27 d. valstybės sekretorius Italijos valdžios institucijoms pateikė prašymą perimti savo žinion arba atsiimti ieškovą pagrindinėje byloje pagal reglamento „Dublinas III“ 18 straipsnio 1 dalies b punktą.

41.

2015 m. lapkričio 30 d. Italijos valdžios institucijos atmetė šį prašymą.

42.

2015 m. gruodžio 1 d. valstybės sekretorius pagal Reglamento Nr. 1560/2003 5 straipsnio 2 dalį Italijos valdžios institucijoms pateikė pakartotinio nagrinėjimo prašymą, o 2016 m. sausio 18 d. išsiuntė priminimo raštą šioms valdžios institucijoms.

43.

2016 m. sausio 26 d. Italijos valdžios institucijos sutiko patenkinti prašymą atsiimti ieškovą pagrindinėje byloje ( 10 ).

44.

2016 m. balandžio 19 d. valstybės sekretorius atsisakė nagrinėti ieškovo pagrindinėje byloje pateiktą prašymą dėl prieglobsčio prašytojui skirto leidimo laikinai gyventi šalyje, remdamasis tuo, kad už minėto prašymo nagrinėjimą atsakinga Italijos Respublika.

45.

Ieškovas pagrindinėje byloje apskundė šį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Be to, jis laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui pateikė prašymą skirti laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti valstybės sekretoriui išsiųsti jį iš šalies, kol nepasibaigs keturių savaičių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priims sprendimą dėl skundo. 2016 m. birželio 30 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas tenkino šį prašymą skirti laikinąją apsaugos priemonę.

46.

Bylos šalys nesutaria, be kita ko, dėl klausimo, ar valstybės sekretorius tapo atsakingas už 2015 m. rugsėjo 22 d. ieškovo pagrindinėje byloje pateikto prašymo išduoti prieglobsčio prašytojui skirtą leidimą laikinai gyventi šalyje nagrinėjimą, nes Italijos valdžios institucijos, iš pradžių atmetusios valstybės sekretoriaus prašymą perimti savo žinion arba atsiimti atitinkamą asmenį, per nustatytą terminą neatsakė į pakartotinio nagrinėjimo prašymą.

47.

Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar, atsižvelgiant į [reglamento „Dublinas III“] ir Direktyvos [2013/32] tikslą, turinį ir visumą, prašomoji valstybė narė turi atsakyti į [Reglamento Nr. 1560/2003] 5 straipsnio 2 dalyje numatytą pakartotinio nagrinėjimo prašymą per dvi savaites?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar, atsižvelgiant į Įgyvendinimo reglamento 5 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį, reikia taikyti [reglamento „Dublinas II“] 20 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – [reglamento „Dublinas III“] 25 straipsnio 1 dalis) numatytą maksimalų vieno mėnesio terminą?

3.

Jei į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų atsakyta neigiamai: ar prašomoji valstybė narė, atsižvelgiant į [Reglamento Nr. 1560/2003] 5 straipsnio 2 dalyje vartojamus žodžius „turi stengtis“, turi pagrįstą laikotarpį atsakyti į pakartotinio nagrinėjimo prašymą?

4.

Jei prašomoji valstybė narė turi faktiškai atsakyti į [Reglamento Nr. 1560/2003] 5 straipsnio 2 dalyje numatytą pakartotinio nagrinėjimo prašymą per pagrįstą laikotarpį, ar septynios su puse savaitės, kaip pagrindinėje byloje, dar yra pagrįstas laikotarpis? Jei atsakymas į šį klausimą yra neigiamas: kaip tuomet reikia suprasti pagrįstą laikotarpį?

5.

Jei prašomoji valstybė narė neatsako į pakartotinio nagrinėjimo prašymą nei per dvi savaites, nei per pagrįstą laikotarpį, kokių tai sukelia pasekmių? Ar prašančioji valstybė narė tokiu atveju yra atsakinga už užsieniečio pateikto prieglobsčio prašymo esmės nagrinėjimą, o gal už tai yra atsakinga prašomoji valstybė narė?

6.

Jei reikia manyti, kad prašomoji valstybė narė tampa atsakinga už prieglobsčio prašymo esmės nagrinėjimą, nes laiku neatsakė į [Reglamento Nr. 1560/2003] 5 straipsnio 2 dalyje numatytą pakartotinio nagrinėjimo prašymą, per kokį terminą prašančioji valstybė narė (šiuo atveju atsakovas) turi apie tai pranešti užsieniečiui?“

IV. Procesas Teisingumo Teisme

48.

2016 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑47/17 ir C‑48/17 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas, nes prejudiciniai klausimai, pateikti to paties teismo šiose dviejose bylose, iš esmės yra tapatūs ( 11 ).

49.

Rašytines pastabas pateikė ieškovas pagrindinėje byloje C‑47/17, Nyderlandų, Vengrijos, Jungtinės Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos vyriausybės, taip pat Komisija.

50.

2017 m. spalio 16 d. raštu Teisingumo Teismas paprašė, kad jo statuto 23 straipsnyje nurodytos suinteresuotosios šalys trumpai atsakytų į rašytinius klausimus.

51.

Atsakymus raštu pateikė ieškovai pagrindinėse bylose (sujungtose bylose C‑47/17 ir C‑48/17), Nyderlandų ir Vokietijos vyriausybės, taip pat Komisija.

52.

Ieškovai pagrindinėse bylose (sujungtose bylose C‑47/17 ir C‑48/17), Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, taip pat Komisija pateikė žodines pastabas per 2018 m. sausio 16 d. įvykusį posėdį.

V. Analizė

A.   Pirminės pastabos

53.

Būtent dėl tarpusavio pasitikėjimo principo, kuriuo grindžiama bendra Europos prieglobsčio sistema, Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė, be kita ko, reglamentą „Dublinas III“, siekdamas visų pirma racionalizuoti tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą ir išvengti perkrauti sistemą dėl valstybių narių įpareigojimo nagrinėti to paties prašytojo pateiktus daugkartinius prašymus, padidinti teisinį saugumą, kiek tai susiję su už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės nustatymu, ir taip išvengti „forum shopping“, visomis šiomis priemonėmis iš esmės siekdamas paspartinti prašymų nagrinėjimą atsižvelgiant tiek į prieglobsčio prašytojų, tiek į dalyvaujančių valstybių interesus ( 12 ).

54.

Taigi, pagal reglamento „Dublinas III“ 1 straipsnį šiuo reglamentu siekiama įtvirtinti valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus ( 13 ).

1. Perėmimo savo žinion ir atsiėmimo procedūros

55.

„[P]agal reglamento „Dublinas III“ 3 straipsnio 1 dalį bet kurios iš valstybių narių teritorijoje tarptautinės apsaugos prašančio trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės prašymą iš principo nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal šio reglamento III skyriuje nustatytus kriterijus“ ( 14 ). Reglamento „Dublinas III“ 7 straipsnio 1 dalyje patikslinta, kad atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijai yra taikomi tokia tvarka, kokia jie pateikti minėto reglamento III skyriuje. Tačiau, be reglamento „Dublinas III“ III skyriuje išdėstytų kriterijų, siekiant nustatyti vieną valstybę narę, atsakingą už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, minėto reglamento VI skyriuje įtvirtintos perėmimo kitos valstybės žinion ir atsiėmimo procedūros, kurios, kaip ir minėto reglamento III skyriuje išdėstyti kriterijai, taip pat padeda nustatyti atsakingą valstybę narę ( 15 ).

56.

Nuostatose, kurios taikomos reglamente „Dublinas III“ įtvirtintoms perėmimo savo žinion ir atsiėmimo procedūroms, numatyti tam tikri privalomi terminai ir šių terminų pasibaigimo pasekmės. Mano nuomone, reglamento „Dublinas III“ VI skyriuje nustatyti privalomi terminai grindžiami tikslu paspartinti tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą atsižvelgiant tiek į prieglobsčio prašytojų, tiek į dalyvaujančių valstybių interesus.

57.

Pavyzdžiui, reglamento „Dublinas III“ 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienos valstybės narės prašymas kitai valstybei narei perimti asmenį savo žinion turi būti pateiktas kuo skubiau ir jokiu būdu ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo dienos ( 16 ). Sąjungos teisės aktų leidėjas apibrėžė šių terminų nesilaikymo padarinius, reglamento „Dublinas III“ 21 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatęs, kad jeigu minėto prašymo perimti savo žinion per nurodytus terminus nepateikiama, atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą tenka valstybei narei, kurioje buvo pateiktas šis tarptautinės apsaugos prašymas ( 17 ).

58.

2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Mengesteab (C‑670/16, EU:C:2017:587) 62 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad, taikant reglamento „Dublinas III“ 27 straipsnio 1 dalį, tarptautinės apsaugos prašytojas, skųsdamas sprendimą jį perduoti, gali remtis tuo, kad suėjo minėto reglamento 21 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas.

59.

Be to, pagal reglamento „Dublinas III“ 22 straipsnio 1 dalį prašoma valstybė narė per du mėnesius turi tiesiogiai sutikti patenkinti prašymą perimti savo žinion atitinkamą asmenį ( 18 ). Pagal reglamento „Dublinas III“ 22 straipsnio 7 dalį, jei prašoma valstybė neatsako per 1 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą ( 19 ), tai prilygsta netiesioginiam sutikimui patenkinti prašymą ir reiškia pareigą perimti asmenį savo žinion.

60.

Taikant reglamento „Dublinas III“ 23 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą prašymas atsiimti atitinkamą asmenį turi būti pateiktas kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie atitiktį sistemoje „Eurodac“ gavimo. Pagal šio reglamento 23 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, jeigu prašymas atsiimti grindžiamas ne iš sistemos „Eurodac“ gautais duomenimis, o kitais įrodymais, jis per tris mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo dienos išsiunčiamas prašomai valstybei narei. Reglamento „Dublinas III“ 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai prašymo atsiimti nepateikiama per 2 dalyje nustatytus laikotarpius, atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą tenka valstybei narei, kurioje pateiktas naujas tarptautinės apsaugos prašymas.

61.

Pagal reglamento „Dublinas III“ 25 straipsnio 2 dalį, jei prašoma valstybė narė neatsako į prašymą atsiimti per vieno mėnesio arba, kai prašymas grindžiamas sistemos „Eurodac“ duomenimis, per dviejų savaičių terminą, laikoma, kad su prašymu netiesiogiai sutinkama ir prisiimama pareiga atsiimti atitinkamą asmenį.

62.

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad tuo atveju, kai prašoma valstybė narė per reglamento „Dublinas III“ 22 straipsnio 1, 6 dalyse ir 25 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus pateikia neigiamą atsakymą į prašymą perimti savo žinion arba atsiimti atitinkamą asmenį, šiame reglamente nėra apibrėžti šio atsakymo padariniai ( 20 ).

63.

Šiuo klausimu reglamente „Dublinas III“ nenumatyta, kad gavus tokį neigiamą atsakymą neišvengiamai kyla prašančiosios valstybės narės atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą ( 21 ). Be to, šiomis aplinkybėmis reglamente „Dublinas III“ nepatikslintas terminas, per kurį turi būti nustatyta už tarptautinės apsaugos prašymą atsakinga valstybė narė ( 22 ).

64.

Nors tai nėra patikslinta, manau, kad valstybei narei įgyvendinant reglamentą „Dublinas III“ procedūrų, kurias vykdo kompetentingos nacionalinės institucijos, metu taikytina teisė į gerą administravimą, be kita ko, kiekvieno asmens teisė, kad jo bylos būtų nagrinėjamos per pagrįstą laikotarpį, kuri yra bendrasis Sąjungos teisės principas ( 23 ). Todėl, neatsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais privalomas terminas nenustatytas, atsakinga valstybė narė turi būti nustatyta per pagrįstą laikotarpį.

2. Perdavimas

65.

Prašymuose priimti prejudicinį sprendimą šiuos prašymus pateikęs teismas daro kelias nuorodas į reglamento „Dublinas III“ 29 straipsnyje numatytą perdavimo sistemą ir į minėto reglamento 27 straipsnyje numatytą teisių gynimo priemonę.

66.

Pagal reglamento „Dublinas III“ 29 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą atitinkamas asmuo perduodamas kiek praktiškai įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kitos valstybės narės sutikimo patenkinti prašymą perimti savo žinion ar atsiimti šį asmenį arba nuo galutinio sprendimo dėl skundo ar peržiūros priėmimo, jei sprendimo vykdymas buvo sustabdytas.

67.

Minėto reglamento 29 straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad, kai perdavimas per šešis mėnesius neįvyksta ( 24 ), atsakinga valstybė narė atleidžiama nuo pareigų atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti, o atsakomybė pereina prašančiajai valstybei narei. Teisingumo Teismo teigimu, ši atsakomybė prašančiajai valstybei narei pereina automatiškai ir nebūtina, kad prašoma valstybė narė atsisakytų perimti savo žinion arba atsiimti atitinkamą asmenį ( 25 ).

68.

Reglamento „Dublinas III“ 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarptautinės apsaugos prašytojas turi teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę ir gali apskųsti teismui sprendimą dėl perdavimo arba prašyti jį peržiūrėti dėl faktinių ir teisinių pagrindų. Be to, pagal reglamento „Dublinas III“ 27 straipsnio 3 dalies c punktą, jei nacionalinėje teisėje numatyta, kad atitinkamam